Religija

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pareiškimas dėl konferencijos, skirtos Vilniaus Didžiosios sinagogos įpaminklinimui

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pareiškimas dėl konferencijos, skirtos Vilniaus Didžiosios sinagogos įpaminklinimui

 

Vilnius, 2017 m. liepos 3 d.

Vilniaus žydų religinė bendruomenė su dideliu susirūpinimu kategoriškai pasisako prieš bet kokius projektus, numatančius naujų pastatų atsiradimą ant Didžiosios Vilniaus Sinagogos pamatų liekanų.

Didžioji Vilniaus Sinagoga buvo ir yra švenčiausia Lietuvos žydams vieta. Laikome šventvagyste, bet kokius, tarytum jau nebeegzistuojančios šventovės įpaminklinimo planus, kurie numato naujų pastatų atsiradimą ir reikštų ne šventovės įamžinimą, o išniekinimą.

Laikome visiškos nepagarbos išraiška ir tai, kad neatsiklausus Vilniaus žydų religinės bendruomenės (toliau – VŽRB) ir nepaisant jau anksčiau viešai išsakytos neigiamos Lietuvos žydų  (litvakų) bendruomenės (toliau – LŽB) nuomonės šiuo klausimu, tam tikros organizacijos, imasi iniciatyvų, kurių įgyvendinimas neabejotinai  įžeis religinius žydų jausmus ir sulauks kritikos iš Vilniaus Gaono pasekėjų visame pasaulyje. Tikimės, kad organizacijos, kurios mėgina inicijuoti statybinius projektus Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje atsižvelgs į VRŽB prašymą ir atsisakys skelbiamų ketinimų.

Nacių ir sovietų išniekinta Vilniaus Didžioji sinagoga, tiksliau jos liekanos, kurių archeologiniai tyrimai dar vykdomi, turėtų būti paliktos ramybėje. Tuo pačiu pažymime, kad Vilniuje ir visoje Lietuvoje egzistuoja gausybė išlikusių paveldo objektų, kuriems turi būti skiriamas tikrai didesnis dėmesys.

Pradėti galima nuo Vilniaus choralinės sinagogos, kurioje vis dar nėra ritualinės pirties mikvės  arba autentiškai restauruotos sinagogos interjero.

O jei jau labai norisi kažką pakeisti Didžiosios sinagogos teritorijoje – siūlome postamentą  su klaidomis padarytu įrašu ir karikatūriniu Gaono biustu perduoti kokiam nors miesto muziejui. Su visa pagarba autoriui, tai padaryta be jokio supratimo apie judaizmo tradicijas.

Kviečiame organizacijas, besirūpinančias statybomis Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje, atsižvelgti į realius ir aktualius religingų žydų poreikius.

Vilniaus Didžioji Sinagoga – svarbi sunaikintos žydų civilizacijos simbolis.  Yra kuklių, kultūringų ir pagarbių būdų įamžinti vietą, kurioje kadaise ji stovėjo – be ekskavatorių ir statybinių kranų pagalbos.

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas                        Shmuel (Simas) Levinas

Šavuot šventė

Šavuot šventė

Doc.dr. Aušra Pažėraitė

Šavuot šventė, kuri netrukus (2017 gegužės 30, 31) bus švenčiama, yra lyg Pesachą užbaigianti šventė. Lietuviškai jos pavadinimas reiškia savaitės, arba septynetas, tai  – nuoroda į septynias savaites nuo Pesacho, arba dar kitaip, nuo pjūties pradžios („Atskaitysi septynias savaites, pradėdamas skaičiuoti nuo to laiko, kai pjautuvas pirmąkart paliečia nepjautus javus. Tada tu švęsi Savaičių iškilmes, VIEŠPATIES, savo Dievo, garbei atnašaudamas geros valios atnašą pagal derlių, kuriuo VIEŠPATS, tavo Dievas, bus tave palaiminęs“ (Įst 16,9-10)), kurių metu buvo skaičiuojamos omero dienos (Kun 23,15-21) bei švęsta Lag b‘Omer šventė.

