Raimondo Savicko parodos atidarymas!
Kviečiame į koncertą
Kartojame paskaitą “Tora ir 10 Dievo įsakymų” rusų kalba
Lektorės Nataljos Cheifec klausytojų dėmesiui – kartojame paskaitą “Tora ir 10 Dievo įsakymų” rusų kalba!
Laukiame jūsų lapkričio 13 d. 18:00 val. J Heifetco salėje, III a. Pylimo g 4. Vilnius.
Jūs sužinosite:
10-ties Visagalio įsakymų esmę
Kokia bausmė gresia pažeidus įsakymą
Aštuonias įstatymo “NEVOK” prasmes
Kas yra žudikas judaizme
Kurio įsakymo nevykdymo pasekmės yra nepataisomos.
Apie visa tai Jums papasakos bei į Jūsų klausimus atsakys edukatorė Natalja Cheifec.
10-ties Visagalio įsakymų esmę
Kokia bausmė gresia pažeidus įsakymą
Aštuonias įstatymo “NEVOK” prasmes
Kas yra žudikas judaizme
Kurio įsakymo nevykdymo pasekmės yra nepataisomos.
Apie visa tai Jums papasakos bei į Jūsų klausimus atsakys edukatorė Natalja Cheifec.
Trukmė iki 1.5 val.
Paroda ,,Sporto sąjūdis Laikinojoje sostinėje“ primena tarpukario Lietuvoje veikusias sportines organizacijas
2019 lapkričio 7 d. Kauno regioniniame valstybės archyve vyko socialinių artefaktų parodos „Sporto sąjūdis Laikinojoje sostinėje“ atidarymas. Kauno regioninis valstybės archyvo direktorius Gintaras Dručkus pasveikino labiausiai nusipelniusius archyvarus ir atidarė parodą, kurios kuratorė – Dokumentų naudojimo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Ambraškienė. Renginyje dalyvavo Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė, Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Kauno archyvo darbuotojai, sporto istorikai, bibliotekininkai, muziejininkai, gidai, Kauno sąjūdžio atstovai bei kiti visuomenininkai.
Parodoje ,,Sporto sąjūdis Laikinojoje sostinėje“ pirmą kartą puikuojasi XX a. ketvirto dešimtmečio vidurio Kauno miesto savivaldybės ,,Skelbimų lipinimo biuro“ afišos. Tai – ant laikraštinio popieriaus atspausdinti įvairiausių sportinių renginių – futbolo, krepšiasvydžio, orasvydžio rungtynių, sporto švenčių, šachmatų, teniso, bokso, plaukimo pirmenybių, laivų lenktynių, gimnazijų turnyrų skelbimai. Akivaizdu, kad tuomet futbolas buvo sporto šaka Nr. 1. Parodoje taip pat eksponuojamas 1938 m. inžinieriaus konstruktoriaus A. Rozenbliumo parengtas istorinės Kauno sporto halės projektas, Lietuvos sunkiaatlečio Prano Vitonio 1928 m. vasaros Olimpinių žaidynių Amsterdame dalyvio pažymėjimas bei kitų sportininkų LR piliečių vidaus pasų kortelės, įvairūs susirašinėjimo ir kiti dokumentai.
Akivaizdu, kad ši paroda mums primena tarpukario Lietuvoje veikusias sportines organizacijas, klubus sportininkų pergales ir nesėkmes. Ačiū parodos organizatoriams už puikų renginį. Kelios nuotraukos iš parodos.
Dr. Raimundas Kaminskas
Vilniaus politikai leido griauti darželį virš Didžiosios sinagogos liekanų
Vilniaus savivaldybės taryba šią savaitę pripažino ant Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanų pastatytą buvusį vaikų darželį nereikalingu ir pritarė jo nurašymui.
Vokiečių gatvėje, Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje prieš 55 metus pastatytas darželis-pradinė mokykla savo pirminės funkcijos nevykdo jau kelerius metus, čia šiuo metu yra įsikūrę 10 nuomininkų, vykdančių kultūrinę, meninę ar edukacinę veiklą. „Nuomos sutartys bus nutraukiamos tik tuomet, kai reikės pradėti pačius griovimo darbus. Darželį-pradinę mokyklą planuojama griauti kitąmet“
Lietuvos indėlis pasaulio gastronomijos istorijoje
-…Lietuva tokia kartočių kultūra, ar tai netiesa?
