Šiandien Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininkas Simas Levinas švenčia dvi šventes, taip jau sutapo: gimtadienis ir Sederis.
Džiaugiamės, kad esate gerbiamas žmogus žydų bendruomenėje. Dėkui už prisiimtą darbo atsakomybę, žinome, kiek daug geru darbų nudirbote, Linkime geros stiprios sveikatos, tegul bėgančios dienos Jums būna saulėtos ir šviesios.
Mazel Tov
Mieli bendruomenės nariai,
Štai ir atėjo Pesachas, laukiama viso pasaulio žydų šventė.
Žydams ypač reikšminga Sederio naktis, kada mes valgome Macą, medituojame ir prisimename D-vo apsireiškimą, išėjimo iš Egipto metu. Tai darome metų metais. Tai darė mūsų tėvai ir protėviai, darome mes, ir to mokome savo vaikus.
Šiemet Sederis nebus toks gausus, ne visi šeimos nariai galės rinktis prie stalo nei čia, diasporoje, net ir istorinėje mūsų tėvynėje Erec Izrael.
Taip žydams jau daug kartų buvo nutikę – vergovė, inkvizicija, karai kitos negandos nekartą išskyrė šeimas, paversdamos kai kuriuos iš mūsų vienišiais, atsiskyrėliais. Šiemet Pesachą švenčiame ne tik žydams sunkiu metu.
Tačiau pasistenkime. Prisiminkime ir pasakokime sau mintyse išėjimo iš Egipto istoriją, užduokime patys sau klausimus ir suraskime teisingus atsakymus, prisiminkime nors kelis iš 248 teigiamų Micvų, patikėkime nors trumpam stebuklu ir Mesijo atėjimu.
Patikėkim, pasvajokim, pagalvokime, padėkokime Aukščiausiajam, kad esame gyvi, kad atėjo pavasaris, dėkokime už kievieną nugyventą dieną ir tikėkime ateitimi.
Kitais metais bus geriau. Tik tikėkime tuo.
Gerų švenčių, būkime laisvi ir laimingi.
Nežiūrint į sudėtingą laikotarpį pasaulyje, šventės laikas pagal Torą nesikeičia, nes tai Žydų tautos istorija. Pesach yra viena iš pagrindinių žydų švenčių. Šiomis dienomis žydai, pagerbia istorinį savo tautos išlaisvinimo iš vergovės atminimq.
Šiomis sunkiomis dienomis Jums linkime kantrybės, meilės artimiesiems ir ištvermės. Laikykitės higienos reikalavimų ir saugumo priemonių, kovodami su Covid -19 virusu.
PŽB pirmininkas Gennady Kofman
Dearest friends,
Our cordial greetings on this unique Pesach to you and your families and friends:
This special work of Michael created in 2016 is called Under the Jerusalem Skies and it tells it all about our Land, our history, our belonging to this one and only Tribe consisting of Twelve branches, and our closeness each to other in this and other worlds and dimensions, in spite of all possible and impossible distances.
And this is Inna’s series on our Tribes, The Sons of Israel :
This Seder, we, each of us, will be thinking on one’s family and friends so intensely as it probably was never before. And this stream of our souls will keep us all together in one united global Seder that none of us ever experienced, but our predecessors about whom we will be reading aloud from our Hagaddah in every home, possibly might.
With love and care to you all, be safe and healthy, and let’s celebrate the first taste of freedom for our People being uplifted, hopeful and resilient.
The Next Year in Jerusalem this year sounds as it did not before in generations.
Warmest Hug from both of us to all of you,
Inna & Michael–
Dr Inna Rogatchi
The Rogatchi Foundation
Co-founder & President
www.rogatchifoundation.org
Rogatchi Films
Founder & President
www.rogatchifilms.org
Rokas Dobrovolskis, LŽB administratorius ūkio reikalams šiandien švenčia savo gimtadienį, žmogus – visada su malonia šypsena, tokį mes visi jį pažįstame. Jis niekados neatsisako padėti, kai jo paprašote. Visas LŽB ūkis laikosi ant Roko pečių, todėl sveikindami, linkime jam stiprios sveikatos, kas šiandien yra svarbiausia!
Su gimtadieniu, Rokai!
