Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Nachliel Dison dėl mylimos mamos mirties.

Nachliel Dison yra Pasaulio žydų restitucijos organizacijos vadovas (angl. World Jewish Restitution Organization), Lietuvos žydų paveldo fondo valdybos narys. Jis daug kartų lankėsi Lietuvoje kartu su žmona Elisheva, kurios senelis gyveno Lietuvoje. N. Dison tiek asmeniškai, tiek kaip organizacijos vadovas prisidėjo prie sėkmingų restitucijos klausimų Lietuvoje sprendimų.

Nachliel Dison ir artimiesiems nuoširdžiai linkime stiprybės sunkią netekties valandą.

Min Hashamayim Tenuchamu

Š.m. lapkričio 16 d. mus paliko Antanas Boguslauskas, Pasaulio Tautų Tesuolis, Lietuvos žydų bendruomenės Socialinio centro narys.

Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius, telieka gyvas šio šviesios asmenybės atminimas.

Faina Portnaja

  (30 11 1930 – 24 08 2014)

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė liūdi dėl rugpjūčio 24d. mirusios

Vilniaus žydų bendruomenės narės Fainos Portnoj  ir  nuoširdžiai užjaučia artimuosius.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Socialinio centro savanorę Rūtą Kaplinsnky mirus  jos vyrui.

Užuojauta Efraimo ir visų E.Zuroffų šeimai, dėl  brangaus tėvo Abraomo N. E.Zuroffo, kuris ramiai užgeso , būdamas 92-jų metų sekmadienį rugpjūčio 3d. Jeruzalėje.

Rabinas Dr. Abraomas E.Zuroffas išliks atmintyje kaip legendinis Bruklino berniukų ješivos įkūrėjas ,labai kūrybingas žmogus. Jo ješiva- viena iš retų švietimo įstaigų, kurioje jungėsi autentiškas žydų gyvenimas su modernia pažangiausa  Amerikos švietimo sistema. Rabinas Dr Abraomas E.Zuroffas dirbo ješivoje daugiau nei  trisdešimt metų (“iki gyvos galvos”, kaip jis pats sakydavo).

Velionis palaidotas pirmadienio rytą Eretz Hachaim kapinėse šalia Bet Shemesh.

Lietuvos žydų (litvakų)  bendruomenė su liūdesiu praneša apie Boriso Šteino, Šiaulių regioninės žydų bendruomenės pirmininko mirtį.

Eidamas 82-uosius metus, B.Šteinas mirė ligoninėje rugpjūčio 1d. po sunkios ligos. Jis nesulaukė šiemet rugsėjį rengiamo Šiaulių geto sunaikinimo 70-ųjų paminėjimo, kuriam intensyviai ruošėsi. Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas Borisas Šteinas visą gyvenimą praleido Šiauliuose, jis gimė Dvaro gatvėje , toje pat gatvėje lankė žydų pradinę mokyklą, o pradėjęs savo darbinę veiklą, keturiasdešimt metų išdirbo Dvaro gatvėje.

Velionis buvo tikras šiaulietis, jis dažnai kartodavo, kad labai myli savo gimtąjį miestą ir negaili jėgų, dirbdamas jo gerovei. Miesto vadovai B.Šteinui ne kartą dėkojo už supratingumą ir geranoriškumą, sprendžiant žydų bendruomenės problemas.Šiauliai nuo 18 amž. pabaigos buvo žydų miestas, iš trijų tūkstančių Šiaulių miesto gyventojų 88 procentai buvo žydai, prieš Antrąjį Pasaulinį karą iš 30 tūkstančių miestiečių – 27 procentai žydai, kūrę miesto ekonomiką: turtingi fabrikantai, pirkliai, namų savininkai, amatininkai, gydytojai, mokytojai, ir kampininkai, samdiniai. B.Šteinas labai brangino Šiaulių žydišką  istoriją, nes Holokausto metu buvo nužudyti beveik visi žydai, jų atminimo paminėjimui B.Šteinas skyrė daug jėgų ir labai gaila, kad jo nesulaukė.

    Nuoširdžią užuojautą reiškiame Boriso Šteino  visiems artimiesiems.

Užuojautos:

JAKOVAS BUNKA

1923-2014

         Liepos 30-ąją, tik prieš porą savaičių atšventęs savo 91-ąjį gimtadienį, mirė Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos narys, „Oginskių dvaro bičiulių“  klubo narys, Plungės garbės pilietis Jakovas Bunka.