-Na turbūt sakyčiau netiesa
-Turėjom kažką unikalaus ir tokio firminio?
-Na jei paprastai ir linksmai tai kiekvieną kart bet kurioje pasaulio šaly užeidamas į beigelinę ir valgydamas beigelius aš pagalvoju, kad tai yra ir mūsų indėlis į pasaulio gastronomijos istoriją!
-Kas yra tie beigeliai, atsiprašau…?
Žiūrėkite nuo 28 minutės >>ČIA
Pasaulio Šabatas bus švenčiamas lapkričio 15d.
Renginys, skirtas Ispanijos žydų gelbėtojų atminimui ir Tarptautinei Tolerancijos dienai
Klubai Ilan ir Dubi kviečia vaikus į animacinį užsiėmimą
Fotofaktai: tarpukario savaitraštis “Verslas” gausiai “tręšė” dirvą 1941 m. įvykiams
Pinchos Fridberg, Polina Pailis
Šūkis „Lietuva Lietuviams“
Toks šūkis atsirado ne šiandien ir ne vakar. Matome jį nuotraukoje, kuriai jau daugiau nei 80 metų! Ir patalpintas jis buvo ne kokiame nors provincijos laikraštėlyje, o žinomo savaitraščio „Verslas“ (1938/07/07) pirmajame puslapyje (Leidėjas: Lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjunga, 1932-1940), Kaunas.
Norėtume atkreipti dėmesį į vieną svarbu faktą: plakatus su neapykanta kitataučiams nešė tikintis jaunimas. Juk “Pavasarininkai”– tai Lietuvių katalikų jaunimo federacijos nariai, kurių 1940 m. buvo apie 100 000.
93 įžanginiai žodžiai
Viskas prasidėjo nuo ketinimo parašyti straipsnį „Žydų gyvenimas tarp dviejų pasaulinių karų Lietuvos spaudos puslapiuose”. Informacijos šaltiniai prieinami kiekvienam: užeik į Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos svetainę, įrašyk į paieškos langą laikraščio pavadinimą, pasirink metus, mėnesį, dieną ir … skaityk. Darbas nėra sunkus, tačiau reikalaujantis daug kantrybės ir atidumo.
Straipsnių „apie žydų gyvenimą“ paieška Lietuvos spaudoje netikėtai atvedė mus prie šokiruojančiu publikacijų, negalėjome praeiti pro šalį, viską perskaitėme. Paaiškėjo, kad savaitraštis „Verslas“ gausiai „tręšė“ dirvą 1941 m. birželio įvykiams, kai žydus pradėjo žudyti jau pirmąją karo dieną.
Dar prieš vokiečiams įžengiant į Lietuvą.
Paprastas fašizmas
Pažvelk, skaitytojau, į 1939 m. sausio 20 d. savaitraščio „Verslas“ pirmojo puslapio fragmento nuotrauką (atkreipk dėmesį: iki vokiečių izengimo į Lietuvą buvo dar pustreciu metų!)
Matome dviejų straipsnių pavadinimus. Kairėje esantis straipsnis – pasirašytas, jo autorius K.Šatraitis, o dešinėje – be parašo, vadinasi, yra redakcinis. Abu liečia žydus.
Pradėsime nuo redakcinio:
Štai keletas citatų (kursyvas priklauso redakcijai, papildomas paryškinimas – mūsų):
“Turime netoli 150.000 žydų, kas sudaro beveik 6% visų gyventojų. Europos sąlygomis, šis santykis per didelis.”
“…Lietuva turi 150.000 žydų, kurių emigracija būtina ir skubi…”
“Kad nepavėluotume ir pasaulis nepamanytų, kad pas mus nėra jokios žydų emigracijos problemos. Priešingai, ji labai opi!”
Štai matome, kad likus dar pustrečių metų iki vokiečių įžengimo į Lietuvą, garsus savaitraštis atvirai ragino skubiai atsikratyti 150 tūkstančių savo bendrapiliečių! Ar čia ne fašizmas?
