Eidamas 66-uosius metus skulptorius Romualdas Kvintas spalio 20-ąją pralaimėjo ilgą ir sekinančią kovą su sunkia liga. Lietuva neteko iškilaus savo menininko, lietuviškos skulptūros subtilumu sugebėjusiu atskleisti ir sudėtingą žydiškąįį žanrą.
Esame dėkingi a.a. Romualdui Kvintui už solidų indėlį į Lietuvos žydų kultūros palikimo įamžinimą. Skulptūros, skirtos Romain Gary, Danieliui Dolskiui, daktarui Šabadui, Jaschai Heifetzui, Mohandui Gandhi kartu su Hermanu Kallenbachu, įspūdingi memorialiniai paminklai sunaikintiems Šeduvos žydams deramai atskleidžia įvairialypę Lietuvos žydų istoriją, svarų Lietuvos žydų indėlį puoselėjant Lietuvos kultūrą ir valstybingumą, garsina Lietuvos vardą.
Nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius, linkime paguodos visiems vertinantiems Romualdo Kvinto asmenybę ir kūrybą.
Su liūdesiu prnešame, kad mirė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narys Jakovas Pilianskis 1946 metų gimimo. Nuoširdžią užuojautą reiškiame artimiesiems,
Netekome maestro Eugenijaus Paulausko, kurio 90-metį šventėme ir prisiminimų klausėmės prieš metus Jašos Jeifetzo salėje. Šiandien tariame atsisveikinimo žodžius smuikininkui virtuozui, kvarteto primarijui, puikiam pedagogui ir nuoširdžią Lietuvos žydų (litvakų) užuojautą šeimai dėl skausmingos netekties.
E.Paulauskas (gimė 1927 09 06), savo artistinę muzikinę veiklą pradėjęs daugiau nei prieš 70 metų, talentingas muzikantas tapo vienu žymiausių Lietuvos smuikininkų. Muzikos mokytis jis pradėjo Šiauliuose, 1949 m. baigė Vilniaus konservatoriją, prof. J. Targonskio smuiko klasę.Tą vakarą, kai žydų bendruomenėje minėjome maestro jubiliejų, Eugenijus Paulauskas pasakojo : “mano mokytojai buvo labai geri, visi jie buvo žydai, o juk geriausi pasaulio smuikininkai yra žydai, todėl, kad talentinga tauta. Kamerinė muzika – viena subtiliausių, giliausių ir intelektualiausių muzikos ir muzikavimo formų, esu įsitikinęs, kad joks kitas muzikos žanras neturi tiek perlų, tiek šedevrų, kaip kvartetas. Kvartetus kūrė visi muzikos genijai. Šie kūriniai parašyti taip, kad muzikuodamas užmiršti garsų audinį, formos architektoniką, nes patenki į pačią jausmų gelmę, iš kurios iškyli tarsi apsivalęs, prašviesėjęs. Tokio atgimimo reikia ne tik mums, muzikantams. Jo reikia kiekvienam, kuris ateina į koncertą“, – kalbėjo smuiko virtuozas.
Paulausko koncertinę solinę veiklą griežtai ribojo didžiulis užimtumas Lietuvos kvartete ir pedagoginis darbas, tapę reikšminga smuikininko veiklos dalimi. Primarijus turėjo prigimtines ir labai anksti išugdytas solisto virtuozo savybes, aistrą muzikuoti ir bendrauti su įvairiausio amžiaus ir patirties klausytojų auditorija. Turtingame E. Paulausko soliniame repertuare vyravo reikšmingi baroko, klasicizmo ir romantizmo epochų muzika. Smuikavimas virtuoziškas, stilingas, subtilus duetų grojimas. Smuikininko ir pianisto duetai sulaukdavo puikių auditorijos, kritikų vertinimų.
llsėkis ramybėje visų pagerbtas Eugenijau Paulauskai.
Kartu su artimaisiais gedi Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalnių sąjungos nariai ir Lietuvos žydų bendruomenė
Nuoširdžiai užjaučiame Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininką, ilgametį Lietuvos žydų bendruomenės Tarybos narį Feliksą Puzemskį netekus mylimo Tėvo.
