Paveldas

Archeologiniai tyrimai Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje

Archeologiniai tyrimai Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas Shmuel (Simas) Levinas 2017 m. liepos 18 d. apsilankė Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologinių tyrinėjimų vietoje, bendravo su archeologų grupės vadovu Dr. Jon Seligman, kuris pristatė vykdomus darbus Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje. Tyrimų metu nustatyta, kad yra atkastos gerai išlikusios dvi sinagogos mikvės (ritualinės pirtys) bei jų autentiška baseino dugno keramika, stebino tam metui pažangi vandens nuotekų sistema. Rastos architektūrinės detalės nuvalomos, iškasta žemė sijojama, ieškant smulkesnių artefaktų, visi radiniai fiksuojami. Vykdomi archeologiniai išmatavimai ir kiti darbai. Darbus vykdo savanoriai iš Izraelio, JAV, dalis jų turi vilnietiškų-litvakiškų šaknų. Kartu dirba profesionali Lietuvos archeologų komanda.

Liepos 19 d. Archeologinių tyrimų grupės vadovai Dr. Seligman ir Dr. Freund apsilankė Vilniaus choralinėje sinagogoje, kur turėjo progą susipažinti atgyjančiu bendruomenės religiniu gyvenimu.

Europos žydų paveldui skirtas tinklapis praneša apie kasinėjimus prie buvusių Vilniaus Didžiosios sinagogos pamatų

Jewish Heritage Europe

Lietuva: prasidėjo antrasis archeologinių kasinėjimų sezonas prie sunaikintos Didžiosios Vilniaus sinagogos pamatų ir aplinkinių, kieme buvusių,  žydų pastatų. Izraelio, Lietuvos ir Amerikos savanorių komanda pradėjo dirbti liepos 10 dieną ir darbus tęs iki liepos 21 d.

Dalykinis tikslas – tęsti praėjusių metų kasinėjimus, tiriant XVIII a. sukurtą  vandentiekio sistemos kompleksą, ypač domimasi dviem mikvėm ( ritualinėmis voniomis). Planuose taip pat numatyta atidengti “sinagogos pastato liekanas šalia įėjimo laiptų, nusileidžiančių į sinagogą ir aplink bimos (sakyklos) plotą”. 

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pareiškimas dėl konferencijos, skirtos Vilniaus Didžiosios sinagogos įpaminklinimui

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pareiškimas dėl konferencijos, skirtos Vilniaus Didžiosios sinagogos įpaminklinimui

 

Vilnius, 2017 m. liepos 3 d.

Vilniaus žydų religinė bendruomenė su dideliu susirūpinimu kategoriškai pasisako prieš bet kokius projektus, numatančius naujų pastatų atsiradimą ant Didžiosios Vilniaus Sinagogos pamatų liekanų.

Didžioji Vilniaus Sinagoga buvo ir yra švenčiausia Lietuvos žydams vieta. Laikome šventvagyste, bet kokius, tarytum jau nebeegzistuojančios šventovės įpaminklinimo planus, kurie numato naujų pastatų atsiradimą ir reikštų ne šventovės įamžinimą, o išniekinimą.

Laikome visiškos nepagarbos išraiška ir tai, kad neatsiklausus Vilniaus žydų religinės bendruomenės (toliau – VŽRB) ir nepaisant jau anksčiau viešai išsakytos neigiamos Lietuvos žydų  (litvakų) bendruomenės (toliau – LŽB) nuomonės šiuo klausimu, tam tikros organizacijos, imasi iniciatyvų, kurių įgyvendinimas neabejotinai  įžeis religinius žydų jausmus ir sulauks kritikos iš Vilniaus Gaono pasekėjų visame pasaulyje. Tikimės, kad organizacijos, kurios mėgina inicijuoti statybinius projektus Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje atsižvelgs į VRŽB prašymą ir atsisakys skelbiamų ketinimų.

Nacių ir sovietų išniekinta Vilniaus Didžioji sinagoga, tiksliau jos liekanos, kurių archeologiniai tyrimai dar vykdomi, turėtų būti paliktos ramybėje. Tuo pačiu pažymime, kad Vilniuje ir visoje Lietuvoje egzistuoja gausybė išlikusių paveldo objektų, kuriems turi būti skiriamas tikrai didesnis dėmesys.

Pradėti galima nuo Vilniaus choralinės sinagogos, kurioje vis dar nėra ritualinės pirties mikvės  arba autentiškai restauruotos sinagogos interjero.

