Sveikinimai

Sveikiname Grigorijų Kanovičių su 89-uoju gimtadieniu!

Sveikiname Grigorijų Kanovičių su 89-uoju gimtadieniu!

Šiemet atkurtoji Lietuvos žydų bendruomenė mini savo 30-metį. Prisiminus atgimimo laikotarpį, naudojamės proga šiandien, birželio 18d. pasveikinti Grigorijų Kanovičių su 89-uoju gimtadieniu.

1989m. įvyko Lietuvos žydų kultūros draugijos steigiamasis susirinkimas, jo metu išrinktas pirmasis bendruomenės Pirmininkas, Grigorijus Kanovičius – rašytojas, Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas, Jonavos garbės pilietis, Lietuvos žydų Bendruomenės Garbės pirmininkas, apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu, šiuo metu gyvenantis Izraelyje.

Gerbiame pirmąjį pirmininką ir gerą garsų rašytoją, jo dilogijos „Ožiukas už pora skatikų“ pagrindu sukurta pjesė („Nusišypsok mums, Viešpatie“ pastatyta Vilniaus Mažajame teatre), spektaklis laimėjo pagrindinį apdovanojimą Baltijos ir Šiaurės Europos teatrų festivalyje. Nepamirštamas spektaklis, daug reiškiantis kelioms kartoms.

Gyvendamas Izraelyje G. Kanovičius sukūrė romaną „Žydų parkas“, pripažintą geriausiu Izraelyje 1997 metų romanu, parašytu rusų kalba.

Mes, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė didžiuojamės Jumis, gerbiamas Grigorijau, iš visos širdies sveikiname su gimtadieniu,  linkėdami stiprios sveikatos, geros nuotaikos ir artimųjų meilės.

Sveikiname profesorių Pinchosą Fridbergą su 80-mečiu

 

Nuoširdžiai sveikiname profesorių, vilnietį, išgyvenusį Holokaustą,  išsilavinusį žydą inteligentą, Habilituotą fizikos mokslų daktarą, parašiusį daugybę straipsnių, labai gerai mokantį jidiš, tikrą žydų patriotą.

Linkime kuo geriausios sveikatos, kantrybės, daugiau šypsotis, mažiau pykti. Mums įdomu ir malonu skaityti „Obzore“ spausdinamas Pinchoso Fridbergo  sukurtas žydiškas istorijas, kandžius ir linksmus „Motkės Chabado“ pasakojimus su geru žydišku humoru.

Būkite laimingas! Mazel Tov!

Lietuvos žydų bendruomenėje surengta Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos tradicinė Barmicvos, Batmicvos 2018 sveikinimo ceremonija

Lietuvos žydų bendruomenėje surengta Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos tradicinė Barmicvos, Batmicvos 2018 sveikinimo ceremonija

Kasmet Lietuvos žydų bendruomenėje rengiama Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleivių Barmicvos, Batmicvos tradicinė šventė. Iškilminga ceremonija prasideda Vilniaus Choralinėje sinagogoje, po to moksleiviai su tėvais ateina į Jašos Heifetzo salę Lietuvos žydų bendruomenėje ir šventė tęsiasi.

Tėvai ir vaikai susirenka į reikšmingą žydų paauglių šventės ritualą: Barmicvą ir Batmicvą,  švenčiama, kai berniukai sulaukia 13, o mergaitės – 12 metų. Pagal Torą, nuo tada jie tampa atsakingi už savo veiksmus.

Šventę vedė hebrajų kalbos mokytojai Motti Feigin (mokytojas iš Izraelio) ir Ruta Reches, pasveikinę vaikus, tapus suaugusiais. Šviečiantys nuo šypsenų ir jaudulio vaikų ir tėvų veidai, ir žinoma gimnazijos direktoriaus Mišos Jakobo, su pasididžiavimu, žvelgiančio į savo auklėtinius, išaugusius jo akyse. Direktorius prisiminė savo Barmicvą, švęstą prieš 55 metus Telšiuose su tėvais ir seneliais, kai ant šventinio stalo tais laikais garavo puode bulvės ir kotletai, kepti ant ugnies, o didžiausia dovana buvo laikrodis, kuris dar tiksi iki šiol, nes padovanotas iš širdies…

M.Jakobas priminė visiems, kad nei viena mokykla Lietuvoje nesulaukia tiek sveikinimų ir pagarbos. Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas atsiuntė sveikinimą, kuriame Izraelio vardu linki didžiausios sėkmės vaikams jų pasirinktame gyvenimo kelyje.

