Panevėžio Laisvųjų krikščionių bažnyčios nario Algimanto Kirkilo ir Panevėžio žydų bendruomenes iniciatyva pradėtas projektas atkurti Panevėžio žydų kapines – pašalinti medžius, kurie supuvo arba naujai pasodinti neprigijo ir sutvarkyti žaliąją kapinių tvorą.
Spalio 11d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės J. Heifetzo salėje bendruomenės nariai susirinko pagerbti buvusio ilgamečio LŽB pirmininko Smono Alperavičiaus ir dirigento, pedagogo Sauliaus Sondeckio atminimo, nes šią dieną jiems abiems būtų sukakę 90 metų. Atminimo vakarą inicijavusi Maša Grodnikienė pažymėjo, kad šiuos du garsius ir brangius žmones, žinomas asmenybės jungė ne tik gimimo diena (jie gimė tą pačią dieną), juos siejo draugystė ir ypatingi, šilti santykiai su žmonėmis, optimizmas ir nuostabus humoro jausmas bei dar daugiau gerų bruožų.
S.Sondeckis gimė 1928.10.10 Šiauliuose. 1952 m. Baigė Vilniaus konservatoriją smuiko klasę pas Aleksandrą Livontą. Nuo 1955 m. jis dėstė M. K. Čiurlionio meno mokykloje, nuo 1957 m. – Vilniaus konservatorijoje. Nuo 1989 m. vadovavo Valstybiniam Ermitažo orkestrui, nuo 2005 m. – Lietuvos kameriniam orkestrui.
S.Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras koncertavo daugelyje pasaulio šalių su įvairiais atlikėjais bei dažnai pirmasis atlikdavo lietuvių kompozitorių kūrinius. Orkestras grojo tarptautiniuose muzikos festivaliuose Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Liuksemburge ir kt. Už muzikinę interpretacinę veiklą pristatant Lietuvos atlikėjų meną pasaulyje, 1999 metais S.Sondeckiui buvo paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Maestro Saulius Sondeckis buvo Lietuvos žydų bendruomenės (lietuvių) garbės narys. Jo tėvui Jackui Sondeckiui buvo suteiktas “Pasaulio tautų teisuolio”, ir šis vardas buvo įamžinta “Yad Vashemo muziejuje”. Maestro tėvas buvo žinomas visuomenės veikėjas, Šiaulių burmistras. Pats Saulius Sondeckai interviu yra kalbėjęs apie savo tėvą: “Karo metu jo pavaduotoją, viceburmistrą nužudė vokiečiai, o šeima pateko į getą. Iš ten viceburmistro žmona ir sūnus sugebėjo pabėgti, o Jackus Sondeckis padėjo jiems išgyventi – pusantrų metų jis slapstė juos artimųjų ūkyje. Išgelbėtas berniukas – mano draugas, teatrologas profesorius Markas Petuchauskas. Jis patarė man siųsti gelbėtojų dokumentus į Jeruzalę. Po trijų metų svarstymo, – visi faktai yra labai atidžiai patikrinti, – jau po mirties tėvas gavo medalį ir garbės pažymėjimą. Jis mirė 1989 m. Bostone. Ir Lietuvoje, taip pat ir po mirties, jis gavo ordinį dėl žūvančiųjų gelbėjimą “.
Simonas Alperavičius gimė 1928 m. Spalio 10 d. Vilniuje. Žydų bendruomenės pirmininko giminėje buvo žinomi rabinai, vienas jų Mattityahu Strašunas, Talmudistas, senųjų rankraščių tyrinėtojas, mokslininkas, knygų kolekcionierius, bendruomenės lyderis ir filantropas. Jis sukaupė didelę privačią knygų ir retų rankraščių kolekciją, kuri sudarė pagrindą Vilniaus Strašuno bibliotekai, kuri veikė nuo 1892 iki 1941 metų.
1933 m. S. Alperavičiaus šeima persikėlė į Kauną, kur Simonas baigė šešias žydų Šolomo Aleichemo gimnazijos klases. Antrojo pasaulinio karo metu Alperavičiaus šeima buvo evakuota. Po karo grįžo į Vilnių. 1952 m. jis su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.
