Balandžio 1 d. 18:30, Registracija el.p.: viljamas@lzb.lt
Ukrainos praeities ir dabarties sinagogos. Ukrainos istorinių sinagogų nuotraukos ir iliustracijos suteikia žvilgsnį į Rytų Europos žydų gyvenimą per pastaruosius 500 metų.
Kijevo Choralinė Sinagoga nuotraukoje.
Šiuolaikinės Ukrainos sienos apima dalis anksčiau buvusios Sandraugos Lenkijos ir Lietuvos (1569–1795), Austrijos-Vengrijos imperijos (1867–1918), Rusijos imperijos (1721–1917) ir buvusios Sovietų Sąjungos (1922). – 1991).
Žydų istorija Ukrainoje siekia daugiau nei 1000 metų; Kairo Geniza šaltiniai pažymi žydų buvimą Ukrainos sostinėje Kijeve jau 930 m. Per visą Ukrainos istoriją žydų buvo galima rasti ir didžiuosiuose miestuose, ir štetluose.
Daug sinagogų buvo pastatyta nuo XIII iki XVIII a., ypač Galicijos regione. Šių struktūrų liko nedaug. Sinagogos buvo dažnas taikinys per pogromus, kurie visa jėga smogė XIX a. Be to, per Antrąjį pasaulinį karą nacių pajėgos sugriovė daug žydų bendruomenės pastatų.
XX amžiaus antroje pusėje sovietų sąjunga konfiskavo beveik visas išlikusias sinagogas ir naudojo įvairiems valstybės tikslams – nuo sandėlių iki operos teatrų. Paskelbusi nepriklausomybę 1991 m., naujai suvereni Ukrainos valstybė grąžino daug sinagogų likusioms žydų bendruomenėms.
Charkovo Sinagoga.
Šiandien kai kurios istorinės sinagogos buvo atkurtos ir toliau tarnauja kaip žydų maldos ir švietimo centrai. Kitų sinagogų visam laikui neliko, šalia yra tik lenta, primenanti praeiviams apie kadaise ten besibūriuojančią žydų bendruomenę.
Dalinamės penktadienio Kabalat Šabato akimirkomis
Progesyvaus judaizmo rabinas Nathan Alfred (Izraelis) sukvietė apie penkiasdešimt mūsų žydų bendruomenės narių, vyresnių ir jaunų su vaikais į Kabalat Šabatą,
Penktadienio popietę sutikti Šabatą klube Abi men Zet Zich susirinko ir brangūs mūsų bendruomenės senjorai. Šabato giesmes senjorams giedojo Rabinas Natan Alfred (Izraelis).
Šabato žvakes uždegė viena iš vyriausių bendruomenės narių Libė Britaniskina (91 m. ).Sustikimą vainikavo kartu atliekamos tradicinės Šabato dainos jidiš ir hebrajų kalbomis.
Rabinas lydėjo pamaldas bei dėstė savaitinį Toros pamokslą (Ki Tietzei)
Žydų kapinių apsaugos Europoje komiteto (CPJCE) pranešimas
PRANEŠIMAS SPAUDAI
Lietuvos vyriausybė dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą laikytis CPJCE gairių dėl Sporto rūmų pastato, esančio Šnipiškių žydų kapinėse Vilniuje, ateities planų.
2021 m. lapkričio 25 d. Vilniuje įvykusiame susitikime, kuriame dalyvavo pirmasis kanclerio pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas, lydimas darbo komandos aptarė esamų Sporto rūmų pastato būsimą funkciją. Dalyvavo ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky kartu su rabinu H. Glucku OBE ir rabinu Y. Schlesingeriu Lietuvos, atstovaujančiais CPJCE.
Rabinas Gluckas atkreipė dėmesį, kad nepaisant ateities planų, vyriausybė turi gerbti 2009 ir 2015 m. pasirašytus susitarimus tarp vyriausybės ir CPJCE, todėl visoje kapinių teritorijoje draudžiamas dirvožemio judinimas, todėl vyriausybė turėtų atsižvelgti ir tęsti darbą kartu su CPJCE, siekiant užtikrinti šių bei kitų kapinių apsaugą pagal Halachic gaires.
