Užuojautos

Pirmadienį mirė Viktoro Pranckiečio motina Regina Pranckietienė

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį dėl mamos mirties, jai buvo 93 metai. Liūdesio laiku užjaučiame visą gausią velionės Reginos Pranckietienės šeimą dėl netekties.

2018 metais R. Pranckietienė buvo apdovanota ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. Apdovanojimas įteiktas už 5 vaikų užauginimą.

Viktoras Pranckietis apie savo mylimą mamą balandžio pabaigoje, minint Medicinos darbuotojų dieną, rašė:  ,,Mano mama į medicinos seserų mokyklą Ukmergėje įstojo iš karto po karo. Ji iki šiandien prisimena gydytojų vardus, apie kuriuos girdėjo, ir kuriuos matė dirbančius sunkiausiu metu. Tie žmonės ir jų herojiškas pasiryžimas paskatino ją pačią tapti medike. Sveikinu šiandien savo mamą ir visus Lietuvos medicinos darbuotojus. Ačiū Jums už tai, kad esate šiandien ir už tai, kad tada, kuomet turėjote pasirinkti savo kelią, pasirinkote šį. Ačiū, kad neskaičiuojate nei jėgų, nei valandų, grumdamiesi su didžiausiu mūsų dienų iššūkiu. Jūs būsite įkvėpimu ir pavyzdžiu dar daugeliui medikų kartų”.

Užuojauta

Gegužės 1d. mirė Vitalina Timofejeva (1937 – 2020)

Nuoširdžiai reiškiame užuojautą velionės sūnums ir artimiesiems.
Užuojauta

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Arkadijui Gotesmanui dėl  tėvo Bumitalio Arnoldo Gotesmano mirties.  Jis iškeliavo anapilin, būdamas 90-ies metų. Bumitalis Arnoldas išgyveno Aušvico ir Mauthauseno koncentracijos stovyklas. Jis mirė Brukline, ten bus laidojamas šiandien.

 

 

Užuojauta

Šiandien Izraelyje, eidamas 97-uosius metus, mirė Mošė Kuklianskis, Fainos Kukliansky tėvo, prof. Samuelio Kuklianskio vyriausias brolis. Šeimos galva.

Faina Kukliansky savo Facebooke reiškia “nuoširdžią užuojautą dėdės vaikams Aleksandui, Zinaidai bei Lilijanai, anūkams ir proanūkiams. Mūsų didelė šeima neteko iškilios asmenybės, kuri išgyveno Holokaustą, buvo puikus Lietuvos žydų istorijos liudytojas, chemikas ir “teisingas” žmogus. Taip jis pats mėgdavo apibūdinti kitus žmones. Po to, kai mano senelė Zinaida, Mošės, Samuelio ir Annos mama buvo nužudyta, o pats Mošė buvo išvarytas darbams pas vietinius ūkininkus, jam grįžus namo, mano tėvelis Samuelis čiupdavo jam už rankos ir bučiuodavo ją. Mošė klausdavo: “Ko tu džiaugiesi, juk mūsų mamos nebėra”, mano tėvas, kuriam tuo metu buvo 11 metų, atsakydavo: “Aš laimingas, kad tu esi”. Ir man bei mano vaikams ir anūkams Mošė buvo kaip tėvas ir senelis, kaip ir visi mano dėdės ir tetos buvo man kaip tėvai, o pusbroliai ir puseserės, kaip broliai ir seserys. Labai liūdna, kad išėjo paskutinis mūsų šeimos vyresnės kartos atstovas.”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė užjaučia Fainą Kukliansky dėl mylimo dėdės Mošė Kukliansky mirties, taip pat nuoširdžią užuojautą reiškiame velionio Mošės vaikams ir visiems šeimos nariams

Prieš keletą metų sukurtas dokumentinis filmas „Gyvybės ir kančių duobė“ (“The Pit of Life and Torment“), kuriame Mošė Kukliansky pasakoja dramatišką  šeimos išsigelbėjimo istoriją. Šie kadrai visada liks su mumis.

Užuojauta

Nuoširdžiai užjaučiame Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkę
Fainą Kukliansky mirus dėdei Z”L Mošė Kukliansky.
Lietuvos žydų religinė bendrija
Vilniaus žydų religinė bendruomenė
Netekome Felikso Dektoro

Netekome Felikso Dektoro

Liūdna žinia atkeliavo iš Izraelio: Jeruzalėje sulaukęs 89 metų mirė, Feliksas Dektoras, rašytojas, žurnalistas, leidėjas ir prodiuseris. Feliksas Dektoras gimė 1930 m. gruodžio 21 d. Minske, litvakų šeimoje. Jis gyveno Baltarusijoje, po to Ukrainos represuotų vaikų našlaičių namuose, buvo evakuotas į Sibirą.

