Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Adomas Jacovskis yra ne tik vienas garsiausių teatro scenografų, bet ir vienas ryškiausių menininkų, garsinančių Lietuvos vardą už jos ribų.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina žymų Lietuvos dailininką, scenografą, tapytoją Adomą Jacovskį jubiliejinio gimtadienio proga. Linkime stiprios sveikatos, ryškių darbų, įkvėpimo ir ištvermės, kuriant puikius darbus, gerbiame ir didžiuojamės Jūsų pasiekimais ir įvertinimu.

A. Jacovskis sukūrė scenografiją daugiau kaip 80 spektaklių: Jaunimo teatro, Vilniaus mažojo teatro, Kauno dramos teatro ir Kauno muzikinio teatro spektakliams, Lietuvos operos ir baleto teatro operoms, baletams, taip pat Islandijos nacionaliniame teatre Reikjavike, Rygos nacionalinėje operoje, Centriniame operos ir baleto teatre Pekine, Maskvos, Geteborgo ir kituose teatruose. Nutapė portretų („Marius su popierine kepure“ 1981 m., aktoriaus Vlado Bagdono, 1984 m., „Repeticija“ 1987 m.), portretinių kompozicijų („Karaliaus profilis“ 1988 m., „Veidas – kaukė“ 1990 m., „Keliautojas“ I-III 1990-1993 m., „Raudona galva“ 1999 m., „Vandennešys“ 2000 m.). Surengė individualių tapybos, scenografijos parodų, dalyvavo tarptautinėse parodose Baltijos šalyse, Rusijoje, Italijoje, Japonijoje, pelnė apdovanojimų tarptautiniuose teatro festivaliuose. 2000 m. jam skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

A. Jacovskis save vadina individualistu iš prigimties. Jis svajojo būti tapytoju ir juo tapęs, kaip pats prisimena, pasirinko scenografiją, nes jam pasisekė būti garsiojo Augustino Savicko studentu. A. Jacovskis daugiau dirba teatre, visada su gerais, išsilavinusiais, turinčiais fantazijos, intelektualiais režisieriais. Tuo pačiu metu jis dėstė studentams scenografiją Vilniaus Dailės akademijoje.

A. Jacovskis – vienas iš žinomos dailininkų dinastijos atstovų, kuriai priklauso net penki menininkai: sūnus Marijus Jacovskis, brolis Jokūbas Jacovskis, sesuo Aleksandra Jacovskytė ir jos dukra Marija Jure.

Irenai Veisaitei – 90 metų. Visų gerbiama, dėstytoja, mokslininkė, teatrologė. Legenda ne tik studentų tarpe. Pasitempusi, elegantiška su įgimtu komunikabilumu, plačia erudicija, kalbų mokėjimu ir vidine motyvacija Irena, būdama tarp žmonių visada greitai užmezga šiltą pokalbį.

Irenos Veisaitės biografijoje yra daug skaudžių išgyvenimų, kurie jos nepalaužė. Žydų bendruomenei įsiminė Irenos pasakyti žodžiai: „Kol bus gyvas nors vienas antisemitas, aš būsiu žydė“. Pati daug skausmo vaikystėje patyrusi, Antrojo pasaulinio karo metu metu Kauno gete neteko mamos. Jos antrąja mama tapo Stefanija Ladigienė, kuri išgelbėjo ją, paimdama į savo namus, kur, nepaisydama rizikos, paslėpė ir priglaudė. Iki šiol žydų gelbėtojus Irena vadina šventais žmonėmis, kuriems Lietuva nesugeba pastatyti paminklo.

Viena iš Atviros Lietuvos fondo steigėjų, tolerancijos skatintoja, Irena Veisaitė yra žinoma visuomenės veikėja, asmenybė, pelniusi Sugiharos fondo Metų žmogaus apdovanojimą, Barboros Radvilaitės apdovanojimą už nuopelnus kultūrai ir švietimui, taip pat apdovanota Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu, mokyklinių vadovėlių bendraautorė, keliolikos knygų sudarytoja. Vilniaus pedaagoginiame institute ji dėstė kursus: Vakarų Europos literatūra, Vokiečių literatūra, XX amžiaus teatro istorija, yra įvairių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų (valdybų) narė. 2012 m. Gėtės institutas apdovanojo Gėtės medaliu už viso gyvenimo veiklą, kuri buvo varomoji vokiečių ir lietuvių kultūrinių mainų jėga, už kūrybiškumą ir pilietinę drąsą sakyti tai, kas ne visiems patinka.