Rabinas Šlesingeris, atsakydamas į pono Kriščiūno klausimą, patikino, kad CPJCE ir toliau aktyviai dalyvauja ir yra įsitraukusi į visus reikalus, susijusius su Šnipiškių kapinių ir visų kitų žydų kapinių bei masinių kapų visoje Lietuvoje išsaugojimą, ir toliau dirbs su lietuviais, padės vyriausybei rasti galutinį ir ilgalaikį visoms šalims priimtiną sprendimą dėl Sporto rūmų ateities.
Pirmoji kanclerio pavaduotoja sutiko, kad siekiant apsaugoti Šnipiškių kapinių teritoriją, itin svarbu rasti nuolatinį Sporto rūmų sprendimą:, kapines tinkamai aptverti, pagerbti, pažymėti kaip senąsias žydų kapines. esančias svarbioje žydų paveldo vietoje.
Sutarta, kad dialogas su vyriausybe ir toliau turėtų būti tęsiamas, po kurio bus keičiamasi idėjomis ir pasiūlymais.
Rabinas Gluckas yra sakęs, kad Lietuvos valdžia yra nuoširdžiai atsidavusi ir žydų paveldui Lietuvoje, kurį reikia puoselėti kiek įmanoma tinkamiausiu, pagarbiu ir garbingu būdu.
Manome, kad svarbu ir tikslinga pasidalinti informacija apie naujausią šios šventos Šnipiškių kapinių vietos istorija ir CPJCE atsidavimą jos apsaugai ir išsaugojimui.
2009 metais Lietuvos Vyriausybė nusprendė statyti daugiabučius visoje Vilniaus Šnipiškių kapinių teritorijoje.
Jie jau buvo pastatę vieną pastatą ir statė antrą, nepaisant stipraus žydų ortodoksų protesto visame pasaulyje.
Tada Lietuvos valdžios institucijos kreipėsi į CPJCE, kaip į iškiliausią organizaciją, užsiimančią žydų kapinių apsauga ir išsaugojimu Europoje. Po dviejų savaičių intensyvių diskusijų ir svarstymų su vyriausybe pavyko sustabdyti visus statybos darbus šioje vietoje.
Po tolesnių Lietuvos Vyriausybės ir rabinų susitikimų pasiekėme abipusį sutarimą pasirašyti nutarimą, kuriame tiksliai išvardinta, kad bus perduota visa Šnipiškių kapinių teritorija, įskaitant ir aplinkinę teritoriją, kurioje yra ar gali būti kapų Vilniaus žydų bendruomenei. Kapai būti saugomi pagal žydų įstatymą (Halacha).
Susitikime buvo svarstoma ir prieš daugelį metų, sovietmečiu, toje vietoje pastatytų iki šešių metrų gylio po žeme besitęsiančių Sporto rūmų ateitis. Atlikę išsamų ir kruopštų tyrimą, galutinai nustatėme, kad po pastatu ar šalia jo iš viso nėra kapų. Todėl priėjome išvados, kad pagal pageidavimą Lietuvos vyriausybė galėtų pradėti naudoti pastatą pagal savo reikalavimus, su išlyga jautriai atsižvelgti į vietos šventumą..
Visus aukščiau išvardintus punktus patvirtino septynių vadovaujančių rabinų komitetas ir gavo aukščiausios, tuo metu tarptautinės, žydų teisės institucijos, rabino Shmuelio Wosnerio sutikimą patvirtintą antspaudu.
Iki šiol Lietuvos vyriausybė rodė nepaprastą dėmesingumą ir pagarbą visais klausimais, susijusiais su Šnipiškių kapinėmis ir kitomis žydų kapinėmis bei masinėmis kapavietėmis visoje Lietuvoje.
Lietuvos Vyriausybė dėl mums nežinomų priežasčių Sporto rūmų renovacijos dar nepradėjo ir dar sprendžia, ką su jais daryti. Todėl kol tokia situacija tęsiasi, kapinės yra saugomos, tačiau jos nėra visiškai apsaugotos. Nepaisant to, nuolat palaikome dialogą su Lietuvos vyriausybės atstovais, kad būtų rastas sprendimas, kaip jautriai išnaudoti greta esančią teritoriją, kad užtektų vietos šventumui ir aplinkai.
Norime aiškiai pasakyti, kad bet koks pašalinių šalių įsikišimas gali tik atidėti ir sutrikdyti šios šventos vietos apsaugą.
Kol šio reikalo priežiūra yra labai patyrusios ir pajėgios CPJCE rankose, kuriai vadovauja išskirtinė ir plačiai gerbiama rabinų vadovybė, visi gali būti tikri, kad viskas atitinka žydų įstatymus (Halacha) ir tradicijas.