Tačiau ši šventė turi ir kitus pavadinimus, ateinančius iš Toros: „Pjūties šventė“ (Iš 23,16), „Pirmienų šventė“ (jom ha‘bikurim, Sk 28,26). O dar vienas pavadinimas, Aceret, – iš Toros išminčių. Pastarasis terminas tiksliausiai pabrėžia šios šventės kaip Pesacho šventės užbaigimo prasmę.

Nors Toroje ši šventė tiesiogiai nevadinama Toros dovanojimo švente (Matan Tora), t.y. su vienkartiniu istoriniu įvykiu, o pirmiausia siejama su derliumi, būtent ši šventės prasmė šiandien žinoma ir priimta. Žinoma, ir derlius yra priimamas kaip dovana, ir pjūties pradžia, ir pabaiga, kuri švenčiama kartu su Dievu, tam, kad būtų galima dėkoti už jo rūpestį ir Apvaizdą. Tačiau vien jis nesuteiktų šios šventės prasmei išskirtinumo.

Skaityti plačiau
Vilniaus choralinėje sinagogoje prasideda remonto darbai.

Vilniaus choralinėje sinagogoje prasideda remonto darbai.

Vilniaus choralinėje sinagogoje prasideda remonto darbai.
Keičiama elektros instaliacija ir stogo danga. Darbus planuojama baigti rugsėjo mėnesį.
Esame dėkingi LR Kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui už
paramą atliekant šiuos darbus.
Maldos sinagogoje vyks įprastu laiku.
Sinagogos remonto metu nebus priimami turistai.
Apgailestaujame už laikinus nepatogumus.
​Vilniaus religinės bendruomenės pirmininkas ​Shmuel (Simas) Levin
Labdaringi “Mišos pusryčiai” Vilniaus sinagogoje

Labdaringi “Mišos pusryčiai” Vilniaus sinagogoje

Ši savaitė Lietuvos žydų bendruomenėje prasidėjo labdaringais pusryčiais sinagogoje, kurie skirti ne tik žydams, gali ateiti visi. Izraelio ambasadorius Amir Maimon, sužinojęs apie kasdien darbo dienomis ruošiamus pusryčius, uždavė klausimą, ar tai tik žydams ir labai apsidžiaugė, gavęs atsakymą kad ne tik, nes žydiška labdara skirta ne tik žydams.

LŽB socialinių programų departamento ilgametis globotinis – avišolom Moisiejus Fišmanas
prieš mirtį  paliko testamentą, kuriuo savo santaupas skyrė juo besirūpinusiai Lietuvos žydų bendruomenei.

Pagerbiant M. Fišmano poelgį, LŽB pirmininkė F. Kukliansky pasiūlė šiuos pinigus
skirti Vilniaus sinagogos poreikiams.

Kartu su VŽRB pirmininku S. Levinu, siekiant užtikrinti žydiškosios labdaros tradicijos tąsą, buvo nuspręsta panaudoti gautas lėšas nemokamų-labdaringų pusryčių sinagogos valgyklėlėje (Pylimo 39, 2 aukštas) organizavimui.

Moisiejus gyveno vienas ir apie 18 metų buvo socialinio departamento globotinis.
Bendruomenė ir jos nariai, ypač senjorų klubas, buvo jo antrieji namai ir artimiausi žmonės.

Atsiminsime jį kaip šviesų, visų mylimą ir gerbiamą žmogų.

Pirmą kartą ant sinagogos sienos kabos padėkos ir atminimo lentelė, skirta ne  filantropui iš užsienio, bet ilgamečiui dėkingam Bendruomenės nariui ir globotiniui.

Bendruomenėje visi jį vadino tiesiog Miša. Projektas “Mišos pusryčiai” prasidėjo pirmadienį,  gegužės 15 d.

Labdaringų pusryčių sinagogoje laikas – nuo pirmadienio iki penktadienio,  tarp 9 iki 10 valandos ryto.

Daugiau nuotraukų:

LŽB Lektoriumas kviečia ateiti sekmadienį

Gegužės 14d., 13:00val. kviečiame žiūrėti filmą „Ilgiausia kelionė“ (2015m.) JAV,George Tillman Jr. (filmas apie įvykius nuo 1940 iki 2000 m.).

