bernardinai.lt

Donatas Puslys

Paskutinėje pokalbio su žymiu Izraelio rašytoju Amosu Ozu dalyje kalbėjomės apie naujausią jo romaną „Judas“. Šis romanas paliečia ir biblinę istoriją apie Jėzaus išdaviką Judą Iskarijotą. „Aš nuo labai jaunų dienų žinau, kad Naujajame Testamente Judas yra viso tūkstantmečio krikščioniško antisemitizmo šaltinis – visa istorija apie 30 sidabrinių, pats žymiausias pabučiavimas visoje istorijoje – išdaviko pabučiavimas, kuriuo jis pardavė savo mokytoją, Dievo sūnų. Manau, kad tai yra nuodinga istorija, bjauri istorija,“ – teigė A. Ozas.

Grįžkime nuo politikos prie literatūros. Naujausia Jūsų knyga vadinas „Judas“. Pradėsiu nuo labai paprasto, tačiau man aktualiausio klausimo – kada galime laukti angliško knygos vertimo, nes mačiau, kad olandų kalba ši knyga jau yra.

Angliškas vertimas turėtų pasirodyti rugsėjo mėnesį. Galbūt jau yra lietuviškas vertimas, apie kurį irgi nieko nežinau (juokiasi, red. past.). „Judas“ jau pasirodė ne tik olandiškai, tačiau ir itališkai, vokiškai, ispaniškai, lenkiškai. Žinau, kad Varšuvoje ši knyga pateko ir į bestselerių sąrašus.

Man įdomu yra pats procesas, kurio metu gimsta knyga. Nuo ko viskas prasideda? Ar pradžioje turite pasakojimo įsivaizdavimą ir veikėjai gimsta tam, kad perteiktų visą tą pasakojimą? O gal priešingai, pradžioje yra keli veikėjai, nuo kurių ir pradeda rutuliotis visa pasakojimo gija?

Negaliu kalbėti už kitus, viskas prasideda nuo veikėjų, o ne nuo siužeto, ne nuo kokių nors atskirų scenų, idėjų ar žinių. Su savimi nešiojuosi kelis veikėjus, kurie nė nežinau, iš kur ateina, nes nesiremiu realaus gyvenimo pavyzdžiais. Ilgą laiką gyvenu kartu su tais veikėjais, kol pagaliau pradedu rašyti. Siužetas gimsta, kai tie skirtingi veikėjai užmezga santykius mano galvoje.

Ilgiau nei pusę metų Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės (LŽB) oficialiai neturėjo savo rabino. LŽB ir Lietuvos žydų religinė bendruomenė (LŽRB) paskelbė atvirą konkursą. Norą jame dalyvauti pareiškė virš 30 garbių pasaulio rabinų – iš JAV, Vokietijos, Anglijos, Izraelio, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos. LŽB ir LŽRB pirmininkai dėkingi visiems rabinams, norėjusiems dirbti ir padėti. Mes dėkojame už parodytą dėmesį Lietuvos judėjams ir jų  garbingai praeičiai.

LŽB ir LŽRB kėlė savo reikalavimus, turėjo aiškią ir realią viziją.

Dalis kandidatų buvo pakviesti į Vilnių prisistatyti bendruomenei, reikliai ir atidžiai vyko pažintiniai pokalbiai. Susipažinus, kilo mintis pakviesti 2 rabinus, kurie gali įkurti rabinatą, papildyti vienas kitą ir pateikti platų, judėjams reikalingų paslaugų spektrą, – organizuoti  edukacinę veiklą, įtraukti į sinagogos veiklą jaunimą, organizuoti kolel-Tora (Toros ir tradicijų mokymo seminarus), atidaryti sekmadieninę vaikų mokyklėlę, teikti kašruto paslaugas, atlikti brit-milia, chupos ritualą, civilinių aktų registraciją sinagogoje, įsteigti mikvę.

Į Vilniaus sinagogos rabinų pareigas pakviesti rabinai KALEV KRELIN  ir SHIMSON DANIEL  IZAKSON.

Jpost, Sam Sokol

Lila Kagedan, birželio mėnesį ordinuota JAV, tapo pirmąja moterimi, kuriai leista vadintis rabine, ir nuo šiol ji dirbs greta savo kolegų vyrų.

Pirmoji ortodoksų moteris, įšventinta Jungtinėse Amerikos Valstijose, vadinsis rabine,- neįprasta, bet šitaip į ją bus kreipiamasi. Netrukus ji lips į sakyklą kol kas neįvardintoje sinagogoje,- šią savaitę pranešė ,,Londono Žydų Kronika“.