Lietuvos žydų bendruomenės J.Heifetzo salėje lapkričio 30 d. atidaryta Valiaus Staknio miniatiūrų paroda ,,Laiškai”. Į iškilmingą parodos atidarymą su koncertu susirinko tikras Lietuvos elitas. Pats teatro režisierius V.Staknys sukvietė operos ir operetės teatrų žvaigždes, su kuriomis dirbo, režisuodamas spektaklius. Režisierių sveikino ir „Ilgiausių metų“ dainavo dar jaunystės H. Perelšteino „Ąžuoliukų“ karta, dabar jie visi bendraamžiai – „Ąžuolai“. Nuoširdūs sveikinimai talentingam režisieriui ir dailininkui, menininkui iš prigimties skambėjo tarp operos arijų ir dainų,. Pilna salė griaudėjo nuo bičiulių aplodismentų.
Šiemet švenčiančiam 90-metį, E. Paulauskui, smuikininkui virtuozui, kvarteto primarijui, puikiam pedagogui pagerbti organizuojami susitikimai su gerbėjais, muzikos mylėtojais. Toks susitikimas, pavadintas „Bičiulių rate“ įvyko ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. Visi jautėsi tikrame bičiulių rate, juos vienijo smuiko garsai ir paties jubiliato pasakojimas su humoru apie savo gyvenimą, šeimą, jį supusius talentingus mokytojus ir kolegas, muzikinį pasaulį bei sėkmę.
Profesoriaus E. Paulausko 90 – mečio renginių kuratorius ir vedėjas – Kazimieras Arvydas Karaška. Prisiminimais dalinosi jubiliatas, jo auklėtiniai. Muzikavo smuikininkai Borisas Kirzneris ir prof. Raimondas Butvila, pianistė Aušra Banaitytė. Skambėjo jubiliato smuikavimo įrašai. Renginio vedėja – Maša Grodnikienė, žydų bendruomenėje vykstančių susitikimų „Likimai“ sumanytoja ir organizatorė.
Jubiliatas su gražia šypsena ir gera nuotaika pasveikino visus susirinkusius: „Ne pirmą kartą esu žydų bendruomenėje. Aš dėkingas savo tėvams ir pedagogams už kantrybę ir už tai, kad niekur nenuklydau, nors pagundų pakako. Mano mokytojai buvo labai geri, visi jie buvo žydai, o juk geriausi pasaulio smuikininkai yra žydai, todėl, kad talentinga tauta. Norėdamas tapti geru smuikininku, aš dirbau po 6 valandas kasdien,- kalbėjo jubiliatas.“
E.Paulauskas (gimė 1927 09 06), savo artistinę muzikinę veiklą pradėjęs daugiau nei prieš 70 metų, talentingas muzikantas tapo vienu žymiausių Lietuvos smuikininkų. Muzikos mokytis jis pradėjo Šiauliuose, 1949 m. baigė Vilniaus konservatoriją, prof. J. Targonskio smuiko klasę.
1947 – 78 ir 1981 – 96 m. E. Paulauskas grojo Lietuvos kvartete pirmu smuiku su Lietuvos kultūros ministro Juozo Banaičio parūpintu A. Stradivarijaus pagamintu smuiku. Apie virtuoso grojimą rašę muzikos kritikai, visados pažymėdavo talentą ir nepaprastą sugebėjimą išgauti gražų smuiko garsą.
Kaip solistas E. Paulauskas surengė 1000 koncertų Lietuvoje, Europoje, Amerikoje. 1951 – 1983 m. Lietuvos kvarteto primarijus (kvartete grojo apie 50 metų), dviejų tarptautinių konkursų – Budapešte (1959) ir Lježe (1964) laureatas. Jis dėstė Vilniuje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar LMTA), 1992 – 98 m. LMTA Kauno fakultete, 1994 – 98 m. buvo styginių katedros vedėjas ir studentų kamerinio orkestro dirigentas. Prof. E. Paulauskas dėstė smuiko specialybę, kamerinio ansamblio ir kvarteto disciplinas.
Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius E. Paulauskas yra Valstybinės premijos laureatas. E. Paulauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio veikėjo ir Lietuvos liaudies artisto garbės vardas.
Lapkričio 9 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyko knygos apie Dmitrijų Gelperną “Iš pirmųjų lūpų“ pristatymas. Vakaro metu prisiminimais dalinosi knygos sudarytoja Lara Lempertienė, Ilona Murauskaitė, Danutė Selčinskaja, Fania Brancovskaja. Vakarą vedė Maša Grodnikienė, susitikimo vakarų “Likimai” sumanytoja ir organizatorė. Dalyvavo žinomas Lietuvos fotomenininkas Antanas Sutkus, taip pat smuikininkas Borisas Traubas.