Vilnius, Pylimo g. 4, Konferencijų salėje (2 aukštas)

Vilniaus Šolomo Aleichemo žydų ORT gimnazijoje ruošiamasi Sederiui

Nuotraukoje:. Rabinas Sh L. Izakson pasakoja vyresniųjų klasių moksleiviams apie Pesacho tradicijų svarbą.

Balandžio 10d. žydai visame pasaulyje švęs vieną svarbiausių žydų švenčių – Pesachą. Vakare, po saulėlydžio kiekviena žydų bendruomenė ar šeima susirinks prie šventinio Pesacho Sederio stalo. Sederio vakaras yra gili tradicija, be kurios Pesacho šventė neįsivaizduojama, tradicija egzistuoja tiek pat, kiek ir pati žydų tauta. Tam tikra prasme, Pesachas – žydų tautos gimimo šventė. Sederis – ne tik sena tradicija, bet ir įsakymas.

Pirmadienį, balandžio 3d. Vilniaus Šolomo Aleichemo žydų ORT gimnazijoje vyko didysis Pesacho Sederis, kurį galima vadinti pasirengimu tikrajam Sederiui. Pasak rabino Šimšono Danielo Izaksono, Sederio vakarienė rengiama pirmą ir antrą Pesacho vakarą, daug šeimų su vaikais švenčia namuose, be to šiuo metu vaikams prasideda atostogas, todėl tikslinga paruošti mokinius Pesacho šventei, priminti, paaiškinti jiems protėvių tradicijas, kad jie geriau suprastų žydų tautos istoriją.

 

Kvietimas į Pesacho sederį Vilniaus sinagogoje

Kvietimas į Pesacho sederį Vilniaus sinagogoje

Gerbiamieji bendruomenės nariai,

Balandžio 10 d. 21 val.
maloniai kviečiame Jus į košerinį Pesacho sederį Vilniaus sinagogoje,

kaina – 7 eurai,
pakvietimus galima įsigyti: sinagogoje darbo dienomis nuo 9 iki 13 val.

Bilietų skaičius ribotas – nusipirkti juos galite iki balandžio 5 d.

Norinčius pasimelsti, maloniai kviečiame į vakarinę maldą balandžio 10 d. sinagogoje, kuri prasidės 20 val.

Purimo šventė Vilniaus Choralinėje sinagogoje

Purimo šventė Vilniaus Choralinėje sinagogoje

VILNIAUS ŽYDŲ RELIGINĖ BENDRUOMENĖ KVIEČIA Į PURIMO ŠVENTĘ,

Kuri vyks 2017 kovo 12 d. Vilniaus Choralinėje sinagogoje (Pylimo39)

Šventės pradžia 15.30 val.

 Jūsų laukia rabino S.D.Izaksono pasakojimas apie Purimo šventę,

Tradicinės vaišės,

Pačių mažiausių laukia dovanėlės!

Maloniai kviečiame.

Kviečiame į rabino paskaitą

Kviečiame į rabino paskaitą

Mieli draugai,

kviečiame Jus į rabino Šimšono Danielio Isaacsono paskaitą “Paslaptys žydų šeimoje”. Paskaita – ketvirtadienį, kovo 2d. 18.35 val.

Vilniaus choralinėje sinagogoje (Vilnius,Pylimo g. 39)

 

Pasakojimas apie dvi žydų sinagogas Vilniuje: abi sugebėjo išlikti istorinių įvykių mėsmalėje