O jei jau labai norisi kažką pakeisti Didžiosios sinagogos teritorijoje – siūlome postamentą  su klaidomis padarytu įrašu ir karikatūriniu Gaono biustu perduoti kokiam nors miesto muziejui. Su visa pagarba autoriui, tai padaryta be jokio supratimo apie judaizmo tradicijas.

Kviečiame organizacijas, besirūpinančias statybomis Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje, atsižvelgti į realius ir aktualius religingų žydų poreikius.

Vilniaus Didžioji Sinagoga – svarbi sunaikintos žydų civilizacijos simbolis.  Yra kuklių, kultūringų ir pagarbių būdų įamžinti vietą, kurioje kadaise ji stovėjo – be ekskavatorių ir statybinių kranų pagalbos.

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas                        Shmuel (Simas) Levinas

Joniškio Baltosios sinagogos atidarymas

Joniškio Baltosios sinagogos atidarymas

Joniškyje miesto dienos šventės metu 2017 liepos  6 – 8 dienomis bus iškilmingai atidaroma restauruota Baltoji sinagoga, kuri statyta 1823 m.

Izraelio Valstybės ambasados Lietuvoje ir Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva mezuza bus pritvirtinta ir pirmasis Šabas Baltojoje sinagogoje bus švenčiamas liepos 7d. 17 val.

Žydų gyvenamos vietos ar sinagogos yra pašventinamos. Tai daroma mezuzos ritualo metu. Mezuza (Mezuzah) ant durų žydui primena Dievą.

Nuotraukoje: Joniškio centrinė aikštė 20-ojo amž. pirmajame dešimtmetyje. 

Joniškio  sinagogos 1935m. 

Sinagogos išorės formose persipynė vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo stilių bruožai.

Restauravimo projekto finansavimo šaltiniai: LR teikiamos 2009–2014 m. Europos Ekonominės Erdvės finansinių mechanizmų, bendrojo finansavimo ir Joniškio rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Projekto bendra vertė – 389 358,35 Eur.

Didesniuose Lietuvos miestuose stovėjo dvi, skirtingu laiku statytos, sinagogos. Iki šių dienų Lietuvoje išliko vos keletas dviejų sinagogų kompleksų – Kėdainiuose, Kalvarijoje ir Joniškyje.

Joniškio sinagogų kompleksas įkurtas centrinės miesto aikštės rytų pusėje. Kompleksą sudaro du mūriniai, lygiagrečiai stovintys pastatai: „Baltoji“ ir „Raudonoji“ sinagogos. Abu pastatai nevienalaikiai, jų tūriai ir architektūra skiriasi. Tipiška tik šių statinių situacija − sinagogos pastatytos prie centrinės miesto aikštės, kvartalo gilumoje. Jos yra gerai matomos iš šalutinių gatvelių. Nuo pagrindinės gatvės pusės jas užstoja kiti pastatai. Abi sinagogos apstatytos žemesniais vienaukščiais ir dviaukščiais pastatais. 

Joniškis 1935m.

Joniškyje žydai įsikūrė apie XVIII a. vidurį, suteikus privilegiją Joniškiui ir Šiauliams. Žydų bendruomenės gyvenimo būdas buvo glaudžiai susijęs su tikėjimu ir sinagogomis. 1797 m. Joniškio žydai gavo leidimą sinagogos statybai ir sklypą kapinėms. Pirmoji sinagoga minima 1823 m. Pagal 1825−1826 m. Šiaulių ekonomijos inventorių Joniškyje buvo 49 žydų šeimos. XIX a. viduryje mieste gyveno 1042 žydai. 1865 m. minima ir antroji sinagoga, o 1866m. jau paminėtos trys sinagogos ir žydų prieglauda. 1897 m. Joniškio žydų bendruomenę sudarė 2277 asmenys. Trečioji sinagoga, stovėjusi Vilniaus gatvėje 8, buvo rekonstruota į parduotuvę ir gyvenamąjį namą1965−1966 m.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuo šiol yra Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir skatinimo asociacijos narė

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuo šiol yra Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir skatinimo asociacijos narė

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuo šiol yra Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir skatinimo asociacijos (angl. k. The European Association for the Preservation and Promotion of Jewish Culture and Heritage, sutrumpintai – AEPJ) narė. AEPJ remia žydų kultūros ir žydų paveldo Europoje apsaugą, vertinimą ir skatinimą. AEPJ ypatingą dėmesį skiria tam, kad žydų kultūros ir paveldo vietos ir objektai būtų atviri visuomenei. Siekdama šių tikslų asociacija vykdo dvi pagrindines programas – Europos žydų kultūros diena  ir Europos žydų paveldo kelias .