Dmitrijus Gelpernas Spilbergo fondui liudijo, kad naciams užpuolus Sovietų Sąjungą jis bandė trauktis į Rytus, bet vokiečių armija aplenkė juos, todėl teko grįžti į Kauną. Pakeliui Dmitrijus Gelpernas sutiko Chaimą Jeliną su šeima. Iki geto įsteigimo su Ch. Jelinu jie slėpėsi pas D. Gelperno giminaitę. Vyrai nekeldavo iš namų kojos, nes žinojo, kad žydų vyrus žudo tiesiog gatvėje. D. Gelperno giminaitė buvo Kristinos Griniuvienės studijų laikų draugė. puikiai pažinojo ir Dmitrijų, nes ir vienas, ir kitas domėjosi pašto ženklais ir kartais jais keisdavosi. Vieną dieną minėta giminaitė sutiko mieste K. Griniuvienę ir papasakojo, jog Dima Gelpernas irgi Kaune.
Tango garsai, maloni ir šilta jubiliato šypsena, linksma šventiška publikos nuotaika pilnutėlėje Jašos Heifetzo salėje,- taip prasidėjo Leonido Melniko, pianisto, vargonininko, muzikologo, habil. dr., LMTA katedros vedėjo, Senato pirmininko, profesoriaus 60-mečiui skirtas vakaras Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, kurios Tarybos nariu jis yra.
Kartu tai buvo susitikimas iš renginių ciklo „Likimai“, kurio organizatorė, sumanytoja ir vedėja yra Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Maša Grodnikienė, ji prisiminė šviesaus atminimo L.Melniko tėvą, vaistininką Isają Melniką, kuriam tą pačią dieną būtų sukakę 110 metų. Žinomas vaistininkas, Vilniaus centrinėje (dabar Gedimino prospekte) ir Žvėryno vaistinėje dirbęs, tais laikais pats gaminęs vaistus, visų gerbiamas, Holokaustą Štuthofe ir Dachau išgyvenęs tėvas, ramus ir šiltas žmogus, labai mėgo lankytis visuose koncertuose. Sūnaus, Leonido Melniko gyvenime muzika prasidėjo, kai jį mama atvedė į „Ąžuoliuką“. Pirmoji mokytoja – garsioji pianistė pedagogė Nadežda Duksdulskaitė. „Visa vaikystė buvo nušviesta tėvų, pačių geriausių, išmintingiausių, – šeima išlieka labai svarbi“, – pasakojo apie save L.Melnikas, prieš pakviesdamas visus klausytis tango melodijų. Kartu su juo muzikavo smuikininkas Borisas Traubas, violončelininkas Valentinas Kaplūnas, akordeonu grojo Genadijus Savkovas.
Jubiliejiniame vakare dalyvavusi prof. Silvija Sondeckienė, garsi violončelininkė, pedagogė, vieno žymiausių šalies dirigentų profesoriaus Sauliaus Sondeckio žmona kalbėjo, kad L.Melnikas, dėstydamas LMTA, padovanojo studentams ir dėstytojams savo gyvenimo dalį, rašydamas apie kitus vertingas knygas. Jis daug metų rašė apie garsųjį maestro, šviesaus atminimo profesorių Saulių Sondeckį, ilgus vakarus sėdėdami, jie įdomiai šnekėdavosi. Knygos rašymas užtruko kelerius metus, nes po kiekvieno pokalbio telstą tekdavo papildyti nauju faktu, o tai reiškė naują atsiveriantį horizontą. Naujas faktas autoriui yra iššūkis, bet publika tą vakarą išgirdo L.Melniko svajonę – baigti po metų labai laukiamą knygą, kurioje žodis bus paremtas faktais, nes viskas, ką S. Sondeckis darė, buvo daroma rimtai, todėl archyvų, dokumentų sukaupta labai daug, o siekiant perteikti visumą, prireikė laiko…
„Bendravimas – ne dovana kitiems, tai dovana sau, nes bendraudamas su iškiliais žmonėmis pats pasisemi daug“, – kalbėjo L. Melnikas, prisimindamas laiką, praleistą su maestro S. Sondeckiu. „Rašau lengva kalba, aiškiai, nesistengiu rašyti storų knygų, kad žmonės jas norėtų skaityti“, – pakartojo profesorius L.Melnikas savo žmonos patarimą, kad knygos rašomos žmonėms skaityti.
