Ariella Woitchik
Secretary General
European Jewish Fund (EJF)
Website : www.europeanjewishfund.org
Mielos moterys, su pirmaisiais pavasario žiedais, su pirmąja vyturėlių giesme. Laimės , džiaugsmo, sveikatos, energijos linkime Jūsų dienos proga.
Su linksma ir džiaugsminga mūsų pavasario PURIMO švente. Visiems geros nuotaikos, šiltų pasibuvimų kartu ir be galo didžiulio džiaugsmo, kad Žydų tauta draugiška ir stipri, nors išblaškyta po visą pasaulį.
Bernardinai.lt Sergejus Kanovičius
Kadaise lankiau lietuvišką mokyklą. Tuo metu joje buvo du žydai, tiksliau – žydas ir žydaitė. Berniukas mokėsi gretimoje klasėje. Juodo gymio, be akcento kalbantis juodukas nuolatos mušdavosi, kai jam primindavo, kad jis kitoks. O kadangi jis kitoks, vadinasi, blogesnis. Išskirti besimušančiųjų niekas nemėgino. Visada būna stebėtojų. Jie vėliau vadinasi bičiuliais, nes nesimuša. Negina, bet ir nesimuša. Stovėti nuošaly ir tylėti yra daug saugiau. Istoriškai įrodyta. Žydaitė nesimušdavo. Buvo kukli, garbanota. Kai ją kas nors pravardžiuodavo šiandien kažkodėl malonybiniu laikomu kreipiniu „žydelka“, ji vaikščiodavo nuleidusi akis, kartais ir ašarą nubraukdavo. Dėl „malonybinės“, kitokios nei dauguma „žydelkos“, man išgirdus ir vėl tekdavo veltis į muštynes.
„Žydelkų“’, „žydo išperos“ ar kitokių epitetų apologetų būdavo visada daugiau, jie būdavo stipresni. Bet šeimoje mane išmokė vieno – niekada neatsukti kito skruosto – priešintis. Meluočiau, jei sakyčiau, kad kurias nors muštynes baigiau kaip nugalėtojas. Mušeikų buvo nepalyginamai daugiau, jie buvo stipresni, ir aš prakišdavau. Kad ir kiek, bet grąžos jie gaudavo. Iš daugybės puikių mokytojų būdavo tik vienas kitas, kuris nemušdavo, rasdavo tokį pseudo intelektualinį būdą parodyti visai klasei, kad šitas yra kitoks, todėl pagarbos vertas mažiau. Toks inteligentiškas pedagogiškas pykčio skatinimas. Kaip ir pažymys už diktantą, kuriame dėl vieno kablelio juodukui parašydavo keturis su minusu. Šiaip. Kad nepamirštų, kad yra kitoks.
Po daugelio metų, Lietuvai skaičiuojant ketvirtą nepriklausomybės dešimtmetį, manęs niekas nedrįsta mušti. Kumščiai nebepopuliarūs. Muša žodžiais. Gauna grąžos. Pasaulis laisvas. Tačiau skaudu, kad Krašto apsaugos ministerijos žurnalas „Karys“ publikuoja pseudoistoriko melą apie vietos antisemitų ideologinį vadą (kaži, ar kita NATO narė, kartais ginanti mūsų oro erdvę Prancūzijos gynybos ministerija mėgina savo kariams papasakoti, koks puikus diplomatas ir patriotas buvo Petain‘as). Kad primygtinai mėginama įrodyti, jog „žydelka“ yra malonybinis kreipinys (Su Kovo 8-ąja, žydelkos). Šeduviškė Frida Vismant prisimena, kad būtent taip į ją kreipdavosi gatvėje 1940-aisiais: „Palauk, žydelka padalka, ateis Hitleris, parodysim“ (jai parodė – Šiaulių gete, matyt, iš malonės, kad yra žydelka, atėmė jos pirmagimį Rachmielį ir su dar šešiais šimtais žydelkų vaikų užmušė).
Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje istoriku besivadinantis žmogus kalba apie svastiką ir lygina Napoleoną su Hitleriu, sako, kad viskas pasimiršta, viskas įgyja kitokią prasmę – suprask, ir svastiką netrukus suvoksime kitaip. Su nepavykusio antiherojaus lenta žaidžiamas futbolas, o policija akylai prižiūri, kad taisyklių pažeidėjai, neduok Dieve, nebūtų baudžiami. Prokuratūra niekaip nesuvokia, kad malonybinis „žydelkos“ – įžeidimas Seimo koridoriuje dieną, kai šviesa ir tiesa mus turėtų lydėti, siūlo skaityti Lietuvių kalbos žodyną. Ką jau kalbėti apie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pasisakymus ir pažymas, kurios primena tragifarsą. Nekoks paveikslėlis.
Stebėtojai stebi, keliolika tūkstančių likusių žydų gauna į kailį, jiems nuolat primenama, kad jie kitokie, todėl nėra ko čia šiauštis. Tą negražų paveikslėlį būtina papuošti, prie juodų spalvų pridėti kiek šviesių – valdiškai būtinų – pasakyti kokį žodį per žydelkų ir žydų išperų, nusiųstų pas Abraomą, žudynių metines, paašaroti ir patylėti. Iki kito minėjimo. Gaono metų ir Sugiharos metų fone, kokios nors nominacijos fone šitie instituciniai antisemitizmo „papuošalai“ atrodo dar baisiau. Jie niekaip nesugeba užmaskuoti vykstančio sistemingo istorinės tiesos iškreipimo, įžūlaus, akiplėšiško melo ir žydų įžeidinėjimo. Tiesa, yra ir tokių, kurie visada radijo laidoje pasakys, kad Vermachtas ir jo odekolonu kvepiantys kariai buvo dangaus mana nepriklausomybę praradusiai Lietuvai. Nors imk ir laistyk Panerius odekolonu.
Užmuša tyla. Inteligentijos, istorikų, politinių patarėjų ir tų, kurie priesaika prisiėmė politinių lyderių ar Seimo narių pareigas. Bala jų nematė. Žydų Lietuvoje neliks. Tokia demografija. Laiko klausimas. Kitas klausimas, kaip atrodome sau patys. Kaip rašė šv. Pranciškus Asyžietis: „Tyloje gema tikras žodis.“ Dabartinėje tyloje gema ne žodis. Gema melas. Okupuoti galima valstybę. Okupantai išeina. Lieka užkratas. Kaip jaukiai mes visi su juo sugyvename. Ir šitą, atleiskite, kompotą, kuriame sugyvena antisemitizmas su iškilmingais beigelių paragavimais ir ultra jautriomis kalbomis, kartą per metus mums siūlo gerti kasdieną. Neskanu.
Kalbos komisija jau šeštą kartą įteikė apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą. Nuo 2016 metų apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.
Laureatai, kaip skelbia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, bus pagerbti vasario 28 d. šios komisijos ir Lietuvos mokslų akademijos organizuojamame Lietuvių kalbos dienų renginyje, vykusiame Mokslų akademijos salėje.
Sveikiname apdovanojimą gavusį buvusį Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorių Mišą Jakobą! Lietuvos pedagogas, per visą savo pedagoginę veiklą jis nenuilstamai gynė, puoselėjo ir aukštino lietuvių kalbą. Mišą Jakobą galima vadinti tikru lietuvių kalbos patriotu. Jo įkurta žydų mokykla buvo pirmoji iš tautinių mažumų mokyklų, kurioje moksleiviai mokėsi lietuviškai. Per visus savo vadovavimo mokyklai metus laikėsi tvirtos nuostatos: „Mūsų unikalumas – pas mus nėra valstybinės lietuvių kalbos – pas mus lietuvių gimtoji kalba. Vaikai lietuvių kalbos mokosi kaip gimtosios, mums nedaromos jokios išimtys kaip kitų tautinių mažumų mokykloms.“ Mokiniams jis nuolat kartojo, kaip „svarbu ir garbinga kalbėti lietuviškai, gražiai lietuviškai“. Lietuvių kalbos puoselėjimą jis suvokia kaip savo – Lietuvos piliečio ir mokytojo – pareigą. Šiuo metu Miša Jakobas yra Lietuvos ir Izraelio prekybos rūmų vykdantysis direktorius.
