Žydų (litvakų) bendruomenėje dirbantis rabinas Kalevas Krelinas kartu su rabinu Bentsiyonu Zilberiu keliavo po vietas, kuriose gyveno jo protėviai. Rabinas Zilberis yra legendinio rabino Yitzchako Zilberio sūnus.  Y. Zilberis priklausė išminčių dinastijai, ištvėręs Stalino lagerius ir patyręs ateistinę sovietų politiką, jis ne tik sudėtingiausiomis sąlygomis išsaugojo gilų tikėjimą Kūrėju, laikėsi visų jo priesakų, bet ir sugebėjo mokytis ir mokyti Toros kitus. Persikėlęs į Izraelį, jis turėjo šimtus mokinių, kuriems įkvėpė ištikimybę Kūrėjui ir Torai.

Prieš savaitę Lietuvoje lankėsi svarbūs svečiai – aukšti rabinai. Bendruomenėje dirbantis rabinas Kalev Krelin sako, turėjęs garbės surengti Rabinų ir filantropų grupės iš JAV atvykimą į Lietuvą. Grupei vadovavo žinomi žmonės: R. Yeruham Olshin, vadovaujantis didžiausiai pasaulio ješivai, Leikvudas NJ ir R. Reuvenas Desleris, verslininkas ir filantropas, garsaus rabino Eliyahu Deslerio anūkas.

Vilnius, birželio 27 d. (BNS). Į Vilnių sugrįžo 350 metų senumo Tora, dar Antrojo pasaulinio karo metais naudota žydų ritualinėms apeigoms Vilniaus gete. 350 metų skaičiuojantį autentišką Toros ritinį perduoti Lietuvos žydų bendruomenei nusprendė britų fotografas Judah Passow (Džiuda Pasou), ji grąžinta į Vilniaus choralinę sinagogą.

„Svarbi ne pati Tora, bet žmogaus poelgis, kad jis nusprendė Torą padovanoti mūsų Sinagogai. Tai buvo jo šeimos Tora, kuri išsaugota per karą, per visą laiką. Vyrai prie šios Toros ėjo Bar micva (berniukų iniciacija į vyrus), pradėjo skaityti Šventąjį raštą iš šios Toros, tad tai yra mums didelė garbė“, – BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Pagal žydų religinę tradiciją, Tora turi būti rašyta ranka. Anot F.Kukliansky, šis Toros ritinys pakeis ir dabar naudojamus jau susidėvėjusius šventraščius.

Šeštadienio vakarą, birželio 11d. žydai švenčia Šavuotą. Šventė skiriama didžiausio įvykio žmonijos istorijoje – Sinajaus Apreiškimo garbei. Šią dieną 2448m. nuo pasaulio sukūrimo, t.y. 1312 prieš mūsų erą, Dievas davė žydams Torą ir dešimt Dievo įsakymų, kurie yra  moralės ir etikos pagrindas visai žmonijos civilizacijai. „Šavuot“ pavadinimas, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia savaites. Žodis „Šavuot“ kaip šventės pavadinimas pateikiamas Toroje, nes švenčiama, praėjus septynioms savaitėms po Pesacho, t.y. išėjimo iš vergovės antros dienos. Talmude rašomas pavadinimas „Aceret“ (galutinė šventė), neatsiejamai susijusi su žydų laisve. Tokiu būdu Toroje sureikšminama žydų išsilaisvinimo iš vergijos diena ir laisvėje įteikta Tora.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje lankėsi žinomas rabinas Moshe Shapiro​, jis yra Gaono mokslo, litvakiškos pakraipos pasekėjas. Bendruomenėje rabinas susitiko su LŽB pirmininke Faina Kukliansky ir Religinės bendruomenės vadovu Simu Levinu, rabinu Samsonu Danieliu Izaksonu.

Tel Avivas (JTA) – Izraelio Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Valstybė turi pripažinti ortodoksų atsivertimą į judaizmą, kuris vyksta  ne tik Izraelio Vyriausiajame Rabinate, bet ir diasporoje.

Tai reiškia, kad neturintis Izraelio pilietybės, Izraelio valstybės gyventojas, kuris atsiverčia, stebint Izraelio ortodoksų konversijos teismui,  gali įgyti Izraelio pilietybę pagal šalyje galiojantį Sugrįžimo įstatymą. Anksčiau atsivertėliai galėjo įgyti Izraelio pilietybę, jei  jie tai darydavo ne Izraelyje, gyvendami diasporoje, dalyvaudami žydų bendruomenės veikloje. Atsivertimas užsienyje nereikalavo būti ortodoksu. 150 piliečių, kurie konvertavosi privačių Izraelio ortodoksų atsivertimo teismuose, dabar bus laikomi  žydais Izraelio valstybėje.

Purimo šventė Vilniaus choralinėje sinagogoje vyko kovo 24 dieną, kuri paskelbta Gedulo diena, Briuselyje žuvusioms teroro aukoms atminti. Susirinkusieji sinagogoje pagerbė aukas tylos minute.

Lietuvos žydų religinės bendruomenės vadovas Simas Levinas pasveikino visus su Purimu, priminęs šventės prasmę – Hamano siekį sunaikinti žydus. „Istorijoje būta ne vieno Hamano, kuris bandė sunaikinti žydus: Stalinas, Hitleris, o šiuo metu ISIS, bet niekam nepavyko to padaryti“.