Sveikiname žydų benruomenės nares, švenčiančias gimtadienį – Svetlaną Aronovą, Eti Tsens, Riva Spits!
2020-03-20 ilgametė LŽB savanorė Svetlana Aronova šiandien švenčiančia 80-ąjį gimtadienį. Eti Tsens šiandien švenčia gražią 85 metų sukaktį. Riva Spitz šiandien švenčia savo 96-ąjį gimtadienį. Mielosios, Svetlana, Eti, Riva sveikiname jus su gimtadieniu! Linkime geros sveikatos, džiaugsmo ir šilumos!
Mazel tov! Būkite laimingos ir gyvenkite iki 120!
Gerbiamas Moisejau, džiaugiamės galėdami pagerbti Jūsų Jubiliejų. Laimingas būkit, sulaukęs 70-mečio. Šitiek metų, kurie ne vien tik rūpesčius, laimę ir gyvenimo patirtį atnešė kartu! Linkime geros sveikatos ir jėgų, nuoširdžiai darbuojantis Švenčionių žydų bendruomenėje.
Mazel tov!
Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisej Šapiro nepraleido galimybės paprašyti gyventojų pagalbos atsimenant nužudytųjų žydų vardus ir pavardes, ir jas užrašyti, kad ateities kartos neužmirštų jų krašte gyvenusių žydų.
Sveikiname Gercą Borveiną atšventusį 85-erių metų jubiliejų. Lietuvos žydų bendruomenė daktarą G.Borveiną pažįsta kaip pagarbą ir dėmesį visada rodantį pacientui, ilgai dirbusį universitetinės Antakalnio ligoninės kardiologijos skyriaus gydytoju kardiologu. G. Borveinas yra echokardiografijos pradininkas Lietuvoje. Jis yra apdovanotas Sausio 13-os Atminimo medaliu.
Linkime mielam daktarui energijos, sveikatos ir plačios šypsenos.
Mazel tov!
Likime gyventi iki 120 metų!
Sveikiname visus su Kovo 11-osios – Lietuvos valstybės laisvės diena, Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiu!
Tikime, kad gimtinė Lietuva eis teisingu keliu ir klestės visų mūsų labui!
Purimas – pati linksmiausia žydų šventė. Gaila, kad linksmybės tęsiasi trumpai ir užleidžia vietą kasdienybei, kuri ne visada būna tokia linksma. Vis dėlto linkiu kuo daugiau gerų, linksmų dienų.
Gyvenkime kaip karalienė Estera, ji – žydės moters gudrumo, proto ir grožio simbolis, mums dovanojusi pergalę prieš nevykėlius priešus, norėjusius sunaikinti žydų bendruomenę, ir gėdingai pralaimėjusius.
Ne veltui skaitome Esteros knygą tikėdami, kad moterys nė ką silpnesnės už vyrus!
Mielos moterys, su pirmaisiais pavasario žiedais, su pirmąja vyturėlių giesme. Laimės , džiaugsmo, sveikatos, energijos linkime Jūsų dienos proga.
Su linksma ir džiaugsminga mūsų pavasario PURIMO švente. Visiems geros nuotaikos, šiltų pasibuvimų kartu ir be galo didžiulio džiaugsmo, kad Žydų tauta draugiška ir stipri, nors išblaškyta po visą pasaulį.
Bernardinai.lt Sergejus Kanovičius
Kadaise lankiau lietuvišką mokyklą. Tuo metu joje buvo du žydai, tiksliau – žydas ir žydaitė. Berniukas mokėsi gretimoje klasėje. Juodo gymio, be akcento kalbantis juodukas nuolatos mušdavosi, kai jam primindavo, kad jis kitoks. O kadangi jis kitoks, vadinasi, blogesnis. Išskirti besimušančiųjų niekas nemėgino. Visada būna stebėtojų. Jie vėliau vadinasi bičiuliais, nes nesimuša. Negina, bet ir nesimuša. Stovėti nuošaly ir tylėti yra daug saugiau. Istoriškai įrodyta. Žydaitė nesimušdavo. Buvo kukli, garbanota. Kai ją kas nors pravardžiuodavo šiandien kažkodėl malonybiniu laikomu kreipiniu „žydelka“, ji vaikščiodavo nuleidusi akis, kartais ir ašarą nubraukdavo. Dėl „malonybinės“, kitokios nei dauguma „žydelkos“, man išgirdus ir vėl tekdavo veltis į muštynes.