Sunkią skausmo valandą mūsų mintys kartu su Jumis.
Ha’makom yenahem etkhem betokh she’ar avelei Tziyonvi’Yerushalayim.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė užjaučia mirusio Gintauto Kirkilovskio šeimą dėl skaudžios netekties. Riešėje gyvenanti šeima neseniai įstojo į mūsų Vilniaus krašto žydų bendruomenę. Liūdime kartu su šeima.
Su liūdesiu pranešame, kad netekome profesoriaus Adolfo Bolotino – gerbiamo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nario. Dvi kadencijas jis buvo Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas. Fizikos matematikos mokslų daktaras, profesorius, Respublikinės premijos laureatas ir Nusipelnęs Lietuvos dėstytojas, Izraelio ir Niujorko Mokslų akademijų narys. Adolfui Bolotinui buvo 93 metai. Didesnė gyvenimo dalis susijusi su Vilniaus universitetu. Aspirantūra, kandidato, vėliau ir teorinės ir kvantinės fizikos daktaro disertacijos apsigynimas. Daugiau nei 250 mokslinių straipsnių ir 20 mokslo daktarų, kuriuos “išaugino” profesorius Bolotinas. Du vaikai, kuriuos užaugino kartu su žmona. Draugų, kolegų Lietuvos mokslo bendruomenės pagarba.
Skausmo valandą nuoširdžiai užjaučiame A.Bolotino šeimą, artimuosius ir draugus.
Informacija: Velionis bus pašarvotas sekmadienį Olandų g.
Po sunkios ligos, eidamas 73 metus 2018 m. rugpjūčio 6 d. mirė Jefim Traiberg.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionio žmoną Emą ir dukrą Šeiną.
Su liūdesiu pranešame apie Izraelyje gyvenusios Esteros Klabinaitės Grobman mirtį. Ji nugyveno ilgą įdomų ir sunkų gyvenimą. Estera Klabinaitė Grobman gimė Kaune 1920m. lapkritį pasiturinčioje žydų šeimoje, ji save vadino kauniete, tėvai tarpukariu turėjo nemažą kepyklą. Holokaustą išgyvenusi Kauno gete ir Štuthofo lageryje, Estera Klabinaitė Grobman iki gyvenimo pabaigos (98m.) daug skaitė , dalinosi prisiminimais. Šiais 2018 metais gegužės mėnesį “Grįžtančios atminties” diplomą Izraelyje Esterai įteikė VU rektorius.
Dalijamės skausmu su artimaisiais ir nuoširdžius užuojautos žodžius skiriame Esteros Klabinaitės Grobman šeimai: sūnui Aronui, marčiai Elei, anūkams Danieliui ir Šaului. Nors, atrodo, žinom išėjimo neišvengiamybę, bet tai visada užklumpa skaudžiai, netikėtai. Amžinybėj tylioj teilsisi Estera ramiai.
Liepos 14 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Kovo 11-osios Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė. Liepos 10 d. V. Jasukaitytei sukako 70 metų.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su liūdesiu reiškia gilią užuojautą Vidmantės Jasukaitytės vaikams, netekus mylimos mamos. Mes, žydų bendruomenė prisimename velionės sukurtą ir įgyvendintą drauge su menininkais muzikinę poetinę instaliaciją “Subačiaus gatvė. Getas”, V. Jasukaitytės poezijos pagrindu. Tai buvo 2015 metų rugsėjo 24 d. vakare Vilniaus senamiestyje poetinė instaliacija užbaigė savaitę trukusį žuvusiųjų pagerbimo renginių ciklą, skirtą žydų genocido aukų atminimui. Tai buvo emocijų kupinas Holokausto aukų minėjimas.