Apžvelkime dabar K. Šatraičio antisemitinį straipsnį. Štai dviejų fragmentų kopijos:
Pasinaudokime mėgstamiausiais konservatorių patriarcho žodeliais „kas gali paneigti, kad…?“. Taigi, kas gali paneigti, kad K. Šatraičio straipsnis atspindi ne tik jo asmeninę nuomonę, bet ir jo bendraminčių grupės? Įdomu, koks buvo tos grupės dydis, jei žinomas Lietuvos savaitraštis nepagailėjo centrinės vietos pirmajame puslapyje jos antisemitines filosofijos skleidimui? Ar ne Šatraičio mintis apie “žydų valstybingumą” (“valstybė jiems nėra joks tikslas, o tik priemonė savo asmens bizniui”) ir jų prilyginimas kitataučiams atvėrė kelią 1941 m. birželio įvykiams?
Tęsiant temą. Istorijos apie inteligentinį antisemitizmą
Dialogas su skaitytoju-patriotu
Sakyk, mielas skaitytojau-patriote, ar leidinį galima laikyti antisemitiniu, jei jame nėra ne tik žodžio žydelka (kaip garsiajame konservatorių patriarcho eilėraštyje „Labiausiai“), bet nėra net žodžio “žydas” užuominos?
Tyli? O mes prisipažįstame: dar visai neseniai būtume atsakę „ne“.
Prieš tavo akis, skaitytojau, dar vienas radinys – reklaminis skelbimas “Pirkime tik pas šiuos Kauno verslininkus” (“Verslas”, 1938/01/05, p.6)
Iš pirmo žvilgsnio jame surašyti pusantro šimto Kauno bakalėjos, mišrių mėsos, manufaktūrų, galanterijos ir kitų parduotuvių adresai su jų savininkų pavardėmis ir vardais. Ir nieko daugiau.
Girdime pasipiktinusio skaitytojo-patrioto klausimą:
– Kur šioje reklamoje autoriai pamatė bent užuominą apie antisemitizmą? Gal prieš rašydami straipsnį jiems reikėjo užsidėti akinius ?!
Mūsų atsakymas:
– Mes su akiniais, mielas patriote! Būtent todėl ir pamatėme, kad Kauno parduotuvių savininkų sąraše nėra žydiškų vardų ir pavardžių.
– Na ir kas? – klausia skaitytojas-patriotas. – Ar manote, kad žydiškų vardų nebuvimas yra antisemitinio šūkio „Nepirkite iš žydų!“ atitikmuo? O kodėl, pavyzdžiui, jums ne atėjo į galvą, kad galbūt tai parduotuvių, prekiaujančių aukščiausios kokybės prekėmis, sąrašas?
Buvome priblokšti. Savo klausimais skaitytojas-patriotas įvarė mus į kampą: šiame skelbime šūkio „Nepirkite iš žydų!“ tikrai nėra. Bandydami įtikinti savę, kad mūsų virtualus oponentas teisus, tęsėme minėto savaitraščio peržiūrą. Ir staiga … susidūrėme su labai inteligentišku SKELBIMU („Verslas“, 1939/01/20, p. 2):
Kadangi Skipičiui labai nepatiko “Apžvalgos” teiginys “kad Lietuvos visuomenė palanki žydams”, privalome pateikti informaciją apie leidinį. Štai kaip atrodė pirmo numerio antraštė
ir redakcijos įžanginio straipsnio pradžia
Beveik neabejojame, kad mašinisto A. Skipičio „aistringa meilė“ žydams, “kurie gyvena Lietuvoj…, kalba lietuviškai ir myli lietuvių kalbą ir jųjų kultūrą”, turėjo pasireikšti jau pirmosiomis karo valandomis. Gali būti, kad Lietuvos centriniame valstybės archyve yra dokumentų apie jo (Skipičio) „žygdarbius“. Būtinai paieškosim. O paiešką pradėsime nuo „kankinių sienos“ Vilniaus centre.
Ypatingas Lietuvos miestelis
O dabar, skaitytojau, atspėk, koks Lietuvos miestelis 1933 m. buvo vadinamas „ypatingu“? Nežinai? Visai neseniai mes irgi nežinojome. Paaiškėjo, kad tai – Kurtuvėnai (kituose šaltiniuose – Kurtavėnai), esantis už 20 kilometrų nuo Šiaulių. Laikraštis „Diena“ (1933/12/10, p. 9) rubrikoje „Mano daina“, pavadino Kurtuvėnus „ypatingu“ miesteliu nes jame „nėra nei vienos smuklės, nei vieno žydo”:
Būtent dėl žodžių “nė vieno žydo” vadiname Kurtuvėnus „miesteliu“, bet ne „štetlu“.