Šiemet taip pat apdovanoti daugiakalbio „Mechanikos terminų žodyno“ (2019) autoriai: prof. habil. dr. Antanas Žiliukas, doc. dr. Antanas Juozas Bražiūnas, prof. dr. Alvydas Kondratas, doc. dr. Donatas Markšaitis, prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius, doc. dr. Albinas Palionis, prof. dr. Rymantas Tadas Toločka, prof. dr. Pranas Žiliukas, kultūros ir visuomenės veikėjas, leidėjas, poetas Juozas Žitkauskas, Lietuvių kalbos draugijos narė, kalbos ugdymo ir kalbininkų atminimo renginių iniciatorė ir organizatorė Aldona Pauliukaitienė.
Laureatams įteiktos skulptūrėlės „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomai.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo nusipelniusius žmones.
Apdovanotas Ordinu ,,Už nuopelnus Lietuvai” Karininko kryžiumi
Vladas Algirdas Bumelis – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, akademikas; Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius; habilituotas daktaras; uždarosios akcinės bendrovės biotechnologinės farmacijos centro „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas; šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos Lietuvoje pradininkas; tarptautinį pripažinimą pelnęs biotechnologinių vaistų kūrimo ir gamybos pradininkas Lietuvoje.
Apdovanotas Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi
Riterio kryžius skirtas, bet jo atsiimti atvykti negalėjo Davidas Alanas Harrisas – Amerikos žydų komiteto vykdantysis direktorius, aktyvus Lietuvos interesų tarptautinėse organizacijos rėmėjas.
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos bendruomenė paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną
Sostinėje veikianti Šolomo Aleichemo ORT gimnazija penktadienio popietę skambėjo nuo šokių ir dainų. Čia kartu su visa mokyklos bendruomene buvo švenčiama Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Gimnazijoje skambėjo valstybės himnas, moksleiviai mokėsi lietuvių liaudies šokių.
„Mūsų gimnazijoje mokosi įvairių tautybių vaikai, todėl vienas iš mūsų tikslų – diegti moksleiviams pilietiškumą, supažindinti su tiek žydams, tiek lietuviams svarbiomis istorinėmis datomis ir šventėmis. Lietuvos valstybės atkūrimo diena, švenčiama vasario 16 d., yra labai svarbi mums visiems, mūsų laisvei, saviraiškai, todėl kartu su visa mokyklos bendruomene tautiškai ir linksmai paminėjome šią nepriklausomybės šventę“, – sakė Ruth Reches, laikinai einanti mokyklos direktorės pareigas.
Šventinę dieną pradėjo Lietuvos nepriklausomybei skirtas Šabato pasitikimas ir moksleivių giedamas Lietuvos Respublikos himnas. Toliau šventinę nuotaiką kūrė Vilniaus „Minties“ gimnazijos folkloro ansamblio „Dagaja“ lietuvių liaudies šokių pamokos, į šokių sūkurį įsukusios moksleivius ir jų tėvus.
„Bendruomeniškumas yra viena iš kertinių mūsų gimnazijos vertybių, todėl labai džiaugiamės, kad į renginio organizavimą noriai įsitraukė mokytojai su moksleiviais, o tėvai atvyko pasidžiaugti švente“, – pridūrė R. Reches.
Vasario 16 šventės išvakarėse Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Taryba sveikino Lietuvos valstybės apdovanojimus gavusius bendruomenės narius.
Rafailą Karpį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras paskelbė geriausiu metų solistu, Linas Vildžiūnas, savaitraščio „7 meno dienos“ direktorius gavo Leonido Donskio premiją. Daumantas Levas Todesas, aktyvus visuomenininkas, kultūros rėmėjas ir ilgametis Lietuvos žydų bendruomenės narys išrinktas 2020–2024 m. Tautinių bendrijų tarybos pirmininku.
Žurnalistas, visuomenininkas Eugenijus Bunka paskelbtas metų Tolerancijos žmogumi, šventės proga pasveikino visus.
Mieli bičiuliai, gavau kvietimą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje šiandien „pasidžiaugti pastarųjų mėnesių Bendruomenės narių pasiekimais bei gautais apdovanojimais“, todėl įtariu, jog tai liečia ir mane ir reikėtų dalyvauti. Bet kaip tik šiandien esu pažadėjęs ateiti į Platelių gimnaziją pabendrauti su vaikais. O pažadėti vaikams ir netesėti būtų baisiau nei nevažiuoti į Vilnių.