Mokslus baigęs Vilniaus universitete, Istorijos ir filologijos fakultete. 1955 m., jis studijavo Maskvoje,  Gorkio Literatūros institute (mkėsi Levo Ozerovo literatūrinio vertimo seminare. Feliksas Dektoras išvertė į rusų kalbą lietuvių rašytojų kūrinius: Justino Marcinkevičiaus, Juozo Požėros, Alfonso Bieliausko, Mykolo Sluckio knygas. Didžiausio atgarsio susilaukė Dektoro išversti Icchoko Mero romanai:“Ничья длится мгновенье” (“Вечный шах”) и “На чём держится мир” , pasakojimai apie Lietuvos žydų mirtį ir drąsą Holokausto metu.

1975 m. Dektoras buvo pašalintas iš Sovietų sąjungos Rašytojų sąjungos už jo leidžiamo žydų kultūros ir švietimo žurnalo „Tarbut“ leidimą ir platinimą.

1976 m. jis repatrijavo į Izraelį, 1977 m. atidarė leidyklą „Tarbut“ Jeruzalėje, išleido mėnesinį informacinį biuletenį „Israel Today“,  skirtą repatriantams iš Sovietų sąjungos, žurnalą „Žydų ir žmonių žemė“ bei jaunimo žurnalą „Sabra“, vaikų žurnalą „Arik“ ir kitus periodinius leidinius.

1980m. Feliksas Dektoras plėtė savo veiklą Rusijoje, tapo leidėju, pirmuoju ,,Juodosios knygos” apie Holokaustą vokiečių okupuotose teritorijose, leidėju, knygą sudarė Ilja Erenburgas ir Vasilijus Grosmanas (sovietų valdžios suimtas 1947 m.).

Dešimtajame dešimtmetyje 1990–1994 m. (kartu su R. Spektoru) išleido žydų literatūros ir kultūros “Ковчег”, Dektoras 1997 m. įkūrė  tuo pačiu pavadinimu žydų kultūros klubą . Jis prodiusavo nemažai kultūros projektų, įskaitant Olego Dormano režisuotus dokumentinius filmus. Dektoras inicijavo visų Vladimiro (Zeevo) Žabotinskio kūrinių leidybą, būdamas šio kūrybinio darbo vyriausiuoju redaktoriumi .

Feliksas Dektoras prie paminklo, skirto rašytojui Icchokui Merui.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su giliu liūdesiu reiškia nuoširdžią užuojautą talentingos ir kūrybingos asmenybės, Felikso Dektoro šeimai ir draugams.

 

Užuojauta

Su liūdesiu pranešame, kad balandžio 4d. mirė Pranas Algirdas Dargys
(1933 – 2020)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą žmonai Uogei Ievai.

Užuojauta

Nuoširdūs užuojautos žodžiai, mirus Levui Markmanui, gimusiam 1948 m.

Netekus mylimo tėvo, užjaučiame sūnų Eduardą` Pogosovą.

Užuojauta

Liūdime gavę žinią, kad kovo 15d. mirė Leonid Štarkman (1937 – 2020)
Reiškiame nuoširdžią užuojautą dukrai Svetlanai Štarkman.

Užuojauta

Lietuvos  žydų (litvakų) bednruomenė nuoširdžiai užjaučia Vytautą Landsbergį ir jo šeimą dėl  žmonos Gražinos Ručytės – Landsbergienės mirties. Pianistė, Lietuvos nusipelniusi artistė užgeso Kovo 11- osios išvakarėse. 1990 m. kovo 11 d. V. Landsbergis buvo išrinktas LR AT pirmininku, tapo valstybės vadovu ir vadovavo parlamento sesijai, kurioje paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė.

Užuojauta

Vasario 3d. mirė Ruvinas Bechakas (1939 – 2020)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą sūnui, netekus mylimo tėvo.

Užuojauta

Vasario 1d. mirė Leiba Munic (1940 – 2020)

Nuoširdžiai užjaučiame vaikus dėl netekties.

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Michailą Tarasovą dėl mylimos mamos mirties.

Užuojauta

Netekome Isaako Demanto, nepaprastai jautraus, nuoširdaus draugo, mokėjusio užjausti, padėti. Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos narys, karo metu netekęs visų savo artimųjų, visiškas našlaitis, 13-metis paauglys savo jėgomis sėkmingai skynėsi kelią į gyvenimą, Buvo veiklus, aktyvus žydų bendruomenės, buvusių getų kalinių sąjungos gyvenime net ir sulaukęs garbingo amžiaus. Isaakas mirė, eidamas 91-uosius metus.