Atvirai kalbant, laikraščio informacija apie žydų nebuvimą Kurtuvėnuose mus nustebino, ir mes pradėjome „kasti“ internetą. Radome “Pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenis”:
Štai 23 puslapio lentelės „Lietuvos gyventojai tautybėmis“ fragmentas:
Kaip matome, 1923 m. Kurtuvėnų miestelis buvo visai ne mažas (daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų) ir šimtas žydų jame tebegyveno. Kodėl po 10 metų jie visi paliko miestelį, nustatyti nepavyko. O hipotezių „ant smėlio“ niekada nestatome.
Miestelis, kuriame tautinė sąmonė buvo tokia stipri,
kad apie žydų įsigyvenimą negalėjo būti kalbos
Sutik, mielas skaitytojau, Lietuvos „ypatingo“ miestelio pavadinimo tu nežinojai. Suteikiame tau galimybę pasitaisyti: atspėk, kuriame Lietuvos miestelyje 1938 m. “apie įsigyvenimą žydams negalėjo būti kalbos“? Vėl tyli? Na, tada atsimink: tai – Lekėčiai Šakių apskrityje:
Šaltinis: “Verslas”, 1938/08/12, p. 8
Laimingasis miestelis
Tarp įvairių miestelių buvo Lietuvoje ir laimingasis. Tai Veiveriai Marijampolės apskrityje:
Šaltinis: „Verslas”, 1938/09/8, p. 8
“Verslo” redakcija labai mylėjo žydus
Atkreipk dėmesį, skaitytojau, kad žodžiai labai mylėjo yra be kabučių. Redakcija žydus tikrai labai mylejo. Kaip kitaip galima paaiškinti žodžio „žydas“ vartojimą beveik kiekviename puslapyje?! Geras aritmetikos žinojimas leido mums ne tik žodžiu, bet ir kiekybiškai įvertinti šios meilės laipsnį. Čia yra keletas ryškiausių pavyzdžių iš 1939 m. sausio mėn. “Verslo” numerių:
P.S. Kai medžiaga jau buvo paruošta publikacijai, radome straipsnį.
Šaltinis: “Lietuvos žinios“, 1938/07/11, р. 5
Perskaitę pavadinimą, pagalvojame, kad jame atskleista Kurtuvėnų žydų dingimo paslaptis. Bet, deja, paaiškėjo, kad kalba eina ne apie Kurtuvėnų miesteli, o apie senąjį štetlą Smilgiai, esantį už 23 km. nuo Panevėžio.
P.P.S. Straipsnyje yra mažyčių iliustracijų, kai kurios iš jų turi vos keletą žodžių teksto. Pateikėme jas, nes nuogąstavome įvelti klaidas perspausdinant.
Autoriai dėkingi Vladimirui Vachmanui už straipsnio aptarimą.
BUS DAUGIAU
—————————
[1] Žydų skaičius Lietuvoje iki Vilniaus krašto prisijungimo.
Užuojauta
Šiaulių krašto žydų bendruomenė nuoširdžiai užjaučia savo narę Zinaidą Barienę dėl mylimos mamytės mirties.
Sunkią valandą linkime stiprybės visai šeimai.
Kaunas primena
Kiekvienais metais spalio ir lapkričio mėnesių sandūroje Kauno žydų bendruomenė prisimena ir malda pagerbia Holokausto aukas, kurių gyvybės buvo atimtos Didžiosios akcijos Kauno gete ir Kauno tvirtovės VII forto žudynėse. Kaskart, Kauno žydų bendruomenės pirmininkui Gercui Žakui, minėjimuose dažnai dalyvaujančiam istorijos tyrinėtojui Chaimui Bargmanui ar kitiems kalbėtojams primenant šių siaubingų įvykių detales, mintyse iškyla to istorinio pamišimo mėsmalėje atsidūrusių žmonių siluetai, jų veidai, kančia, pažeminimas, sveiku protu nesuvokiamas žudikų žiaurumas ir siaubingi nekaltų vaikų, moterų, senolių, vyrų užkastų masinių žudynių duobėse skaičiai.
