Š.m. rugsėjo 10-13 d. Vilniuje “Karolinos” viešbutyje vyko Lietuvos šachmatų supermaratonas – visų amžiaus grupių jaunių greitųjų ir žaibo šachmatų varžybos. Triženklis skaičius šalies jaunųjų talentų dėl aukščiausių vietų kovojo su bendraamžiais ir išsidalino medalius. Per keturias dienas iš viso buvo sužaisti 4 Lietuvos čempionatai.
Visuose keturiuose čempionatuose savo jėgas išbandė bei dėl medalių kovojo ir vienuolikametis Šiaulių krašto žydų bendruomenės narys Daniel Šer, kuris po šio Lietuvos šachmatų supermaratono namo grįžo su iškovotais visų spalvų (aukso, sidabro ir bronzos) medaliais bei 2 taurėm.
Sveikiname Daniel Šer su pergale!!!
Įteikti apdovanojimai „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Marijus Jacovskis, Birutė Banevičiūtė, Mindaugas Kvietkauskas, Gintaras Grajauskas, Gediminas Gelgotas ir Liubomiras Laucevičius / E. Blaževič/LRT nuotr.
Kultūros ministerijos Baltojoje salėje kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas šešiems Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems kūrėjams įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos kasmet skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanotas ir dailininkas-scenografas Marijus Jacovskis. M. Jacovskis 1996 baigė scenografiją Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1991 dirba įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose, dalyvauja parodose. 2009 m. už scenografiją V. Jevsejevo spektakliui „Visada tavo. Ana Frank“ apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.
2020-09-21
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido.
Valstybės apdovanojimai Lietuvos žydų genocido atminimo dienos proga skirti 44 žydų gelbėtojams. Daugumos jų jau nėra tarp gyvųjų, todėl apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo Teisuolių vaikai, anūkai ir proanūkiai, kiti šeimų nariai.
Šalies vadovas pabrėžė, kad mūsų kartai neteko gelbėti žydų Holokausto metu, tačiau tenka kurti pasaulį po Aušvico ir, laimei, mes turime kelrodį – tuos žmones, kurie jau tada tyliais žygdarbiais pasipriešino neapykantai.
„Sekdami žydų gelbėtojų pavyzdžiu, kurkime tokią visuomenę, kurioje skleistųsi ir klestėtų bendruomeniškumas, kurioje žmogiškumas būtų aukščiau bet kokių ideologinių, politinių, religinių ar ekonominių interesų. Ugdykime altruizmą, savo asmeninių interesų peržengimą kaip žmogiškumo išsipildymą“, – teigė šalies vadovas.
Rugsėjo 23 dieną sueina lygiai 77 metai, kaip buvo sunaikintas Vilniaus getas. Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta 195 000 žydų.
Prezidentas valstybės vardu padėkojo didvyriams, paragino visada branginti ir saugoti jų amžiną pavyzdį ateities kartoms.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Lietuvos ir viso pasaulio žydų bendruomenę su judėjų Naujųjų metų švente Roš ha-šana.
Izraelio žmonėms šalies vadovas palinkėjo ištvermės, stiprybės ir sveikatos, kovojant su COVID-19 pandemijos plitimu ir jos padariniais, o Lietuvos ir viso pasaulio žydams – gražių, saldžių švenčių, visokeriopos sėkmės ir gerovės. „Gyvename iššūkių kupinu laikotarpiu, tačiau šventės visada primena pamatines vertybes, negandas nukeliančias į antrąjį planą. Šiandien svarbu nepamiršti, kokią galią turi dalijimasis gerumu, palaikymas ir vienybė. Sėkmingų ir taikių 5781 metų, klestėjimo, santaikos ir gerovės“, – linkėjo Prezidentas.
Šalies vadovas pridūrė, kad reikšminga, jog 2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais: „Nepaisant pandemijos protrūkio, pavyko deramai paminėti Vilniaus Gaono 300-ąsias gimimo metines, įvertinti jo įtaką judaizmo raidai bei priminti apie nepaneigiamą žydų bendruomenės indėlį garsinant Lietuvos vardą pasaulyje.“
World Jewish Restitution Organization World Jewish Restitution Organization
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė Ruth Reches:
Džiaugiuosi galėdama jus pasveikinti su naujaisiais mokslo metais. Taip, šiandiena mums neša daug netikėtumų, nežinios, o tai, kas dar nepažinta, visuomet gąsdina.