Nuotraukoje senoji Švėkšnos sinagoga
Aušra Pažėraitė
Pasipriešinimas chasidizmui
Chasidizmas, plitęs alternatyviais būdais, lyg kokie klubai, nepriklausomi nuo bendruomenių, nepaisydami vietinių rabinų autoriteto, o tik savo Cadikų ir rebių, buvo tikras iššūkis ir galvos skausmas. Buvo labai panašu į maištą, gal net anarchiją. Dar daugiau, buvo įtariama, kad tai viena iš užsislaptinusių Šabtajaus Cvi mesianistinio judėjimo modifikacijų, prieš kurias Europoje buvo kovota dar nuo XVII amžiaus pabaigos. Net Vilniaus Gaonas buvo išreiškęs įtarimą, kad jie turi sąsajų su Abiejų tautų respublikoje (toliau ATR) tada egzistavusia frankistų „sekta“. Didelį pasipiktinimą kėlė ir Chasidiška pasaulėžiūra, kylanti iš tokių kabalistinių interpretacijų, kad atrodė, trinasi ribos tarp gėrio ir blogio, tarp košer ir trefa, tarp to, kas šventa, ir kas profaniška. Ir panteistinės idėjos, Cadiko tarpininkavimas tarp Kūrėjo ir žmogaus, ir vos ne stabmeldiškas jo garbinimas. Viskas buvo įvardinta tiesiog erezija. Jau nekalbant apie šventvagišku laikomą santykį su Toros studijavimu, net jei ir patys chasidai buvo, kad kaltino pačius Torą studijuojančius mokslinčius, kad studijuoja ne visai nesavanaudiškai – kas siekia šlovės, kas praturtėjimo, kas gal dar ko nors. Užkliuvo ir pernelyg triukšmingos ir ekspresyvios maldos praktikos, piktnaudžiavimas alkoholiu, ir visa eilė kitų dalykų.
Maloniai kviečiame į 26-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“
In memoriam Saulius Sondeckis
Filmo “…mūsiškiai žydai muzikai” premjera.
Filme Maestro Saulius Sondeckis dalinasi prisiminimais apie savo kolegas ir draugus – Lietuvos muzikus žydus.
Dalyvauja:Filmo autorius žurnalistas Saulius Sondeckis ir prof. Silvija Sondeckienė
Moderatorius – prof. habil dr. Leonidas Melnikas.Renginys vyks: Gegužės 19 d. 18 val.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje (III a.) Renginio sumanytoja ir vedėja – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotojaMaša Grodnikienė
Sauliaus Sondeckio jaunesniojo filmas “…Mūsiškiai žydai muzikai“ skirtas šiais metais Anapilin išėjusio pasaulinio garso dirigento maestro Sauliaus Sondeckio atminimui.
Filme maestro prof. Saulius Sondeckis pasakoja apie muzikus litvakus, daug prisidėjusius prie Lietuvos muzikų ugdymo, profesionalaus meno kolektyvų brandos bei palikusių reikšmingą pėdsaką pasaulio muzikos istorijoje . Filme prisiminimais taip pat dalinasi S. Sondeckio kolegos, mokiniai D. Geringas, A.Šenderovas, S. Sondeckienė, V.Miškinis, L. Melnikas, B.Vasiliauskaitė-Šmitienė ir kt.
115 min. trukmės filme panaudota gausi dokumentinė, ikonografinė medžiaga, surinkta Lietuvos, Izraelio, JAV, Rusijos archyvuose, muziejuose, privačiuose archyvuose. Jame pristatomi 26 muzikai-litvakai nuo XX a. pirmosios pusės iki šių dienų. Filme net 832 nuotraukos. Skamba 33 kompozitorių 50 kūrinių ištraukos.
