“Vajiera”
Toros skyriuje mes skaitėme apie tai, kaip Abraomas gavo iš D-vo įsakymą iškeliauti: „Eik iš savo šalies, iš savo tėvynės ir iš savo tėvo namų į žemę, kurią tau parodysiu“. D-vas liepė jam palikti įprastą situaciją ir eiti į nežinomą vietą. Laikui bėgant paaiškės, kad jis iškeliavo į Izraelio žemę, kuri jam bus palikta, tačiau tuo metu Abraomas tikriausiai net nenutuokė, kur jis eina. Bet paliepimas yra paliepimas, todėl jis sąžiningai iškeliavo.
Galų gale, didžioji Abraomo kelionė bus jo kaip monoteizmo tėvo pašaukimo įgyvendinimas. Jis mes iššūkį visam stabmeldystės pasauliui ir laimės tokią pergalę šioje kovoje, apie kurią jis negalėjo net svajoti. Beje, manau, kad mes savo Biblijos herojus suprantame pernelyg kaip savaime suprantamą dalyką. Mes nepakankamai vertiname didžiulį indėlį, kurį Abraomas padarė pasaulio civilizacijos vystymuisi. Galų gale jis vienut vienutėlis pakeitė viso pasaulio mąstymo būdą, nei daugiau, nei mažiau! Tikėjimas į vieną neregimą D-vą buvo kultūrinis šokas to laikų stabmeldžiams. Šis nuopelnas padarė Abraomą ne tik žydų tautos pradininku, bet ir visų pasaulio monoteistinių religijų tėvu. Nenuostabu, kad paskutinė apklausa apie „šimtą įtakingiausių žmonių“ istorijoje iškėlė Abraomą į sąrašo viršų, toli nuo kitų tikėjimų pradininkų ir netgi tokių žmonių kaip Madonna, Britney ir Billai – tiek Clinton, tiek ir Gates.