“WeRemerber” Vilniaus Choralinėje sinagogoje su minjano nariais
Panevėžio m. žydų bendruomenėje lankosi svečiai
Pasibaigus COVID pandemijos apribojimams sulaukėme svečių iš užsienio, kuriems įdomu sužinoti daugiau informacijos apie savo artimuosius, jų gyvenimo istorijas ir likimą.
Liepos 25 d. PŽB aplankė garsaus Panevėžio rabino kuris gyveno ir veikė daugiau kaip 20 metų Iljachu, Rabinovič proproanūkis Yeir su žmona iš Izraelio. Jis domisi Panevėžio žydų religiniu gyvenimu XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Svečias susipažino su Panevėžio miestu ir aplankė žydų paveldo vietas.
1857 m. archyviniuose dokumentuose Panevėžyje minimos 8 sinagogos, dar kelios sinagogos buvo privačiuose namuose. Apie religinį žydų gyvenimą aprašyta knygoje „Žvilgsnis į praeitį: Panevėžio žydų istorija ir palikimas“, kuri jau išleista ir bus pristatyta artimiausiu metu visuomenei.
Rugpjūčio 2d. bendruomenėje lankėsi svečias iš Vokietijos rašytojas Siegmar Horst su žmona Siegel Sonja. Jis domisi Panevėžyje gyvenusios žydės 1920-1941 m. Rochos Smolnik likimu.
Pagal PŽB bendruomenės surinktą archyvinę medžiagą paaiškėjo, kad Rocha, gimusi 1899 m. kovo mėn. Kupiškyje, gyveno Panevėžyje iki Antrojo pasaulinio karo. Buvo susituokusi su Abraomu Labo, gimusiu 1889 m. Surdegyje. Abraomas buvo batsiuvys. Pora susituokė 1929 m. gruodžio 27 d. Panevėžyje. PŽB archyve yra sutuoktuvių liudijimo įrašas. Pagal dokumentą kurį atvežė svečias, Rochai Smolnik pasą išdavė okupacinės Vokietijos karinė valdžia 1917 m.
1941 m. Rochos vyras Abraomas Labo buvo suimtas ir išvežtas į Vokietiją koncentracijos stovyklą, į Miuncheną, 1944 m. gruodžio 31 d. žuvo Waldlager V darbo stovykloje. Manoma, kad Rocha Labo (Smolnik) žuvo Panevėžyje Holokausto metu.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky dalyvavo kultūros paveldo objekto – Žiežmarių sinagogos tvarkybos darbų pridavimo komisijoje
2021-05-31 Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky dalyvavo kultūros paveldo objekto – Žiežmarių sinagogos tvarkybos darbų pridavimo komisijoje. Baigtas pirmojo aukšto tvarkybos darbų etapas.
Nuotraukoje:
Iš kairės į dešinę:
Svaigedas Stoškus, KPD Kauno teritorinio skyriaus vedėjas
Vaida Babeckienė, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorė
Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky
Vytenis Tomkus, Kaišiadorių rajono savivaldybės meras
Ramutė Taparauskienė, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja
Džiaugiamės, jog šio istorinio pastato rekonstrukcijos darbai artėja prie pabaigos ir ši sinagoga jau naudojama gyventojų švietimo ir kultūros, turizmo bei visuomeninei veiklai. Tikimės jog po renovacijos ji taps svarbiu turizmo ir bendruomenės objektu.
Dabar sinagogoje vyksta ir Doros Pilianskienės piešinių reprodukcijų paroda. Iš Žiežmarių kilusi žydaitė dar jauna būdama paliko gimtinę, o sulaukusi garbaus amžiaus pradėjo tapyti atmintyje išlikusius gimtųjų Žiežmarių vaizdus. Giminės šiuos jos darbus perdavė Žiežmarių kultūros centrui.
Sinagoga yra įspūdingas ir unikalus istorinis paminklas. Pastatyta XIX a. viduryje. Ji yra viena iš keturiolikos medinių sinagogų Lietuvoje. Statinys monumentalaus tūrio, architektūroje jaučiama romantizmo įtaka. Suręstas iš sienojų, skaidomas vertikaliomis sąvaržomis ir vertikaliai apkaltas lentomis su lentjuostėmis. Pagrindinis vakarų fasadas asimetriškas. Salę apšviečia net 18 langų – jų netgi daugiau, nei reikalauja judaizmo religiniai įstatymai (halacha). 1918 m. stipriai nukentėjo nuo gaisro, tačiau buvo atstatyta. Gali būti, kad Lietuva yra vienintelė valstybė pasaulyje, kurioje išlikusios medinės sinagogos.
