




Kauno savivaldybėje miesto meras Visvaldas Matijošaitis prėmė Izraelio ambasadorių Amirą Maimoną ir grupę VDU studentų, kurie atgaivino senąsias žydų kapines. Tūkstančiai senųjų žydų kapų atgulė virtualioje nuotraukų galerijoje.


Žaliakalnio žydų senųjų kapinių komplekse beveik 6 tūkst. kapų nufotografavę Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai sulaukė įvertinimo. Už šią iniciatyvą jaunimui padėkoję Kauno meras ir Izraelio ambasadorius šį didžiulį darbą pavadino istoriniu.
Daugiau kaip 8 hektarų ploto teritoriją Radvilėnų plente pustrečio mėnesio „šukavę“ tuzinas VDU studentų neseniai baigė savo misiją. Prie Kauno miesto iniciatyvos atgaivinti senąsias žydų kapines Žaliakalnyje savanoriškai prisijungę VDU Verslo praktikų centro nariai atliko fotofiksaciją – skaitmeniniu būdu įamžino daugiau kaip 5,8 tūkst. antkapių. Jų atvaizdai ilgainiui taps viešai prieinami virtualioje erdvėje.
„Kapinės yra pati švenčiausia vieta, kuri privalo būti nuolat prižiūrima ir puoselėjama. Man nesuprantama, kodėl anksčiau miestas nesiėmė iniciatyvos jas sutvarkyti. Darysime viską, kad ši vieta primintų ramybe alsuojantį mirusiųjų amžinojo poilsio parką, kur bet kas galėtų užeiti, pamatyti, prisiminti. Galiausiai – pagerbti, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasaulio žydų kongresas apie Donaldo J. Trumpo pergalę prezidento rinkimuose
Kaip praneša “New York Times” apklausa, 70 procentų Amerikos žydų rinkimuose balsavo už demokratų kandidatę Hillary Clinton, 25 procentai palaikė D.J Trumpą. Jei šie skaičiai teisingi, tai reiškia, kad Trumpui sekėsi blogiau tarp žydų rinkėjų nei respublikonų kandidatui Mitt Romney 2012 metais, nes tuomet jis gavo apie 30 proc žydų rinkėjų paramą.
D.Grybauskaitė: pasitikime Jungtinėmis Valstijomis
Vilnius, lapkričio 9 d. (BNS). Lietuva pasitiki Jungtinėmis Valstijomis, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, JAV prezidento rinkimus laimėjus respublikonų kandidatui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui). „Amerikos žmonės apsisprendė, gerbiame jų pasirinkimą. Pasitikime Jungtinėmis Valstijomis, nes tai tvirčiausia ir artimiausia mūsų sąjungininkė“, – prezidentės spaudos tarnybos trečiadienį išplatintame garso įraše sakė D.Grybauskaitė. „Aktyviai dirbsime su naująja JAV administracija tiek dvišaliu lygiu, remiantis JAV ir Baltijos chartija, tiek NATO bei kitose tarptautinėse organizacijose. Stiprūs JAV ir Europos transatlantiniai ryšiai – geriausias atsakas geopolitiniams iššūkiams“, – pridūrė ji.
Prezidentu išrinkus D.Trumpą JAV išlaikys įsipareigojimus dėl saugumo NATO ir Lietuvoje – ambasadorė Vilniuje Anne Hall (En Hol)
Vilnius, lapkričio 9 d. (BNS). Jungtinių Valstijų prezidentu išrinkus respublikonų kandidatą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), JAV ir toliau tęs savo užsienio bei saugumo politikos liniją ir išlaikys įsipareigojimus partneriams, įskaitant Lietuvą, teigia JAV ambasadorė Vilniuje Anne Hall (En Hol). „Žinau, kad daug lietuvių nori suprasti, ką Lietuvai reiškia D.Trumpo buvimas prezidentu. Aš įsitikinusi, kad stipri mūsų dviejų šalių draugystė, trukusi dešimtmečius, ir toliau klestės. Turime tradiciją tęsti Amerikos politinę liniją po prezidento rinkimų. Ši tradicija taikoma ir užsienio politikai, įskaitant ir dvišalę ilgalaikę paramą demokratinėms institucijoms, mūsų įsipareigojimą sąjungininkams ir NATO aljansui, ekonominėms galimybėms“, – žurnalistams savo rezidencijoje Vilniuje trečiadienį sakė JAV ambasadorė.
2016-11-09
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė įsijungia į pasaulinį žydų Šabo chalos kepimo projektą.
Vilniuje lapkričio 10d. kartu keps chalas daugiau nei 60 moterų ir mergaičių. Viso pasaulio žydai šiemet, jau trečius metus iš eilės rengs chalos kepimo ir Šabo sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Šiame užburiančiame renginyje dalyvauja 1006 pasaulio miestai, o Vilnius – vienas jų. Prie pasaulinio “The Shabbos Project” prisijungia ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, lapkričio 10 d. rengdama nepaprastą žydiškos duonos – chalos kepimo vakarą, kartu su bendruomenės nariais ir brangiais draugais.
Chala – tai ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijom ir religija. Pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio, kaip rašoma Tanakhe, knygoje Bamidbar (Skaičių), ir tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)
Renginio metu bus pristatomos Šabo sutikimo istorijos, skambės jidiš melodijos ir giesmės, minkoma tešla ir kepamos klasikinės Šabo chalos. Duonos kepimui vadovaus Vilniaus rabino žmona, ponia Ester Izakson. Ji pristatys chalos atskyrimo ceremoniją, vadinamą hafrašat chalva, vieną iš trijų pagrindinių įsakų, įpareigojančių moteris.
Mieles pradedam kildinti lapkričio 10 d. nuo 18.00 val. „Beigelių krautuvėlėje“, Pylimo g. 4, Vilniuje.
Renginyje dalyvauja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky su šeima, užsienio šalių ambasadų atstovai ir svečiai.
Šiais metais Lietuvos kultūros taryba remia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės siekį atgaivinti žydiškos chalos kepimo tradiciją įvairiuose Lietuvos regionuose.
Daugiau informacijos: Dovilė Rūkaitė, LŽB projektų vadovė,projects@lzb.lt
http://www.lzb.lt/2016/11/08/3-pynes-3-chalos-3-kartos/
http://www.lzb.lt/2016/11/07/chala-tai-ypatinga-zydu-duona/
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Pylimo g. 4
LT-01117 Vilnius




Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia dalyvauti tarptautiniame žydų projekte „Shabbos project!“
Viso pasaulio žydų bendruomenės lapkričio 10 d. kviečiamos kepti tradicinę Šabato chalą. Šis malonus svaigus projektas pasaulyje gyvuoja jau trečius metus, net 65 šalių bendruomenės jame dalyvauja tą pačią dieną. Lietuvos žydų bendruomenė į jį įsijungia pirmą kartą. Kviečiame visas Lietuvos regionines bendruomenes, šeimas, mamas ir dukras susirinkti ir kepti chalas savo bendruomenėse drauge.Šiais metais Lietuvos Kultūros taryba taryba remia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės siekį atgaivinti žydiškos chalos kepimo tradiciją įvairiuose Lietuvos regionuose. Vilniuje lapkričio 10 d. kviečiami visi bendruomenės nariai kepti chalas drauge! Močiutės, mamos ir anūkės, tikimės, kad chalas minkysite visos kartu prie vieno stalo!
Zopf – taip vadinama šveicariškai pynutė, kurios kepimo tradiciją iš germanų žemių dar viduramžiais perėmė žydai ir atnešė į Lietuvą Chalos vardu.
Vilniuje lapkričio 10 d. kviečiami visi bendruomenės nariai kartu kepti chalas!
Registracija būtina, vietų skaičius ribotas. goo.gl/fEmzp4
Programa:
18.00 Kildiname mieles ir minkome tešlą
18.30 Šabato istorijos
19.00 Piname chalas…See More

specialiai lzb.lt
Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja
Chala – tai ypatinga, Šabui ir šventėms kepama duona. Tačiau pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio, kaip rašoma Tanakhe, knygoje Bamidbar (Skaičių), ir tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)
Šis chalos atskyrimo įsakas vadinamas hafrašat chala. Tai vienas iš trijų pagrindinių įsakų, įpareigojančių moteris (kiti du – ritualinio atsitraukimo (nidda) ir Šabo žvakių uždegimo). Chalos atskyrimo prieš kepant duoną įsakas suteikia ir Šabo chalai pašventinimo reikšmę.