„Žydelkų“’, „žydo išperos“ ar kitokių epitetų apologetų būdavo visada daugiau, jie būdavo stipresni. Bet šeimoje mane išmokė vieno – niekada neatsukti kito skruosto – priešintis. Meluočiau, jei sakyčiau, kad kurias nors muštynes baigiau kaip nugalėtojas. Mušeikų buvo nepalyginamai daugiau, jie buvo stipresni, ir aš prakišdavau. Kad ir kiek, bet grąžos jie gaudavo. Iš daugybės puikių mokytojų būdavo tik vienas kitas, kuris nemušdavo, rasdavo tokį pseudo intelektualinį būdą parodyti visai klasei, kad šitas yra kitoks, todėl pagarbos vertas mažiau. Toks inteligentiškas pedagogiškas pykčio skatinimas. Kaip ir pažymys už diktantą, kuriame dėl vieno kablelio juodukui parašydavo keturis su minusu. Šiaip. Kad nepamirštų, kad yra kitoks.
Po daugelio metų, Lietuvai skaičiuojant ketvirtą nepriklausomybės dešimtmetį, manęs niekas nedrįsta mušti. Kumščiai nebepopuliarūs. Muša žodžiais. Gauna grąžos. Pasaulis laisvas. Tačiau skaudu, kad Krašto apsaugos ministerijos žurnalas „Karys“ publikuoja pseudoistoriko melą apie vietos antisemitų ideologinį vadą (kaži, ar kita NATO narė, kartais ginanti mūsų oro erdvę Prancūzijos gynybos ministerija mėgina savo kariams papasakoti, koks puikus diplomatas ir patriotas buvo Petain‘as). Kad primygtinai mėginama įrodyti, jog „žydelka“ yra malonybinis kreipinys (Su Kovo 8-ąja, žydelkos). Šeduviškė Frida Vismant prisimena, kad būtent taip į ją kreipdavosi gatvėje 1940-aisiais: „Palauk, žydelka padalka, ateis Hitleris, parodysim“ (jai parodė – Šiaulių gete, matyt, iš malonės, kad yra žydelka, atėmė jos pirmagimį Rachmielį ir su dar šešiais šimtais žydelkų vaikų užmušė).
Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje istoriku besivadinantis žmogus kalba apie svastiką ir lygina Napoleoną su Hitleriu, sako, kad viskas pasimiršta, viskas įgyja kitokią prasmę – suprask, ir svastiką netrukus suvoksime kitaip. Su nepavykusio antiherojaus lenta žaidžiamas futbolas, o policija akylai prižiūri, kad taisyklių pažeidėjai, neduok Dieve, nebūtų baudžiami. Prokuratūra niekaip nesuvokia, kad malonybinis „žydelkos“ – įžeidimas Seimo koridoriuje dieną, kai šviesa ir tiesa mus turėtų lydėti, siūlo skaityti Lietuvių kalbos žodyną. Ką jau kalbėti apie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pasisakymus ir pažymas, kurios primena tragifarsą. Nekoks paveikslėlis.
Stebėtojai stebi, keliolika tūkstančių likusių žydų gauna į kailį, jiems nuolat primenama, kad jie kitokie, todėl nėra ko čia šiauštis. Tą negražų paveikslėlį būtina papuošti, prie juodų spalvų pridėti kiek šviesių – valdiškai būtinų – pasakyti kokį žodį per žydelkų ir žydų išperų, nusiųstų pas Abraomą, žudynių metines, paašaroti ir patylėti. Iki kito minėjimo. Gaono metų ir Sugiharos metų fone, kokios nors nominacijos fone šitie instituciniai antisemitizmo „papuošalai“ atrodo dar baisiau. Jie niekaip nesugeba užmaskuoti vykstančio sistemingo istorinės tiesos iškreipimo, įžūlaus, akiplėšiško melo ir žydų įžeidinėjimo. Tiesa, yra ir tokių, kurie visada radijo laidoje pasakys, kad Vermachtas ir jo odekolonu kvepiantys kariai buvo dangaus mana nepriklausomybę praradusiai Lietuvai. Nors imk ir laistyk Panerius odekolonu.