Balandžio 19 d. į “Likimų” vakarą Jaschos Heifetzo salėje, kuri yra Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, susirinko visi, norintys ne tik pasiklausyti koncerto, bet ir susitikti su ansambliu “Amerikos virtuozai”. Šie virtuozai tai – talentinga kūrybinė Borowskių šeima iš Baltimorės (JAV): Elizabet Borowski (fortepijonas), Emanuel Borowski (smuikas), Frances Borowski (violončelė), Charles Borowski (lūpinė armonikėlė, vokalas). Pasak garsaus smuikininko Boriso Traubo, “Amerikos virtuozais” Borovskių šeimą pavadino Vokietijos spauda po jų koncerto Vokietijoje. “Man pasisekė susipažinti su šiais įdomiais muzikantais jų pirmojo vizito į Lietuvą metu.
Koncerto pavadinimas -” Muzika – geriausias tiltas tarp žmonių “, – išreiškia ir Borovskių moto. Koncertuodama pačiai įvairiausiai publikai, ši šeima patvirtina, kad muzika sujungia žmones per realius pojūčius. Dar juos vadina Gerosios valios ambasadoriais. Jie koncertavo Izraelyje žydų ir arabų auditorijai. Muzikantai grojo Kuboje ir Vietname, dar tuo laiku, kai JAV ir šių šalių santykiai buvo įtempti. Be to Borovskiai padeda įvarių šalių muzikantams, organizuodami jų koncertus Amerikoje,- paskojo Borisas Traubas.
Ansamblio “Amerikos virtuozai” vadovas Charles Borovski padėkojo Lietuvos žydų bendruomenei už galimybę groti Jaschos Heifetzo salėje. “Lietuvoje mes koncertuojam trečią kartą, čia susitikom įvairių žmonių, mes tikime, kad visi jie – viena šeima. Muzika ir kultūra jungia mus, vienija pasaulį,- sakė Charles Borowski.
Amerikos muzikantai grojo kompozitorių: Poulenko, Gershvino, žydų melodijų popuri, taip pat jų pačių kompozicijas. Vakarą vedė profesorius Leonidas Melnikas.
>>Akimirkose svečių pasirodymas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje.
Maloniai kviečiame į susitikimą iš ciklo „Likimai“
su ansambliu AMERIKOS VIRTUOZAI:
Emanuel Borowsky (smuikas), Frances Borowsky (violončelė),
Elizabeth Borowsky (fortepojonas) ir Charles Borowsky (balsas, lūpinė armonikėlė)
Vakaro vedėjas – profesorius Leonidas Melnikas
Renginys bus vedamas rusų kalba.
Renginys vyks:Balandžio 19 d. (antradienį) 18 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g. 4), Jašos Heifetzo salėje (III a.)
Renginio sumanytoja – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė
LŽB vasario 17 d. vyko 24-asis – susitikimas iš ciklo „Likimai“, kurio tema – ,,Žydiški motyvai rašytojos, menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės kūryboje“. Renginio moderatorius – mokytojas ir eseistas Vytautas Toleikis. Renginio sumanytoja ir vedėja – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė, kuri pristatydama susitikime dalyvaujančią rašytoją K.Sabaliauskaitę priminė, kad talentingą rašytoją pamilo ne tik lietuviai skaitytojai, dėl jos knygų iš proto kraustosi ir Latvija, ir Lenkija.
Susitikimo moderatorius – mokytojas eseistas Vytautas Toleikis, pradėdamas vakarą ir kreipdamasis į pilną salę susirinkusių žmonių, pasakė:,, Kristina grąžino Lietuvos istorijos atmintį. Grąžino 200 metų istoriją, kurios, dėl Šapokos paradigmos lietuvio sąmonėje nebuvo. ,,Silva Rerum” yra mums netikėta istorijos sėkmė kaip tautai laimėtas loterijos bilietas. Mums pasisekė, kad Kristina grąžino šimtmečius istorijos. Autorės atmintis nėra selektyvinė, ji rašo apie viską, kas buvo, ir apie lenkus, ir apie žydus kaip saviškius. Toks yra 21amž. žmogaus požiūris, kitoks jis būti negali“.
,,Likimų“ vakaro metu pokalbis sukosi apie žydų personažus, apie tai, kaip atėjo žydas į Kristinos Sabaliauskaitės kūrinius, nes jis kitoks negu įprasta vaizduoti lietuvių literatūroje. K.Sabaliauskaitė pasirinko elitinę asmenybę gydytoją Aaroną Gordoną.