 

Istorinis dėmesys istoriniams Lietuvos žydų pastatams

Martynas Užpelkis, LŽB paveldosaugininkas

Istorinis įvykis! Šiomis dienomis, gal ir sutapimas, bet greičiau kaip kryptingo ir nuoseklaus pasiruošimo rezultatas, vienu metu Vilniuje tvarkomi visi trys žydų bendruomenės istoriniai pastatai. Nepaisant laikinų nepatogumų, džiaugiamės ir dėkojame visiems, kas prisideda prie žydų nekilnojamojo paveldo išsaugojimo.

Tęsiama Vilniaus sinagogos Gėlių gatvėje (Zavel Germaize ir David Levinson sinagoga) tvarkyba – baigiama restauruoti fasadus, nuogrindą, įrengti pagal seną pavyzdį pagamintus langus ir duris. Pastato savininkas – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Tvarkybos darbų užsakovo funkcijas vykdo VĮ “Lietuvos paminklai”. Tvarkybos darbus atlieka UAB “Nivara”. Šiemet kaip ir praėjusius 3 metus darbai ir toliau finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšų. 2017 m. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, vadovaudamasis Kultūros ministro įsakymu, skyrė 120.000 EUR; Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisideda 16.000 EUR, kuriuos skyrė Geros valios fondas.

Pradėta tvarkyti Vilniaus choralinė Taharat Ha Kodeš sinagoga Pylimo gatvėje – remontuojamas stogas, restauruojamas pagrindinis fasadas, atliekami vidaus remonto ir avarijos grėsmės šalinimo darbai. Pastato savininkas – Vilniaus žydų religinė bendruomenė. Tvarkybos darbų užsakovo funkcijas vykdo VĮ “Lietuvos paminklai”. Tvarkybos darbus atlieka UAB “Statresta”. Darbai finansuojami iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšų. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, vadovaudamasis Kultūros ministro įsakymu, skyrė 60.000 EUR; Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisideda 15.000 EUR, kuriuos skyrė Geros valios fondas.

Išsamų fotoreportažą apie Vilniaus sinagogas skaitykite čia: 

Sporto rūmuose Žydų istorijos muziejaus nebus – S.Skvernelis

Vilnius, birželio 13 d. (BNS). Iki rudens ketinama paskelbti naują konkursą Kongresų centro statyboms vietoje buvusių Vilniaus sporto rūmų, Žydų istorijos muziejaus čia nebus, sako premjeras Saulius Skvernelis.

„Patvirtinome, kad artimiausiu metu bus skelbiamas tarptautinis konkursas, įvertinant tai, kad ankstesnės procedūros buvo nutrauktos dėl galimo neskaidrumo. Tas projektas bus toliau vystomas, tik, deja, nusikels dabar terminai“, – BNS sakė premjeras po susitikimo su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi. „Dar patikslinsiu, bet iki rugsėjo mėnesio tas turėtų būti padaryta“, – pridūrė jis, paklaustas, kada bus skelbiamas naujas rangovų konkursas.

Prieš kelis mėnesius S.Skvernelis ir R.Šimašius po susitikimo sakė, kad rekonstruojant pasatą svarstoma jame įrengti ir Žydų istorijos muziejų, tačiau idėją netrukus sukritikavo Lietuvos ir JAV žydų atstovai. Šįkart S.Skvernelis sako, kad muziejaus idėja nebesvarstoma.

„Ne, mes liekame prie projekto, kuris buvo patvirtintas – kitokių variantų keisti, dar gilinti investicijas, šiuo metu nėra. Tai, kas buvo padaryta ankstesnės Vyriausybės sprendimu, tas ir liks“, – teigė jis.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius BNS patikino, kad net ir atsisakius Žydų muziejaus, čia turėtų iškilti akcentas žydų istorijai, kaip numatyta ir ankstesniame projekte. „Bet šiaip, turi būti Kongreso rūmai, ir, aišku, Vilniaus miestui tai ypatingai aktualu, nes bent trys viešbučiai šalia statomi ir apskritai Vilnius išreklamuotas kaip kongresų vieta, o pajėgumų trūksta“, – sakė R.Šimašius.