Dėl skaudžios netekties Lietuvos žydų bendruomenė kartu su Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga reiškia nuoširdžiausią užuojautą ilgametei gyvenimo draugei ir palydovei Minai Frišman, sūnums Arkadijui ir Vladimirui, anūkams, artimiausiems Isaako žmonėms Ievai ir Moniai, suteikusiems visokeriopą pagalbą Isaakui, ištikus nelaimei, kai jis atsidūrė ligoninėje.

Velionis Isaakas Demantas pašarvotas laidojimo namuose “Nutrūkusi styga” sausio 26 d. sekmadienį. Lankymas nuo 11 val.  Karstas išnešamas 15 val.

Užuojauta

Liūdime pranešdami, kad sausio 20d. mirė Boris Berin (1927 – 2020)
Nuoširdžią  užuojautą reiškiame velionio vaikams.

Užuojauta

 Sausio 12d. mirė Elina Malomuž (1962 – 2020)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą dukrai Olgai ir mamai Natalijai.
Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą.

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame, kad sausio 15d. eidamas 77-uosius mirė Vladimir Vachman, ilgametis, aktyvus bendruomenės narys. (1943 – 2020)
Nuoširdžiai reiškiame užuojautą žmonai ir vaikams.
A. Vachmanas gimė 1943 m. rugsėjo 24 d. nacių okupuotame Kijeve. Jis išgyveno tik todėl, kad buvo paslėptas, kol sovietų kariuomenė išlaisvino Ukrainos sostinę. Tiesą sakant, pirmą kartą jis iš tikrųjų pamatė saulę ir dangų tik tą dieną.V. Vachmanas yra gerai žinomas Vilniaus kolekcininkams ir knygų mylėtojams, o „Obzor“ skaitytojai jį pažįsta iš vertimų iš lietuvių kalbos į rusų kalbą. Vertimai paskelbti ,,Obzor” laikraštyje ir interneto svetainėje www.obzor.lt. Vladimiras Vachmanas amžinai liks mūsų širdyse kaip atsakingas bendražygis, visada pasirengęs padėti kitam.
Laikraščio „Obzor“ redakcija, Pinchos Fridbergas, profesorius

Užuojauta

Užjaučiame Vitalijų Neugasimovą, pedagogą, dainininką,  žinomą vokalinės a cappella grupės „Quorum“ įkūrėją ir meno vadovą   dėl žmonos Saulės Neugasimovos mirties. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su giliu liūdesiu reiškia nuoširdžią užuojautą visai šeimai dėl skaudžios ir netikėtos netekties.

Mielieji draugai, atsisveikinti su Saulute galima bus šeštadienį, nuo 9 iki 13 valandos, Lakrimoje, Kalvarijų 67.

Užuojauta

Užuojauta

Savo žemiškąją kelionę baigė Feiga Tregerienė, gimusi 1927 m. Feiga – ilgametė Kauno žydų bendruomenės narė, šviesus ir šiltas žmogus. Liūdime kartu ir nuoširdžią užuojautą reiškiame velionės vaikams Rajai ir Simonui, jų šeimų nariams bei visiems artimiesiems.
Užuojauta

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame, kad šeštadienį, gruodžio 14d. netekome Simono Dovidavičiaus, Kauno žydų bendruomenės pirmininko pavaduotojo, buvusio Kauno žydų bendruomenės pirmininko, Sugiharos fondo “Diplomatai už gyvybę” vadovo, Sugiharos namų direktoriaus, žydų istorijos ir kultūros žinovo, entuziastingo gido, gero bičiulio, turėjusio dar tiek daug įdėjų ir nespėjo jų realizuotiKauno žydų bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems ir liūdi kartu su jais bei visais Simoną pažinojusiais. Draugiškas, išsilavinęs Simonas Dovidavičius metų metus vedė įdomias ekskursijas apie žydų istoriją po Kauną ir Lietuvą trimis kalbomis, jau vien todėl jis įgijo daug draugų ir pagarbos ne tik Lietuvoje.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė išgyvena dėl netekties, nuoširdžiai užjaučia artimuosus.

Dėl skaudžios netekties užuojautą pareiškė ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus kolektyvas .

Atsisveikinimas su velioniu antradienį, gruodžio 17d., nuo 15 val. Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šarvojimo salėje, Radvilėnų pl.15A, Kaune. Išlydimas trečiadienį, gruodžio 18d. 12 val. į Kauno Aleksoto žydų kapines, H. ir O. Minkovskių g.