Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia „Kogalymavia“ 9268-ojo reiso katastrofos aukų artimuosius ir visus Rusijos žmones. Mintimis esame kartu su Jumis.
Pro memoria Uri Chanoch parašė jo draugas Julius Bermanas
Uri Chanoch – kaunietis, išgyvenęs Holokaustą Kauno gete, iš jo perkeltas į Dachau. Netekęs artimųjų paauglys berniukas patyrė visą Šoa siaubą. Todėl jis tapo nenuilstančiu tvirtu išgyvenusiųjų gynėju, tą gerai žinojo jo gimtosios Lietuvos žydai.
Jis gimė Kaune 1928m. užaugo garbingų sionistų namuose. Uri buvo tik 13, kai su tėvais buvo išsiųstas į Kauno getą 1941m. Jis pradėjo dirbti nacių biure, netrukus ėmė darbuotis geto pogrindžio veikloje ir rizikuodamas savo gyvybe, daug kartų yra pavogęs darbo leidimus, kurie leisdavo žydams pabėgti iš geto. Jam taip pat pavyko išsaugoti savo 9-erių metų brolio Daniau gyvybę, kai jis pasislėpė per Kauno geto Vaikų akciją. Net ir žiauriai mušamas, Uri neišdavė naciams, kur slėpėsi brolis.
Užuojauta
Geros valios fondas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su dideliu liūdesiu praneša, kad rugsėjo 1-ą dieną, savo namuose Izraelyje, mirė Fondo valdybos narys Uri Chanoch. Netekties valandą Fondas užjaučia U. Chanoch šeimą ir gedi kartu – išėjo mūsų brangus bičiulis ir nepamainomas kolega.
Uri Chanoch gimė 1928 metais Kaune. Holokausto metu išgyveno Kauno getą, vėliau Dachau koncentracijos stovyklą, tačiau neteko savo senelių, tėvų ir sesers. Patyręs karo, persekiojimo ir naikinimo siaubą, U. Chanoch visą savo gyvenimą paskyrė kovai už Holokaustą išgyvenusių žydų gerovę, rūpinosi restitucijos klausimais Lietuvoje ir svetur.
Premjero A.Butkevičiaus užuojauta
Užuojauta
PRO MEMORIA
ŠEVKA (ŠEFTELIS) MELAMEDAS (1926.04.10-2015.08.31)
Pirmadienį, eidamas 90-tuosius metus, mirė paskutinis Biržuose gyvenęs žydas Ševka (Šeftelis) Leiba Melamedas. Su Šeftelio Melamedo išėjimu iš gyvenimo baigėsi apie 400 metų trukęs Biržų žydų bendruomenės gyvavimas Biržų krašte. Hitlerio ir jo pakalikų vykdytas Holokaustas jau anksčiau sunaikino Biržų žydų bendruomenę. Netekome savo kaimynų, Biržų krašto piliečių.
Per laimingą atsitiktinumą 1941 m. dar paauglys būdamas Šeftelis Leiba Melamedas, pavykus netikėtai su į armija paimtu broliu Šalomu, pasitraukti į Sovietų sąjungą, išvengė žudynių. Po kiek daugiau nei mėnesio motina Pajė, tėvas Peisachas bei vos septynerių metų sulaukęs jo brolis Hirša tragiškai atgulė Pakamponyse, netoli Astravo. Tuo tarpu Š. Melamedas ir jo vyresnysis brolis buvo nuvežti į Rusijos gilumą. Ten Šeftelis dirbo kolūkyje. Vėliau įstojo į Kuibyševo (Rusija) lietuvių amatų mokyklą, dirbo lėktuvų gamykloje. 1945 m. Šeftelis grįžo į Biržus, tačiau namų ir artimųjų jau neberado. Biržuose susitiko savo brolį Šalomą ir kartu apsigyveno pas brolio gerą draugą Leoną Jukonį. Vėliau Šeftelis išvyko į Klaipėdą, kur dirbo atstatydamas Klaipėdos miestą. Po kiek laiko vėl sugrįžo į Biržus ir pradėjo darbuotis duonos kepykloje. Čia sutiko savo gyvenimo draugę Genovaitę ir su ja sukūrė šeimą bei užaugino dvi dukras – Letą ir Nelę bei susilaukė anūkų Dainos, Astos, Petro, Kristinos ir Dalios…
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gedi, netekus vienos iš moterų organizacijos “WIZO” įkūrėjos, aktyvios bendruomenės narės Fenios Zibuc (1921 01 03 – 2015 07 28).