K.Sabaliauskaitė:
Atsakymas paprastas: todėl, kad aš esu vilnietė. Tikri normalūs vilniečiai užaugo tarp žydų ir lenkų vaikų. Kai žaidi kieme su vaikais, tai neklausi, kas jis yra, ar lenkas, rusas, ar žydas, nes tas vaikas yra fainas ir tu su juo žaidi, arba jis – ,,gnyda“ ir nieko bendro su juo nenori turėti. Viskas yra labai paprasta. Man žydai niekad nebuvo svetimi, buvo normalus bendravimas. Kaip gali rašyti apie Vilnių ir nerašyti apie žydus, tai tas pats kaip dramblio kambary nepastebėti. Žydai visada buvo organiška bendruomenės dalis, tiek daug atnešusi ir dovanojusi, nerašyti apie ją, – neįmanoma.
Žydiškieji motyvai Kristinos Sabaliauskaitės kūryboje
Maloniai kviečiame į 24-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“ su rašytoja, menotyros mokslų daktare Kristina Sabaliauskaite.Renginio moderatorius – mokytojais ir eseistas Vytautas Toleikis.
Renginys vyks: Vasario 17 d. 18 val.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje (III a.)
Renginio sumanytoja ir vedėja – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja
Maša Grodnikienė
22-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“ su vienu iš garsiausių šiuolaikinių Lietuvos kompozitoriumi, Nacionalinės premijos laureatu Maestro Anatolijumi Šenderovu, rengė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė. Maestro A. Šenderovą kalbino Kamilė Rupeikaitė.
Unikalaus talento šiuolaikiniu kompozitoriumi dažnai vadinamas A.Šenderovas, visada su šypsena, humoru ir gera energija linksmai pasakojo apie savo šeimą, kelią į muzikos aukštumas. Šiandien Lietuva gali didžiuotis jo kūriniais, nei vienas neguli stalčiuje, jie modernūs, juos groja daugelis muzikantų ir orkestrų, be to vis gimsta naujos atlikimo versijos. Kai Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje rengiami ,,Likimų” vakarai, salėje susirenka daug žmonių, o vakarui pasibaigus, visi jaučiasi pozityvių džiugių emocijų įkvėpti. Ir kaip nesidžiaugsi, jei geri atlikėjai groja puikią muziką, o su auditorija kalbasi garsus kompozitorius, kurio muzika yra aktuali, klausytojas jaučia, kad ji kaip šių dienų gyvenimas.
Anatolijui Šenderovui svarbu, kad publika neliktų abejinga jo muzikai, t.y. kad ji pasiektų žmogaus mintis ir jausmus. ,,Muzika, kaip ir dailė yra universali jausmų, proto ir intelekto kalba. Visada stengiausi kalbėti pozityviai, apeliuoti į pačius gražiausius žmogaus jausmus ir emocijas. Tik kultūrą mes galime priešpastatyti agresyvumui ir neapykantai. Per kultūrą mes galime kalbėti su visu pasauliu, tapti pastebimais ir labiau suprantamais. Mūsų tautos tema užima mano kūryboje labai svarią vietą. Per ją aš matau pasaulį ir džiugu jausti, kad tai tik sustiprina auditorijos susidomėjimą. Net jei auditorija ne viską supranta, visada ką nors pajus“, – sako A.Šenderovas, ,,Likimų” vakare užbūręs bendruomenę savo prisiminimais ir muzika, kurią atliko Tomas Petrikis (altas), fortepijoninis trio „FortVio“: Indrė Baikštytė (fortepijonas), Ingrida Rupaitė-Petrikienė (smuikas) ir Povilas Jacunskas (violončelė).
Maloniai kviečiame į 22-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“
su vienu garsiausiu šiuolaikiniu Lietuvos kompozitoriumi, Nacionalinės premijos laureatu
Maestro Anatolijumi Šenderovu
Programoje: LRT laidos „Legendos“ siužetas apie A. Šenderovo kūrybinę veiklą
Vedėja Aistė Stonytė-Budzinauskienė
Dalyvauja:
Pirmasis Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon tapo 21-ąja asmenybe susitikime ,, Likimai” , kuris vyko 2015m. birželio 9d. ,,Likimų” ciklą iniciavo ir organizavo LŽB pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė.
Pamatyti ir išgirsti ambasadorių A.Maimoną susirinko pilna salė, LŽB nariams – galimybė geriau pažinti šį patyrusį diplomatą.. LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, kreipdamasi į susirinkusius, priminė, kad Izraelio ambasada – istorinės žydų Tėvynės ambasada, ambasadorius nuoširdus ir tvirtas žmogus, su kuriuo galima pasitarti.