Religingos JAV žydės moterys buriasi į ,,Atvirą Ortodoksių“ judėjimą, o Lila Kagedan yra pirmoji ordinuota rabinė. Dalyvaudama Limmudo konferencijoje, ji pareiškė, kad nusprendė pasivadinti rabine, nes “norėjo titulo, kuris yra susijęs su tarnyste bendruomenei, kad žmonės tiksliai žinotų, kas ji yra,”- dar pridūrė, kad “bet koks pasikeitimas, permainos yra sudėtingas dalykas ir šiek tiek baugina. Mes esam įpratę prie tam tikros ,,estetikos”, kreipdamiesi žodžiu ,,rabine”.

Moterų įšventinimo klausimas sukėlė nesantaiką visoje judėjų ortodoksų bendruomenėje, taip pat ir Amerikos ultra-ortodoksų Izraelio Agudath, ir nuosaikesnėje Amerikos Modernių ortodoksų Rabinato taryboje. Visi savo nepasitenkinimą demonstravo pareiškimais, smerkiančiais naująją moterų įšventinimo praktiką. Manoma, kad toks nepasitenkinimas gali iššaukti skilimą tiek Amerikos Modernių ortodoksų bendruomenėje, kovojančioje dėl religingų moterų vaidmens apibrėžimo ir lygių teisių visuomenėje, bei tarp modernaus ir ultra ortodoksų judaizmo atstovų.

Nors ultra ortodoksai Agudath Izraelis iš esmės kaltino ,, Atvirą ortodoksių“ bendruomenę erezija, Amerikos Rabinų tarybos (RCA) pareiškimas buvo daug santūresnis, jame rašoma, kad RCA negalės įšventinti moterų, kad ir kaip jos besivadintų.

Leidinyje “Londono Žydų Kronikos” cituojama L.Kagedan, kurios nuomone, bendruomenė yra labiau už rabinus pasirengusi priimti moteris dvasininkes, be to tikintiesiems ne tiek svarbu, kad jos pasirinks ,,rabinės” vardą.

“Žydų pasaulis nors ir pamažu, tačiau pastebimai priima daugiau lyčių lygybės ir tas moteris, kurios imasi lyderio vaidmens, per amžius priklausiusio tik vyrams“,- paaiškino Stevenas Cohenas, Hebrajų Sąjungos koledžo sociologas, kuris gerai išmano Amerikos žydų istoriją.”Be to pastaraisiais metais, ,,Atvirų ortodoksių” bendruomenė labiau susitelkė ir pasiekė didesnį visuomenės pripažinimą. Galima įžvelgti, kad jau susibūrė ortodoksių moterų dvasinis ir bendruomeninis lyderių judėjimas. Rabinė L. Kagedan yra pirmoji moteris tarp visų ortodoksų, tačiau ji nebus paskutinė“.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė susirinko į Vilniaus Choralinę sinagogą uždegti pirmosios Chanukos žvakutės ir pasivaišinti šventės skanėstais. Šventėje dalyvavo Izraelio ambasadorius A.Maimon ir visi ambasados darbuotojai, taip pat Izraelio Garbės konsulas V.A. Bumelis, Šaulių sąjungos atstovai ir kiti garbūs svečiai. Visus susirinkusius pasveikino rabinas Sh.D. Izakson. Pirmąją žvakutę uždegė bendruomenės pirmininkė F.Kukliansky, o antrąją – ambasadorius A. Maimon. Sinagogoje skambėjo nuotaikinga tradicinė žydų muzika.

Fotografavo Milda Rūkaitė

Nuotraukų albumas Facebooke

Į valstybės saugomų kultūros vertybių sąrašą įtrauktas Kalvarijos sinagogų kompleksas ir toliau dūlėja. Kodėl prieš dešimtmetį restauruotuose maldos namuose vis dar spengia tyla? Koks likimas ištiks trupančias vienos unikaliausių sinagogų sienas?

„Žydų Kalvarija“

„Aš gerai prisimenu, kad mano gimtojoje Kalvarijoje kone visos parduotuvės priklausė žydams, pramonės dirbtuvėlės – žydams, abu miestelio gydytojai buvo žydai, advokatas irgi žydas“, – taip apie gausią žydų bendruomenę prieš Antrąjį pasaulinį karą kalbėjo rašytojas Jokūbas Josadė. Tačiau žydai Kalvarijoje įsikūrė kur kas anksčiau.

Gegužės 28d. Vilniaus Choralinėje sinagogoje vyko Vilniaus Šolom Aleichemo ORT gimnazijos moksleivių pilnametystės šventė Bar-bat micva.

>>Nuotraukų albumas