Žiežmariuose pirmoji sinagoga buvo pastatyta tarp 1690-1696 metų. XIX a. mieste buvo trys sinagogos, nes didesnę dalį gyventojų sudarė žydai. Sinagoga buvo ne tik maldos, bet ir mokymo ir bendruomenės gyvenimo centras.
Tikimasi, kad po renovacijos ji taps svarbiu turizmo ir bendruomenės objektu.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės atstovai ZOOM platformoje sutiko Šabą kartu su Europos Pažangiosios judaizmo sąjungos rabinu Natanu Alfredu
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės atstovai ZOOM platformoje sutiko Šabą kartu su Europos Pažangiosios judaizmo sąjungos rabinu Natanu Alfredu.
Drauge su rabinu susirinko ir kantorių kursų dalyviai iš Portugalijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos ir kitų Europos šalių.
Susitikimo dalyviai vienas po kito giedojo maldas ir Šabo dainas. Tarptautinis Šabo susitikimas įvyko LŽB programų vadovo Viljamo Žitkausko iniciatyva.
Šabo sutikimas ZOOM-o platformoje su Pažangaus judaizmo bendruomenėmis jau tapo LŽB šių metų tradicija.
Balandžio 30d. žydai švenčia Lag Baomer laužų naktį
Kas yra „Lag BaOmer“?
Ši nedidelė šventė, žinoma kaip laužų, vestuvių ir vaikų plaukų kirpimo diena, kuri vyksta maždaug mėnesį po Pasacho.
„Lag BaOmer“ yra nedidelė šventė, vykstanti 33-ąją Omero dieną, tarp Pesacho ir Šavuoto švenčių. Pagrindiniai „Lag BaOmer“ įvykiai yra žydų vestuvių rengimas (tai viena diena per Omerį, kai žydų įstatymai tai leidžia), tą dieną uždegami laužai, žmonės linksminasi gamtoje.
Yra keletas aiškinimų, kodėl žydai švenčia „Lag BaOmer“. Tai trumpa pertrauka per susilaikymų ir apribojimų laikotarpį, kuomet leidžiama rengti vakarėlius, groti muziką, kelti vestuves, kirptis.
Svarbiausiąjį laužą uždega ant statinio stogo virš rabi Šimono bar Jochajaus kapo Meirono vietovėje, Aukštutinėje Galilėjoje.
Pagrindinė priežastis, kodėl rabi Šimono bar Jochajaus mirties metinės pažymimos tokia forma – tai dėl jam priskiriamos knygos „Zohar“ autorystės. Atverdama giliausią Toros turinį, ši knyga apšviečia Toros išmintį, kuri, karaliaus Šlomo žodžiais, pati yra šviesos šaltinis: „Priedermė – žvakė, o Tora – šviesa“. O pranašo Jeremijo lūpomis Visagalis sako: „Nes tokie mano žodžiai – jie kaip ugnis!“
Priimta tą dieną atsivežti į Meironą vaikus, kuriems sukako treji metai – amžius, kada vaikams pirmą kartą kerpami plaukai. Ir čia, ant rabi Šimono bar Jochajaus kapo atliekama „Chalake“ – vaikui kerpami plaukai, paliekant plaukų sruogas smilkiniuose.
Visas Izraelis per šią šventę paprastai kvepia kepsniais, nes visi kepa mėsą, mėgaujasi šiltu vakaru, kol vaikai tempia ir meta viską kas dega į didelius laužus. Tradicinių LagBa Omer patiekalų nėra, bet susiklostė tradicija valgyti kebabus, pitas, kepti baklažanus, gaminti baklažanų, bulvių salotas, tahini padažą…
Organizuojamos sportinės varžybos vaikams, šaudymo iš lanko pramogos.