Šiemet, prieš didžiosios akcijos minėjimą, Kauno žydų bendruomenės nariai simboliškai atidengė stelą, skirtą Kauno geto seniūnų tarybai, kurią, tęsdama Kauno geto įamžinimo darbus, įrengė Kauno miesto savivaldybė.
Prisiminimais apie Seniūnų tarybos veiklą, jos narių, pirmininko Elchanano Elkeso, Kauno geto policininkų pastangas padėti geto žmonėms, juos gelbėti pasidalino buvusi Kauno geto kalinė Fruma Kučinskienė, tuometėje Demokratų aikštėje išgyvenusi ir Didžiosios akcijos košmarą.
Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28- 29 d. „Didžiosios“ akcijos metu IX forte buvo nužudyta 10 tūkstančių žmonių, tarp jų – 4273 vaikai.
Antrojo pasaulinio karo metu VII forte buvo įkurta pirmoji koncentracijos stovykla nacių okupuotose teritorijose. Įsakymas Lietuvoje įsteigti koncentracijos stovyklą iš Berlyno buvo gautas 1941 m. birželio 29 d., o birželio 30 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė (LLV) priėmė nutarimą stovyklą steigti VII forte. Nuo stovyklos įsteigimo iki uždarymo (1941 m. rugpjūčio 10 d.) forto teritorijoje buvo nužudyta nuo 3 000 iki 5 000 žmonių, didžioji jų dalis buvo žydų tautybės kauniečiai. Jos kalinių apsaugai bei žudynių vykdymui buvo paskirtas naujai suformuotas Tautinio darbo apsaugos batalionas (TDA).
Juk viskas prasideda nuo duonos ir sviesto
Pirmadienio vakarą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko labai gražus renginys maisto gerbėjams ir kulinarinių knygų mylėtojams. Skaitytojai buvo pakviesti į pristatymą kolekcijos, kurią Alfas Ivanauskas – Virtuvės mitų griovėjų idėjos vadas – padovanojo Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Progos nepraleido ir Beigelių krautuvėlė. Renginio metu VMG komanda kūrybiškai pažvelgė ir į svečių vaišinimą: čia buvo įrengta speciali erdvė – originali duonos galerija.
„Juk viskas prasideda nuo duonos ir sviesto, nesvarbu – tai restoranas ar namai. Tad ir čia noriu jus pavaišinti ką tik iškepta duona su sviestu, nes tai yra pradžios simbolis“, – apie sumanymą netikėtai nustebinti susirinkusius svečius kalbėjo idėjų moderatorius A.Ivanauskas.
Beigelių krautuvėlė kepėjos iškepė specialias chalas, kurios puikavosi lentynose ir tirpo maisto gurmanų pilvuose.
Puikus sumanymas ir stilingas pristatymas, Alfai!
O mes norime pakviesti prisidėti prie idėjos ir dovanoti knygų Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai apie žydų virtuvę.
Užuojauta
Su liūdesiu pranešame, kad spalio 28d. mirė Saida Mazuro. (1941 – 2019)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą artimiesiems.
Panevėžio žydų bendruomenė sveikina su gražiu JUBILIEJUMI !
Sveikiname gerbiamus ALBERTĄ SAVINČIŲ 60- oio gimtadienio proga ir
GENNADIJŲ ŠTEIMANĄ 70-čio proga!
Tegul JŪSŲ gyvenime netrūksta šviesių dienų, nepamirštamų akimirkų ir amžinų draugų!
Su gimtadieniu!
AJC priėmime Vašingtone meras R. Šimašius buvo giriamas už pastangas pateikti tikrąjį naratyvą apie lietuvių kolaboravimą Holokauste
2019 m. Spalio 30 d. – Vašingtonas. Amerikos žydų komiteto (AJC) priėmime Vilniaus meras Remigijus Šimašius buvo giriamas už pastangas pateikti tikrąją tiesą apie lietuvių bendrininkavimą Holokauste.
Praėjusią vasarą Šimašius vadovavo priimant du svarbius sprendimus dėl Lietuvoje vykusio Holokausto atminimo. Jis pirmasis pritarė spendimui pakeisti gatvės pavadinimą, kuriuo pagerbtas Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) pasipriešinimo organizacijos įkūrėjas Kazys Škirpa, po to mero sprendimu pašalinta lenta, kurioje pagerbtas Jonas Noreika, atsakingas už Šiaulių žydų įkalinimą ir jų turto konfiskavimą Holokausto metu.