Gimnazijos direktorius iškilmingos dienos proga įteikė visiems moksleiviams asmeniškai po sveikinimą, kiekvienam surasdamas malonius žodžius.

Moksleivius su labai reikšminga diena jų gyvenime sveikino Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas ir į teikė dovanas kiekvienam nuo bendruomenės.

Tėvų vardu visus sveikino Daniel Gurevich.

Puošnioje salės scenoje ant stalo sustatytas žvakes degė visi švenčiantys Barmicvą ir Batmicvą, tardami, už ką jas uždega: už senelius, tėvus, už LŽB, Jeruzalę, Izraelį, Holokauste žuvusius vaikus…

Moksleiviai su savo mokytoja, kuri profesionaliai parengė, o vaikai  suvaidino įdomias istorijas – vaizdelius iš žydiško gyvenimo. Jie taip pat demonstravo hebrajų kabos žinias, taisyklingai kalbėdami scenoje. Gimnazijoje dirba ir mokytojai iš Izraelio, kuriuos atsiunčia Izraelio Švietimo ministerija į Šolomo Aleichemo mokyklą. Šventę vainikavo puikiai atlikta daina, sulaukusi nuoširdžių plojimų.

Sveikiname Izraelio dainininkę Nettą Barzilai, laimėjusią Eurovizijoje 2018 !

Sveikiname Izraelio dainininkę Nettą Barzilai, laimėjusią Eurovizijoje 2018 !

Nettos Barzilai šventė, laimėjus Eurovizijos dainų konkurso finalą Lisabonoje, Portugalijoje, 2018

Nettos Barzilai laimėjimas Eurovizijoje izraeliečiams tapo  džiaugsminga švente, Tel Avive ir kituose Izraelio miestuose gyventojai šventė aikštėse ir kavinėse. Sekmadienį ryte jau pradėta svarstyti, kaip kitais metais Jeruzalė taps Eurovizijos miestu, nes Nettos laimėjimas reiškia, kad Izraelis laimėjo teisę surengti kitų metų Eurovizijos konkursą, kuris pastaraisiais metais tapo didžiuliu ekstravagantišku įvykiu su dešimtimis tūkstančių gerbėjų ir milijonais prisijungusių šventės žiūrovų visame pasaulyje, – rašo “The Times of Israel”.

2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais

2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais

Sveikiname LR Seimo vienbalsį sprendimą paskelbti 2020-uosius Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Vertiname, kad ši iniciatyva buvo aptarta kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene.
Laikome tai svarbiu ir tęstiniu Lietuvos įsipareigojimu atsigręžti į Lietuvos žydų istoriją ir skirti jai deramą dėmesį valstybiniu lygmeniu.  

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2020 metais minėsime didžiojo Lietuvos rabino, litvakų misnagdų religinės minties lyderio, iškiliausio litvakų kultūros atstovo Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo metines, nusprendė 2020-uosius paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-1289(3) vieningai balsavo 92 Seimo nariai.

Priimtame dokumente pabrėžiama, kad Lietuvos žydai yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų ir jų visuomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, istorijos, kultūros ir mokslo raidos.

Šiuo sprendimu siekiama puoselėti daugiau negu 700 metų siekiančią Lietuvos žydų istoriją, kaip neatskiriamą Lietuvos istorijos dalį ir plėtoti visų gyvenančių Lietuvoje ir išvykusių iš Lietuvos žydų tautybės asmenų bendrystės su Lietuvos valstybe santykius.

Seimas Vyriausybei pasiūlė sudaryti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų minėjimo komisiją, kuri iki 2019 m. vasario 1 d. parengtų Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų minėjimo priemonių planą, ir biudžete numatyti lėšų šiam planui įgyvendinti.

 

 

Paskelbė geriausias Lietuvos gimnazijas ir aukštąsias mokyklas

Geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų:

1. Klaipėdos licėjus (pernai buvo 1-as),

2. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija (pernai buvo 2-a),

3. Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija (pernai buvo 7-oje vietoje).

