Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Arkadijų Gotesmaną, Birštono džiazo festivalyje pelniusį Didįjį prizą!
Birštono džiazo festivalio Didysis prizas įteiktas žymiam muzikos improvizacijos atlikėjui, būgnininkui Arkadijui Gotesmanui. Lietuviškojo džiazo Meka vadinamas Birštonas per tris festivalio dienas sulaukė beveik 3 tūkst. žiūrovų. Festivalis vyksta kas dveji metai. Pasak muzikos atlikėjų, lietuviškojo džiazo mokykla stiprėja, jaunoji karta tęsia džiazo tradicijas.
„Birštono kodu“ festivalį vadina ir šiemet Didįjį prizą pelnęs vienas kūrybingiausių perkusininkų, garsėjantis kaip laisvosios improvizacinės muzikos atlikėjas, Arkadijus Gotesmanas. Perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, kaskart prisistatantis Birštono scenoje su naujais partneriais, nuolat plečiantis žymių savo bendražygių gretas. Būtent jam, festivalio senbuviui šiemet atiteko šventės „Grand Prix“ skulptūrėlė – menininko Marijaus Petrausko improvizacija būgnų tema. Be to, Arkadijus gavo ir tai, „ką Birštonas turi geriausio“ – šitaip savo įsteigtą prizą laureatui apibūdino „Eglės“ sanatorijos generalinis direktorius Artūras Salda. Tai – du kelialapiai dviems asmenims dvi savaites taisyti sveikatą „Eglės“ sanatorijoje.
„Tai festivalis, kuris dirba progresui. Mes užaugome čia, progresuojantys taip pat, čia mūsų namai. Pas mus labai daug atlikėjų, kurie kalba kontrastų kalba, yra kurie imituoja muziką, bet mes skiriamės nuo aplink esančių šalių labai giluminiu mąstymu“, – sakė A. Gotesmanas.
Su Nepriklausomybės švente, mielieji Lietuvos žydų bendruomenės nariai!
Minime Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ši svarbi šventė kasmet mums tampa vis prasmingesnė, geriau suvokiame, ką reiškia gyventi laisvoje Nepriklausomoje Lietuvoje, kur turime daugiau galimybių teisingai gyventi, kad ir kokio amžiau bebūtume, kasdien mokomės jomis naudotis.
Gražios pavasariškos šventės !
Sveikinimas moterims Kovo 8-osios proga !
Jubiliejinio 70-ojo gimtadienio proga sveikinimas Olgai Zimanaitei
Sveikiname su Jubiliejum mielą gydytoją Olgą Zimanaitę.
Linkime gražaus ir šviesaus jubiliejinio gimtadienio. Prasmingų daug dienų!
Reiškiam padėką ir pagarbą didžiausią, kai prisimenam daugeliui bendruomenės narių suteiktą pagalbą. Linkim metų daug ilgų, sveikų, šviesių.
Lai išliks širdis gera, tokia pati!
Mazel Tov!
Sveikiname Jokūbą Bastunskį su 70-uoju gimtadieniu
Šiandien, vasario 19 d.
LŽB Socialinių programų departamento savanoriui Jokūbui Bastunskiui sukanka 70 metų.
Jokūbas padeda sunkiai vaikštantiems Dienos klubo globotiniams atvykti į Žydų bendruomenę.
LŽB Socialinių programų departamento savanoriui Jokūbui Bastunskiui sukanka 70 metų.
Jokūbas padeda sunkiai vaikštantiems Dienos klubo globotiniams atvykti į Žydų bendruomenę.
Sveikiname su Jubiliejiniu gimtadieniu ir linkime stiprios sveikatos, džiaugiamės, kad gebate save dovanoti kitiems su malonia šypsena ir gera nuotaika. Dėkojame, kad esate su mumis!
Mazel Tov!
Lietuvai – Izraelio premjero ir žmonių sveikinimas
Izraelio Ministras Pirmininkas Benjamin Netanyahu atsiuntė laišką premjerui Sauliui Skverneliui, kuriame perduoda Izraelio žmonių ir Vyriausybės sveikinimą Lietuvai.
B. Netanyahu linki Lietuvos žmonėms įsimintinos ir džiaugsmingos šventės. Šiltame laiške jis pabrėžia tamprius Lietuvos ir Izraelio žmonių istorinius ryšius, primena Lietuvos istorinės žydų bendruomenės svarbą visai žydų tautai, jos religinei ir intelektinei plėtrai. Lietuvoje gyveno ypatingos pagarbos susilaukę žydų tautybės žmonės, garsūs filosofai, rašytojai ir mokslininkai.