Deja Izraelio vyriausybė šiuo pandemijos laikotarpiu paskelbė apribojimus – Lag-Ba Omer šventės laikotarpiui uždrausta degti laužus net privačioje erdvėje
Arkivyskupas P. R. Gallagheris: antisemitizmas negali būti toleruojamas
Arkivyskupas P. R. Gallagheris
VATIKANAS
Pastaraisiais dešimtmečiais katalikų ir žydų santykiuose padaryta didelė pažanga: geresnis abipusis pažinimas padėjo geriau vieniems kitus suprasti ne tik teologiniu, bet ir socialiniu bei politiniu lygmenimis, pasakė Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris, dalyvaudamas Izraelio ambasados prie Šventojo Sosto surengtoje kampanijoje #StopAntiSemitism.
Šabas balandžio 2d. su Odesos Progresyviojo judaizmo rabine
Šabo sutikimą Odesos Progresyviojo judaizmo sinagogoje ZOOM platformoje vedė rabinė Julija Gris. Ekrane visi susirinkusieji galėjo skaityti Toros puslapio tekstą, rabinė nurodydavo puslapį, visi galėjo ne tik skaityti, bet ir kartu dainuoti maldą.
Julia gimė ir augo Brianske žydų šeimoje, tačiau būdama 13 metų ji tapo žydų informacijos ir švietimo centro sekmadieninės žydų mokyklos mokine. Vėliau ji dėstė šioje mokykloje ir buvo pirmoji miesto žydų jaunimo klubo koordinatorė. 1999 m. Ji baigė Briansko pedagoginį universitetą ir įgijo matematikos bei informacinių technologijų specialybę, tačiau nuo 18 metų savo ateitį matė tik tarnaudama progresyviam judaizmui. „Būtent šis judėjimas suteikia vienodas teises vyrams ir moterims ir moko prasmingai vykdyti įsakymus“, – paaiškino ji savo pasirinkimą.
2000 m. Baigusi Mahon, bendruomenės darbuotojų mokymo institutą, Julija buvo pakviesta dirbti į Odesą, kur kaip tik buvo kuriama progresyviojo judaizmo bendruomenė.
2009 m. Julija įstojo į Leo Baeck koledžą Londone. Stažuotės metu ji dirbo įvairiose Londono ir Anglijos kongregacijose, gavo specialius pastoracijos mokymus ir 2014 m. Gavo rabino „Smihą“.
2014 m. Liepos mėn. Julija Gris grįžo į Emanu-El bendruomenę kaip rabinė, taigi tapo vienintele rabine moterimi Ukrainoje.
Lietuvos žydai jau kuris laikas Šabą sutinka su Įvairių valstybių progresyviojo judaizmo bendruomenėmis ir tai yra įdomu, ypač pandemijos laikotarpiu, kai visiems trūksta bendrystės
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje – nauja tradicija, naudojantis ZOOM platforma, švęsti Šabą su skirtingomis pasaulio žydų bendruomenėmis
Tokie susitikimai naudojantis naujausiomis technologijomis – ZOOM platforma, yra galimybė ne tik bendrauti, susipažinti su pažangiųjų istorija, tradicijomis ir su liberalaus ar progresyvaus judaizmo bendruomenėmis leistis į virtualią kelionę.
Kovo 19d. LŽB Šabą pasitiko kartu su Londono liberalia bendruomene jos sinagogoje su rabinais Alexandra Rait ir Igoriu Zinkovu.
Įdomu, kad rabinės Aleksandros protėviai kilę iš Plungės . Jos prosenelis N. Levitas taip pat buvo rabinas. Jos senelis išyko iš Lietuvos, tikėdamasis atvykti į Niujorką, bet atsidūrė Dubline (Airija): laivo kapitonas apgavo jaunuolį, patikinęs, kad jie atvyko į Niujorką.
Lietuvos žydų bendruomenė kviečia kartu pasitikti Šabą su Liberalia Londono sinagoga kovo 19d.
Registracija į renginį https://forms.gle/epwPn31GTD5qoHpf8
Registracija į renginį https://forms.gle/epwPn31GTD5qoHpf8
Šabo susitikimai ir pokalbiai
Kiekvienas, norėjęs atsiversti į judaizmą, ( atlikti gijurą). būdamas kitos tautybės (ne žydu atsivertęs į judaizmą), laikomas žydu ir turi teisę repatrijuoti į Izraelį pagal grįžimo įstatymą (alija).
Tokį beprecedentį sprendimą kovo 1 d. priėmė Izraelio Aukščiausiasis Teisingumo Teismas (BAGATS), po 15 metų trukusių prašymų ir nagrinėjimo, pagaliau pripažinti konservatorių ir reformarorių atsivertimą.