         Jakovas Bunka gimė 1923 metų liepos 13 dieną Plungėje, kur prabėgo jo nerūpestinga vaikystė. Čia kartu su kaimynų vaikais leisdavosi  rogutėmis nuo snieguotų Babrungo šlaitų, čiužinėdavo medinėmis pačiūžomis, spardydavo pačių iš skudurų suraišiotą kamuolį, klausydavosi suaugusiųjų pasakų, padavimų, legendų, dainų, o per didžiąsias šventes eidavo į sinagogą klausyti maldų.  Sulaukęs šešiolikos, jaunasis Jakovas staliaus amato mokėsi pas plungiškius meistrus Luotę,  Šoblinską, Černiauską… Bet prasidėjo karas, atnešęs pasauliui ir kiekvienam žmogui didelę sumaištį, sielvartą ir  skausmą. 1941 metų vasarą Bunkų šeima atsidūrė Sibire, o 1942 metais Jakovas buvo priimtas į 16-ąją sovietinę lietuviškąją diviziją. Į karą Jakovas Bunka išėjo su tėvu ir broliu, tik, deja, šie nebegrįžo. O pačiam Jakovui, pakėlusiam visas karo audras, likimas lėmė sugrįžti į gimtąją Plungę ir tapti savo tautos atminimo saugotoju. Didžiąją  gyvenimo dalį  jis paskyrė  kūrybai ir tragiškai Plungės žydų istorijai įamžinti.  1986 – 1989 metais Jakovas Bunka kartu su savo bičiuliais medžio meistrais įkūrė Kaušėnų memorialą, taip įamžindamas vietą,  kur buvo nužudyti 1800 Plungės rajone gyvenusių žydų. Šiandien Kaušėnai yra specializuotų turistinių maršrutų viena iš lankytinų vietų. Kasmet čia atvažiuoja lankytojai iš JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Izraelio, Zimbabvės, Korėjos, Pietų Afrikos Respublikos, kitų valstybių. Memorialas žinomas visame pasaulyje. Kad užmarštin nenueitų atmintis apie kelis šimtmečius gyvavusią bendruomenę, J. Bunka parašė Plungės žydų istoriją, kuri išversta į hebrajų kalbą, prieinama internete. Istorijoje aprašomi įvykiai Plungėje nuo 1348 iki 1994 metų.

Lietuvos žydų  (litvakų) bendruomenė gedi skaudžios iškilaus litvako, tautodailės meistro Jakovo Bunkos netekties. Šiesus atminimas liks gyvas jo kūriniuose ir mūsų visų širdyse.

Nuoširdžiai užjaučiame Jakovo Bunkos artimuosius ir draugus, visus, kuriuos žavėjo šis žmogus, sukūręs skulptūrą Platelių Mozė, todėl ir pats buvo vadinamas Žemaičių Moze.

Užuojautos

Mielas Eugenijau, mieli  bičiuliai ,

Toli nuo Tėvynės mane pasiekė žinia apie   šią skaudžią netektį . Jakovas Bunka buvo tikras Lietuvos šviesuolis, didis mūsų liaudies meistras, kurio kūryba  mums ir  būsimosioms kartoms liks  „medinis stebuklas“ – Jakovo Bunkos kūriniai, atskleidžiantys nesumeluotą  ir įtaigią  jo gimtinės žmonių – Lietuvos žydų ir žemaičių gyvenimo  istoriją. Šviesus Jakovo Bunkos atminimas visada liks mūsų širdyse.

Nuoširdžiai užjaučiu  Jakovo Bunkos šeimą, artimuosius,   Lietuvos žydų bendruomenės narius ir visus, kam brangus šis paprastas ir kartu didis žmogus.

Violeta GAIŽAUSKAITĖ

Nuoširdžiai užjaučiu Jakovo artimuosius. 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su giliu liūdesiu praneša apie rabino Šolomo Ber Krinskio žmonos mamos mirtį ir reiškia užuojautą artimiesiems.

Norintys aplankyti gedinčią šeimą, tai gali padaryti pirmadienį birželio 2 d. nuo 18 iki 20 val. Vilniuje, Šaltinių g. 12.

LŽB liūdi dėl buvusio Kauno geto kalinio, ilgamečio Lietuvos žydų (litvakų) ir Kauno žydų bendruomenių Tarybos nario, Kauno chasidų religinės bendruomenės pirmininko

Jakovo Lopianskio mirties.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga  nuoširdžiai užjaučia velionio šeimą bei artimuosius.

 Laidotuvės vyks  sekmadienį   Kauno žydų kapinėse (H. ir O.Minkovskių g.) 14.30 val

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gedi brangaus draugo Leonido Levino,ilgamečio Baltarusijos žydų bendruomenės prezidento, netekties.  Faina Kukliansky ir visa Lietuvos žydų bendruomenė siunčia nuoširdžiausią užuojautą artimiesiems ir draugams šiuo sunkiu metu.

   Dėl litvako, aktyviai dalyvavusio įamžinant Holokausto aukas Panerių memoriale

Šajos Epšteino mirties

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionio šeimą bei artimuosius.

Dėl bendruomenės narės Rivos Kleinienės mirties Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia gilią užuojautą velionės sūnui, dukrai bei artimiesiems.

Dėl Maksimo Kogano ankstyvos mirties Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionio tėvus ir artimuosius.