Tačiau šie metai mums, Šolomo Aleichemo gimnazijos bendruomenei, išskirtiniai visai ne dėl karantino ar nuotolinio mokymo išbandymų. Šie metai – 2020-ieji – yra paskelbti Vilniaus Gaono metais. Suprantu, kad daug kam Gaono gyventi laikai – 18-as amžius – atrodo pernelyg nutolę ir mums neaktualūs. Tačiau Vilniaus Gaonas gyvenimą skyrė ne vien Toros studijoms, bet ir mokslo sklaidai: jis parašė hebrajų kalbos gramatiką ir savo mokinius skatino svarbiausius pasaulio veikalus versti į hebrajų kalbą. Išskirtinį dėmesį Gaonas skyrė tiksliesiems mokslams: geometrijai, medicinai ir astronomijai.
Su ramiu džiugesiu galvodama apie Vilniaus Gaono palikimą, galiu pasidžiaugti, kad ir šiandien mes išlaikome tokį pat požiūrį į mokslo svarbą. Tik plačiai išsilavinęs žmogus gali tapti asmenybe. To jums ir linkiu – mokslo šviesos, kuri išryškintų jūsų vertybes ir sustiprintų jūsų sielą.
Jūs – ypatingos bendruomenės dalis. Vertinkite tai. Vertinkite kiekvieną patarimą, mokykitės iš kiekvienos klaidos, siekite aukščiausių rezultatų. Ir jokie gyvenimo netikėtumai jums nebus baisūs.
Nuoširdžiai linkiu jums sėkmės!
Laimėjus direktorės konkursą vienos geriausių Vilniaus mokyklų, sveikinimus siunčia ir Pasaulinė ORT organizacija.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, gimnazijos mokytojai ir ten besimokančių vaikų tėvai sveikina ir linki naujai direktorei kuo geriausios sėkmės daugiakultūrinėje pedagoginėje aplinkoje, geros atmosferos ir aukštų akademinių rodiklių.
Džiaugiamės, kad patyrusi pedagogė, turinti mokslų daktarės laipsnį, baigusi psichologijos mokslus Izraelyje, Barilano universitete, apsigynusi klinikinės psichologijos magistro laipsnį Vilniaus universitete, dirbo Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos hebrajų kalbos mokytoja ir psichologe, įgijusi kvalifikaciją Vilniaus Pedagoginiame universitete, kol buvęs gimnazijos direktorius paskyrė ją iki konkurso laikinai eiti direktorės pareigas.
Šis laikotarpis primins ir nemalonią piktavalių programuotą anoniminių ir neanoniminių skundų laviną, išsiųstą įvairioms instancijoms ir kiršinusią mokyklos aplinką.
Ruth Reches dalyvavo Izraelio Švietimo ministerijos ir programos „Hefciba“ organizuotoje tarptautiniame profesinio meistriškumo konkurse „Metų mokytoja – 5778“. Konkurse dalyvavo žydų mokyklos ir jose dirbantys hebrajų kalbos, žydų tautos tradicijų ir istorijos mokytojai. Konkurso tikslas – žydų švietimo sistemoje dirbančių pedagogų potencialo atskleidimas ir sąlygų jų savirealizacijai kūrimas. Ruth Reches tapo konkurso „Metų mokytojas – 5778“ finalininke, buvo apdovanota diplomu ir jos garbei Jeruzalėje buvo pasodintas medis. Garbingo įvykio proga mokytojai įteikta metų sertifikate parašyta citata iš Toros : “Auklėk vaiką pagal jo gabumus”.
Lietuvos generalinė konsulė San Paule Laura Tupe pranešė Fainai Kukliansky ir Emanueliui Zingeriui, kad jų parašytas straipsnis www.lzb.lt – atsakas į melagingą RF prezidento Putino straipsnį apie II Pasaulinį karą pasiekė ir Braziliją – apie LŽB atsaką skelbiama Brazilijos žydų bendruomenės žurnale “Kadimah”. („Kadimah“ šiuolaikine hebrajų kalba reiškia “pirmyn” . Vadai vartoja šį žodį, kai jie veda savo kariuomenę į mūšį.)
Judíos lituanos critican a Putin por “falsificar” la historia soviética
Los líderes de la comunidad lituana apuntaron contra el intento del presidente ruso de minimizar los crímenes soviéticos en el Báltico, afirmando que la población judía se convirtió en el grupo étnico más perseguido por la URSS durante la “esclavización” de Lituania después de la Segunda Guerra Mundial… https://www.ynetespanol.com/actualidad/mundo-judio/article/r1Y0tAdAI
Mieloji Žana,
Sveikiname su gražiu jubiliejumi, būkit šypsenų apgaubta, laimingų linkime dienų. Džiaukitės, nes Jūsų gyvenime susikaupė patirtis ir išmintis širdyje.
Linkime Jums sveikatos, visų norų išsipildymo, sėkmingo darbo, kantrybės ir ištvermės, ir dar daug vasarų švesti sukaktis!