Izraelio premjeras taip pat akcentuoja, jog dabartinė Lietuvos žydų bendruomenė ir iš Lietuvos kilę Izraelio piliečiai puoselėja solidarumo ir glaudžių kultūrinių ryšių dvasią tarp mūsų tautų. Izraelis labai vertina tvirtą Lietuvos įsipareigojimą puoselėjant švietimą apie Holokausto tragediją ir kovojant su antisemitizmu. Izraelio premjeras pabrėžia, kad Lietuva šiandien yra vienas artimiausių Izraelio partnerių Europoje, reikšmingai prisidedančių prie konstruktyvaus dialogo tarp Izraelio ir Europos Sąjungos.
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį pažymėjo ir Tel Avivo miesto merija, kurios pastatas nušvito Lietuvos vėliavos spalvomis.
Ministro Pirmininko S. Skvernelio puslapis
Švęskime Lietuvą!
Mielieji Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai,
Sveikiname su Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiu, su Vasario 16-tos švente! 1918 metų vasario 16-ąją nepriklausomybės aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių. Lietuvos valstybė buvo atkurta, remiantis demokratijos principais ir tai sudarė sąlygas žydų bendruomenei įsitraukti į šalies visuomeninį bei politinį gyvenimą.
Mylėkime ir švęskime savo valstybę Lietuvą!
Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo Sergejų Kanovičių
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vardu sveikiname Sergejų Kanovičių su garbingu apdovanojimu.
Vasario 15 dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo poetą, Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas Sergejus Kanovičius. Apdovanojimas jam skirtas už Lietuvos žydų paveldo išsaugojimą ir puoselėjimą. Bernardinai.lt redakcija sveikina savo bendradarbį ir dalijasi jo padėkos kalba.
Dalinuosi, nes gavau. Taip esu išmokytas Tėvų. Taip Tėvai buvo išmokyti jų Tėvų – mano senelių – dalintis tuo, ką gauni, su kitais. Visada, jei turėtum daug, ir visada, jei turėtum mažai, o kitas dar mažiau. Dalinuosi, nes tai ne vien mano nuopelnas. Tai, greičiausiai, net ne mano nuopelnas. Tai mano Tėvų, mano visos šeimos, be kurios negalėčiau Lietuvai dirbti to darbo, kurį dirbu, tai mano brolio pavyzdys dalintis, remti ir padėti, tai visų jų nuopelnas.
Kaip būčiau galėjęs nusipelnyti Lietuvai vienas? Kaip būčiau galėjęs gauti tokį apdovanojimą, jei ne nuostabūs žmonės, kurie dirba drauge su manimi? Kaip būtume galėję nusipelnyti, jei ne sunkiai dirbantys mecenatai, be kurių paramos negalėtume įgyvendinti mano vizijos ir mūsų misijos.
Nemeluosiu – malonu būti apdovanotam. Bet dar maloniau žinoti, kad tas apdovanojimas priklauso ne man vienam. Jis priklauso mums visiems. Kaip ir Lietuva, kuriai visi turime siekti nusipelnyti – matomais ir nematomais darbais. Meile ir pagarba kaimynui, pagarba istorinei tiesai ir teisingumui, atminties įamžinimui. Įamžinimui – tam, kas liko mums ir turi išlikti po mūsų.
Visi esame nusipelnę Lietuvai, nes esame jos vaikai. Mylėkime ją ir būsime mylimi.
Nuoširdžiai tikiu, kad tas apdovanojimas, nors ir man suteiktas, priklauso Jums visiems.
Mano senelis, amžiną atilsį vyriškų kostiumų siuvėjas iš Jonavos, Šloimė Kanovičius visada pasiteiraudavo pas jį atėjusio užsakovo: „O medžiagos ar turite?“ Medžiagos turime į valias. Svarbu, kad siūtume sąžiningai.
Ačiū Jums visiems. Ir, kaip panašia proga visiškai pagrįstai ir iš visos širdies parašė mano Tėvas, ačiū Lietuvai.
Sveikiname dailininką, scenografą Adomą Jacovskį 70-ojo gimtadienio proga!
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Adomas Jacovskis yra ne tik vienas garsiausių teatro scenografų, bet ir vienas ryškiausių menininkų, garsinančių Lietuvos vardą už jos ribų.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina žymų Lietuvos dailininką, scenografą, tapytoją Adomą Jacovskį jubiliejinio gimtadienio proga. Linkime stiprios sveikatos, ryškių darbų, įkvėpimo ir ištvermės, kuriant puikius darbus, gerbiame ir didžiuojamės Jūsų pasiekimais ir įvertinimu.
