Užuojautos – Page 4 – Lietuvos žydų bendruomene

Netektis – mirė garsi violončelininkė Silvija Sondeckienė

Šeštadienio rytą mirė garsi violončelininkė, profesorė Silvija Sondeckienė. 80-ies muzikė buvo ištikima Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės bičiulė, Pasaulio Tautų Teisuolio Jackaus Sondeckio marti ir prieš keletą metų mirusio vieno žymiausių Europoje dirigentų Sauliaus Sondeckio žmona.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir visa bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Silvijos Sondeckienės sūnus ir jų šeimas, mokinius ir bičiulius.

Silvija Sondeckienė – lrytas.lt/R.Danisevčiaus nuotr.

Iškili muzikė ir pedagogė

S. Sondeckienė gimė Kaune, mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, studijavo pas legendinį violončelininką Mstislavą Rostropovičių, beveik 40 metų grojo Lietuvos kameriniame orkestre, buvo violončelių grupės koncertmeisterė, grojo viso pasaulio prestižinėse koncertų salėse. Dar ilgiau muzikė dėstė Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje bei kitose šalyse, išaugino didžiulį būrį puikių, savo šalis garsinančių muzikantų.

„Dar studijų metais dėl talento ir darbštumo ji iškilo iki žymiausių savo kartos violončelininkų. Vėliau stebėjau jos augimą ir kaip muzikės, ir kaip pedagogės. Šiuo metu ji daug dėmesio skiria šiuolaikinei muzikai. Girdėjau jos mokinius ir manau, kad jos pedagoginės veiklos rezultatai yra išskirtiniai“, – apie profesorę sakė M. Rostropovičius.

„Silvija Sondeckienė ranka rankon ėjo gyvenimo keliu su Sauliumi Sondeckiu, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, garsino Lietuvos vardą pasaulyje. Jos mokiniai ir jos vaikai tęsia pradėtus darbus – atstovauja Lietuvos menui, gražina savo šalį“, – rašoma Lietuvos muzikų sąjungos pranešime.

2023-01-212023-01-21

Netektis – mirė rašytojas, litvakas Grigorijus Kanovičius

Vėlų penktadienio vakarą Tel Avive mirė pirmasis Lietuvosžydų bendruomenės pirmininkas – vienas žinomiausių pasaulyje žydų rašytojų, litvakas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Grigorijus Kanovičius. Jam buvo 93-eji.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir visa bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą rašytojo šeimai – sutuoktinei Olgai, sūnums Sergejui ir Dmitrijui.

Grigorijus Kanovičius / Courtesy of Noir Press nuotr.

Gyvenimas ir kūryba

„Man regis, kad šiame pasaulyje nieko aukštesnio už žodį nėra. Negalėčiau savęs pavadinti žmogumi, kuris visa laiką mėgina žodžiais išaukštinti tą pasaulį, apie kurį didelę dvidešimtojo amžiaus dalį žydai buvo priversti tylėti. Aš nesutinku su tais, kurie sako, kad žydai tylėjo. Jie netylėjo nei Aušvice, nei getuose“, – yra sakęs rašytojas.

Dramaturgas, scenarijų autorius gimė 1929 metų birželio 18-ą dieną, Jonavoje, tradicinėje Lietuvos žydų šeimoje. Kartu su tėvais jis pabėgo iš karo apimtos Lietuvos, gyveno Kazachstane ir prie Uralo.

1945 metais šeima grįžo į Vilnių. 1953 metais G.Kanovičius baigė slavistikos studijas Vilniaus valstybiniame universitete. Garsusis litvakas yra parašęs daugiau negu dešimt romanų – savotišką sagą – apie Rytų Europos žydų istorijos vingius nuo XIX amžiaus iki mūsų dienų. Tai – romanų trilogija „Žvakės vėjyje“, dilogija „Kvailių ašaros ir maldos“, romanai „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Ožiukas už du skatikus“, „Ir nebus vergams rojaus“, „Neatsigręžki nuo mirties“, „Žydų parkas“, „Nukirstų medžių šlamėjimas“, „Šėtono apžavai“ – ši knyga knyga 2020 m. laimėjo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) literatūrinę premiją. Vienas iš žymiausių ir populiariausių G.Kanovičiaus kūrinių – 2013 metais išleistas romanas „Miestelio romansas“.

Rašytojo knygos yra išverstos į 12 kalbų – anglų, lietuvių, vokiečių, hebrajų, prancūzų, čekų, lenkų, bulgarų, vengrų ir kt.

Kanovičius yra daugelio kino scenarijų autorius, kūręs drauge su R.Vabalu („Marš, marš, tra ta ta“), Vytautu Žalakevičiumi („Ave, vita“), Almantu Grikevičiumi, Algirdu Araminu ir kitais įžymiais Lietuvos kino režisieriais.

2014-aisais rašytojui įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija

Taip pat rašytojas apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu bei Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.

Nuo 1989 iki 1993 metų G. Kanovičius buvo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas.

Nuo 1993 metų rašytojas nuolat gyveno Izraelyje.

2023-01-212023-01-21