Šis faktas, taip pat virtualūs Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ,,Šabo susitikimai” su Johanesburgo ir Minsko bendruomenėmis, kurios atstovauja reformatorių sinagogas, paskatino Viljamą Žitkauską surengti pokalbį apie judaizmo sroves ir jų skirtumus. Tai vyko
jau įprastoje Zoom platformoje kaip visi „Šabo susitikimai“.
Lietuvos žydų ( litvakų) bendruomenė sutiko Šabą su Johanesburgo sinagogos rabine Julija Margolis
Tai pirmoji Progresyviojo judaizmo sinagoga, kurią atidarė rabinė moteris. Rabinė Julija Margolis atkakliai siekė tapti rabine, jai padėjo draugai, taip pat Pietų Afrikos pažangiosios judaizmo sąjungos garbės prezidentas. Sinagogoje suburta Progresyvaus judaizmo kongregacija. Taip 2019m. Johanesburge oficialiai atsirado 11-oji Progresyvi sinagoga Beit Luria, Progresyviojo judaizmo sinagoga, pirmoji Gautengo provincijoje.
Rabinė Jullja laiko Toros ritinį, kurį padovanojo rabinas Hillelis Cohnas.
Tai buvo emocingas įvykis, ypač rabinei Julijai Margolis, įgyvendinus savo svajonę, ir tiems, kurie jai padėjo tapti rabine Progresyvaus judaizmo sinagogoje.
Lietuvos ir Pietų Afrikos žydų bendruomenės virtualiai drauge pasitiko Šabą su smagia nuotaika ir dainomis. Dainuoja Tull Eckhart
Virtualus Šabas, kuriame dalyvauja Vilnius. Nuotraukoje Viljamo Žitkausko šeima.
Rabinė Julija Margolis ir Beit Luria komanda ruošiasi naujiems darbams kartu su SAUPJ ir Pasauline progresyvaus judaizmo sąjunga, siekdami pažangos ir propaguodami Progresyvaus judaizmo tradicijas bei vertybes ne tik savo bendruomenėje, bet ir plačiau Pietų Afrikoje, jungiantis į pasaulinį judėjimą.
,,Būti moterimi rabine ir mama kartais būna šiek tiek keblu, kai kurie žmonės mane mato tik bendruomenės renginiuose, atliekant laidotuvių ar vestuvių paslaugas, – apie save pasakoja Facebooke Julija Margolis. Per tokias gyvenimo paslaugas aš natūraliai dėviu oficialius drabužius su religiniais atributus, bet taip pat esu mama, kuri apsiperka maisto parduotuvėse, perka kavą (kaip galima išgyventi be jos) įprastą duoną ir pieną. Kartais net nuvykstu į vietinę sporto salę, norėdama būti sveika ir, tikiuosi išlikti šiek tiek ilgiau šiame pasaulyje, pamatyčiau augančias ir gyvenančias savo gyvenimą gražias dukteris.
Žmonės yra sukurti pagal D-vo atvaizdą ir svarbiausia yra tai, kad mes išmoktume gyventi kaip menches; kaip geri padorūs žmonės. Manoma, kad mes esame tokie, kokius D-vas įsivaizdavo kaip žmones, kai Jis sukūrė savo pirmąjį žmogų. Judaizmo esmė nėra tokia, kad privalėtume tarnauti savo religijai, – mūsų religija yra tam, kad tarnautų mums; padėtų mums tapti kuo patys norėtume ir kuo tik galime būti. Mūsų tradicijos padeda išsiugdyti gerą savęs suvokimą, tačiau taip pat tramdo mūsų ego primena, kad iš tikrųjų yra kažkas aukštesnio, Kuriam mes tarnaujame”.
Šabas su Keiptauno rabinu Greg Aleksander ir Lietuvos žydų (litvakų ) bendruomene per ZOOMą vasario 19d.
Šabo sutikimas prasidėjo sveikinimais: rabinas Greg Aleksander sveikino visus susirinkusius prie ZOOM platformos Vilniuje ir Keiptaune iš namų ir pristatė LŽB pirmininkę Fainą Kukliansky.
Pasitinkant Šabą, girdėjome daug dainų. Rabinas ir Millian Rivlin grojo gitara ir dainavo. Po to susitelkė maldai.Viskas vyko draugiškoje atmosferoje kaip jaukiuose namuose.