Mazl Tov !
Mieloji Roza,
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė širdingai sveikina Jus su jubiliejumi, norim palinkėti geros sveikatos, laimės, džiaugsmo, kad širdyje jauna išliktumėt ir ateitis būtų šviesi.
Mazl Tov ir iki 120-ies!
1930 m. Kaune gimusi Roza Gapanavičiūtė Bloch pasakoja apie savo šeimos patirtį Antrojo pasaulinio karo metais Kauno gete, o vėliau Štuthofo koncentracijos stovykloje. Holokaustas iš mergaitės atėmė beveik visus artimuosius – mamą Anną, tėtį Markus, senelius, dėdes, tetas, pusbrolius ir pusseseres… Savo brolį Borisą Roza netikėtai sutiko pasibaigus karui ištuštėjusioje Laisvės alėjoje Kaune, į kurį sugrįžo.
Sukūrusi šeimą ir gavusi galimybę išvykti, daugiau nei prieš 48 metus Roza išvyko į Izraelį, kur gyvena iki šiol.
Gyvenau labai laimingą gyvenimą, turėjau šviesią vaikystę. Ji buvo nutraukta, kai naciai okupavo Lietuvą ir staiga aš pakliuvau į labai, labai sunkią, pilną baimės aplinką. Turėjau pradėti gyventi iš naujo.
Naciams okupavus Lietuvą labai greitai, pirmomis dienomis žydams buvo pavojinga pasirodyti gatvėse. Jei jie buvo matomi kaip žydai, tuoj pat grupėmis jie būdavo suimami ir nuvežami į VII fortą Kaune. Ir nužudomi. Žydams buvo neįmanoma vaikščioti gatvėmis. Jie sėdėjo namie ir laukė pokyčių. Tuo laiku tie patys žudikai ieškojo įvairiausių būdų, kaip galima pakenkti žydams, kaip juos suimti ir žudyti. Nutarė ieškoti, kur daugiau gyvena žydų tautybės žmonių. Ir žmones šaudė per jų butų langus. Taip atsitiko su mano mamos broliais. Juos apkaltino, kad iš jų butų buvo šaudoma. Juos suėmė. Ir vieną iš jų sūnų. Jie buvo nuvežti tiesiai į VII fortą ir nužudyti.
Aš buvau šviesiaplaukė 11 metų mergaitė. Nebuvau panaši į žydę. Nutariau nusileisti arčiau prie žmonių. Paklausyti. Buvau ryšininkė tarp savo šeimos artimųjų ir giminių. Turėjau galimybę apsiprekinti, nuvežti valgyti, visiems padėti. Tiems, kurie negalėjo patys, nes buvo žydai, bijojo eiti į gatves. Mano diedukai gyveno Vytauto prospekte, netoli Lietūkio garažo. Kai kartą važiavau maistu aprūpinti savo diedukus, išgirdau baisų, nežmonišką riksmą. Nesupratau, iš kurio pusės jis sklinda. Stengiausi prisiartinti prie riksmo šaltinio. Kai prisiartinau, negalėjau suvokti to, ką mačiau.
Visas Lietūkio garažo kiemas buvo kraujuotas, skendėjo kraujuje… Žudikai bandė žudyti žmones visokiais būdais. Vienas iš baisiausių, ką jie darė – sprogdino gyvus žmones su stipria vandens srove. Žmonės su riksmais… Pati mačiau savo akimis. Nors praėjo tiek metų, negaliu nuo to atsipeikėti. Tai buvo baisiausia, ką mačiau, kaip sprogsta gyvi žmonės. Kartu jie ne tik sprogdino, bet ir visokiais būdais kankino žmones…
Čia buvo laikotarpis, kai dar vyko savavališki veiksmai. Vokiečiai dar nebuvo davę nurodymų, kokiais būdais ir ką daryti su žydais. Taip prasidėjo mano kitas gyvenimas. Kai Lietuva buvo visiškai okupuota, tada vokiečiai išleido įsakymus.
Pirmasis – kad visi žydai turi prisikabinti šešiakampę žvaigždę iš priekio ir iš nugaros, kad būtų matyti – čia žydai.
Antrasis – žydams negalima vaikščioti šaligatviu, tik gatve.
Kartu su arkliais ir kitu transportu. Taip mes nebebuvome žmonėmis. Nuo tos minutės mes tapome kažkokiu ypatingu įrankiu, kuriuo galima pasinaudoti visai atvejais ir kuris neturi teisės prieštarauti. Net šunys galėjo vaikščioti šaligatviu, o mes neturėjome teisės… Įsivaizduojate, kaip mes jautėmės, kai tapome visiškai nevertinami žmonėmis?.. Čia vienas iš momentų, kuris stipriai paveikė žmonių psichologiją. Mano tėvai labai sunkiai tai išgyveno, sukrito po šito. Žinote, kiekvienas dalykus priima skirtingai.