Lapkričio 10 d., ketvirtadienį, 16 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g.7, Vilnius) atidaroma gydytojo Michailo Aizeno fotografijų paroda „Žvilgsniai į Vilnių“. Paroda veiks iki 2017 m. sausio 6 d. Maloniai kviečiame. Kvietimas į parodą
Gimiau Vilniuje, Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Užaugau Senamiesčio kieme. Darželio nelankiau. Brendau S. Nėries mokykloje ir aplink ją. Tebebręstu.

nuotr. Sauliaus Žiūros
Vilniaus miesto savivaldybė praneša
Vilniuje lieka vis mažiau sovietų valdžios barbariškumo pavyzdžių – tvarkomos vietos, kuriose randama paminklinių žydų akmenų fragmentų. Neseniai tokia vieta aptikta Antakalnyje – Vilniaus klinikinės ligoninės pagrindinio įėjimo laiptuose buvo rasta žydų paminklinių akmenų dalys. Šią savaitę laiptams panaudoti žydų paminkliniai akmenys yra išmontuojami ir išvežami į jiems skirtą pagarbos vietą – senąsias žydų kapines Olandų gatvėje



Antradienį, lapkričio 8d. LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ ketvirtoji radijo dokumentikos ciklo apie Lietuvos žydų miestelius dalis. Klausykitės po 9 val. žinių. Šį kartą keliaujame į Šeduvą, kurioje kaip ir daugybėje kitų Lietuvos miestų ir miestelių virė įvairiatautis, įvairiakalbis, spalvingas gyvenimas. Tačiau Holokaustas sunaikino ne tik štetlą, bet ir beveik visiškai ištrynė žydų atminimą.
Kaip šiandien įprasminama Šeduvos žydų atmintis, koks buvo jų gyvenimas prieš Holokaustą, kaip jie prisidėjo kuriant Nepriklausomos Lietuvos valstybę Vitos Ličytės parengtoje dokumentikoje.
Sunkią netekties valandą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Rachel Kostanian dėl vyro Genricho mirties.

Gerbiama Faina,
Norime jums pranešti apie du labai teigiamus mūsų planų pokyčius, kurie yra reikšmingi, stengiantis suburti pasaulinę paramą patyrusiems Holokaustą, jų turto restitucijai.
Europos Parlamentas
Pirmą kartą istorijoje Europos Parlamento prezidentas pareiškė tvirtą paramą Holokausto restitucijos procesui ir su tuo susijusių klausimų sprendimui, kurie yra svarbūs išgyvenusiems Holokaustą. Kalbama apie jų turto restitucijos įgyvendinimą. Reikalai pajudėjo WJRO pastangų ir darbo Europos Sąjungoje dėka.
Prezidentas Martinas Šulcas laiške Europos aljanso „Už Holokaustą išgyvenusiųjų turto grąžinimą (EAHS)“ pirmininkui patvirtino nekilnojamojo turto ir daiktų, neteisėtai nusavintų Holokausto metu iš žydų bendruomenių ir nukentėjusiųjų, sugrąžinimą.
“Aš asmeniškai patvirtinu, kad restitucijos ir kompensacijos už nekilnojamąjį turtą, žydų meno paveldo ir kitų kultūros vertybių, pagrobtų per Holokaustą, svarbą”, jis rašė EAHS. WJRO pernai kreipėsi laišku, kurį pasirašė 36 Europos Parlamento nariai iš įvairių šalių ir partijų, prašydami prezidento M.Šulco pritarti savo vardu restitucijos procesui.

Leidinio autorė Aušra Jonušytė ir Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotrauka
Antrojo pasaulinio karo metu dauguma Lietuvos miestų ir miestelių žydų bendruomenių buvo sunaikinta. Tokio likimo neišvengė ir Kupiškis. Šios tautybės žmonės buvo išžudyti, bet neištrinti iš atminties. Tai parodo ir Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“. A-A+ Vilniaus žydų viešoji biblioteka kartu su Kupiškio etnografijos muziejumi pakvietė į Aušros Jonušytės parengtos knygos „Kupiškio žydų bendruomenė. Praeities ir dabarties sąsajos“ pristatymą. Leidinio sudarytoja susirinkusiesiems teigė svarsčiusi, kaip sujungti kraštą tyrinėjusių mokslininkų darbus, mokinių ir mokytojų veiklą, kaip perteikti informaciją, kad ji tiktų ir vaikams.

Lapkričio 6d. Davidui Kocui sukanka 70m.
Davidas dirba svarbų reikalingą darbą, jis yra Vilniaus žydų bendruomenės valdybos narys,prižiūri žydų kapines, organizuoja darbus. Šilčiausi sveikinimai jubiliejaus proga nuo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės.
Sveikindami savo ištikimą narį, nuoširdžiai linkime Jums geros sveikatos, kad visad pavyktų pradėti darbai! Kad brangūs Jums žmonės būtų laimingi! Draugams atviri būtų Jūsų namai! Jėgų kad nestigtų! Kad visad ir viskas Jums būtų gerai!
Mazel Tov!
BNS
Šių metų pabaigoje pasirodysiančioje knygoje apie Holokausto vykdytojus Lietuvoje bus maždaug 40-ies asmenų pavardės bei jų artimųjų liudijimai, sako Lietuvos gyventojų ir genocido rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorė Birutė Burauskaitė.
Ji sako, kad visą medžiagą knygai, įskaitant ir Holokauste dalyvavusių asmenų artimųjų liudijimus, surinko apžvalgininkas Arkadijus Vinokuras, knygą recenzuos ji pati, LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Arūnas Bubnys ir dar keli centro ekspertai.