Iš viso buvo vertinta 360 gimnazijų, kurios nedaro mokinių atrankų. Gimnazijų reitingas sudarytas įvertinus visų praėjusių metų abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją, kiekvieno valstybinio brandos egzamino – lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, anglų kalbos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos – balų vidurkius. Aukščiausią įvertį už konkretų egzaminą turinti gimnazija gavo aukščiausią balą, tai yra 8 taškus. Žemiausią įvertį turinti mokykla gavo 0 taškų.

Taip pat, remiantis Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis įvertinta, kiek dvyliktokų konkretų brandos egzaminą išlaikė vienu šimtuku (1 taškas), kiek dviem – (2 taškai), trimis – (3 taškai), keturiais – (keturi taškai) ir kiek penkiais šimtukais – (5 taškai). Tos gimnazijos, kurių 2017-aisiais laidos abiturientai negavo nė vieno šimtuko, buvo įvertintos 0 taškų. Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, vertinome, kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas arba gavo studijų stipendijas (8 taškų svoris). Taip pat, remiantis gimnazijų pateikta informacija, buvo atsižvelgta ir kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Mokykla, kurios daugiausia praėjusių metų laidos abiturientų išvyko studijuoti į užsienio šalių universitetus gavo 5 taškus.

Sveikiname Etą Gurvičiūtę, sulaukus 98-erių!

Sveikiname Etą Gurvičiūtę, sulaukus 98-erių!

Šiandien ilgametei LŽB narei Etai Gurvičiūtei, kuri yra aktyvi bendruomenės narė ir daug metų dirbo bendruomenės konsultaciniame medicinos centre “EZRA“ , sukako 98 metai. Šiuo metu ponia Eta gyvena Senjorų globos namuose, kur ją aplankė ir pasveikino bendradarbės.

Linkime Etai Gurvičiūtei sveikatos, geros nuotaikos ir gyventi iki 120-ies metų!

Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį

Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį

Šolomo Aleichemo žydų gimnazija šventė Izraelio 70-metį su džiaugsmu ir pasididžiavimu, moksleiviai su tėvais ir mokytojais , su garbingais svečiais: sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorius Miša Jakobas, Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.

Premjeras pasveikino Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorių Mišą Jakobą, Izraelio Valstybės ambasadorių Lietuvoje Amirą Maimoną ir kitus garbius svečius su Izraelio valstybės nepriklausomybės diena. S. Skvernelis dėkojo Lietuvos žydų bendruomenei už tai, kad visuomet palaikė šalies nepriklausomybės tikslus, gynė ją ir šiuo metu svariai prisideda prie dabartinės Lietuvos raidos.

„Lietuva labai vertina partnerystę su Izraeliu: daugėja jaunimo mainų, aktyvinamas ekonominis prekybinis bendradarbiavimas, daug dėmesio skiriame tarptautinės bendruomenės pastangoms užtikrinti taiką ir saugumą. Šiais metais tikimės Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu vizito Lietuvoje. Jau birželį vizito Izraelyje metu planuojame surengti abiejų šalių vyriausybių dialogą“, – efektyviu šalių bendradarbiavimu džiaugėsi premjeras.

Kartu jis skatino sukurti Lietuvoje aplinką, kupiną tolerancijos ir pakantumo bei saugoti bendrą kultūrinį paveldą. „Tai turtas ateities kartoms. Matau labai ryškų švietimo sistemos ir kiekvienos mokyklos vaidmenį puoselėjant istorinę atmintį. Šiandien noriu širdingai padėkoti Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos vadovui, mokytojų kolektyvui, mokiniams ir jų tėvams. Jūsų pastangomis ši gimnazija tapo Vilniaus ir Lietuvos švietimo sistemos etalonu“, – sakė premjeras.

Premjeras Saulius Skvernelis: saugokime bendrą Lietuvos ir Izraelio kultūrinį paveldą

Premjeras Saulius Skvernelis: saugokime bendrą Lietuvos ir Izraelio kultūrinį paveldą

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis apsilankė Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijoje ir sudalyvavo Izraelio nepriklausomybės 70-mečio minėjime.

Premjeras pasveikino Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorių Mišą Jakobą, Izraelio Valstybės ambasadorių Lietuvoje Amirą Maimoną ir kitus garbius svečius su Izraelio valstybės nepriklausomybės diena.

S. Skvernelis dėkojo Lietuvos žydų bendruomenei už tai, kad visuomet palaikė šalies nepriklausomybės tikslus, gynė ją ir šiuo metu svariai prisideda prie dabartinės Lietuvos raidos.