Šią liūdną valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą sūnui Izaokui Zibuc, dukrai Marinai Vildžiūnienei, anūkams ir visiems artimiesiems.
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gedi netekus Vilniuje gimusios buvusios partizanės, akademikės, knygos “Partisan from Vilna” autorėsRAŠEL MARGOLIS (RACHEL MARGOLIS)(1921-10-28 – 2015-07-06)Rašel Margolis buvo ginkluoto pasipriešinimo prieš nacistus dalyvė, kurios visa šeima žuvo Holokausto metu.Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius bei draugus.Kai jauna žydų mergaitė Rašel pateko į Vilniaus getą ji buvo šviesiaplaukė irmėlynakė, ir galėjo pereiti ” į arijų pusę”, kaip ji sakydavo. Rašel Margolisdirbo Hermano Kruko geto bibliotekoje Strašūno gatvėje (dabar Žemaitijosgatvė), kur ginkluoto pasipriešinimo prieš nacius dalyviai kartais rūsyjemokydavosi šaudyti. Ji draugavo su Hirshu Gliku, jaunu poetu, kuris parašė eiles, tapusias partizanų himnu ” Sog Niet Keynmol”, dar dabar himnas dainuojamas, kai Holokaustą išgyvenusieji susirenka Izraelyje ir kitose pasaulio šalyse. Margolisbuvo pirmoji išgirdusi eilėraštį ir jam sukūrė muziką. Rašelės visa šeima buvo nužudyta per Holokaustą. Ji ištekėjo už kolegos partizano, sukūrė savo šeimą, susilaukė dukterų. Po karo daugelį metų dirbo dėstydama biologiją Vilniaus universitete ir padėjo išleisti garsųjį “Sakovičiaus dienoraštį”, kuriame aprašytos Paneriuose vykdytos žudynės liudininko akimis. Išvykusi gyventi į Izraelį, Rašelė vasaromis sugrįždavo į Vilnių ir savanoriaudavo, rengdama ekspozicijas apie Holokaustą Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žaliajame Name bei vesdama ekskursijas po Vilniaus getą.
Užuojauta
Su dideliu liūdesiu pranešame, kad š.m. balandžio 9d. mirė LŽB narys Josifas Levinsonas (1917 – 2015). Velionis daugelį gyvenimo metų paskyrė Lietuvos žydų žudynių vietų bei kapinių tvarkymo darbų organizavimui, kuriems pats ir vadovavo. J. Levinsono atminimas išliks jo sudarytoje ir parašytoje ,,Skausmo knygoje“. Tai knyga – paminklas sunaikintai Lietuvos žydų bendruomenei, autorius ją skyrė Holokausto aukų atminimui. Knygoje surinktos ir nufotografuotos visos žydų žudynių vietos, esančios Lietuvoje.
J.Levinsonas augo Dzūkijos miestelyje Veisiejuose, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Technikos fakultete, jis tapo inžinieriumi. Antrojo pasaulinio karo metais kovojo 16-osios lietuviškos divizijos gretose.
Nuoširdi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės užuojauta artimiesiems.
Užuojauta
Gedime netekę VALERIJAUS DOMBROVSKIO (1935-2015), iškilaus tapytojo, žavėjusio tikru talentu ir asmenybės šiltumu bei nuoširdumu.