A. Jacovskis sukūrė scenografiją daugiau kaip 80 spektaklių: Jaunimo teatro, Vilniaus mažojo teatro, Kauno dramos teatro ir Kauno muzikinio teatro spektakliams, Lietuvos operos ir baleto teatro operoms, baletams, taip pat Islandijos nacionaliniame teatre Reikjavike, Rygos nacionalinėje operoje, Centriniame operos ir baleto teatre Pekine, Maskvos, Geteborgo ir kituose teatruose. Nutapė portretų („Marius su popierine kepure“ 1981 m., aktoriaus Vlado Bagdono, 1984 m., „Repeticija“ 1987 m.), portretinių kompozicijų („Karaliaus profilis“ 1988 m., „Veidas – kaukė“ 1990 m., „Keliautojas“ I-III 1990-1993 m., „Raudona galva“ 1999 m., „Vandennešys“ 2000 m.). Surengė individualių tapybos, scenografijos parodų, dalyvavo tarptautinėse parodose Baltijos šalyse, Rusijoje, Italijoje, Japonijoje, pelnė apdovanojimų tarptautiniuose teatro festivaliuose. 2000 m. jam skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
A. Jacovskis save vadina individualistu iš prigimties. Jis svajojo būti tapytoju ir juo tapęs, kaip pats prisimena, pasirinko scenografiją, nes jam pasisekė būti garsiojo Augustino Savicko studentu. A. Jacovskis daugiau dirba teatre, visada su gerais, išsilavinusiais, turinčiais fantazijos, intelektualiais režisieriais. Tuo pačiu metu jis dėstė studentams scenografiją Vilniaus Dailės akademijoje.
A. Jacovskis – vienas iš žinomos dailininkų dinastijos atstovų, kuriai priklauso net penki menininkai: sūnus Marijus Jacovskis, brolis Jokūbas Jacovskis, sesuo Aleksandra Jacovskytė ir jos dukra Marija Jure.
Sveikiname Ireną Veisaitę su jubiliejiniu gimtadieniu!
Irenai Veisaitei – 90 metų. Visų gerbiama, dėstytoja, mokslininkė, teatrologė. Legenda ne tik studentų tarpe. Pasitempusi, elegantiška su įgimtu komunikabilumu, plačia erudicija, kalbų mokėjimu ir vidine motyvacija Irena, būdama tarp žmonių visada greitai užmezga šiltą pokalbį.
Irenos Veisaitės biografijoje yra daug skaudžių išgyvenimų, kurie jos nepalaužė. Žydų bendruomenei įsiminė Irenos pasakyti žodžiai: „Kol bus gyvas nors vienas antisemitas, aš būsiu žydė“. Pati daug skausmo vaikystėje patyrusi, Antrojo pasaulinio karo metu metu Kauno gete neteko mamos. Jos antrąja mama tapo Stefanija Ladigienė, kuri išgelbėjo ją, paimdama į savo namus, kur, nepaisydama rizikos, paslėpė ir priglaudė. Iki šiol žydų gelbėtojus Irena vadina šventais žmonėmis, kuriems Lietuva nesugeba pastatyti paminklo.
Viena iš Atviros Lietuvos fondo steigėjų, tolerancijos skatintoja, Irena Veisaitė yra žinoma visuomenės veikėja, asmenybė, pelniusi Sugiharos fondo Metų žmogaus apdovanojimą, Barboros Radvilaitės apdovanojimą už nuopelnus kultūrai ir švietimui, taip pat apdovanota Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu, mokyklinių vadovėlių bendraautorė, keliolikos knygų sudarytoja. Vilniaus pedaagoginiame institute ji dėstė kursus: Vakarų Europos literatūra, Vokiečių literatūra, XX amžiaus teatro istorija, yra įvairių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų (valdybų) narė. 2012 m. Gėtės institutas apdovanojo Gėtės medaliu už viso gyvenimo veiklą, kuri buvo varomoji vokiečių ir lietuvių kultūrinių mainų jėga, už kūrybiškumą ir pilietinę drąsą sakyti tai, kas ne visiems patinka.
Miela Irena Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina Jus gimtadienio proga. Linkime stiprios sveikatos, daug džiaugsmingų ir laimingų dienų! Tegu Jūsų širdis nesensta.
