Praėjusią savaitę, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, pilnutėlėje salėje buvo surengtas įsimintinas susitikimas su garsiais aktoriais iš Maskvos akademinio Vachtangovo teatro, kurie vaidina režisieriaus Rimo Tumino spektaklyje “Nusišypsok mums, Viešpatie!”. Susitikime su LŽB dalyvavo aktoriai: Sergejus Makovetskis (Efraim Dudak), Aleksejus Guskovas (Shmule-Sender Lazarek), Jevgenijus Kniazevas, Viktoras Suhorukovas (Avner Rosental) Julia Rutberg (Ožkytė), Viktoras Dobronravovas (Hloyne-Geneh).Skliaustuose parašyti spektaklyje jų suvaidinti vaidmenys.
Praėjus dvidešimčiai metų nuo premjeros Vilniaus mažajame teatre, spektaklis 2014-aisiais buvo pastatytas Maskvoje, Jevgenijaus Vachtangovo teatre, kuriam R.Tuminas vadovauja nuo 2007 metų. Spektaklio gastrolės Lietuvoje skiriamos aktoriaus Vytauto Šapranausko atminimui. 2013 m. iš gyvenimo pasitraukęs aktorius taip ir nespėjo dar kartą įsikūnyti į Chloinės Genecho vaidmenį R. Tumino pastatyme Maskvoje. Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Nusišypsok mums, Viešpatie“ apkeliavo visą pasaulį, laimėjo nemažai prizų tarptautiniuose teatro festivaliuose, 1995 metais už jo režisūrą R.Tuminas pelnė geriausio Lietuvos režisieriaus titulą ir Kristoforo statulėlę (tokius pat apdovanojimus gavo ir spektaklio kompozitorius Faustas Latėnas bei Avnerį Rozentalį sukūręs Gediminas Girdvainis)
Naujoji „Nusišypsok mums, Viešpatie“ versija taip pat keliauja po pasaulį. Spektaklis buvo vaidinamas Niujorke, Toronte, Tel Avive.
Spektaklis pastatytas pagal Grigorijaus Kanovičiaus romaną jame pasakojama, kaip XX a. akmentašys ir našlys Efraimas Dudakas iš mažo Lietuvos miestelio keliauja į Vilnių, kur suimtas jo sūnus, šovęs į generalgubernatorių. Į kelionę jis išvyksta be ypatingos vilties padėti – jei pavyks, bent pasimatyti ir atsisveikinti. Su Efraimu vyksta ir jo kaimynas vandenvežys Šmulė Senderis. Jo sūnus – seniai Amerikoje, vairuoja automobilį, nerašo laiškų, o vaikaičių Džordžo ir Evos Šmulė nematė ir niekada nematys, tačiau prašo ant jo kapo užrašyti „misteris“. Prie jų prisideda nelaimingas, pusiau išprotėjęs Avneris Rozentalis – jo parduotuvėlė su cinamonu, razinomis ir kitais stebuklingais skanėstais sudegė, dabar jis vargšas ir svajoja tapti medžiu – geriausia klevu. Keliautojai, miestelio žydai, šioje kelionėje prasilenkė patys su savimi ir tapo beveik bibliniais herojais. Keliautojai sutinka visiškai realų arkliavagį Joselį-Čigoną, taborą, kuriame laidojama ir tuokiamasi su tokiu pačiu azartu, ir valdininką lenką su dviem damomis (juos „lydi“ garsusis Oginskio polonezas, papildantis Fausto Latėno muziką-melancholiją, be kurios Tumino spektakliai neįsivaizduojami).
Menininkai pasidalino savo mintimis apie sukurtus vaidmenis, apie G. Kanovičiaus kūrinį, apie darbą su R. Tuminu, apie įspūdžius, patirtus susitikus su Vilniaus publika, ir mielai atsakė į klausimus žydų bendruomenės auditorijai.
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky ir Socialinių programų koordinatorė Žana Skudovičienė įteikė svečiams iš Maskvos nedideles dovanėles atminimui apie susitikimą su žydų bendruomene.
Susitikimą su aktoriais inicijavo LŽB sporto klubo “Makabi” narys, Jakovo Bunkos labdaros fondo vadovas Daumantas Todesas.
