Kviečiame vaikus į vasaros stovyklą
Šiuolaikinės “Ropės“ pasakos animacijos scenarijaus kūrimas
Išaugus didžiulei ropei, atėjo laikas ją išrauti. Bando rauti senelis, bet neišrauna. Į pagalbą atskuba močiutė, bet ir jai nepavyksta išrauti. Anūkė bando rauti, vis vien neišrauna. Šuo atbėga padėti, bet ropės neišrauna. Katinas bando padėti traukti ir jam nepasiseka. Net pelė atbėga, nesiseka ir jai.
Ateina vaikai iš „Ilano“ vaikų klubo ir ištraukia ropę kartu su pasakos herojais. Paaiškėja, kad ropė yra ne paprasta daržovė, o tikrų tikriausias požeminio pasaulio laivas, kurį ištraukus iš po žemės, išlenda robotai, monstrai ir kitos keistos būtybės, kurios traukia ropę atgal į savo požeminį tunelį. Vaikai nepasiduoda ir norėdami atgauti ropę, šoka paskui ją į tą požeminį pasaulį. Jie skrenda tamsiu juodu tuneliu ir atsiduria keistame pasaulyje, kur ore skraido sveikuolių saldainiai iš vaisių ir daržovių.
Vaikai prisirenka skraidančių saldainių ir grįžta atgal į žemės paviršių. Visi sodina saldainius į žemę. Netrukus išauga saldainių medžiai bei krūmai, pilni sveikuolių saldainių – jie visi iš tikrų vaisių bei daržovių. Vaikai džiaugiasi, valgo ir kviečia robotus bei monstrus iš požeminio pasaulio pasivaišinti sveikuolių saldainiais.
Animacinio filmo scenarijų kūrė “Ilano” klubo vaikai su dizainere Milana ir Jurijum Rozovskiu.
Nuotraukoje Milana su 6-erių mėnesių dukrele.
Kviečiame vaikus į “Ilano” klubą kurti animacinio filmuko scenarijų
Stebuklingas animacijos pasaulis ,, Ilano” klube
Turbūt kiekvienas vaikystėje norėjo išmokti kurti animacinius filmukus. Tokią svajonę išpildė LŽB ,,Ilano” vaikų klubas kartu su Milana ir Jurijum Rozovskiu. Sekmadienį, balandžio 28 d. jie pakvietė vaikus į užsiėmimą kurti animacinį filmą. Klubas „Ilan“ tapo tikra studija – kūrybine dirbtuve!
Buvo nuspręsta „ekranizuoti“ žinomą pasaką „Ropė“. Tiesa, papildant pasaką įvairiais personažais ir patiems tapti pasakos herojais.
Milana ir Jurijus pasakojo bei rodė vaikams, ką ir kaip padaryti, kad animacinių filmų personažai judėtų, šypsotųsi arba liūdėtų. Vaikai įdėmiai klausėsi, piešė, karpė, dažė ir pozavo būsimam filmui.
Milana Rozovskaya atsakė į mūsų klausimus:
– Milana, šis užsiėmimas yra jūsų iniciatyva?
– Animacijos kūrimas yra mano svajonė nuo pat vaikystės. Tai darau savo laisvalaikiu (tai ne mano profesija). Esu dizainerė, bet aš visada užsiėmiau animacija. Kol neturėjau vaikų, dabar jau turiu tris, vesdavau vaikų animacijos būrelį. Per metus mes sukūrėme gerus, rimtus filmus, dalyvavome įvairiuose festivaliuose. Vaikai sumontuodavo, patys garsino. O dabar, kai mano vaikai užaugo (6-eri, dveji metai ir dabar turiu dar šešių mėnesių), einame į žydų bendruomenę. Mums visiems čia patinka! Taigi, mano vyras ir aš nusprendėme daryti tai, ką veikiame su vaikais namuose ir tai, ką aš dariau būrelyje.
– Milana, jūs turite nuostabią šeimą, vaikus, kada randate laiko?