„Lietuva labai vertina partnerystę su Izraeliu: daugėja jaunimo mainų, aktyvinamas ekonominis prekybinis bendradarbiavimas, daug dėmesio skiriame tarptautinės bendruomenės pastangoms užtikrinti taiką ir saugumą. Šiais metais tikimės Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanyahu vizito Lietuvoje. Jau birželį vizito Izraelyje metu planuojame surengti abiejų šalių vyriausybių dialogą“, – efektyviu šalių bendradarbiavimu džiaugėsi premjeras.

 

 

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pasveikino Izraelį nepriklausomybės metinių proga

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pasveikino Izraelį nepriklausomybės metinių proga

 Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Izraelio Valstybės Prezidentą Reuveną Rivliną minint 70-ąsias valstybės nepriklausomybės metines. Šio svarbaus įvykio minėjimo proga Izraelio Valstybei ir visiems jos žmonėms šalies vadovė palinkėjo taikos, vienybės ir klestėjimo.

“Pasak šalies vadovės, Lietuva džiaugiasi aktyvia žydų bendruomene šalyje, mūsų bendra istorija, žmogiškaisiais ryšiais ir augančiu tarpusavio pažinimu. “

 

Premjeras sveikina Izraelį nacionalinės šventės proga

Premjeras sveikina Izraelį nacionalinės šventės proga

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sveikina Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu bei visus Izraelio žmones valstybės nepriklausomybės 70-mečio proga.

„Linkiu Izraelio žmonėms taikos, saugumo, nuolatinės gerovės bei visokeriopos sėkmės. Lietuva labai vertina partnerystę su Izraeliu. Glaudūs Lietuvos ir Izraelio ryšiai sėkmingai prisidėjo nuosekliai vystant labai draugiškus ir intensyvius mūsų šalių santykius. Mes labai džiaugiamės Lietuvos žydų indėliu kuriant Izraelio valstybę. Esu įsitikinęs, kad mūsų puikus bendradarbiavimas – tiek dvišaliu, tiek ir tarptautiniu lygmenimis – ir toliau vyks abipusio supratimo dvasioje ir taip stiprins ryšius tarp mūsų žmonių“, – rašoma premjero sveikinime Izraelio Vyriausybės vadovui.

Premjeras S. Skvernelis taip pat pakvietė Izraelio kolegą aplankyti Lietuvą, šiais metais švenčiančią savo nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį.

Izraeliui 70 metų! Ekonominės ir dvasinės sėkmės istorija

Izraeliui 70 metų! Ekonominės ir dvasinės sėkmės istorija

David Harris Amerikos žydų komiteto Vykdantysis direktorius

Šį mėnesį Izraelis švenčia savo 70-metį. Leiskite man išdėstyti savo kortas ant stalo – aš nesu nešališkas, kai kalbama apie Izraelį. Jau šimtmečius žydai visame pasaulyje meldėsi už sugrįžimą į Sioną. Mes – tie, kurie girdėjo tas maldas, esame laimingi. Valstybės įkūrimas 1948 metais; numatytas vaidmuo –  žydų namų ir prieglobsčio svajonės išsipildymas, žydai, iš kur jie bebūtų, visa širdimi priėmė demokratijos ir teisinės valstybės principus; šios valstybės moksliniai, kultūriniai ir ekonominiai laimėjimai yra neįprastai įspūdingi laimėjimai.

Kai sakoma, kad Izraelio kaimynai bandė nuo pirmos dienos šalį sunaikinti, 70-ties metų istorija tampa dar svarbesnė. Jokia kita šalis nesusidūrė su tokiu triuškinančiu puolimu prieš jos išgyvenimą, nepatyrė tarptautinio amoralaus niekinimo,  neriboto tarptautinio demonizavimo. Tačiau Izraelis niekada nepasidavė tvirtovės mentalitetui, niekada neatsisakė gilaus troškimo išlaikyti taiką ir pasiryžimą su beprecedente rizika siekti šios taikos, kaip tai padarė 1979 m. Egiptas, Jordanija -1994 m.; 2005 m. Izraelis vienašališkai pasitraukė iš Gazos ruožo; ir tikėkimės vieną dieną derybose su palestiniečiais, kai jų vadovybė pagaliau priims Izraelio egzistavimą ir žydų apsisprendimo teisėtumą.