Vasarį Turto bankas nutraukė derybas su vieninteliu kvalifikaciją atitikusiu konsorciumu „Irdaiva“ dėl įtarimų šios įmonės vadovui, taip pat vienam Turto banko atstovui, kuris buvo ir viešojo pirkimo komisijos narys, ir dirbo „Irdaivai“.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vasarį informavo Turto banką, kad vienas viešojo pirkimo komisijos narių, šiuo metu jau nedirbantis Turto banke, tuo pat metu dirbo ir „Irdaivoje“. BNS šaltinių žiniomis, buvęs Turto banko darbuotojas yra Tomas Lukoševičius.

Kovo pabaigoje FNTT atliko kratas bendrovėje „Irdaiva“, jos vadovas ir savininkas Irmantas Kublius buvo sulaikytas.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) praėjusių metų pabaigoje pareiškė, jog Turto bankas turės iš naujo svarstyti konkurso biudžetą bei konsorciumo pasiūlytą kainą, kuri pasirodė per didelė – ji siekė 27,79 mln. eurų.

Rūmų  pritaikymo konferencijų centrui projektą įgyvendinantis Turto bankas pernai rugpjūtį jau buvo nutraukęs rangovo konkursą, kuriam pasiūlymus pateikė 4 dalyviai, iš jų trys neatitiko kvalifikacijos. Tuomet Turto bankas pradėjo derybas su „Irdaivos“, „Pamario restauratoriaus“ ir „LitCon“ konsorciumu.

Diana Varnaitė paskelbė įrašą grupėje Paveldosauga LT.

Diana Varnaitė paskelbė įrašą grupėje Paveldosauga LT.

Prireikė beveik ketvirčio, kol pakruojiečiai tapo drąsiausiais Lietuvoje, galiausiai atsakiusiais į lemtingą pastatui klausimą sąžiningai – tu buvai seniausia, didžiausia ir puošniausia mūsų krašto žydų religinė šventovė beveik pusantro šimto metų, turi puošti Lietuvą bei liudyti jos istoriją dabar ir ateityje. Būtent dėl šio apsisprendimo, gegužės 19 d., po restauravimo ir tvarkybos darbų duris atvėrusi sinagoga, tiesa, dabar jau Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius, tapo atvira visiems norintiems daugiau sužinoti apie mūsų žydiškąjį – litvakiškąjį pasaulį. Biblioteka, ypač vaikams, yra vienas geriausių pastato pritaikymų visuomenės reikmėms, nes joje visuomet šurmuliuos auganti ir sąmoningėjanti karta, vyks atviri koncertai, diskusijos, knygų pristatymai, paskaitos, edukaciniai užsiėmimai… Visa tai, ką dabartis gali ir turi duoti ateičiai bei nepagražintam, nesusiaurintam, neišrankiotam istorijos supratimui. Delfi.lt rubrika „Žvilgsnis į Lietuvą“ grįžta pasižvalgyti po restauruotą Pakruojo medinę sinagogą

http://www.delfi.lt/multimedija/zvilgsnis-i-lietuva/tado-blindos-filmo-kureju-isgarsintas-lietuvos-miestas-pamatyti-tikrai-yra-ka.d?id=74832622

Rūtos Guzevičiūtės knygos “Žydų kostiumo klajonės laike ir erdvėje” pristatymas LŽB

Rūtos Guzevičiūtės knygos “Žydų kostiumo klajonės laike ir erdvėje” pristatymas LŽB

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vasaros renginių sezonas prasidėjo nuostabios knygos pristatymu. Autorė laukė 10 metų, kad atsirastų leidėjas, galintis įvertinti knygos reikšmę, ir šiandien, Geros valios fondo dėka, skaitytojai gali susipažinti su žydų kostiumo istorija Rūtos Guzevičiūtės knygoje “Žydų kostiumo klajonės laike ir erdvėje”.
Sveikiname autorę!

Jašos Heifetzo salėje gausiai susirinkusi publika po knygos pristatymo klausėsi ypatingo koncerto: dr. Marija Krupoves-Berg atliekamų žydiškų dainų, su muzikantais — Andriumi Balachovičium – akordeonas, Arkadijum Gotesmanu – perkusija, Borisu Kirzneriu – smuikas.