Valerijus Dombrovskis gimė 1935 m. Petrikove, Gomelio sr. (Baltarusija). 1967 m. baigė LTSR valstybinj dailės institutą, tapybą. Dailės parodose dalyvauja nuo 1965 m.
Nuoširdžiai užjaučiame velionio artimuosius.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Užuojauta
Pro Memoria: Klara Toides-Kuklianskienė
Dėl Klaros Toides-Kuklianskienės (1930-2015 m. ) mirties nuoširdžiai užjaučiame
dukrą, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky,
šeimą ir artimuosius. Velionė gimė Šiauliuose, ilgą laiką gyveno ir dirbo Vilniuje,
paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Izraelyje.
Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės
Lietuvos žydų religinė bendrija
Vilniaus žydų religinė bendruomenė
Geros valios fondas
Užuojauta
Sausio 24d. mirė vienas seniausių Kauno žydų bendruomenės narių, socialinio centro narys
Nachman Comik (g.1922).
Nuoširdi Lietuvos Žydų bendruomenės užuojauta artimiesiems.
Liūdna žinia
Su dideliu liūdesiu pranešame,
kad š.m. sausio 17d. mirė Chene Gamer, LŽB SC narė.
(29 03 1937 – 17 01 2015)
Š.m. sausio 18d. mirė Mila Šoresienė, LŽB SC narė.
(24 10 1946 – 18 01 2015)
Užuojautos
Sausio 13d. mirus Anatolijui Kovneriui (01 01 1931 – 13 01 2015), Lietuvos žydų bendruomenės Socialinio centro nariui, reiškiame užuojautą jo artimiesiems.
Su liūdesiu pranešame, kad sausio 13d. mirė Nina Šavrova, Lietuvos žydų bendruomenės Socialinio centro narė (12 01 1924 – 13 01 2015). Nuoširdi bendruomenės užuojauta artimiesiems.
Užuojauta
Mirus Danieliui Bergui, nuoširdžiai užjaučiame velionio žmoną Mariją Krupoves ir artimuosius.
Užuojautos
Su liūdesiu pranešame, kad sausio 12d. mirė Diana Koifman, Lietuvos žydų bendruomenės
Socialinio centro narė (02 05 1915 – 12 01 2015)
Sausio 9d. mirė Olga Trachtenberg LŽB SC narė (08 05 1914 – 09 01 2015).
Abi moterys buvo nukentėjusios nuo nacių režimo Antrojo Pasaulinio karo metu, jos turėjo tarptautiniu mastu vadinamą
“Nazi victim” statusą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė siunčia nuoširdžią užuojautą į Paryžių
Lietuvos žydų bendruomenė griežtai pasmerkė negailestingą teroristinį išpuolį prieš Prancūzijos žurnalą Paryžiuje ir žiaurias žudynes biure. Mes siunčiame užuojautą šeimoms, išgyvenančioms dėl tragiškai žuvusių artimųjų netekties.
Lietuvos žydai siunčia savo užuojautą Prancūzijos žydų bendruomenei ir Prancūzijos žmonėms, kurie patyrė kruviną teroro išpuolį per pastarąsias keletą dienų.
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Jurijų Jurevičių, netekus mylimo sūnaus.
Linkime artimiesiems stiprybės šiuo sunkiu gyvenimo metu.
Užuojauta
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gedi, netekus ilgamečių narių
Dovydo Chosido ir Minos Bičkovskajos.
Užuojauta
Lietuvos žydų bendruomenė liūdi dėl gruodžio 14 dieną anapilin išėjusio paveldosaugininko, gimusio Dzūkijoje, tačiau visą gyvenimą budėjusio Sūduvos krašto paveldo sargyboje, jautraus ir oraus žmogaus, draugo, kolegos Algio Miliaus, prisidėjusio saugant žydų paveldą. Nuoširdi užuojauta Algio artimiesiems.
Algis Milius (1961 06 20-2014 12 14)