Vilniuje yra daug vietų, menančių žydų Holokausto tragediją, rašytoja pasirinko Subačiaus gatvę, ji apie Holokaustą kalbėjo šiuolaikine meno kalba. Į vieną visumą buvo sujungtas žodis, muzika ir vaizdas. Viskas buvo atliekama gyvai skvere prie HKP namų, įspūdingai ant jų sienų projektuojant archyvus, jaudinančius dokumentinius kadrus ir video vaizdus. Aktoriai skaitė eiles ir čia nuo žūties besislapsčiusių žydų atsiminimus, skambėjo Žeraldo Povilaičio oratorija „Balsai iš po žemių“.
Vidmantė Jasukaitytė pastatymą stebėjo tarp žiūrovų, po spektaklio ji kalbėjo apie ateities planus, ką ketina rašyti… Šiandien netekus talentingos rašytojos ir politikės, sakome: tebūnie Jums lengva Lietuvos žemė.
Šiaulių krašto bendruomenė
Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. Dėl tėčio mirties nuoširdžiai užjaučiame LŽB pirmininkės sekretoriato vadovę Moniką Antanaitytę ir jos artimuosius.
Su liūdesiu pranešame, kad Izraelyje mirė Michaelis Šemiavičius gimęs 1926m. vasario 9d. Vilniuje. Antrojo pasaulinio karo metu buvo Vilniaus geto kalinys, jo tėvai žuvo per Holokaustą, o pats Michaelis buvo išvežtas darbams. Po karo išvykęs į Izraelį, jis tapo Vilniaus miesto ir Vilniaus apskrities žydų bendruomenės pirmininku.
Nutrūko sudėtingo Michaelio Šemiavičiaus gyvenimo kelias. Visi bendravę su velioniu, prisimins jį kaip puikų veiklų žmogų. Nuoširdžiai užjaučiame šeimą dėl netekties, sunkią valandą linkime stiprybės ir dvasios ramybės.
Michaelis Šemiavičius parašė knygą hebrajų kalba, ji buvo išversta į anglų k. „Už vartų“: Holokaustą išgyvenusiojo kelionė iš Vilna į Tel Avivą. Knyga išleista 2009 m.
Tėvai Leiba ir Chaja Šemavičiai turėjo du vaikus – Michaelį ir Lėją. 1943 m. liepos 9 d. popietę valstiečiai užkasinėjo Buzaraisčio durpyne sudegintų žmonių kūnus. Žydų darbininkams atsisakius išeiti iš barako ir stoti prie duobės krašto sušaudymui, gestapininkai pastatą apšaudė kulkosvaidžiu, pro langus mėtė granatas. Barakas, su gyvais žmonėmis viduje, užsidegė. Vėliau paaiškėjo, kad tarp sudegintųjų buvo ir 12-metė Lėja Šemiavičiūtė. Tėvų – Lejbos ir Chajos – likimai taip pat tragiški: Lejba išvežtas į koncentracijos stovyklą Estijoje, kur mirė nuo ligų ir išsekimo, Chaja sušaudyta Paneriuose. Išliko gyvas Michaelis.
1941–1944 m. per vokiečių ir jų talkininkų vykdytą Holokaustą daugiausia nukentėjo Lietuvoje gyvenę žydai ir romai. Michaelis Šemiavičius (Michael Schemiavitz), 1944 m. vasarą pabėgęs iš priverčiamųjų darbų stovyklos Kazlų Rūdoje, rašo, kaip jis kartu su kitais atvyko į Kauną ir pirmieji „miesto pakraštyje sutikti žmonės buvo romai, ką tik išėję iš miškų, kuriuose slapstėsi. Romams naciai taip pat buvo paskyrę mirties bausmę“ . Pasak prisiminimų autoriaus, dar neužmiršusio kaip žiauriai su abiem tautomis buvo elgiamasi ir kiek dėl to patirta skaudžių išgyvenimų, žydai ir romai „vieni kitus apkabino, išbučiavo, o po to kartu patraukė į Kauno centrą“ .
Su liūdesiu pranešame, kad netekome ilgametės Panevėžio m. žydų bendruomenės narės Jelenos Larionovos (Vaizberg). Ilgus metus ji dirbo daktare mikrobiologe Panevėžio m. infekcinėje ligoninėje. Visos bendruomenės vardu reiškiame begalinę užuojautą dėl netekties dukroms ir anūkams.