geliu-kaireje-ir-vilniaus-choraline-sinagogos-589c865b874a9

15min.lt

Jei Vilniaus choralinę sinagogą galima būtų vadinti laiminga dukra, tai netoli autobusų ir geležinkelio stočių esanti dar viena sinagoga kol kas tiek savo išvaizda, tiek lankomumu atitiktų podukrą. Gėlių gatvė 6 stovintis pastatas kol kas vargiai primena maldos namus: apleistas statinys tik 2015 m. pradėtas restauruoti. Iš kelių finansavimo šaltinių gavus lėšų jau porą metų iš lėto ši sinagoga atgimsta ir virsta į tai, kuo buvo kažkada – maldos namus. Į juos, sakoma, pirmiausia ir traukdavo į sostinę iš įvairiausių Lietuvos kampelių traukiniais atvykę žydai. Nieko keisto, juk sinagoga stovėjo prie pat geležinkelio bėgių!
Iki 2014 m. šios sinagogos būklė buvo avarinė, tad jos atgimimas prasidėjo nuo „Stop“ juostos, o taip pat – sienų ir kupolinės perdangos virš buvusios maldos salės sutvirtinimo. Per trejetą metų darbai stipriai pajudėjo į priekį. Tačiau per 2017-uosius greičiausiai vis tiek nebus užbaigti – tam prireiks dar metų. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šią sinagogą perėmė 2013 m. pabaigoje. Prieš pat Kūčias mus pasiekė žinia, kad ji griūna. Atvažiavęs čia pamačiau, kad dalis sienos iš tiesų nugriuvo. Gerai, kad niekas nenukentėjo, – pradžią, nuo kurios prasidėjo naujas Gėlių sinagogos etapas, pasakojo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės paveldosaugininkas Martynas Užpelkis

Skaityti plačiau

Žydų kalendoriaus ypatumai

Jewish-calendar-plate

Mėnesio pavadinimas hebrajiškai reiškia atsinaujinimą, ir tai yra giliai simboliška. Tokiu būdu kiekvienas jaunas mėnuo yra nauja pradžia, kuri liturgiškai palydima Hallel malda, kurioje šlovinamas dangaus kūnų Kūrėjas. Kita vertus, pagal Torą – tai pats pirmas įsakas, kurį gavo visa toji bendrija. Roš Chodeš yra paties kalendoriaus egzistavimo pamatas, kurio dėka įmanomas egzistavimas tiek kalendoriaus, tiek ir švenčių.

Aušra Požėraitė

Doc.dr. Aušra Pažeraitė

Midrašų rinkinyje Mekhilta de Rabbi Išmael skaitome Talmudo išminčių diskusiją, liečiančią eilutę iš praėjusio šabo skaitinių dalies Bo (Iš 12:2): „Šis Jaunas Mėnulis bus jums…  Rabis Išmaelis pasakė: „Mozė parodė Izraeliui jauną mėnulį ir pasakė: „Šitaip jis atrodys ir turėsite prisilaikyti jauno mėnulio per kartas“. Rabis Akiva pasakė: „Tai vienas iš trijų dalykų, kurie Mozei kėlė klausimų, ir į visus juos ha-Makom [vienas iš būdų Talmudo išminčiams nurodyti Kūrėją] – A.P.] rodė savo pirštu. Kaip antai: „Ir šitie jums bus nešvarūs… “ (Kun 11:29), ir kaip antai: „Ir šitaip veikia žvakidė [maase menora]“ (Sk 8:4). Kai kas sako, kad Mozei taip pat sunku buvo suprasti ir ritualinį skerdimą,  nes yra pasakyta: „Šitai yra, ką darysi ant altoriaus“ (Iš 29:38).

Vienas iš šiuolaikinių žydų minties istorikų, Danielius Boyarinas nurodo šį midrašą kaip vieną iš gausių pavyzdžių, kuris prikišamai, vos ne pirštu parodo, kokiu būdu šv. Augustinas buvo teisus, teigdamas, kad žydai Šventą Raštą skaito „kūniškai“. Tačiau kūniškumas šiuo atveju nereiškia prisirišimo prie materialumo ir kūniškumo dėl jo paties. Tai tam tikras metodas, būdas realizuoti dvasinį gyvenimą, religinį gyvenimą, atsiremiant į tai, kas yra čia pat, konkretu. Ravas Moše Rozenšteinas iš Kelmės, aiškindamas, kuo skiriasi pasaulio išminčiai nuo Toros išminčių, pateikė pavyzdį paukštelio, kuris kartą įskrido pro langą į vienus namus, nerado kelio išskristi atgal, nes pagal prigimtį, natūraliai, ieškojo kelio aukštai, kai tuo tarpu tereikėjo nusileisti žemyn. Taip ir pasaulio išminčiai, gali taip aukštai pakilti savo išmintimi, kad nuo jų tampa paslėpta tai, kas „žemai“, paprastos tiesos, kurios gali padėti rasti atsakymus. (Žinojimo pagrindai, I, 24).