LŽB primininkė Faina Kukliansky
Kaip skelbta, Vilniaus Choralinė sinagoga uždaryta remontui, o Lietuvos bendruomenės tikintiesiems sudarytos sąlygos laikinai melstis (mitnagdams nereikia ypatingų sąlygų) Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (LŽB). Bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky stebina, kad eilinis Vilniaus sinagogos remontas sukelia furorą pasaulio žydų spaudoje ir socialiniuose tinkluose. Įėjimas į bet kokią pasaulio bendruomenę yra ribojamas, nieko nuostabaus, kad nuolatos triukšmaujantis ir trukdantis žmogus neįleidžiamas, nes dirbtinai sudaroma konfliktinė situacija. Bendruomenės rabinai patys prašo neįleisti žmonių, kurie trukdo melstis. Pastarųjų dienų įtampa, kurią LŽB buveinėje savo neadekvačiu elgesiu inicijuoja Chabad Liubavič rabinas Sholom Ber Krinsky, yra neatsitiktinė. Šis rabinas turi savo patalpas Vilniuje, Bokšto g., jis gauna paramą iš žydų organizacijų. Nėra jokių abejonių, kad Chabad Liubavič palaiko ir išlaiko įvairių šalių žydų bendruomenės, būtų nenuostabu, jei jį remtų tik Chabad Liubavič organizacijos. Mums jos yra žinomos ir jų tikslai skaldyti LŽB taip pat žinomi. Suprantu, kad gali būti palaikoma kitos pakraipos bendruomenė, bet turime žinių, kad dabar ji palaikoma kitu tikslu. Mūsų reikalas ir mūsų sprendimas, kada remontuoti sinagogą. Kreipiuosi į pasaulio žydų bendruomenes leisti LŽB ramiai gyventi, remontuoti sinagogą, kada reikia, o ne kaip nori rabinas Krinsky, jei mums reikės pagalbos, paprašysim. LŽB dirba du rabinai, tarp tikinčiųjų vyrauja ramybė, Lietuvoje jaučiamas judaizmo atgimimas.
2016-11-13; 12:00 val.
Sapnai. Dima Kuniskis
Pylimo g. 4, Konferencijų salėje (2 aukštas)

Nuotraukoje senoji Švėkšnos sinagoga
Aušra Pažėraitė
Pasipriešinimas chasidizmui
Chasidizmas, plitęs alternatyviais būdais, lyg kokie klubai, nepriklausomi nuo bendruomenių, nepaisydami vietinių rabinų autoriteto, o tik savo Cadikų ir rebių, buvo tikras iššūkis ir galvos skausmas. Buvo labai panašu į maištą, gal net anarchiją. Dar daugiau, buvo įtariama, kad tai viena iš užsislaptinusių Šabtajaus Cvi mesianistinio judėjimo modifikacijų, prieš kurias Europoje buvo kovota dar nuo XVII amžiaus pabaigos. Net Vilniaus Gaonas buvo išreiškęs įtarimą, kad jie turi sąsajų su Abiejų tautų respublikoje (toliau ATR) tada egzistavusia frankistų „sekta“. Didelį pasipiktinimą kėlė ir Chasidiška pasaulėžiūra, kylanti iš tokių kabalistinių interpretacijų, kad atrodė, trinasi ribos tarp gėrio ir blogio, tarp košer ir trefa, tarp to, kas šventa, ir kas profaniška. Ir panteistinės idėjos, Cadiko tarpininkavimas tarp Kūrėjo ir žmogaus, ir vos ne stabmeldiškas jo garbinimas. Viskas buvo įvardinta tiesiog erezija. Jau nekalbant apie šventvagišku laikomą santykį su Toros studijavimu, net jei ir patys chasidai buvo, kad kaltino pačius Torą studijuojančius mokslinčius, kad studijuoja ne visai nesavanaudiškai – kas siekia šlovės, kas praturtėjimo, kas gal dar ko nors. Užkliuvo ir pernelyg triukšmingos ir ekspresyvios maldos praktikos, piktnaudžiavimas alkoholiu, ir visa eilė kitų dalykų.