Šie sprendimai sukėlė didelį negatyvų atgarsį ne tik prieš merą, bet ir prieš Lietuvos tarptautinę istorinę komisiją, kurios autoritetingos ataskaitos buvo mero veiksmų pagrindas. Dešiniosios, populistinės lietuvių grupės protestavo, žinomi šalies politikai tylėjo ir net neseniai išrinktas prezidentas Gitanas Nausėda vengė diskusijos, ragindamas įvesti „moratoriumą istorinei atminčiai ištrinti “.
„Prieš dvidešimt metų žmonės Lietuvoje nežinojo daugelio istorinių faktų“, – sakė rabinas Andrew Beikeris, AJC Tarptautinių žydų reikalų direktorius, kuris nuolat atvyksta į Vilnių. „Jie laikė save komunizmo aukomis ir nesuvokė, kad kai kurie antisovietiniai kovotojai, kuriais jie žavisi, taip pat dalyvavo žydų žudynėse. Bet dabar jie turėtų geriau žinoti, kas tiksliai vyko karo metu. Taigi, pagerbdami tokius žmones kaip Noreika ir Škirpa, jie kartoja tą patį, kad jų antisemitizmas tiesiog nėra svarbus “.
Meras Šimašius, apmąstydamas savo sprendimus, sakė: „Akivaizdu, kad jų (Škirpos ir Noreikos) dalyvavimas Holokauste nebuvo atsitiktinumas. Kalbama ne apie plokšteles ar gatvių pavadinimus, o apie principus. “Šimašius ne tik pasidalino savo asmeniniais apmąstymais apie savo šeimos patirtį Holokausto metu, bet ir su Holokausto atmintimi susijusiais sudėtingais klausimais, taip pat išreiškė padėką JAV kariuomenei, tarnaujančiai Lietuvos žemėje.
Cherrie Daniels, JAV specialusis pasiuntinys Holokausto klausimams gyrė merą, kad jis pasinaudojo Tarptautinės istorinės komisijos išvadomis. „Bet kurioje šalyje reikia drąsos objektyviai pažvelgti į savo praeitį ir į savo herojus, nuoširdžiai įvertinti tų žmonių padarytą poveikį, tiek gėrio, tiek blogio atžvilgiu“, – sakė Danielsas. „Geriausias dalykas, kurį galime padaryti, yra sąžiningai įvertinti tą praeitį, net nemalonią, ir panaudoti šias pamokas Holokausto švietime.“
1998 m. AJC rabinas Beikeris buvo pakviestas į trijų Baltijos valstybių prezidentų viršūnių susitikimą ir pasiūlė jiems įsteigti tarptautines istorines komisijas, kurios pateiktų kritinę ir objektyvią kiekvienos šalies Holokausto apskaitą. Šias šalis 1944 m. aneksavo Tarybų Sąjunga, dar prieš pasibaigiant Antrajam pasauliniam karui. Niekada nebuvo atliktas realus tyrimas apie tai, kokį vaidmenį vaidino vietos kolaborantai, žudydami savo kaimynus žydus. Lietuvoje komisija buvo įkurta 1998 m.
JAV Amerikos paveldo išsaugojimo užsienyje komisijos pirmininkas Paulius Packeris pagyrė Šimašiaus pastangas atgaivinti žydų kultūros paveldą Vilniuje, pažymėdamas puikų komisijos bendradarbiavimą su mero kabinetu.Nacionalinio demokratijos fondo prezidentas Karlas Geršmanas pagyrė mero tiesos siekį, atsižvelgiant į sudėtingą politinę situaciją. „Pasaulyje nėra daug žmonių, kurie kovoja už tiesą, tvirtai stovi už principus. Tai, kad keliate šį pavyzdį, turi didžiulę reikšmę “, – sakė jis.
Heather Conley, buvusi JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo pavaduotoja, dabar vyresnioji viceprezidentė Europai, Eurazijai bei Europos programos vadovė CSIS, gyrė mero politinę drąsą, pažymėdama svarbų vaidmenį, kurį Holokausto klausimai vaidino derybose dėl narystės NATO Vidurio Europos šalims.