Linkime gyventi iki 120!
Sveikiname Borisą Nachumovą sulaukus 70-mečio!
Borisas Nachumovas – ilgametis žydų bendruomenės narys, žinomas inžinierius-architektas, vienas tvariosios, aplinką tausojančios statybos Lietuvoje, pradininkų.
Sveikindami su jubiliejiniu gimtadieniu, linkime Jums, Borisai, stiprios sveikatos, gerų kūrybinių idėjų ir ilgiausių metų!
Mazel Tov!
Nuoširdžiai sveikiname Ilją Bereznicką su 70-uoju gimtadieniu!
Džiaugiamės ir didžiuojamės turėdami tokį aktyvų, sportišką, kūrybišką ir garbų žmogų savo bendruomenėje. Vilnietį Ilją Bereznicką drąsiai galime vadinti Lietuvos animacijos ir karikatūros pradidinku, puoselėtoju.
Vienas žinomiausių jo filmukų, Lietuvos animacijos klasika – „Baubas”.
I. Bereznickas taip pat visada buvo aktyvus žydų sporto ir kultūros puoselėtojas, Makabiadų dalyvis. 1982-1985 m. jis mokėsi Maskvos Aukštuosiuose režisūros kursuose ir įgijo animacinių filmų režisieriaus specialybę. 1985 m. pradėjo dirbti „Lietuvos kino studijoje“ animacinių filmų režisieriumi ir per savo darbo laikotarpį sukūrė – 10 animacinių filmų. Nuo 1993 m. dirbo animacinių filmų režisieriumi ir animatoriumi Norvegijoje, JAV, Izraelyje. Lietuvos dailės akademijoje įkūrė animacijos specialybę, parengė vadovėlį „Animacijos menas”.
Sveikindami su gimtadieniu linkime gyventi mažiausiai iki 120 – ties ir sukurti dar daugybę nuostabių darbų!
Mazel Tov!
Sveikiname visus Žiemos švenčių proga!
Dėkojame Jums už Jūsų laiką, praleistą kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene.
Linkime, kad artėjančius metus papuoštų geri, gražūs ir prasmingi darbai!
Būkime kartu ir 2018-aisiais!
Pasaulio Teisuolių Elvyros ir Reginos iš Biržų dovanotos pirštinės, sveikinimas ir padėka už paramą
Bendruomenė paštu gavo Pasaulio Tautų Teisuolių šventinį sveikinimą :
Nuoširdžiai sveikiname su artėjančiomis šventėmis, tegu snaigių vaiskumo būna kupinos Jūsų dienos. Tegu sėkmė ir ištvermė lydi Jūsų dienas. Daug stiprybės ir ištvermės. Nuoširdus ačiū už atjautą ir supratingumą,
Elvyra Čyžauskienė ir Regina Kežienė
Kauno Rotušėje pirmą kartą Lietuvos žydų istorijoje buvo įžiebtos Chanukijos žvakės
Šventiškai pasipuošusioje Kauno baltąja gulbe ir miesto širdimi vadinamoje Rotušėje pirmą kartą Lietuvos žydų istorijoje buvo įžiebtos Chanukijos žvakės, kurias uždegė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, o malda palydėjo Kauno chasidų sinagogos pirmininkas Iseris Šreibergas. Izraelio ambasados, bendradarbiaujant su Kauno žydų bendruomene ir Kauno miesto savivaldybe, sukviesti Chanuką šventė KŽB nariai ir gausus jaunimo bei garbingų svečių būrys. Malonu buvo matyti ilgamečius bendruomenės bičiulius, 
miesto valdžios, Katalikų bažnyčios atstovus, žmones, besirūpinančius litvakų paveldo išsaugojimu, istoriniais tyrinėjimais, lietuvių ir žydų santykių puoselėjimu. Izraelio ambasadoriaus pavaduotoja Efrat Hochstetler pasveikino visus susirinkusiuosius ir pasidžiaugė atgimstančia litvakų kultūra, vis stiprėjančia Izraelio ir Lietuvos valstybių draugyste. Vakaro metu širdis šilumos pripildė nuostabios tenoro Rafailo Karpio bei pianisto Dariaus Mažinto atliekamos jausmingos ir linksmos dainos jidiš kalba, o skrandžius pamalonino spurgos – tradicinis Chanukos skanėstas Izraelyje, ten vadinamos “suvganijot”. Todėl Izraelio ambasados iniciatyva Chanukai keptos spurgos Lietuvoje pavadintos “spurganiyot”. Nuo šiol ir Kauno žydai siūlo vartoti žodį “spurganiyot”.