Bet ir Bendruomenėje turėčiau ką pasakyti. Apie tai, ko, gavęs Tolerancijos žmogaus titulą, iki šiol pasakyti nebuvo progos. Padėkoti visiems, kurie darbais, palaikymo žodžiu prisidėjo prie Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo veiklos, už kurią titulas ir skirtas.
Pirmiausia – Daumantui, be kurio pragmatinių viešųjų ryšių garsas apie fondo veiklą būtų penkiagubai menkesnis. Tad prie progos reikės jam atiduoti dalį tolerancijos. Dėkui Daumantui ir už tai, kad visada yra su kuo pasitarti ir rasti geriausią sprendimą bet kokioje situacijoje, kad be jo Litvakų Atminimo sode pasodintų obelų, jo prikalbintų žmonių prisidėti prie projekto sodas būtų menkesnis.
Sekmadienį Kaune įteiktas tolerancijos apdovanojimas – juo pagerbtas Litvakų atminties sodo įkūrėjas, visuomenininkas, kraštotyrininkas Eugenijus Bunka.
Apdovanotas žurnalistas ir rašytojas E. Bunka sako tęsiantis savo tėvo Jakovo Bunkos darbus. Jo vardo labdaros ir paramos fondas rengia stovyklas vaikams, susitikimus mokyklose.
Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ valdyba Metų tolerancijos žmogų skelbia nuo 2001-ųjų.
Pasak fondo, E. Bunka apdovanojimu įvertintas už jo ilgametį vadovavimą Jakovo Bunkos fondui, Daug metų jis vadovavo Jakovo Bunkos fondui, vykdė pilietines, edukacines iniciatyvas, gaivino Plungės, Žemaitijos ir Lietuvos žydiškąją atmintį ne tik savo regione, bet ir visame pasaulyje. Titulas jam įteiktas už aktyvią šviečiamąją poziciją ir publikacijas 2019 metais, polemizuojant ir konkrečiais faktais paneigiant pokario, t. y. po Holokausto žydų nepagrįstą siejimą su komunistinės valdžios aukštomis pozicijomis Plungėje, už tai, kad Lietuvą matydamas globalioje perspektyvoje atrado Leibos ir Tilės Karnovskių šeimą iš Vilkijos, kuri emigravusi į JAV tapo dar niekam nežinomo septynmečio elgetos Louiso Armstrongo globėjais, kad nuo 2006 m. išlaiko pilietinį aktyvumą vadovaudamas J. Bunkos labdaros ir paramos fondui.
L. Donskio premija įteikta kino kritikui, kultūrinės spaudos autoriui ir redaktoriui L. Vildžiūnui
Leonido Donskio premija teikiama už ilgametes pastangas stiprinti pilietinį sąmoningumą, pakantą ir toleranciją, taip pat už žmogaus teisių gynimą, dialogo mezgimą ir palaikymą tarp skirtingai mąstančių.
Arkadijus Goldinas – pacientų gerbiamas gydytojas, buvęs Trakų greitosios medicinos pagalbos direktoriumi ir Trakų ligoninės direktoriumi. Patyręs vadovas per savo vadovavimo laikotarpį pakeitė ligoninę neatpažįstamai: buvo įsteigti nauji skyriai, remontuojamos patalpos, realizuojami projektai. Tai žymiai pagerino teikiamų paslaugų kokybę, pagerėjo sąlygos ligoniams bei personalui. A. Goldinas pats pasitraukė iš direktoriaus pareigų, dirbo palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėju. Ir čia patyręs geras vadovas daug prisidėjo prie skyriaus plėtros, sąlygų ligoniams gerinimo.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė džiaugiasi, galėdama pagerbti ir pasveikinti jubiliatą, palinkėti daktarui Arkadijui Goldinui stiprios sveikatos ir ilgų gyvenimo metų.
Mazel tov!
Linkime linksmų jaukių Kalėdų, šviesos Jūsų širdyse. Tegu ateinantys metai būna sėkmingi Jums ir Jūsų šeimoms. Linksmų Kalėdų! Tai nuostabiausias metų laikas!