Užmuša tyla. Inteligentijos, istorikų, politinių patarėjų ir tų, kurie priesaika prisiėmė politinių lyderių ar Seimo narių pareigas. Bala jų nematė. Žydų Lietuvoje neliks. Tokia demografija. Laiko klausimas. Kitas klausimas, kaip atrodome sau patys. Kaip rašė šv. Pranciškus Asyžietis: „Tyloje gema tikras žodis.“ Dabartinėje tyloje gema ne žodis. Gema melas. Okupuoti galima valstybę. Okupantai išeina. Lieka užkratas. Kaip jaukiai mes visi su juo sugyvename. Ir šitą, atleiskite, kompotą, kuriame sugyvena antisemitizmas su iškilmingais beigelių paragavimais ir ultra jautriomis kalbomis, kartą per metus mums siūlo gerti kasdieną. Neskanu.
Kalbos komisija jau šeštą kartą įteikė apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą. Nuo 2016 metų apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.
Laureatai, kaip skelbia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, bus pagerbti vasario 28 d. šios komisijos ir Lietuvos mokslų akademijos organizuojamame Lietuvių kalbos dienų renginyje, vykusiame Mokslų akademijos salėje.
Sveikiname apdovanojimą gavusį buvusį Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorių Mišą Jakobą! Lietuvos pedagogas, per visą savo pedagoginę veiklą jis nenuilstamai gynė, puoselėjo ir aukštino lietuvių kalbą. Mišą Jakobą galima vadinti tikru lietuvių kalbos patriotu. Jo įkurta žydų mokykla buvo pirmoji iš tautinių mažumų mokyklų, kurioje moksleiviai mokėsi lietuviškai. Per visus savo vadovavimo mokyklai metus laikėsi tvirtos nuostatos: „Mūsų unikalumas – pas mus nėra valstybinės lietuvių kalbos – pas mus lietuvių gimtoji kalba. Vaikai lietuvių kalbos mokosi kaip gimtosios, mums nedaromos jokios išimtys kaip kitų tautinių mažumų mokykloms.“ Mokiniams jis nuolat kartojo, kaip „svarbu ir garbinga kalbėti lietuviškai, gražiai lietuviškai“. Lietuvių kalbos puoselėjimą jis suvokia kaip savo – Lietuvos piliečio ir mokytojo – pareigą. Šiuo metu Miša Jakobas yra Lietuvos ir Izraelio prekybos rūmų vykdantysis direktorius.
Šiemet taip pat apdovanoti daugiakalbio „Mechanikos terminų žodyno“ (2019) autoriai: prof. habil. dr. Antanas Žiliukas, doc. dr. Antanas Juozas Bražiūnas, prof. dr. Alvydas Kondratas, doc. dr. Donatas Markšaitis, prof. habil. dr. Vytautas Ostaševičius, doc. dr. Albinas Palionis, prof. dr. Rymantas Tadas Toločka, prof. dr. Pranas Žiliukas, kultūros ir visuomenės veikėjas, leidėjas, poetas Juozas Žitkauskas, Lietuvių kalbos draugijos narė, kalbos ugdymo ir kalbininkų atminimo renginių iniciatorė ir organizatorė Aldona Pauliukaitienė.
Laureatams įteiktos skulptūrėlės „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomai.
Sveikiname vyriausiąją ,,Beigelių krautuvėlės” kepėją Rivą su gražiu jubiliejumi. Dėkojame už skaniausią Vilniaus foršmaką ir žydų litvakų kulinarinio paveldo puoselėjimą.
Mieloji Riva, liki visada tokia, kokią mes mylim ir pažįstam, su šypsena gera, jaukia ir siela sklidina jaunystės!
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo nusipelniusius žmones.
Apdovanotas Ordinu ,,Už nuopelnus Lietuvai” Karininko kryžiumi
Vladas Algirdas Bumelis – Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, akademikas; Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius; habilituotas daktaras; uždarosios akcinės bendrovės biotechnologinės farmacijos centro „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas; šiuolaikinės genų inžinerinės farmacijos Lietuvoje pradininkas; tarptautinį pripažinimą pelnęs biotechnologinių vaistų kūrimo ir gamybos pradininkas Lietuvoje.