O „B’nai B’rith International“ generalinis direktorius Danielius Mariaschinas pažymėjo mero „didžiulį indėlį stiprinant sąžiningus lietuvių ir žydų santykius“.Ilgametis Lietuvos parlamento narys ir Tarptautinės istorinės komisijos pirmininkas Emanuelis ZIngeris susirinkusiesiems kalbėjo per vaizdo įrašą iš Vilniaus.
https://www.ajc.org/news/ajc-hosts-vilnius-mayor-remigijus-simasius-in-washington
„Jei norėsi, ir tu tapsi genijum“
Lietuvos bankas 2020 m. išleidžia monetą, skirtą Vilniaus Gaono (Elijo ben Saliamono Zalmano) 300-osioms gimimo metinėms.
Užrašas „Jei norėsi, ir tu tapsi genijum” lietuvių ir jidiš kalbomis – nuo Vilniaus Gaono laikų litvakų šeimose išplitusi idioma. Žydų motinos, rodydamos į Vilniaus Gaono portretą, kabėjusį beveik kiekvienos litvakų šeimos svetainėje virš stalo, taip skatindavo vaikus siekti užsibrėžtų tikslų – “Vil nor Goen”.
Su jubiliejumi sveikiname Gitą Grinmanienę!
Sveikiname Gitą Grinmanienę Zimanaitę su 80-mečiu. Jubiliatė Gita – Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sajungos komiteto ir tarybos narė. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gerai pažįsta Gitą kaip aktyvią bendruomenės narę.
Gita išgyveno Holokaustą. Ją iš Kauno geto išgelbėjo lietuvių šeima.
Mieloji Gita, linkime stiprios sveikatos ir kad Jūsų būsimieji metai būtų praėjusių brandus, malonus ir džiugus tęsinys!
Mazel tov! Gyvenkite iki 120!
Lietuvos ambasados Italijoje organizuojamos Litvakų dienos Romoje
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos naujienos
Ši paroda – “Kitoks žvilgsnis į žydų vietą ir likimą Lietuvoje istorijos vingiuose” – tai Prano Morkaus, parodos kuratoriaus formuluotė.
Galime pasididžiuoti, kad ši paroda jau apkeliavo Londoną, JAV (Čikagą, Vašingtoną ir Niujorką), Pietų Afriką – Johanesburgą ir Keiptauną ir dabar pradėjo kelionę po Europą: dabar ji Romoje, vasarį bus Dubline, po to keliaus į Briuselį…
Lapkričio 6 dieną Romos Shoah muziejuje vyks diskusija „Emanuelis Levinas: žydiškoji mintis ir Europos idėja“, kurioje mokslininkai ir diplomatai iš Lietuvos, Italijos ir Izraelio diskutuos apie platų ir įvairiapusį šio Lietuvoje gimusio ir vienu reikšmingiausiu pastarųjų laikų filosofo palikimą, jo minčių svarbą.
Renginių ciklą lapkričio 10 dieną užbaigs M.K. Čiurlionio kvarteto koncertas, kuriame skambės Lietuvos žydų kilmės kompozitorių Anatolijaus Šenderovo ir Džordžo Geršvino kūriniai.
Trijų renginių ciklo tikslas – supažindinti Romos gyventojus su turtinga litvakų istorija, pabrėžti žydų tautos indėlį į Lietuvos kultūrinį, socialinį, politinį, akademinį gyvenimą. Šis renginių ciklas – įžanga į Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų minėjimą 2020 metais.
Litvakų dienos Romoje rengiamos bendradarbiaujant su Romos Shoah muziejumi, Romos žydų bendruomene, Romos žydų muziejumi, Izraelio ambasada Italijoje, Lietuvos žydų bendruomene, Lietuvos Nacionaline Filharmonija, Lietuvos kultūros institutu, Romos Sapienza universitetu bei „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“.
Lietuvos Respublikos Seimas 2020 metus paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.
Kaune pristatyta paroda ,,Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę“
2019 m. spalio 31 d. Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje vyko Vyčio paramos fondo parengtos parodos ,,Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę“ pristatymas. Renginio dalyvius sveikino Kauno Žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, LR Seimo nario Mindaugo Puidoko padėjėjas Robertas Stanionis. Visuomenininkas Raimundas Kaminskas pristatė pagrindinius Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos (1933-1940) veiklos bruožus, pastebėdamas tam tikrų šios organizacijos narių tragišką likimą siejama su Vilijampolės/Kauno getu.