Švęskite skleisdami geranoriškumą ir Kalėdų džiaugsmą! Tegul geroji Kalėdų dvasia bus su Jumis per visus Naujuosius metus. Linkime, kad šis laikotarpis, belaukiant Naujųjų 2020 metų, užpildytų visų namus meile, ramybe ir šiluma.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky širdingai dėkoja visiems, pasveikinusiems su Chanukos švente ir gausiai susirinkusiems į Vilniaus Choralinę sinagogą kartu linksmai atšvęsti.
Būkime visi sveiki, laimingi ir gerbkime vieni kitus.
Lapkričio 19 dieną, Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje vyko Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio globojamas, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizuojamas iškilmingas renginys, kuriame buvo apdovanoti ir pagerbti asmenys, labiausiai prisidėję prie pilietinės visuomenės kūrimo, tautinių kultūrų puoselėjimo bei tarpkultūrinio dialogo skatinimo.
Aukščiausi Tautinių mažumų departamento apdovanojimai, skirti labiausiai tautinių mažumų kultūrai, tapatumo išsaugojimui ir nediskriminavimo skatinimui visuomenėje nusipelniusiems asmenims pagerbti: didieji, aukso ir sidabro garbės ženklai „Už nuopelnus“, taip pat Departamento vardiniai laikrodžiai ir padėkos raštai bus įteikti Lietuvos tautinių mažumų atstovams, švietimo darbuotojams ir tarpkultūrinį dialogą plėtojantiems visuomenininkams.
Sveikiname Mišą Jakobą ir Semioną Finkelšteiną, kuriems Tolerancijos dienos proga įteikti Tautinių mažumų departamento prie Vyriausybės apdovanojimai. Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius M. Jakobas apdovanotas Departamento aukso garbės ženklu „Už nuopelnus“.
Visuomenininkui, Lietuvos žydų sporto klubo „Makabi“ ilgamečiam prezidentui Semionui Finkelšteinui įteiktas jubiliejinis medalis, skirtas Tautinių mažumų departamento 30-mečiui paminėti.
Dėkojame mūsų bendruomenės nariams už indėlį į tolerancijos sklaidą, švietėjišką veiklą ir Lietuvos vardo garsinimą.
Tautinių mažumų tematika besidomintiems akademinės bendruomenės atstovams ir žurnalistams buvo įteiktos Departamento įsteigtos pinginės premijos už geriausius baigiamuosius mokslo darbus Lietuvos tautinių mažumų tematika bei už Tarpkultūrinio dialogo skatinimą.
Renginyje dalyvavo Lietuvos tautinių bendruomenių, akademinės bendruomenės atstovai, švietimo darbuotojai, politikai, diplomatai. Dainas įvairiomis kalbomis atliko ir ypatingą renginio nuotaiką sukūrė Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Eugenijus Chrebtovas.
Gerbiamas Isaakai, šiandien Jūsų metai sužydėjo spalvingais Jubiliejiniais žiedais, nuėjote prasmingą, ilgą kelią, uždegėt meile artimų žmonių širdis. Esate aktyvus, ilgametis Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos narys.
Priimkite šiandien nuoširdžius sveikinimus iš Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, padėką iš savo vaikų ir artimųjų.
Linkime, kad puiki sveikata lydėtų Jus visada.
Gyvenkite iki 120-ies!
Mazel tov!
Gerbiamas Arkadijau, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Jus kaip unikalų žinomą džiazmeną bei perkusijos meistrą su gimtadieniu. Džiaugiamės ir didžiuojamės, klausydamiesi jūsų atliekamos muzikos, spontaniškų improvizacijų, akustinių mušamųjų dūžių. Linkime kūrybinių idėjų ir projektų atradimais ryškiai prisidėti prie džiazo klestėjimo!
Mazel tov!
Sveikiname gerbiamus ALBERTĄ SAVINČIŲ 60- oio gimtadienio proga ir
GENNADIJŲ ŠTEIMANĄ 70-čio proga!
Tegul JŪSŲ gyvenime netrūksta šviesių dienų, nepamirštamų akimirkų ir amžinų draugų!
Su gimtadieniu!
Sveikiname Gitą Grinmanienę Zimanaitę su 80-mečiu. Jubiliatė Gita – Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sajungos komiteto ir tarybos narė. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gerai pažįsta Gitą kaip aktyvią bendruomenės narę.
Gita išgyveno Holokaustą. Ją iš Kauno geto išgelbėjo lietuvių šeima.