– Aš taip pat turiu laiko dirbti! (juokiasi) Ir laisvalaikiu kuriu, filmukai – tai mano svajonė. Atsiranda laiko, nes turiu gerą vyrą, jis man visur padeda. Trumpai tariant, darome viską kartu. Mes turime savo įmonę. Atliekame tokius užsakymus, kuriuos galima dirbti namuose ir su vaikais. Pavyzdžiui, vaikų kavinės interjeras. Mūsų vaikai mums padeda, piešia ką nors, projektuoja.
– Milana, dažnai matau jus klubo „Ilan“ užsiėmimuose.
– Prisimenu, kad vaikystėje taip pat čia ateidavau. Tai unikali vieta! Čia ne tik mūsų vaikai išmoksta kažką nauja, jie kuria, bet ir mes – tėvai taip pat. Tai labai puiku, kad yra tokia galimybė. Man labai šito trūko, nes aš mokiausi rusų mokykloje, o ne žydų. Todėl mano vaikai neabejotinai eis į žydų mokyklą ir praleis gerai laiką žydų bendruomenėje. Tai puiku!
Kūrybos akimirkos.
LŽB ,,Ilan”, ,,Dubi”, ,,Dubi Mishpocha” klubų ir ,,Salvijos” darželio Sederis
Madrichės dengia Sederio stalą.
Į vaikų Sederį LŽB susirinkę mažieji su mamom, madrichėm ir darželio „Salvija“ vadovėm, šventė pagal tikrąją Sederio eigą. Margarita Koževatova, „Salvijos‘ darželio direktorė, LŽB ,,Dubi”, klubo vadovė vaikams papasakojo apie žydų išėjimo iš Egipto vergijos istoriją, jiems suprantama forma. Vaikai susikaupę žiūrėjo animacinį filmą apie išėjimą, sėdėdami prie gražiai padengto Sederio stalo. Kiekvienam buvo padėta tradicinė Keara lėkštutė su šventės maistu.
Po filmo vaikai atsistojo ir visi suvaidino išėjimą, imituodami sunkią kelionę pagal muzikos vadovės Jelenos Andrejevos nurodymą. Mažųjų linksmi veidai rodė, kad jiems įdomu. Po to visi smagiai dainavo išmoktas Pesacho dainas. Jiems padėjo madrichės Avital, Elzė, Liora, jos atsakinėjo ir į smalsių vaikų klausimus.
Sudainavę dainą apie macą, šventės dalyviai ragavo tradicinį Sederio maistą, prisimindami kaip protėviams bėgant iš Egipto, tešla dar nespėjo pakilti, kepė tokią duoną, kokią turėjo. Vaikai vaišinosi ne tik maca, bet ir paragavo bulvių košę, mirkydami į kartų vandenį, primenantį kaip žydams vergijoje buvo kartu. Visi ragavo šventės rengėjų išvirtą sultinį su macos kukuliais.
Po to vaikai ieškojo Afikomano, be kurio negalima užbaigti Sederio. Žinoma, Afikomanas yra iškeičiamas į dovanas!
,,Ilan” klubas kviečia kurti animacinius filmukus
LŽB ir Ilan klubas kviečia į vaikų Sederį
LŽB klube „Ilan vyko ciklas užsiėmimų, skirtų „Pesacho“ šventei
Sekmadienį, pieš savaitę iki Pesacho Lietuvos žydų bendruomenės vaikų klubas „Ilan“ pakvietė vaikus į antrąją pamoką apie artėjančią Pesacho šventę.
Šį kartą vaikai ruošė lėkštę – ,,kiarą”: jie dažė plokštes su specialiais dažais. Jiems padėjo madrichė Avital. ,,Kiara” yra speciali lėkštė patiekalams, kurie svarbūs ant Sėderio ritualinio šventinio stalo.
Žydų tradicija įpareigoja į ,,kiarą” padėti macą, rūkytą kaulą (zroa), kartų priekonį, dažniausiai – krienus (maror), kiaušinį (baitsa), saldų vaisių ir riešutų mišinį (haroset), petražoles, mirkomas sūriame vandenyje (karpas) ir romanines salotas (chazeret).
Šie produktai yra būtini šventiniam stalui, Sėderio metu jie primena apie žydų išėjimą iš Egipto.
