Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai sveikina Dr. Mindaugą Kvietkauską tapus naujuoju Kultūros ministru!

Jis yra pirmasis ministras Lietuvoje, mokantis jidiš, po 1925m. kada buvo panaikinta žydų autonomija su visom jos institucijom. Jokūbas Vygodskis buvo pirmasis ministras, mokėjęs jidiš kalbą.

M. Kvietkauskas kalbinių žinių sėmėsi ir iš Vilniaus geto kalinės ir partizanės Fanios Brancovskajos. Jis Vilniaus universitete yra baigęs lietuvių kalbos ir literatūros studijas, studijavęs judaiką Oksfordo universiteto Hebrajų ir judaikos studijų centre.

Bendruomenei Dr. Mindaugas Kvietkauskas puikiai pažįstamas ne tik kaip poliglotas, eruditas. bet ir kaip žmogus idėjas gebantis paversti realybe. Esame dėkingi, kad kartu pavyko įgyvendinti seniai brandintą tikslą – įamžinti penkiolikmečio Vilniaus geto kalinio Icchoko Rudaševskio atminimą bei pristatyti jį Lietuvos auditorijai.

Dr. M. Kvietkauskas yra vertęs iš jidiš kalbos garsiausių vilniečių žydų poetų Moše Kulbako ir Abraomo Suckeverio eiles. Prieš kelerius metus išleistas A. Suckeverio (1913-2010) knygos „Žaliasis akvariumas“ vertimas į lietuvių kalbą, jį išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Suckeveris – ypatingo likimo kūrėjas, tarpukario avangardo grupės „Jung Vilne“ („Jaunasis Vilnius“) narys, išgyvenęs Vilniaus geto tragediją, dalyvavęs rezistencijoje, grįžęs į sugriautą miestą po karo, paliudijęs Holokausto nusikaltimus Niurnbergo procese, pripažintas kaip žymiausias pokario jidiš poetas.

Tapus Kultūros ministru, linkime M. Kvietkauskui naujuose darbuose neblėstančios energijos ir ryžto senus stereotipus ir iššūkius paversti naujomis galimybėmis!

Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naują dalykinį Lietuvos švietimo įstaigų (universitetų, kolegijų, gimnazijų) ir savivaldybių reitingą pagal mokinių mokymosi rezultatus. Pristatyti ir atlikto tyrimo, kokios mokyklos sukuria didžiausią pridėtinę vertę – rezultatai. Taip pat buvo aptartos ir būsimo stojimo į šalies aukštąsias mokyklas aktualijos.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina ir didžiuojasi Šolomo Aleichemo ORT gimnazija ! Suprantame, kad tokie geri rezultatai pasiekti mokyklos vadovo Mišos Jakobo ir visų pedagogų, atsidavusių darbui ir mylinčių vaikus, mokytojų kolektyvo dėka !

Pirmą kartą Lietuvoje atliktas tyrimas, kokios mokyklos sukuria aukščiausią pridėtinę vertę, tai yra garantuoja ne tik aukštais akademiniais rodikliais išsiskiriančią aplinką, bet ir užtikrina gerą atmosferą, puikius tarpusavio santykius ir padeda kiekvienam vaikui patirti asmeninę mokymosi sėkmę. Kaip rodo tyrimai, tokių mokyklų iš 1200 tėra tik 21. Dauguma šalies mokyklų arba geba pasiekti puikių akademinių rezultatų arba tik išsiskiria gera atmosfera, bet mokinių pasiekimai tragiški. Abu dalykus geba suderinti tik šios gimnazijos:

1. Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija

2. Vilniaus Gabijos gimnazija

3. Kauno B. Brazdžionio mokykla

4. LSMU gimnazija 5. Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazija 6. Panevėžio K. Paltaroko gimnazija. 7. Platelių gimnazija. 8. Neringos gimnazija.

Skaitykite daugiau: 

2018 m. spalio 22 d. vyko iškilmingas Kauno žydų bendruomenės atsikūrimo 30-mečio minėjimui skirtas koncertas “Nuo F. Mendelssohno iki F. Latėno”. Įspūdingame, kaunietišką tarpukario eleganciją menančiame renginyje dalyvavo Kauno žydų bendruomenės nariai, miesto visuomenės, politikos ir kultūros veikėjai.

Į susirinkusiuosius, sveikindamas jubiliejų švenčiančią, litvakišką dvasią išlaikiusią bendruomenę kreipėsi LR Seimo pirmininkas p. Viktoras Pranckietis.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė džiaugiasi Kauno žydų bendruomenės pasiekimais ir dėkoja Kauno žydų bendruomenės pirmininkui Gercui Žakui telkiant ir vienijant Kauno žydus, nuoširdų ir betarpišką rūpinimąsi bendruomenės narių ir žydų gelbėtojų poreikiais, sporto populiarinimą ir jidiš kultūros puoselėjimą.

Didžiuojamės ir linkime ilgiausių metų Kauno žydų bendruomenei!

Sveikiname su 80-mečiu Davidą Ščupaką – gydytoją, labai aktyvų žmogų, redaktorių, paskaitininką,  skaičiusį daug paskaitų apie medikus žydus. Linkime stiprios sveikatos, kad niekas nesulaikytų siekių ir darbų, kad širdis nesentų, būtų turtinga ir dosni.

Mazal tov! Bis 120!

Davidas Ščupakas – ilgametis medikų litvakų sąjungos pirmininkas, kurio iniciatyva redaguotas ir išleistas straipsnių rinkinys „Lietuvos Jeruzalės medikai“. Davido Ščupako sudaryta dokumentinių bei publicistinių straipsnių rinktinė apie medikus žydus, praktikavusius Lietuvoje ir iš čia kilusius, o dirbę kitur, suvaidino ypatingą vaidmenį mūsų krašto medicinos istorijoje. Šis straipsnių rinkinys siekia aprėpti jų veiklą nuo to meto, kai XVII a. vilniečių Gordonų šeima išsiuntė keturis sūnus į Padują studijuoti medicinos (vienas jų vėliau tapo karaliaus Jono III Sobieskio gydytoju), iki XX a. II pusės. Keli šios knygos akcentai: 1805 m. Jokūbas Libošicas kartu su Josephu Franku ir kitais įkūrė pirmąją Rytų Europoje medikų organizaciją – Vilniaus medicinos draugiją; 1908 m. 44 proc. Vilniaus gydytojų ir 86 proc. odontologų buvo žydai, 1939 m. Lietuvoje apie 42 proc. gydytojų buvo žydai; tarpukariu medikai žydai sukūrė visą sveikatos paslaugų spektrą aprėpiančią draugiją OZE; Vilniuje darbavosi iškilūs gydytojai ir visuomenės veikėjai Cemachas Šabadas ir Jokūbas Vygodskis; XX a. II p. Lietuvoje dirbo garsūs medikai Borisas Efrosas, Borisas Gapanavičius-Gapany, Jochelis Gliauberzonas, Guta Kaganaitė, Chackelis Kibarskis, Marija Ramanauskaitė ir daugybė kitų; Kuklianskių, Ptašekų, Vitėnų medikų dinastijų istorijos yra ne tik šeimos paveldas ar medicinos istorijos objektas – tai ir žydų tautos likimo Lietuvoje miniatiūra.