Skaityti plačiau

books 1

Rabinas Šimšonas Danielis Isaksonas kviečia į pamoką “Įstatymų studijavimas iš knygos “Kitsur Shulchan Aruch” Pamoka vyks sausio 23 d, pirmadienį nuo 18.35 Vilniaus choralinėje sinagogoje, Pylimo g. 39

Užuojauta, mirus dvasiniam lyderiui rabinui Moše Šapiro

Užuojauta, mirus dvasiniam lyderiui rabinui Moše Šapiro

Lietuvos Žydų (litvakų) bendruomenė su liūdesiu praneša apie rabino Moše Šapiro, judėjų litvakų ultra ortodoksų bendruomenės dvasinio lyderio Izraelyje mirtį.

Jo tėvas, rabinas Meir Šapiro, kartu su savo broliu, rabinu Simcha Ziselom iš Lietuvos ir išvyko į Izraelį, į Hebrono ješivą mokytis Toros. Pats rabinas Moše Šapiro mokėsi Panevėžio ir Hebrono ješivoje. Jo mentoriai buvo garsūs išminčiai – rabinas Eliyahu Dessleris ir rabinas Yitzchakas Gutner.

Išskirtiniai būsimo rabino Moše sugebėjimai atsirado iki 18 metų, jis jau žinojo visą Babilono Talmudą. Tuomet rabinas Yishai Abraomas Karelitzas patarė jam giliau studijuoti Talmudą.

Rabinas Moše Šapiro vadinamas pirmuoju mūsų laikų didžiuoju rabinu, mokiusiu žydus, kurie sugrįžo į savo tėvų tikėjimą ir mokėsi judaizmo.
Pernai rabinas Moše Šapiro lankėsi Lietuvoje, pabuvojo miestuose, kurie susiję su jo šeimos istorija. Susitikime su LŽB vadove Faina Kuklyansky rabinas pažymėjo, kad Lietuvos žydų bendruomenė turi didelę ateitį.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia gilią ir nuoširdžią užuojautą rabino Moše Šapiro šeimai, draugams ir mokiniams.
Baruch Dayan cha Emet!

Istoriniai iššūkiai po Chanukos stebuklo

Istoriniai iššūkiai po Chanukos stebuklo

lzb.ltausra-pozeraite Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja 

Socialiniuose tinkluose nerimstant diskusijoms, valia ar nevalia ne žydų miestų aikštėse degti chanukijos žvakes ar lempeles, sakyti ar nesakyti brochos (palaiminimo), kiek dar likę kažko žydiško „chrismukos“ šventėse, dalijantis paveikslėliais, su stačiomis ir apverstomis eglėmis, primenančiomis menoras, galima vėl grįžti prie istorijos apie graikų ir žydų priešpriešą ir pergales. Bet labiausiai, kas šiandien galėtų būti aktualu, turint omenyje įvairias bet kokios religinės ar etninės mažumos interakcijos su dominuojančiomis kultūromis galimybes, tai istorija „Po Chanukos“. Ironiška tai, kad, kaip pastebi tyrinėtojas Erichas Gruenas, po to, kai Hasmonėjai, iškovojus Judėjos valstybinę nepriklausomybę, įsteigė karališką dinastiją, Tora dabar jau žydų karalystėje buvo įvesta kaip pagrindinis Įstatymas (kaip Konstitucija), krašto helenizacija tik išaugo, ir augo per visą karalystės laikotarpį. Taip pat ir Martinas Hengelis laikėsi minties kad net ir Judėjos judaizmas per tą laiką buvo gerokai helenizuotas, nors jis ir bandė kalbėti apie „konfliktą tarp Palestinos Judaizmo ir Helenistinio amžiaus dvasios“, ir buvo priverstas paaiškinti, kad Makabiejų epochos krizė vis dėlto vedė prie reakcijos Judėjoje, kuri sustabdė sinkretizmą, nukreipė intelektualinę veiklą į Toros studijas ir užkirto kelią bet kokiam kulto ir įstatymų kriticizmui. Kaip pastebi daugelis autorių, helenizmo įtaka Judėjoje buvo akivaizdi, tačiau literatūra, rašyta Izraelio žemėje, skyrėsi nuo Diasporoje rašytos literatūros. Helenistinė kultūra čia nebuvo nei visiškai absorbuota, nei atmesta. (Kaip analogija galėtų būti šiuolaikinis modernus ir progresyvus Izraelis, talpinantis ir visišką šiuolaikinį sekuliarizmą, niekuo iš principo nesiskiriantį nuo vakarietiško, ir kraštutinai segregacines religines bendruomenes).