Ambasadorius Maimonas, spindintis pasitikėjimu, LŽB auditorijai pasakojo apie savo gyvenimą ir karjerą, apie prosenelį, atvykusį gyventi į Izraelį iš Jemeno, nes jį vedė meilė Sionui iš Jemene, kur gyveno daug žydų. Ambasadorius prisiminė, kaip 1948m. Izraelio kare žuvo dėdė, o tėvas verkė, ir tada buvo vienintelis kartas, kai jis matė verkiantį savo tėvą, kuris karo tarnybą Izraelyje baigė, būdamas generolu. Nors namie būdavo retai, sūnui darė didelę įtaką, todėl jis sekė tėvo pavyzdžiu ir pasirinko karinę tarnnybą. Ambasadorius Amiras Maimonas, kurio pasakojimas buvo sklandus su linksma šypsena ir charisma bei kartais žaviai mestelta pastaba su humoru, palietė keletą svarbiausių momentų savo karjeroje: kaip įstojo į karo akademiją, tarnavo parašiutininkų desanto pajėgose, dalyvavo pirmajame Libano kare, perėmė vadovavimą bataljonui , greitai kilo pagal rangą, tęsė mokslus – studijavo istoriją, įgijo bakalauro laipsnį ir galiausiai būdamas 30-ties pasuko į diplomatinę tarnybą. Tuo metu Izraelis ketino atidaryti ambasadą Etiopijoje, kurioje buvo didelė politinė ir ekonominė suirutė, nuo jos kentėjo toje šalyje gyvenantys ir norintys patekti į Izraelį žydai. Reikėjo karininko, sugebėsiančio su užduotimi susidoroti. Ambasadoriumi į Eiopiją paskirtas A.Maimonas 1991m. vykdė 20 tūkst. žydų skraidinimo operaciją ‘’Solomon”.
2015 gegužės 21d. „Likimų“ sumanytoja ir organizatorė LŽB bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė pakvietė visus į ilgai laukto flmo apie garsųjį Lietuvos muziką dirigentą prof. Saulių Sondeckį peržiūrą. Susitikimo moderatorius: prof. Leonidas Melnikas, kalbėdamas apie maestro koncertus ir interpretacijas, pavadino juos Lietuvos muzikiniu paveldu. Pats maestro dėkojo tėvams už savo muzikinės karjeros sėkmę, nes pasakojimai apie jų gerus darbus ėjo iš lūpų į lūpas: mamos mokytojos labdaringa veikla, padedant neturtingiems mokiniams ir tėvo Šiaulių burmistro žygdarbiai, gelbėjant žydus.
Pask L.Melniko, būsimasis dirigentas ir pedagogas nuo mažens pajuto tikrąsias žmogiškas vertybes ir gyveno teisingą gyvenimą. Žiūrovai filme daugiau kaip pusantros valandos gali ne tik klausytis nuostabios muzikos, bet ir girdėti bei matyti kalbančio Sauliau Sondeckio veidą ir šypseną, nes kocertuose įprasta matyti dirigento nugarą. Filmo peržiūros LŽB, kurioje dalyvavo ir maestro žmona bei bendražygė , puiki violončelininkė profesorė Silvija Sondeckienė ir sūnus Saulius, susitikimo akimirkos užfiksuotos nuotraukose.
Nuotraukos:
Gerbiamieji,
Maloniai kviečiame į 21-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“,
su Izraelio Ambasadoriumi Lietuvoje,
Jo Ekscelencija Amir Maimon
Renginys vyks:
Birželio 8 d. 18 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės būstinėje (Pylimo g. 4),
Jašos Heifetzo salėje (III a.)
Renginio sumanytoja ir vedėja – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė
Gerbiamieji!
Kviečiame į 20-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“.
Gegužės 21 d. 17.30 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės būstinėje (Pylimo g. 4), Jašos Heifetzo salėje (III a.)
Programoje: Filmo „Maestro Saulius Sondeckis“ peržiūra.
Režisierius: Juozas Javaitis
Operatorius: Donatas Buklys
Prodiuseris: Saulius Sondeckis jaunesnysis
Susitikimo moderatorius: prof. Leonidas Melnikas
Filmo trūkmė 1,45 val.
Renginio sumanytoja ir organizatorė – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė