Šiandien Panevėžio miesto žydų bendruomenę ir visuomenę pasiekė liūdna žinia, kad Izraelyje po sunkios ir ilgos ligos, mirė garsi Panevėžio miesto buvusi gydytoja Mira Rozova. Pusę savo gyvenimo ji pradirbo vyriausiąja gydytoja Panevėžio infekcinėje ligoninėje. 1954 m. Marija baigė Krasnodaro medicinos institutą. Atidirbusi 3 metus pagal paskyrimą Kaliningrado srityje, persikėlė į Panevėžį 1957 m. Dirbo terapeute dabartinėje respublikinėje ligoninėje, poliklinikoje.  Tuomet tai tebuvo nedidelis infekcinės ligoninės skyrius. Tad buvo nutarta atidaryti atskirą infekcinę ligoninę, kuriai vadovauti paskyrė jaunutę, bet energingą M. Rozovą. Infekcinė ligoninė pokario laikais įsikūrė Panevėžio žydų ligoninės patalpose Ramygalos gatvėje, kurią po karo reikėjo remontuoti. Bet apie 20 metų ligoninės darbo  prabėgo senose, nerenovuotose  patalpose.

Liūdime ir reiškiame užuojautą artimiesiems, mirus Marijai Rolnikaitei (g. 1927 m. liepos 21 d. Klaipėdoje). Žinoma rašytoja, vertėja, M. Rolnikaitė mirė, sulaukusi 89- erių metų. Ją dažnai vadina lietuvių Ana Frank. Kai Marijai buvo 14 metų, ji kartu su šeima atsidūrė Vilniaus gete. Po to laukė dvi koncentracijos stovyklos. Tai, kas prasidėjo kaip paprastas paauglės pomėgis – įprotis rašyti dienoraštį, – virto svarbiu dokumentu, kuriame užfiksuota viskas, kas atsitiko Lietuvos žydams nuo 1941 iki 1945 metų.
1963 m. M.Rolnikaitė išleido atsiminimų knygą apie getą ir koncentracijos stovyklas „Turiu papasakoti“ (išversta į 18 kalbų). Nuo 1965 m.ji gyveno Sankt Peterburge. 1974 m. išleido apysaką “Pratinkis prie šviesos”. Paskelbė publicistinių straipsnių, apybraižų, recenzijų.
M.Rolnikaitė buvo ne tik Vilniaus geto, Strazdamuižos (Latvija) ir Štuthofo koncentracijos stovyklų kalinė, anti-nacistinio pasipriešinimo kovų dalyvė. M. Rolnikaitė jidiš kalba sukūrė poemą ” Strazdamuižos himnas”. Ši poema tapo drąsių kovotojų prieš nacizmą pasipriešinimo himnu. Po karo dirbo meno reikalų valdyboje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. 1955 m. baigė M. Gorkio literatūros instituto Maskvoje aukštuosius literatūros kursus. Nuo 1964 M.Rolnikaitė gyveno ir dirbo Leningrade. Daugelį metų ji buvo vienintelė Leningrado rašytoja, savo darbuose rašiusi apie Holokaustą ir pasakojusi apie žydų didvyriškumą ir kančias. Ji aktyviai dalyvavo antifašistiniame judėjime ir Sankt Peterburgo žydų bendruomenės veikloje.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sako: tebūnie šviesus Marijos Rolnikaitės atminimas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su lūdesiu praneša, kad mirė Isakas Kaganas (Isaak Kagan; g. 1929 m. kovo 13 d. Kaune) – Lietuvos teisininkas, advokatas, visuomenės ir advokatų savivaldos veikėjas.

Isakas Kaganas 1947–1952 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete baigė teisę, įgijo  teisininko kvalifikaciją. Dirbo technikumų mokytoju, įvairių organizacijų  juriskonsultu, juridinės komisijos konsultantu, 1971–1973 m.Lietuvos Teisingumo ministerijos konsultantu, nuo 1974 m. iki 2009 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 2-osios advokatų kontoros advokatas.

Isakas Kaganas parašė monografijas “Globa ir rūpyba”,  “Lietuvos baudžiamojo kodekso komentarą,  apie 50 straipsnių teisės ir politikos tema autorius. Paskelbtos publikacijos “Rinktinės advokatų kalbos teisme” , “Apie gynėjo padėtį baudžiamajame procese”. Skaitė pranešimą “Komunistiniai režimai – tautinio genocido vykdytojai” Lietuvos Sąjūdžio narys (nuo 1988 m.), Lietuvos Sąjūdžio Seimo tarybos narys (1992–1994), Lietuvos Sąjūdžio komisijos LR Konstitucijos projektui rengti narys (1992 m.), Visuomeninės Konstitucijos saugos komisijos narys, Lietuvos advokatų tarybos, Lietuvos piliečių chartijos, LR vyriausiosios rinkimų komisijos  narys, Lietuvos advokatų garbės teismo narys, Lietuvos JT asociacijos viceprezidentas.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia žmoną ir artimuosius.