Pietų Afrikoje gyvenantys žydai 80 % yra litvakai. Gal todėl po žodžių Šabat Shalom, visi Vilniaus ir Keiptauno žydai, pasijungę prie ZOOM, pasijuto kaip geri draugai.
Rabinas Greg Aleksander užaugo ir subrendo išpažindamas progresyvų judaizmą Johanesburge. Jis ir yra baigęs Keiptauno universitetą ir Netzer Olami. Rabinų kursuose mokėsi Londone Leo Baeck koledže. Dabar jis yra Keiptauno sinagogos, kuri vadinama Izraelio šventykla, rabinas.
Po maldos visi dalyvavusieji išklausė naujienas apie apie būsimus įvykius
Keiptaune įsteigtas žydų muziejus, pasakojama, kad jame pagrindinis dėmesys skirtas Lietuvai. Beje, šalia muziejaus prieš porą metų buvo įsikūrusi kavinė „Cafe Riteve“ – jidiš kalba taip vadinamas Rietavas.
Pasaulio žydų kongresas giria popiežiaus susitikimą su Holokaustą išgyvenusia moterimi
Pasaulio žydų kongresas sekmadienį sveikino popiežiaus Pranciškaus „didžiulę atjautą“, kai jis Romoje aplankė Holokaustą išgyvenusią moterį, ir gyrė pontifiko „moralinį vientisumą ir istorijos pojūtį“.
Šeštadienį Pranciškus maždaug valandą kalbėjosi su Vengrijoje gimusia poete Edith Bruck, o Vatikanas sakė, kad jų pokalbis „išryškino atminties vertę ir pačių vyriausiųjų vaidmenį ją puoselėjant ir perduodant patiems jauniausiesiems“.
„Tuo metu, kai daugybėje pasaulio vietų atgimsta neonacizmas, antisemitizmas ir kitoks fanatizmas, popiežiaus Pranciškaus moralinis vientisumas ir istorijos pojūtis nustato standartą kitiems tikėjimo, politiniams ir bendruomenės lyderiams“, – savo pranešime sakė Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas S.Lauderis.
LŽB kviečia kartu pasitikti Šabą ZOOM platformoje
Dėl saugumo reikalavimų, Zoom nuoroda į renginį išsiusime užsiregistravus:
Šabat Šalom sveikino viena kitą Vilniaus ir Minsko žydų bendruomenės per ZOOM platformą vasario 5d. pavakare
Baltarusijos pažangaus judaizmo bendruomenės rabino „Beit Simha“ (Džiaugsmo namai) rabino Grigorijaus Abramovičiaus inicijuotas tarptautinis projektas suvienijo Lietuvos, Baltarusijos ir Izraelio miestus. Lietuvos žydų (litvakų)ydų bendruomenės programų vadovė Žana Skudovičienė padėjo organizuoti Lietuvos, Baltarusijos ir Izraelio miestus. Virtualiame Šabato susitikime dalyvavo daugiau nei keturiasdešimt šeimų.
Nuotraukoje rabinas Grigorijus Abramovičius.
„Mes pažįstame ir mylime Lietuvos Jeruzalės žydų bendruomenę, mums patinka ten lankytis. Naujausios technologijos leidžia būti arčiau vienas kito, nepaisant atstumo ir laiko skirtumo “, – sakė rabinas Grigorijus Abramovičius.
.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pažymėjo, kad šiuo sunkiu pandemijos metu kiekvienam iš mūsų trūksta bendravimo, palaikymo, o Šabas turi unikalų sugebėjimą suvienyti žmones.
Nuotraukoje: LŽB pirmininkė Faina Kuklansky sveikina ZOOM susitikimo dalyvius.
„Per Pesachą mes sakome vieni kitiems: „ Kitais metais Jeruzalėje “, šiandien norėčiau formuluoti šį norą ir pasakyti visiems mūsų virtualaus Šabo dalyviams: „Kitais metais Minske, Vilniuje ir, galbūt, visi švęsime Šabą. kartu Jeruzalėje! “, – sakė Michailas Segalis, LŽB vykdomasis direktorius. Nuotraukoje su šeima.
Nuotraukoje: Viljamas Žitkauskas su šeima pasidalino su susitikimo dalyviais garsaus talmudisto, rabino Salanterio pasakojimu.
Ačiū visiems už susitikimą, ačiū už gerus žodžius ir šypsenas!