Skaityti plačiau
Chanuka ir Toros šviesa

Chanuka ir Toros šviesa

ausra-pozeraite

lzb.lt,  Doc. dr. Aušra Pažėraitė Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja 

Talmudas (Šabbat 21b) šios šventės ištakas pasakoja gana lakoniškai:

 „Kislevo 25 – Chanukos dienos, kurių yra aštuonios, nėra raudų, per jas ir nepasninkaujama. Kada graikai įsiveržė į Šventyklą, jie suteršė visą alyvą Šventykloje, ir kai Hašmonėjų dinastija juos įveikė ir nugalėjo, patikrino [Šventyklą] ir rado tik vieną ąsotį alyvos, kuris buvo savo vietoje, ir buvo užantspauduotas Vyriausiojo kunigo antspaudu. Bet jame buvo alyvos [tiek, kad būtų gana] uždegti tik vieną dieną. Įvyko stebuklas su ja – nuo jos buvo uždegama aštuonias dienas. Kitais metais nustatė jas [tas dienas], kad būtų šventinės dienos šlovinimui (hallel) ir dėkojimui.“

Pasakojimas ne toks išplėtotas, kaip kad krikščioniškoje Biblijoje, kurioje galima rasti graikiškai rašytas dvi Makabiejų knygas. Jose plačiai pasakojama istorija žydų persekiojimo helenistinės Sirijos karaliaus Antiocho Epifano laikais, žydų sukilimas, vadovaujant broliams Makabiejams, ir jų pergalė.

Skaityti plačiau
Gerbiame ir puoselėjame savo Chanukos tradicijas

Gerbiame ir puoselėjame savo Chanukos tradicijas

Lietuva yra litvakų (mitnagdų, žydų ortodoksų) tradicijų šaknis turinti valstybė. Mūsų bendruomenė yra tiesioginė daugiau nei 600 m. skaičiuojančios žydų istorijos paveldėtoja ir Vilniaus Gaono tradicijų tęsėja.

Jei Lietuvos žydų muziejus pasirinko Gaono vardą, tai suprantame kaip mitnagdų tradicijų gerbimą. O gal kam nors parūpo pavadinimą pakeisti? Gerbkime savo tradicijas ir Chanukos metu. Menorą degti miesto aikštėje yra Chabado tradicija, litvakai tokio Chanukos šventimo nepropaguoja, jie kviečia visus į vienintelę Vilniaus sinagogą.

“Elektros lemputės dažniausiai naudojamos Chabado chasidų statomose  didžiulėse Chanukos žvakidėse centrinėse ar kitose svarbiose miestų aikštėse. Šią tradiciją, kaip teigia Chabado šaltiniai, pradėjo septintasis Chabado rebė, rabis Menahemas Mendelis Šnejersonas, kuris 1974 metais išleido nurodymą statyti Chanukos menoras viešose erdvėse, ir pirmoji tokia buvo pastatyta Filadelfijoje (JAV). Po to Chabado chasidai visame pasaulyje ėmėsi tokių akcijų” -, rašo gerai į judaizmo istoriją įsigilinusi, Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro dėstytoja, docentė dr. Aušra Pažėraitė.

Skaityti plačiau