Panevėžio  žydų bendruomenės nariai lanko apskrities žydų kapines

Panevėžio žydų bendruomenės nariai lanko apskrities žydų kapines

Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai kiekvienais metais lanko Panevėžio apskrities miestus, kad  patikrintų senųjų žydų kapinių ir masinių žydų žydynių vietų būklę, kur seniau gyveno didelės žydų bendruomenės, jų kapines ir visą kitą buvusią sukurtą infrastruktūrą. Deja, reikia pažymėti, kad ne visos vietos yra tinkamai prižiūrimos. Šiai dienai, kaip ir kasmet jau yra parengti kreipimaisi visiems Panevėžio apskrities rajonų vadovams, savivaldybių administracijoms, mažų miestelių seniūnams, kad laiku nupjautų žolę prie kapinių bei masinių žydų žudynių vietų. Juk atėjus vasarai iš viso pasaulio atvyksta artimieji aplankyti savo senelių, protėvių laidojimo vietų bei masinių  žudynių vietų. Šį kartą po Pasaulio Teisuolio  apdovanojimo ceremonijos, kurią organizavo Izraelio ambasada Lietuvoje Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje, Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas G. Kofman ir bendruomenės narys E. Grafman  kartu su profesore A. Vasiliauskiene ir Kupiškio rajono Savivaldybės kultūros skyriaus vyresniuoju specialistu V. Zavacku, vyskupu J. Kaunecku ir vietiniais seniūnais aplankė Kupiškio rajono minėtas vietas.

Pakruojyje atidaryta seniausia iki šių dienų išlikusi medinė sinagoga

Gegužės 19, 2017 atidaryta renovuota Pakruojo medinė sinagoga, svarbus ir vertingas žydų ir visos Lietuvos paveldas.

Sinagogos pastatas perduotas Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos veiklai, čia veiks bibliotekos Vaikų skyrius. Naujoje kultūrinėje erdvėje veiks parodos, vyks koncertai ir susitikimai.

 Pakruojyje žydų bendruomenė įsikūrė XVIII a. antrame dešimtmetyje. Didžioji dalis čia apsigyvenusių žydų buvo prekybininkai, gerokai suaktyvinę miestelio ekonominį gyvenimą. Augantis žydų gyventojų skaičius paveikė ir miestelio plėtrą, jo visuomeninį gyvenimą.  1787 – 1788 metais miestelį nuniokojo gaisrai. Iš 42 žydų namų liko tik 5. Žydų skaičius Pakruojo mieste augo iki pat pirmojo pasaulinio karo. 1939 metais Pakruojyje gyveno 120 žydų šeimų.

Filmą paruošė lžb.lt tinklapiui Skirmantas Jankauskas.  

Pakruojo mokytoja Janina Mykolaitienė savo prisiminimuose apie Pakruojo žydus rašė:.

 „…Žydų rabinas gyveno  name Vytauto gatvėje. Prisimenu jo nedidukę liūdno veido žmoną ir dukrelę Šanelę, su kuria buvome draugės. Šanelė buvo labai rami, gera garbanota, rudaakė mergytė. Ją vaišindavau savo duona, o ji mane – žydišku „beigeliu“. Kartais jos mama pasikviesdavo į vidų, pakeldavo mane ant rankų ir prašydavo paspausti elektros mygtuką. Po tokio mano darbo visada kuo nors  pavaišindavo.“

      Kruojos upės pakrantėje restauruotos  medinės sinagogos amžius skaičiuojamas nuo 1801m. Ji yra seniausia iki šių dienų išlikusi medinė sinagoga Lietuvoje. Sinagoga veikė pagal paskirtį iki antrojo Pasaulinio karo, kai Holokaustas sunaikino Pakruojo žydų bendruomenę. Pokario metais sinagoga tapo laisvalaikio klubu, vėliau pritaikyta kino salei.   Pastatas kurį laiką naudotas kaip sporto salė. Sinagoga kelis kartus degė, gaisrai padarė daug žalos pastatui. Pakruojo rajono savivaldybė kartu su Kultūros paveldo departamentu dėjo nemažas pastangas, kad sinagoga būtų apsaugota ir sustabdyta grėsmė pastato nykimui.

2011m. metų sausio 21 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracija 99 metams  pasirašė panaudos sutartį su Lietuvos žydų bendruomene dėl sinagogos valdymo ir pritaikymo kultūrinei veiklai.