Gidas Chaimas Bargmanas išsakė savo mintis apie žydų ir lietuvių santykius, o Kovo 11-osios g. bendrijos etnografinis ansamblis „Sūduva“ atliko savo keletą dainų. Renginys buvo skirtas Vilijampolės prijungimo prie Kauno 100-mečiui paminėti.
Lietuvos kariai žydai išliko neabejingi šalies gerovei ir po Lietuvos Nepriklausomybės kovų 1933 m. birželio 24 d. susibūrė į Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungą.
Sąjungos tikslas buvo ugdyti tarp narių ir žydų visuomenės Tėvynės meilę, kelti valstybinį susipratimą, propaguoti užgrobtų Lietuvos regionų vadavimo, lietuvių ir žydų kultūrinio bendravimo idėjas.
Nuo 1934 metų sąjungos būstinė buvo Kaune, o organizacija iš viso turėjo iki 3,000 narių. Tarp jų buvo savanorių, savanorių kūrėjų ir Klaipėdos išvadavimo dalyvių. 20 žydų karžygių už pasižymėjimą kovose buvo apdovanoti Vyties Kryžiaus ordinu, buvo apdovanotų ir kitais medaliais bei ordinais. Vien Kaune apdovanoti medaliais 245 žydų kariai (6 — Vyties Kryžiais, 26 — Savanorių medaliais). Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga turėjo savo vėliavą, ženklą, buvo parengusi uniformos projektą. Sąjungos skyriai turėjo savo atributus, skyrių vėliavos būdavo iškilmingai įteikiamos jų švenčių metu. Nuo 1935 metų sąjunga lietuvių kalba leido savaitraštį „Apžvalga”, kurio pagrindinė jo tema buvo gerų lietuvių-žydų santykių puoselėjimas ir žydų aktyvaus dalyvavimo Lietuvos visuomeniniame gyvenime nušvietimas. Iki 1940 metų išėjo 223 numeriai. 1940 metais okupavus Lietuvą, nustojo ėjusi „Apžvalga“, buvo uždrausta sąjungos veikla visuose skyriuose. Nemažai sąjungos narių ištremti į Sibirą, represuoti.
Daugiau apie tai knygoje PAŽADĖTOJI ŽEMĖ – LIETUVA: Lietuvos žydai kuriant valstybę 1918-1940 (sudarytojas Vilius Kavaliauskas).
Kultūros ministro susitikime su Izraelio ambasadoriumi – dėmesys 2020 metams
2019 10 25
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas susitiko su naujuoju Izraelio ambasadoriumi Yossef Levy. Susitikime dėmesys skirtas istorinės atminties išsaugojimo ir šiuolaikinės Izraelio kūrybos sklaidos klausimams aptarti.
Ambasadorius pasidžiaugė sėkmingu šių metų pavasarį vykusiu Lietuvos šiuolaikinės kultūros festivaliu Izraelyje „Lietuviškas pasakojimas“, išsakydamas siekį ir Lietuvoje surengti panašaus masto bei kokybės Izraelio kultūros renginį.
Kultūros ministras su Izraelio ambasadoriumi taip pat aptarė Lietuvos ir Izraelio autorių kūrinių vertimus. M. Kvietkauskas ambasadorių informavo, kad 2020 metus Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skiria šiuolaikinei Izraelio literatūrai, ketinama surengti ir kūrybines dirbtuves vertėjams.
Susitikimo metu kalbėta apie pasirengimą Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų minėjimui 2020 m., svarbiausius artėjančių metų renginius. Pasak ambasadoriaus, šie metai neabejotinai turės pozityvų poveikį abiejų valstybių ryšių plėtojimui ir stiprinimui.
Kultūros ministras su ambasadoriumi taip pat aptarė klausimus, susijusius su Lietuvos žydų istorijos aktualizavimu, Holokausto vietų įamžinimu pasitelkiant šiuolaikinius metodus ir sprendimus.
Ministras ambasadorių informavo apie šių metų gruodį Nacionalinėje dailės galerijoje planuojamą atidaryti XX a. pr. Vilniuje gimusio, Paryžiuje studijavusio ir gyvenusio žydų fotografo Moi Ver (Moshe Raviv-Vorobeichic) parodą, kurią lydės albumas hebrajų ir anglų kalbomis.