Vaikų klubas „Ilan“ ruošiasi Pesachui
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė rengiasi vienai iš svarbiausių žydų švenčių – Pesachui. Šiai šventei ruošiami tradiciniai patiekalai pagal griežtas produktų asortimento taisykles. Tačiau nereikėtų manyti, kad draudimas naudoti chametz – patiekalus iš miltų ir pan. šventinį stalą galėtų nuskurdinti. Anaiptol. Per Pesachą kiekviena namų šeimininkė gali parodyti tikrus fantazijos ir kulinarijos meno stebuklus, o įvairūs patiekalai iš macų patinka net išrankiems gurmanams! Pesacho išvakarėse LŽB vaikų klube „Ilan“ vaikai ir suaugusieji išmoko paruošti saldumynus šventiniam stalui – Matzų tortui. Mokymuose dalyvavo daugiau nei 20 žmonių. Siūlome pažiūrėti mūsų nuotraukas.
Ruošiantis užsiėmimui vaikų klube “Ilan” reikia tinkamai apsirengti: reikalinga kepurė, prijuostė!
Madrichės (vadovė) Elza pasakoja ir rodo, kaip pagaminti nuostabų desertą.
Atidžiai klausomės ir kartojame!
Atrodo, sekasi!
Ruošdami šventinį desertą, nepamirškite šypsotis!
Viskas vyksta pagal planą!
Galutinis patepimas!
Valio! Pasisekė! Natanas: „Aš pagaminau tortą tėčiui!“
Vaikų klubas Ilan mokysis paruošti Sėderio tradicinius patiekalus
Balionų pasaulis – puiki Ilano klubo pramoga
Ilano klubo koordinatorė Sofja ir kelios padėjėjos pasveikino uzsiemime dalyvavusius 30 vaikų. Į užsiėmimą atejo ir klubo Dubi vaikučiai. Visiems vaikams, kurių amžius nuo 4 iki 12 metu, patiko balionų šventė.
Vaikams buvo parodyta, kaip pripūsti ilgus permatomus balionus su rankiniu siurbliu.
Kai balionai buvo pripūsti, suaugusieji, šio renginio vedėjai, surišo balionus ir parodė vaikams, kaip juos modeiuoti, kad įgautų įvairias formas, panašias į šunį, kardą, ir karūną.
Tokie balionai buvo dar ir dekoruojami lipdukais. Visiems vaikams balionų užsiėmimas labai patiko. Kai visi balionai buvo pripūsti, įgavo įdomias formas, vaikai buvo vaišinami sultimis ir užkandžiais.
Nuotraukos Dovilės Abromavičiūtės
Klubas Ilan kviečia
Skelbimas apie LŽB vaikų vasaros stovyklą
Nuotrauka iš 2018 stovyklos
Kodėl rašytojas, Nobelio premijos laureatas Izaokas Baševis Singeris nenorėjo rašyti apie vidinius ginčus ne žydų skaitytojui
Druskininkuose vykusiame LŽB Limude vieną įdomiausių paskaitų skaitė rabinas Boruch Gorin (Rusija). Tema: „Nelaisvas Baševis Singeris. Apie tai kodėl Izaokas Baševis Singeris nenorėjo rašyti apie vidinius ginčus ne žydų skaitytojui“.
Gorin yra „Lechaim“ žurnalo ir leidyklos ‚Knyžniki“ vyriausias redaktorius. Šiuo metu žurnalas leidžiamas ne tik popieriuje (tiražas apie 7 tūkst.), bet ir internetu, kur jį skaito 80 tūkst. prenumeratorių. Žurnalą prenumeruoja skaitytojai visame pasaulyje, Amerikoje, Europoje, Izraelyje ir kitose 75 valstybėse. „Lechaim“ vyr. redaktorius jį pristato kaip langą į šiuolaikinį žydų pasaulį, jame rašoma apie istoriją, religiją ir žydų tautos šiandienos gyvenimą. Žurnalas leidžiamas rusų kalba. Naujienose būna tekstų ir apie Lietuvos žydus. Prieš kurį laiką rašyta apie Niujorke gyvenusį rašytoją vilnietį Chaimą Grade (1910 m. balandžio 4 d. Vilniuje – 1982 m. balandžio 26 d. Niujorke, JAV) – vieną žymiausių rašytojų jidiš kalba. Mirus jo žmonai, namuose buvo surasti Ch. Grade nepublikuoti rankraščiai, pasak ekspertų, po poros metų skaitytojų laukia stebuklas. Jis rašė apie Vilnių.