Miela Irena Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina Jus gimtadienio proga. Linkime stiprios sveikatos, daug džiaugsmingų ir laimingų dienų! Tegu Jūsų širdis nesensta.

                    Linkime gyventi iki 120!

Borisas Nachumovas –  ilgametis žydų bendruomenės narys, žinomas inžinierius-architektas, vienas tvariosios, aplinką tausojančios statybos Lietuvoje, pradininkų.

Sveikindami su jubiliejiniu gimtadieniu, linkime Jums, Borisai, stiprios sveikatos, gerų kūrybinių idėjų ir ilgiausių metų!

Mazel Tov!

Bendruomenė paštu gavo Pasaulio Tautų Teisuolių šventinį sveikinimą :

Nuoširdžiai sveikiname su artėjančiomis šventėmis, tegu snaigių vaiskumo būna kupinos Jūsų dienos. Tegu sėkmė ir ištvermė lydi Jūsų dienas. Daug stiprybės ir ištvermės. Nuoširdus ačiū už atjautą ir supratingumą,

Elvyra Čyžauskienė ir Regina Kežienė

Daumantas Levas Todesas ( gim. 1947 lapkričio 25 d.) –  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Tarybos narys, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo direktorius, LSK „Makabi“ viceprezidentas, Maskvos Vachtangovo teatro direktoriaus visuomeninis konsultantas. Atgimimo laikotarpiu –  Vilniaus Mažojo teatro remėjas.
Daugybę savo gyvenimo metų jis paskyrė Lietuvos žydų paveldo, autentiškų medinių sinagogų išsaugojimui, gyvosios žydų istorijos ir kultūros sklaidai, dėjo pastangas didesnio lietuvių ir žydų tautų tarpusavio supratimo, žydų tradicijų Lietuvos visuomenėje pažinimo skatinimui.
1989 m. buvo vienas LSK „Makabi“ delegacijos siuntimo į Makabiadą organizatorių. Šioje Makabiadoje Izraelyje, tuo metu, kai Lietuvą vis dar  kaustė sovietinis režimas, lietuviškąją trispalvę pirmą kartą iškėlė Lietuvos žydų sportininkai.
Daumantai, linkime Jums sveikatos ir laimės, o Jūsų valiūkiškas šarmas, puikus humoro jausmas bei aštrus protas skleis šviesą mūsų bendruomenėje  dar ne vienus metus!

Biz Hundert un Tsvantsig!

Lapkričio 16 d. pasaulyje yra minima Tarptautinė tolerancijos diena, kurią 1995 m. paskelbė 28-oji generalinė UNESCO konferencija „Tolerancijos principų deklaracijoje“. Anot UNESCO, tolerancija nereiškia tolerantiško požiūrio į socialinę neteisybę, savo įsitikinimų atsisakymą arba svetimų priėmimą. Ji reiškia, kad kiekvienas yra laisvas laikytis savo įsitikinimų ir pripažįsta tokią pat teisę kitiems. Tai reiškia pripažinti, kad žmonės iš prigimties skiriasi išvaizda, padėtimi, kalba, elgsena ir vertybėmis ir turi teisę gyventi taikiai bei išsaugoti savo individualumą.

2017 m. lapkričio 13 d. Tautinių mažumų departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išrinkti Premijos už tarpkultūrinio dialogo skatinimą laimėtojai. Šiemet konkursui buvo pateikti 37 darbai: televizijos laidos, straipsniai ir interviu.

Komisijos sprendimu premija padalinta žurnalistui, redaktoriui, kino kūrėjui VitalijuI Karakorskiui už originalumą ir netikėtų Lietuvoje gyvenančių tautų sąlyčio taškų atradimą kuriant LRT televizijos laidą „Menora“ tema „J. Basanavičius ir Lietuvos žydai (Daktaro J. Basanavičiaus 90-osioms mirties metinėms atminti)“ ir žurnalistui, TV laidų redaktoriui Siarhejui Haurylenkai už išskirtinį dėmesį Lietuvos tautinių mažumų kultūrai ir baltarusių kalbos puoselėjimą kuriant LRT kultūros ir istorijos televizijos laidų ciklą „Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis“.