2014m.  birželio 26 d. pasirašyta projekto „Pakruojo žydų sinagogos pastato tvarkyba ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“ finansavimo ir administravimo trišalė sutartisProjektas buvo vykdomas nuo 2014 m. liepos iki 2016 m. balandžio mėn. Projektą „Pakruojo žydų sinagogos pastato tvarkyba ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“ įgyvendino Pakruojo rajono savivaldybės administracija. Projektą finansavo Islandija, Lichenšteinas ir Norvegija pagal   Europos ekonominės erdvės finansinį mechanizmą. Projekto įgyvendinimo metu buvo restauruotas žydų sinagogos pastatas, atkurta tapyba ir interjeras, parengta Pakruojo krašto žydų istorijos ekspozicija.

Projekto įgyvendinimu rūpinosi administravimo grupė: Birutė Vanagienė (projekto vadovė), Gintaras Makauskas (projekto vadovo pavaduotojas), Mindaugas Veliulis (projekto koordinatorius), Laimis Svidras (atsakingas už viešuosius pirkimus), Rita Ačienė (projekto finansininkė).

 Galutinai sutvarkytas pastatas bus perduotas Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos veiklai, čia veiks bibliotekos Vaikų skyrius. Naujoje kultūrinėje erdvėje veiks parodos, vyks koncertai ir susitikimai.

 Iškilmingas sinagogos atidarymas užfiksuotas filme, kuris įdėtas tekste.

Atidaryme dalyvavo Norvegijos ambasadoriaus pavaduotoja Turid Kristin Lilleng, Izraelio ambasadoriaus pavaduotoja Efrat Hochstetler. Kultūros ministerijos Europos ekonominės erdvės finansavimo programos vadovė Dalia Stabrauskaitė.

EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos administratoriai kviečia kartu su Opus Optimum restauratoriais pasidairyti po seniausios Lietuvoje medinės Pakruojo sinagogos interjerą! Pagal išlikusias fotografijas atkuriama unikali, primityvizmo stiliaus XIX a. skliauto tapyba, restauruojami ir atkuriami popieriniai sienų apmušalai. Darbai artėja į pabaigą, netrukus bus atidarymas! Pakruojo sinagogos atgaivinimui skiriama EEE parama ir valstybės biudžeto lėšos pagal Kultūros ministerijos įgyvendinamą programą.

Prestižinis ES įvertinimas – senųjų žydų kapinių Šeduvoje restauravimo projektui

Prestižinis ES įvertinimas – senųjų žydų kapinių Šeduvoje restauravimo projektui

2017 metų Europos Sąjungos apdovanojimuose už Kultūros paveldo išsaugojimą skambėjo ir Lietuvos vardas. Tarp trijų puikiai įvertintų ir vertų paminėjimo restauracijos darbų Europoje atsidūrė projekto „Dingęs Štetlas“ dėka restauruotos senosios Šeduvos žydų kapinės.
Šiose kapinėse žydų kilmės šeduviečiai buvo laidojami iki Antrojo pasaulinio karo, jų teritorijoje rasta apie 1,3 tūkst. paminklų ar jų dalių.
Restauravus paminklinius akmenis iš 800 kapų, identifikuoti 400, iš kurių seniausias – 1812 m., vėliausias 1936 m.

Pakruojo medinėje sinagogoje atkuriamas unikalus interjeras!

Pakruojo medinėje sinagogoje atkuriamas unikalus interjeras!

EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos administratoriai kviečia kartu su Opus Optimum restauratoriais pasidairyti po seniausios Lietuvoje medinės Pakruojo sinagogos interjerą! Pagal išlikusias fotografijas atkuriama unikali, primityvizmo stiliaus XIX a. skliauto tapyba, restauruojami ir atkuriami popieriniai sienų apmušalai. Darbai artėja į pabaigą, netrukus bus atidarymas! Pakruojo sinagogos atgaivinimui skiriama EEE parama ir valstybės biudžeto lėšos pagal Kultūros ministerijos įgyvendinamą programą.