miesto valdžios, Katalikų bažnyčios atstovus, žmones, besirūpinančius litvakų paveldo išsaugojimu, istoriniais tyrinėjimais, lietuvių ir žydų santykių puoselėjimu. Izraelio ambasadoriaus pavaduotoja Efrat Hochstetler pasveikino visus susirinkusiuosius ir pasidžiaugė atgimstančia litvakų kultūra, vis stiprėjančia Izraelio ir Lietuvos valstybių draugyste. Vakaro metu širdis šilumos pripildė nuostabios tenoro Rafailo Karpio bei pianisto Dariaus Mažinto atliekamos jausmingos ir linksmos dainos jidiš kalba, o skrandžius pamalonino spurgos – tradicinis Chanukos skanėstas Izraelyje, ten vadinamos “suvganijot”. Todėl Izraelio ambasados iniciatyva Chanukai keptos spurgos Lietuvoje pavadintos “spurganiyot”. Nuo šiol ir Kauno žydai siūlo vartoti žodį “spurganiyot”.
Nuotraukos iš Izraelio ambasados Facebooko
Europos žydų kongreso sveikinimas
Premjeras sveikina Lietuvos žydų bendruomenę su Chanukos švente
Premjeras Saulius Skvernelis pasveikino Lietuvos žydų bendruomenę, kuri šiandien įžiebia pirmąsias Chanukos žvakes ir kviečia visus geros valios žmones į ilgametes tradicijas turinčią šventę.
„Nuoširdžiai sveikinu visą Lietuvos žydų bendruomenę su prasidedančia šviesos ir tikėjimo švente. Chanuka suteikia puikias galimybes prisiminti senąsias tradicijas ir puoselėti pamatines vertybes. Sveikintina, kad ši yra graži Lietuvos žydų bendruomenės šventė susilaukia vis didesnio visuomenės dėmesio“,- teigia Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Artėjančių švenčių proga premjeras padėkojo Lietuvos žydų bendruomenei už dalykišką bendradarbiavimą su Vyriausybe, kitomis institucijomis konstruktyviai sprendžiant bendruomenei aktualius klausimus.
„Galime tik pasidžiaugti restauruojamais žydų kultūros paveldo objektais, atgyjančiomis sinagogomis. Šiandien visoje valstybėje šie pastatai naudojami Lietuvos žmonių kultūriniams ir švietimo poreikiams. Registruojamos ir tvarkomos žydų kapinės, puoselėjama žydų kultūra, atgaivinamos senosios tradicijos. Visa tai leidžia drąsiai teigti, jog mūsų bendradarbiavimas ateityje tik intensyvės ir bendromis pastangomis nuveiksime daug svarbių darbų“, – teigia Vyriausybės vadovas S.Skvernelis.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sveikina visus bendruomenės narius su Chanukos švente!
Kasmet švęsdama Chanuką su anūkais, aš prisimenu savo vaikystės Chanuką pas senelę. Šventė nebūdavo linksma kaip dabar ir vaišių neturėjome. Mano senelė, slėpdamasi šventė virtuvėje, kur nebuvo langų, uždegdavo žvakutes ir melsdavosi. Chanukijos neturėjom, nes šeimos relikvijas praradome per Holokaustą. Ji meldėsi, bet malda nebuvo šventiška, nes senelė visada galvodavo apie savo sūnų, jai vaidenosi, kad kažkas ateina, ir perspėdama mane, sakydavo: „slėpkis, nes ateina vaikų akcija”. Po karo linksmybių nebūdavo. Mano senelė turbūt – ne vienintelė tokia, kuri prisimindavo ne tik Jeruzalės šventovę, bet ir savo nužudytus vaikus.
Mes švenčiame gražiau, gyvename geriau, mokėkime džiaugtis ir švęsdami prisiminkime, kokį stebuklą Chanuka mums visiems reiškia. Daugiau šviesos ir šiltų malonių jausmų linkiu visiems mūsų žydų bendruomenės nariams. Tegu Chanukos žvakių liepsna skleidžia gerumą namuose ir suteikia laimės akimirkų vaikams, kurie laukia Chanukos „gelt“, ir suaugusiems, visiems, kas ateis prie šeimyninio vaišių stalo ragauti skanių žydiškų latkių.
Laimingos Chanukos, mielieji žydų bendruomenės nariai!