Boruchas Gorinas – intelektualus pasakotojas, auditorijai pateikęs daug žinių apie Baševį Singerį – garsiausią Lenkijos žydų rašytoją pasaulyje, Nobelio premijos laureatą, rašiusį jidiš kalba. Pasak B. Gorino, yra du gerai žinomi, jidiš kalba rašę kūrėjai: Šolomas Aleichemas ir Baševis Singeris.
Singeris – „ jidiš lende“ rašytojas, rašęs apie Lenkijos žydų gyvenimą iki Holokausto. Žmogus, gavęs turtingą literatūrinį paveldą, parašęs daug knygų, skirtingai nuo savo brolio, išgarsėjusio kur kas anksčiau, tačiau anksti mirusio. Singerių šeima buvo unikali, – sudėtinga būtų rasti kitą panašią. Trys vaikai ir visi žinomi revoliucingi, talentingi rašytojai. Sesuo Ester – pirmoji moteris, žinoma rašytoja, jidiš kalba kūrusi meninę prozą. Du broliai Singeriai: Israelis Josifas Singeris ir Isakas Singeris (slapyvardis Baševis), sunku pasakyti, kuris iš jų buvo talentingesnis.
Ypatinga išsilavinusių žydų šeima – tėvas rabinas gražuolis, įdomus pasakotojas, mama aristokratė, racionali moteris. Šeima gyveno aškenazių žydų lūžio laikotarpiu, kai griuvo nusistovėjusios tradicijos.
Emigravęs į JAV prieš Antrąjį pasaulinį karą, pradėjo dirbti „The Jewish Daily Forward“ laikraštyje, kuriame ėmė publikuoti savo romaną – sagą apie Lenkijos žydų šeimą.
Baševio Singerio didžiausias nuopelnas – plačiai aprašytas Lenkijos žydų gyvenimas. Jis rašė po karo tarsi nebūtų įvykęs Holokaustas.
Gorinas savo paskaitoje kalbėjo, kad „žydams sunku rašyti apie žuvusius kaip apie šventuosius, bet šiuo atveju glūdi viena bėda – šventieji mums ne visiškai suprantami, todėl jie ir yra šventieji. Baševis Singeris mums parodė sunaikintą civilizaciją ir tokius žmones kaip mes patys iki Katastrofos. Skaitydami jaučiame ne kitą civilizaciją, bet mūsų pačių civilizaciją, kuri galėjo pakeisti pasaulį į geresnį…
Sakoma, jei iki šiol nerandami vaistai nuo vėžio, tai tik todėl, kad vaistų išradimai sudegė Osvencime. Tūkstančiai talentingų žmonių, gabių mokslininkų, civilizacijos nešėjų žuvo per Katastrofą. B. Singerio kūriniai skamba kitaip, kai mes ateiname į masinių žudynių vietą, lankome ištuštėjusius žydiškus kvartalus ir miestelius. Jis didis rašytojas, nes labai sunku aprašyti savąjį pasaulį, kuris tarsi niekur nedingo, jis tebėra, tragiškos baigties tarsi nebūta“- pasakojo B.Gorinas.
Baševio Singerio jidiš kalbos įgūdžiai buvo jo pasididžiavimas. Kartą jis supyko, kai „Forward“ redaktorius bandė jam patarti kaip rašyti. “Nebandykite mokyti manęs jidiš!”- B. Singeris šaukė: “Žinau, kaip rašyti jidiš!”