Daugiau apie projektą Pakruojo r. savivaldybės internetinėje svetainėje:
Pakruojo sinagogos interjero atkūrimas

 

Pristatytas Vilniaus sinagogų žemėlapis

Pristatytas Vilniaus sinagogų žemėlapis

„Kai mes kalbame apie žydų kultūrinį paveldą, mes neturime omenyje svetimos tautos, kuri gyveno nutolusi nuo visko ir vieną dieną nusprendė išsikelti. Mes kalbame apie tai, kas buvo Lietuvoje, apie lietuvių tautos paveldą, ne tik žydų“, – sakė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas. Penktadienį ambasadoriaus rezidencijoje vyko Vilniaus sinagogų žemėlapio pristatymas, kurio vienas iš tikslų – parodyti, kad žydų ir lietuvių tautų istorijos yra neatsiejamos.
Iš 135 sinagogų liko tik 1 veikianti Iš viso žemėlapyje pažymėtos net 135 sinagogų vietos, kurios veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Daugiausia žydų maldos namų būta sostinės senamiestyje, aplink Didžiąją Vilniaus sinagogą Žydų bei aplinkinėse – Vokiečių, Gaono, Stiklių – gatvėse. Ten galima suskaičiuoti daugiau nei 30 sinagogų, bet šiandien nė vienas iš šių pastatų neišliko: sinagogos buvo sugriautos, vietoje jų pastatyti kiti pastatai arba pertvarkytos erdvės.

Žiežmarių atnaujinamą sinagogą apžiūri AJC delegacijos nariai

Žiežmarių atnaujinamą sinagogą apžiūri AJC delegacijos nariai

Kaišiadorių meras V.Tomkus ir  LŽB pirmininkė F.Kukliansky prie atnaujinamos Žiežmarių sinagogos 2017m. balandis.

Žiežmarių griūvanti medinė sinagoga atgimsta naujam gyvenimui. Holokausto metu ji paversta getu, į kurį buvo suvaryti ir uždaryti žydai, kuriuos vėliau sušaudė. Netoli sinagogos tebestovi daug išlikusių žydų namų, kurių savininkai nužudyti. Išlikusi medinė sinagoga yra vertingas paveldas, nors joje nebėra, kam melstis. Lietuvos žydų bendruomenė kreipėsi į Kaišiadorių merą ir tarybą dėl sinagogos atstatymo. Pasiūlymas iš pradžių nebuvo priimtas, taryba prieštaravo, reikėjo nemažai pastangų įtikinti, kad senoji sinagoga yra vertybė, kuria domėsis ne tik pasaulio žydai, į ją važiuos turistai, o miestelio žmonės naudosis ja savo reikmėms.

Kaišiadorių miesto taryba perėmė sinagogą 2015 m. panaudai ir kreipėsi į ES struktūrinius fondus dėl jos remonto. Valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšomis buvo parengtas Žiežmarių sinagogos tvarkybos techninis projektas bei atlikti reikalingi tyrimai. Sutvarkius sinagogą, bus įamžintas Kaišiadoryse bei apylinkėse gyvenusių žydų atminimas, pastatas tarnaus šio krašto žmonių kultūrinėms reikmėms.

Sinagogos renovaciją apžiūri Lietuvoje viešinti Amerikos žydų komiteto delegacija.

Žydų paveldo tvarkymui siūloma numatyti atskirą programą

Žydų paveldo tvarkymui siūloma numatyti atskirą programą

Seimo kanceliarijos nuotrauka
(BNS). Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovė Diana Varnaitė siūlo numatyti atskirą finansavimą žydų paveldo tvarkymui. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis idėjai pritaria.

„Mes manytumėme, kad būtų tikslinga didinti finansavimą, aš išsakiau Seimo pirmininkui ir lūkesčius, kad galbūt vertėtų mums visiems kartu, su Kultūros ministerijos vadovybe padiskutuoti apie (…) atskirą eilutę žydų paveldui, ne tik sinagogoms, nes mes turime labai unikalių paminklų, pavyzdžiui, Telšiuose buvusios religinės mokyklos – ješivos pastatas. Tai objektai, kuriais mes turėtumėme didžiuotis kaip mūsų palikimu ir kurie darytų mūsų regionus patrauklesnius, pritrauktų turistų“, – BNS sakė D.Varnaitė po trečiadienį vykusio susitikimo su Seimo vadovu.

Seimo pirmininko atstovė spaudai Dalia Vencevičienė sakė, kad V.Pranckietis išsakė tam pritarimą. „Turime kryptį į paveldą, į jo tvarkybą. Pirmininkas sveikintų idėją, jei Kultūros ministerija priimtų sprendimą dėl atskiros biudžeto eilutės“, – BNS sakė ji.