Trečias atvejis, kai nutarta visus žydus perkelti į vieną nedidelę teritoriją iš namų. Į Vilijampolę, kur įkurtas getas. Jis buvo organizuotas dvejose pusėse. Panerių gatvė per tiltą – Mažasis getas, o mūsų – Didysis. Getas tapo žydų įkalinimo vieta su sargyba, šunimis, spygliuota tvora. Kiekvienas turėjome palikti savo butus ir daiktus. Su vienu mažu čemudanėliu mus perkėlė į vieną kambarį, buvome keturiese, tėvai aš ir brolis. Kiekvieną dieną su sargyba išvesdavo mus į priverstinį darbą. Mano tėvai buvo sukritę, jie negalėjo dirbti. Tad vietoje jų eidavau aš, kad „išdirbčiau“ jų normas.
Vokietijos laikraščio pasakojimas apie 2019 m. spalio mėnesį vykusį Rozos liudijimą buvusio SS karininko byloje, kur jis buvo kaltinamas dalyvavęs tūkstančių Štuthofo kalinių žudynėse.
Mūsų šeima nepaprastai badavo. Aš augau, buvau vienuolikmetė, visuomet norėdavau valgyti. Vieną naktį nutariau lįsti po spygliuota tvora. Mano visas kūnas buvo aprėdytas rūbais iš maišų. Aplinkui buvo sargyba ir šunys. Bet man pasisekė praslinkti po tvora ir šliauždama pasiekiau daržą. Ten laisvi gyventojai augino burokėlius. Prisipildavau į tuos maišus, aplink save burokėlių ir šliauždama grįždavau į getą. Dabar galvoju, kaip aš visiškai to nebijojau? Juk žinojau, kad jei pagaus, manęs laukia mirtis. Matyt, bado jausmas buvo stipresnis nei mirties jausmas… Grįždavau namo ir būdavo didžiulė šventė – virdavome burokėlius, visi galėdavome pavalgyti. Toks maždaug gyvenimo būdas buvo gete.
(Nuotrauka: Shahar Azran)
Robertas Singeris, buvęs Pasaulio žydų kongreso generalinis direktorius, gegužės 23d. patvirtintas ORT, pasaulinio švietimo tinklo, kuriam jis anksčiau vadovavo kaip generalinis direktorius, Patikos valdybos pirmininku.
Robertas Singeris keturiasdešimtoje organizacijos generalinėje asamblėjoje buvo paskirtas Pasaulio ORT Patikos valdybos pirmininku.
R Singeris yra vienas ilgiausiai pasaulyje tarnaujančių žydų bendruomenės lyderių, turintis daugiau nei 30 metų patirtį. Jis inicijavo programą „Na’ale“, kvietusią pasaulio jaunimą į Izraelį mokytis, taip pat jis yra vienas iš programos „Hephzibah“ įkūrėjų.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Robertą Singerį su naujomis atsakingomis pareigomis ir linki visokeriopos sėkmės.
Patvirtnus naujas pareigas, R. Singeris kalbėjo: „Norėjau sugrįžti į ORT pasaulį, nes manau, kad išsilavinimas yra raktas į viską, ypač žydų perimamumą ir žydų išlikimą, be to tai yra raktas kovoje su antisemitizmu ir išpuoliais prieš žydų tautą.
Šiais metais ORT pažymi 140-ąsias metines. Labai mažai žydų organizacijų, kurios taip ilgai gyvuoja, ORT išgyveno du pasaulinius karus ir tiek daug pasiekė.
Mes gyvename pasaulyje, kuriame greitai keičiasi darbo rinka, todėl ORT yra aktualesnis nei bet kada anksčiau, nes esame naujų idėjų, inovacijų ir prisitaikymo centras, kuris ruošia jaunus žmones darbo pasauliui. “
Šiandien, gegužės 22d. Faniai Brancovskajai sukanka 98 metai, o jos dukrai Vitai – 70.
Širdingai sveikiname mamą ir dukrą.
Siunčiame Jums mielosios, Fania ir Vita nuoširdžius šiltus sveikinimus nuo visos žydų bendruomenės. Būkit sveikos ir energingos su gražia šypsena!
Kaip tos dienos bėga — bėga lyg vanduo…
Pamatai, kad visa, ką patyrei lieka vien vaikuos.
Tad ar gali laimė būt didesnė?!
Tad ar gali būt gyvenimas gražesnis?!
Mazel Tov ir iki 120!