Apdovanotas Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi
Riterio kryžius skirtas, bet jo atsiimti atvykti negalėjo Davidas Alanas Harrisas – Amerikos žydų komiteto vykdantysis direktorius, aktyvus Lietuvos interesų tarptautinėse organizacijos rėmėjas.
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos bendruomenė paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną
Sostinėje veikianti Šolomo Aleichemo ORT gimnazija penktadienio popietę skambėjo nuo šokių ir dainų. Čia kartu su visa mokyklos bendruomene buvo švenčiama Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Gimnazijoje skambėjo valstybės himnas, moksleiviai mokėsi lietuvių liaudies šokių.
„Mūsų gimnazijoje mokosi įvairių tautybių vaikai, todėl vienas iš mūsų tikslų – diegti moksleiviams pilietiškumą, supažindinti su tiek žydams, tiek lietuviams svarbiomis istorinėmis datomis ir šventėmis. Lietuvos valstybės atkūrimo diena, švenčiama vasario 16 d., yra labai svarbi mums visiems, mūsų laisvei, saviraiškai, todėl kartu su visa mokyklos bendruomene tautiškai ir linksmai paminėjome šią nepriklausomybės šventę“, – sakė Ruth Reches, laikinai einanti mokyklos direktorės pareigas.
Šventinę dieną pradėjo Lietuvos nepriklausomybei skirtas Šabato pasitikimas ir moksleivių giedamas Lietuvos Respublikos himnas. Toliau šventinę nuotaiką kūrė Vilniaus „Minties“ gimnazijos folkloro ansamblio „Dagaja“ lietuvių liaudies šokių pamokos, į šokių sūkurį įsukusios moksleivius ir jų tėvus.
„Bendruomeniškumas yra viena iš kertinių mūsų gimnazijos vertybių, todėl labai džiaugiamės, kad į renginio organizavimą noriai įsitraukė mokytojai su moksleiviais, o tėvai atvyko pasidžiaugti švente“, – pridūrė R. Reches.
Vasario 16 šventės išvakarėse Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Taryba sveikino Lietuvos valstybės apdovanojimus gavusius bendruomenės narius.
Rafailą Karpį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras paskelbė geriausiu metų solistu, Linas Vildžiūnas, savaitraščio „7 meno dienos“ direktorius gavo Leonido Donskio premiją. Daumantas Levas Todesas, aktyvus visuomenininkas, kultūros rėmėjas ir ilgametis Lietuvos žydų bendruomenės narys išrinktas 2020–2024 m. Tautinių bendrijų tarybos pirmininku.
Žurnalistas, visuomenininkas Eugenijus Bunka paskelbtas metų Tolerancijos žmogumi, šventės proga pasveikino visus.
Mieli bičiuliai, gavau kvietimą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje šiandien „pasidžiaugti pastarųjų mėnesių Bendruomenės narių pasiekimais bei gautais apdovanojimais“, todėl įtariu, jog tai liečia ir mane ir reikėtų dalyvauti. Bet kaip tik šiandien esu pažadėjęs ateiti į Platelių gimnaziją pabendrauti su vaikais. O pažadėti vaikams ir netesėti būtų baisiau nei nevažiuoti į Vilnių.
Bet ir Bendruomenėje turėčiau ką pasakyti. Apie tai, ko, gavęs Tolerancijos žmogaus titulą, iki šiol pasakyti nebuvo progos. Padėkoti visiems, kurie darbais, palaikymo žodžiu prisidėjo prie Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo veiklos, už kurią titulas ir skirtas.
Pirmiausia – Daumantui, be kurio pragmatinių viešųjų ryšių garsas apie fondo veiklą būtų penkiagubai menkesnis. Tad prie progos reikės jam atiduoti dalį tolerancijos. Dėkui Daumantui ir už tai, kad visada yra su kuo pasitarti ir rasti geriausią sprendimą bet kokioje situacijoje, kad be jo Litvakų Atminimo sode pasodintų obelų, jo prikalbintų žmonių prisidėti prie projekto sodas būtų menkesnis.