Važiuoji į istorinį Lietuvos miestelį, o patenki į štetlą. Pasistengus – įmanoma!

KPD
Pradėdamas pasiruošimo Europos žydų kultūros dienai procesą, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patvirtino šių metų renginių temą „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Tai sąmoningas, subrendęs ir aktualus pasirinkimas šaliai, kurioje iki XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigos buvusios gausiausios tautinės bei konfesinės mažumos – žydų – gyvenimas šurmuliavo būtent štetluose!
Žodis „štetl“ prieš apytikriai tūkstantį metų Europoje susiformavusia jidiš kalba reiškia „miestelis“.  Kai 70 m. e. metais buvo sugriauta Jeruzalės šventykla, žydai pasklido po pasaulį, pradėdami naują tautos gyvavimo etapą – gyvenimą diasporoje. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje nuo XIV a. II pusės įsikūrę žydai  ir jų palikuonys vadinami litvakais. Jie – aškenazių, iš Vokietijos žemių Viduramžiais nuo persekiojimų bėgusių žydų, atšaka.
Litvakų pasipriešinimas chasidizmui istorinėje perspektyvoje

Litvakų pasipriešinimas chasidizmui istorinėje perspektyvoje

Nuotraukoje senoji Švėkšnos sinagoga

Aušra Pažėraitė

Pasipriešinimas chasidizmui

Chasidizmas, plitęs alternatyviais būdais, lyg kokie klubai, nepriklausomi nuo bendruomenių, nepaisydami vietinių rabinų autoriteto, o tik savo Cadikų ir rebių, buvo tikras iššūkis ir galvos skausmas. Buvo labai panašu į maištą, gal net anarchiją. Dar daugiau, buvo įtariama, kad tai viena iš užsislaptinusių Šabtajaus Cvi mesianistinio judėjimo modifikacijų, prieš kurias Europoje buvo kovota dar nuo XVII amžiaus pabaigos. Net Vilniaus Gaonas buvo išreiškęs įtarimą, kad jie turi sąsajų su Abiejų tautų respublikoje (toliau ATR) tada egzistavusia frankistų „sekta“. Didelį pasipiktinimą kėlė ir Chasidiška pasaulėžiūra, kylanti iš tokių kabalistinių interpretacijų, kad atrodė, trinasi ribos tarp gėrio ir blogio, tarp košer ir trefa, tarp to, kas šventa, ir kas profaniška. Ir panteistinės idėjos, Cadiko tarpininkavimas tarp Kūrėjo ir žmogaus, ir vos ne stabmeldiškas jo garbinimas. Viskas buvo įvardinta tiesiog erezija. Jau nekalbant apie šventvagišku laikomą santykį su Toros studijavimu, net jei ir patys chasidai buvo, kad kaltino pačius Torą studijuojančius mokslinčius, kad studijuoja ne visai nesavanaudiškai – kas siekia šlovės, kas praturtėjimo, kas gal dar ko nors. Užkliuvo ir pernelyg triukšmingos ir ekspresyvios maldos praktikos, piktnaudžiavimas alkoholiu, ir visa eilė kitų dalykų.

Tvarkoma XIX a. siekianti Alytaus sinagoga

Tvarkoma XIX a. siekianti Alytaus sinagoga

Šiuo metu yra vykdomi Alytaus sinagogos (Kauno g. 9) stogo keitimo, perdangos ir stogą laikančio karkaso stiprinimo darbai. Pabaigus stogo tvarkybos darbus, šiemet taip pat planuojama įrengti žaibosaugą.

„Džiaugiamės atsiradusia galimybe sutvarkyti XIX a. pabaigoje iškilusią mūrinę sinagogą,  liudijančią tuometinės Alytaus bendruomenės aukštą kultūrinį ir ekonominį lygį. Atkreipkime dėmesį, kad po XX a. pradžios gaisrų atstatyta sinagoga tapo viena iš svarbiausių atkuriamo Alytaus centro dominančių. Joje išlikę ir turtingi interjero elementai ─ autentiškas polichrominis dekoras pagrindinėje sinagogos maldų salėje. Šiuo metu svarbiausia yra stabilizuoti Alytaus sinagogos būklę, sutvarkyti stogą, kuris buvo kiauras. Atlikus šiuos avarijos grėsmės pašalinimo darbus, vanduo nebeardys sienų mūro ir sinagoga bus apsaugota, vėliau darbai bus tęsiami“, ─ sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.