Rabinas Samsonas Danielis Izaksonas, sveikindamas visus su Purimu, unikalia švente, per kurią kviečiama prisigerti, juk regis, keista ir nepriimtina žydų tarpe, nes tai yra blogis. „Tik Purimo metu prisimenama, kad iš bėdos ateina išsigelbėjimas. Juk nusigerti buvo siūloma, kad negalėtų niekas atskirti Hamano nuo Mordechajaus. Kaip ir gyvenime dažnai nutinka, kai manoma vienaip, o nutinka kitaip. Purim Sameach!“

Purimo dainas suaugusiems ir vaikams atliko Fajerlech ansamblio muzikantai: Miša Filipov Jablonskis ir Leonardas Zinkevič.

LŽB pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnik džiaugėsi, kad sinagogoje pagaliau viskas atgyja, kai švenčiama su rabinu, kurio ilgą laiką bendruomenė neturėjo. „Šiandien tragiški įvykiai Briuselyje mums primena, kad Izraelis rodo pavyzdį Europai, kaip reikia saugoti savo visuomenę,“- kalbėjo M.Grodnik.

Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas prisimena, kaip jis Purimo laukdavo vaikystėje, o kai ateidavo Purimas, prasidėdavo lauktas lietus. „Šiandien, Purimo dieną Vilniuje švietė saulė, o mes švenčiame žydų išsigelbėjimą. Lietuvos žydų pergalė, kad jie gali švęsti savo sinagogoje“,- kalbėjo Izraelio ambasadorius. Šventės akimirkos:

Aut.Donatas Puslys

Viename savo paskutinių rašinių teigėte, kad, norint suprasti antisemitizmą, reikia žiūrėti ne į žydus, o į antisemitus. Žmonės daro klaidą, norėdami suvokti antisemitizmą dairydamiesi į žydus ir bandydami juose rasti priežasčių, dėl kurių kyla tas antisemitizmas. Ar ta pati klaida nėra daroma ir tada, kai norime suvokti religinio fanatizmo, prasiveržiančio smurtu, problemą. Juk veikiausiai reikia žvelgti ne į pačią religiją ir jo šventuosius tekstus, o veikiau į jos išpažinėjus.

Savo knygoje („Ne Dievo vardu“, red. past.) aš kalbu apie tai, kad yra labai sudėtinga žinoti tikrąsias priežastis. Daug skaičiau apie tai, kodėl jauni musulmonai radikalizuojasi. Akivaizdu, kad visai tai yra susiję su pažeminimo jausmu, jog islamas nesuklestėjo moderniame pasaulyje, kad islamas iš tikro taip niekada ir neatsigavo po Osmanų imperijos žlugimo. Buvo puoselėjama didžiulė svajonė, kad sekuliarus arabų nacionalizmas pasieks didžių dalykų. Tačiau atrodo, kad ši svajonė išsisklaidė net ir Turkijoje, kur ji ir gimė. Kai jautiesi pažemintas, visada yra du keliai, kaip su tuo susitvarkyti – internalizacija ir eksternalizacija. Pirmuoju atveju mes klausiame savęs, ką padarėme ne taip, kaip viską pataisyti. Jei žengiame antruoju eksternalizacijos keliu, tai visada klausiame, kas gi mums tai padarė.

Net ir tokia išsivysčiusi kultūra kaip Vokietijos kadaise pasidavė eksternalizacijos pagundai, patyrusi keletą pažeminimų – po pralaimėto Pirmojo pasaulinio karo, Versalio sutarties, ekonominio žlugimo ir dėl to kilusios hiperinfliacijos. Labai lengva yra viską eksternalizuoti, tai ypač lengva, kai žmonės jaučia pažeminimą ar grėsmę. Tuomet atsiveria kelias iškilti neapykantos politikai.

Žydų (litvakų) bendruomenėje vasario 29d. vyko susitikimas su neseniai atvykusiais rabinais Kalev Krelin ir Shimshon Daniel Izakson. Susitikime dalyvavo Lietuvos diplomatinių atstovybių, Užsienio reikalų ministerijos, Seimo, Katalikų Bažnyčios, Kultūros ministerijos atstovai ir Lietuvos regioninių žydų bendruomenių vadovai, taip pat dalyvavo Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis.

Pasak LŽB religinės bendruomenės vadovo Shmuelio Levino, “nacių fizinis genocidas ir dvasinis sovietų valdžios genocidas sunaikino žydų bendruomenes Europoje, ypač Lietuvoje. Šiandien, judaizmas – egzotiška religija, ne tik kitoms religijoms, bet ir mums patiems. Tikimės, kad rabinams Izaksonui ir Krelinui pavyks atgaivinti ir išsaugoti litvakų tradiciją, dvasinį žydų gyvenimą.”, – kalbėjo S. Levinas. LŽB pirmininkė Faina Kukliansky pasveikino rabinus bendruomenės vardu ir palinkėjo jiems sėkmės darbe.

Mieli draugai,
Vasario 28 d. (sekmadienį) kviečiame Jus į Vilniaus choralinę sinagogą (Pylimo g. 39) dalyvauti paskaitoje
„Mistika judaizme“
pradžia 18 val.

Vilniaus rabinas Shimshon D. Izakson