Tėvas rabinas norėjo jį matyti rabinu. Bet būdamas 20-ies B. Singeris priėmė svarbų sprendimą: jis atsisakė religinių studijų ir tapo pasaulietiniu rašytoju. Žengti šį žingsnį, jį įtakojo vyresnysis brolis Izraelis Josefas Singeris, jau būdamas garsus rašytojas.1935 m. susirūpinęs dėl didėjančio nacizmo grėsmės ir blogėjančių Lenkijos žydų gyvenimo sąlygų, Baševis išvyko į Jungtines Valstijas, kur jau gyveno brolis.
Niujorke „Forward“ pradėjo spausdinti jo romaną „Moskatų šeima“ mažomis dalimis kaip serialą, tai truko pusantrų metų. Kūrinys „Moskatų šeima“ išgarsėjo kaip rimtas Centrinės Europos žydų šeimos gyvenimo romanas; jame rašoma apie tai, kaip Lenkijoje per 50 metų iki Antrojo pasaulinio karo smuko gerai gyvenančios žydų šeimos reikalai. Knyga „Moskatų šeima“ 1945 m. išleista jidiš kalba, autorius ją skyrė 1944 m. mirusio brolio atminimui. 1950 m. Buvo išleistas vertimas į anglų kalbą.
Net ir po dešimtmečių Jungtinėse Amerikos Valstijose B. Singeris rašė ir kalbėjo jidiš. Jo kūriniai pasirodydavo jidiš kalba, o po to buvo verčiami į anglų k. Rašytojas pats atidžiai stebėdavo vertėjų darbą ir visus vertimus smarkiai cenzūruodavo, išmesdamas spalvingiausias jidiš gyvenimo kultūros vietas, sakydamas, kad vis tiek skaitytojui anglų kalba žydiškumo grožio ir išsireiškimų nuotaikos spalvigumo, neįmanoma perteikti.
Skaitytojai turėtų žinoti, kad dauguma B. Singerio knygų, išleistų įvairiose šalyse buvo ir yra verčiamos iš anglų kalbos, o ne iš originalo jidiš kalba, todėl jos netenka pusės vertės. Norintys pažinti Baševio Singerio kūrybą, turėtų ieškoti jo knygų, verstų iš jidiš.
Apie Baševį rašoma, kad buvo kuklus žmogus, turintis nepriekaištingą savo gyvenimo stilių: jam patiko dėvėti paprastus verslo kostiumus, pirmenybę teikė pieno restoranams, rašytojų barams. Jo gyvenimą pagyvino aistra metafizikai.
1978 m. gruodžio mėn. B. Singeriui buvo sutekta Nobelio premija. Ją atsiimdamas, nustebino Stokholmo auditoriją, kreipdamasis jidiš kalba. Paskelbdama apie premiją, Švedijos akademija taip pat pagerbė jidiš kalbą šiais žodžiais: “a loshon fun golus, ohn a land, ohn grenitzen, nisht gshtitzt fun kein shum meluchoch” — “kalba tremtyje, be savo šalies, be sienų ir nepalaikoma jokios vyriausybės“.
Ilan klubas kviečia vaikus į Lego inžineriją
Kviečiame vaikus sekmadienį į “Ilano” klubo renginį
Žydų skautų žiemos žygis
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vasario 17 dieną pakvietė žydų skautus žiemos žygiui. Nuvykę traukiniu į Žaslių geležinkelio stotį, vaikus pasitiko miestelio moksleiviai ir seniūnas, skautai padovanojo vietos bendruomenei ir mokyklai Icchoko Rudaševskio dienoraštį.
Žygis pajudėjo per Strošiūnų mišką, kur skautai mokėsi užkurti laužą, užkandžiavo.
Vėliau žygeiviai aplankė Strošiūnuose esančią masinę žydų žudynių kapavietę, kur visi pagerbė nužudytuosius padėdami atminties akemenukus.
Žygis baigėsi Žiežmarių kultūros centre, kur kartu su Kaišiadorių rajono meru Vyteniu Tomkumi skautai pasidžiaugė istorine Žiežmarių „Hašomer Hazair“ skautų vėliava, kurią geranoriškai šiam žygiui paskolino Vilniaus valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.
Skautai aplankė restauruojamą Žiežmarių sinagogą, kur Vytautas Budvytis pravedė visiems ekskursiją, taip pat papasakojo Žiežmarių miestelio žydiškos praeities reliktus.
Žygis organizuotas gavus Geros valios fondo paramą 
Žydų moterų konkurso „ISRAELIT DE LITA 5778/2018“ finalas
Gruodžio 23 d.sekmadienį Vilniuje, Lenkijos kultūros namų scenoje vyko žydų moterų konkursas „ISRAELIT DE LITA 5778/2018“. 14 dalyvių nuo 18 metų iki 55+ metų demonstravo savo kulinarinius įgūdžius, talentą ir žinias.
Šio konkurso organizatorė ,,Faerlach” žydų dainų ir šokių ansamblio vadovė Larisa Vyšniauskienė pabrėžė konkurso prasmę: „Moterų grožis užkariauja pasaulį, bet deja, jis nėra amžinas. Fizinis grožis greitai su amžiumi keičiasi, bet moterų dvasinio pasaulio grožis išlieka, tuo labiau, kad su vidiniu savo grožiu, moteris yra pasirengusi daugiau aukoti nei imti. Taip atsirado konkurso idėja, – parodyti žydų moters sielos grožį.“
Kelis mėnesius dalyvės klausėsi paskaitų apie žydų istoriją ir tradicijas, kulinariją, virtuvę, makiažo ir mados meną, apie moters vaidmenį žydų šeimoje. Paskaitas skaitė gerai žinomi profesionalai – Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos studijų centro vadovė Lara Lempertienė, dizaineris Seržas Gandžumianas, visažistė Svetlana Rubin, kulinarijos knygos „Izraelio skoniai” autorė Nida Degutienė.
Grožio konkurso programą lydėjo ansamblio „Fajerlach“ muzika ir šokiai. Konkurencijos iššūkis, aistra ir polėkis suteikė visiems geros linksmos nuotaikos. Renginį vedė Božena Sokolinska ir Arkadijus Vinokuras
Renginys tarsi šventė vyko su entuziastingu žiūrovų palaikymu. Vertinimo komisijai buvo nelengva išrinkti pačią gražiausią iš visų gražiausių. Atmosfera kaito.
Konkurso dalyvių talentus ir gebėjimus vertino Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos profesorius Artūras Anušauskas, visažistė Svetlana Rubin, Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos ORT choreografė Natalija Rapoport, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, Gerosios valios fondo L.e.p. direktorė Indrė Rutkauskaitė
Prizines vietas su apdovanojimais kulinariniame konkurse, vykusiame lapkričio mėnesį „Beatos virtuvėje“ pelnė:
I grupė: 1 vieta – Michlia Lorman, 2 vieta – Faina Chackelevič, 3 vieta – Faina Smirnova
II grupė: 1-oji vieta – Sofija Sirvydienė, 2 vieta – Elena Slobodianova, 3 vieta – Teresa Fedosova.
III grupė:1 vieta – Karina Segal, 2 vieta – Rima Šechter, 3 vieta – Marija Duškina.
Konkurso „ISRAELIT DE LITA 5778/2018“ nugalėtojos:
I grupė – Michlia Lorman (1-oji vieta), Faina Chackelevič (2-oji vieta) ir Faina Smirnova (3-oji vieta);
II grupė – Tereza Fedosova (1 vieta), Sofija Sirvydienė (2 vieta), Elena Slobodianova (3 vieta);
III grupė – Karina Segal (1 vieta), Rima Šechter (2 vieta) ir Marija Duškina (3 vieta).
Ana Gurvič gavo specialų apdovanojimą iš visažistės S. Rubinos.Visos konkurso dalyvės buvo apdovanotos vertingais prizais ir dovanomis.
Didžiausią dovaną gavo žiūrovai ir gerbėjai, kurie matė savo mamų, močiučių, seserų, dukterų, žmonų ir merginų grožį, žavumą ir talentą.
Konkursą „ISRAELIT DE LITA 5778/2018 rėmė Geros valios fondas ir Vilniaus kultūros centras.
Ilan klubas kviečia vaikus į popierinio teatro dirbtuves
