ZYDU PAVELDO KONFERENCIJA SEIMAS 2017 09 25 (1)
Tarptautinė konferencija “Diaspora ir paveldas. Štetlas” – rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Seime
Šių metų rugsėjo 25 d. Seimo rūmuose įvyks tarptautinė konferencija “Diaspora ir paveldas. Štetlas”, skirta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai ir Europos žydų kultūros dienai.
Konferencijoje Lietuvos ir užsienio žydų bendruomenės atstovai, mokslininkai, paveldosaugininkai skaitys pranešimus ir diskutuos Lietuvos žydų istorijos, atminties bei paveldo temomis. Konferencijos dalyviai ir svečiai galės susipažinti su nauja Užsienio reikalų ministerijos užsakymu sukurta paroda “Vienas amžius iš septynių. Lietuvos, Lite, Lita”, kurią vėliau numatoma eksponuoti Lietuvos Respublikos ambasadose užsienyje. Minint prasidedančius žydų Naujuosius 5778 metus, bus oficialiai pristatytas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės išleistas kalendorius, skirtas medinių sinagogų paveldui.
Konferenciją organizuoja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Renginį finansuoja Geros valios fondas ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Maloniai kviečiame dalyvauti. Prašome susipažinti su konferencijos programa ir užsiregistruoti internetu https://www.lzb.lt/registracija-i-zydu-paveldo-konferencija/
LŽB talka Sudervės žydų kapinėse Vilniuje
Vilniuje, Sudervės kelio kapinėse sekmadienį rugsėjo 10 d. LŽB nariai ir darbuotojai susirinko tvarkyti kapinių.
Talkoje dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, LŽB pirmininkė su anūkais.
Šią gražią saulėtą rudens dieną prie prasmingos iniciatyvos prisijungė bendruomenės nariai, administracijos darbuotojai ir rabinai – atėjo į talką gerai ir darbingai nusiteikę. Prieš Roš ha Šana ir Jom Kippur talkininkai pasirengę nuveikti gerą darbą – kapinėse rinko lapus, šiukšles,rūšiuodami stiklą, plastiką ir popierių, tvarkė apleistus kapus ir kitaip švarino ir gražinio vienintelių Vilniuje veikiančių žydų kapinių aplinką.
Dėkojame talkininkams už Jūsų nuoširdų darbą!
I
Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos įrašytos į Kultūros vertybių registrą
Vilnius, rugsėjo 5 d. (BNS). Išlikusios ir po žeme esančios Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanos įrašytos į Kultūros vertybių registrą, antradienį paskelbė Kultūros paveldo departamentas. Kaip vertingosios sinagogos savybės Kultūros vertybių registre yra įvardintos Vilniaus Didžiosios sinagogos konstrukcijos, patalpų architektūrinės detalės; buvusių komplekso dalių liekanos ar jų vietos: pirties su ritualiniais baseinais (mikvomis) liekanos, Žydų gatvės trasos vieta bei kultūrinis sluoksnis.
Pirmąją medinę sinagogą Vilniaus žydai netoli Vokiečių gatvės, kunigaikščiui Sluckiui priklausiusiame sklype, pradėjo statyti 1573 metais, kai Varšuvos konfederacija užtikrino kitatikiams lygias teises su katalikais, o bajorams leido savo žemėje statyti bet kurios konfesijos šventyklas. Per miestiečių įvykdytus pogromus sinagoga buvo apgriauta, po to vėl atstatyta. 1633 metais Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Vladislovas IV Vaza suteikė privilegiją getui kurti. Getui paskirtas tankiai žydų apgyvendintas kvartalas tarp Žydų, Skerdyklos ir Šv. Mykolo gatvių, kuriame stovėjo sinagoga. Privilegija taip pat leista šioje vietoje pastatyti naują mūrinę sinagogą. Sinagogos išorė privalėjo skirtis nuo katalikų ir stačiatikių sakralinių pastatų, ji negalėjo būti aukštesnė už aplinkinius namus.
Tiksli Vilniaus Didžiosios sinagogos statybos data nežinoma, tačiau mūrinės sinagogos statybos laikas sietinas su Vladislovo Vazos privilegija. Naujai pastatyta sinagoga buvo ne tik didžiausia, bet ir viena iš gražiausių ir turtingiausių to meto Abiejų Tautų respublikoje.
Priešais sinagogą XVIII amžiuje buvo pastatytas Gaono namas, kuris vėliau už bendruomenės lėšas buvo perstatytas į Gaono sinagogą. Po 1794 m. sukilimo Vilniaus Didžioji sinagoga buvo rekonstruota klasicizmo stiliumi.
Vilniaus Didžioji sinagoga ir prie jos buvę pastatai Antrojo pasaulinio karo metu apgriauti. 1953 metais buvo patvirtintas Vilniaus generalinis planas, remiantis jo bei 1954 metų parengto Muziejaus (dabar Vokiečių) gatvės sutvarkymo projekto sprendiniais, 1955-1957 metais Vilniaus Didžiosios sinagogos ir aplinkinių pastatų liekanos buvo galutinai sulygintos su žeme. Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje 1964 metais baigtas statyti mūrinis vaikų lopšelis – darželis. Pastaruoju metu, iki šių metų rugsėjo 1 dienos pastate buvo įsikūrusi Vytės Nemunėlio pradinė mokykla, kuri išsikėlė jai suteikus naujas patalpas.
Konferencija, skirta Palangos žydų istorijai
Rugsėjo 4 d. Palangos kurorto muziejuje vyko mokslinė konferencija.„Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“. Konferenciją muziejus surengė kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu (BRIAI).
Palangos mieste žydai gyveno apie 500 metų ir visą tą laikotarpį kartu su visa bendruomene stengėsi mažą kaimelį paversti klestinčiu miestu, o tarpukariu – klestinčiu kurortu: užsiiminėjo gintaro perdirbimu, kambarių nuoma, turėjo maitinimo ir gydymo įstaigas, krautuves, viešbučius ir pan. Žinoma ir kitų jų gyvenimo ir buities faktų, tačiau išsamiai tai nėra tyrinėta, todėl visas šis Palangos miesto žydų bendruomenės gyvenimo tarpsnis grimzta užmarštin.
Daug žydų palikimo yra sunaikinta gaisrų, žmonių veiklos, taip pat sovietmečiu vykdyto žydų kultūros naikinimo. Palangoje neliko sinagogos, sudegė ar sunyko beveik visi buvę prekybos ir panašūs pastatai.
Konferencijos rengėjai siekė supažindinti palangiškius ir miesto svečius su žydų bendruomenės gyvenimu ir asmenybėmis, atgaivinti prisiminimą apie juos, įvertinti žydų įtaką miesto raidai bei prisiminti ir pažvelgti į žinomus faktus iš naujo ir atrasti naujus.
Mokslinės konferencijos išvakarėse laišką iš Izraelio LŽB pirmininkei Fainai Kuliansky atsiuntė Palangoje gyvenusi Benjaminovičių šeima. Konferencijoje dalyvavo Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis ir Vilniaus žydų bendruomenės narys Geršonas Taicas. Mokslinėje konferencijoje dalyvavo daug istorikų – mokslininkų iš Lietuvos ir Latvijos: prof. dr V.Vareikis, dr. H.Vitkus, doc. dr. S.Kaubrys, dr. E.Bendikaitė, dr. K.Kapenieks, dr. M.Rupeikienė ir kiti.
Ypač įdomius pranešimus skaitė: dr. E.Bendikaitė apie tris brolius Bruckus – Julių ,Borisą ir Žaną ir dr. K.Kapenieks apie Palangos žydų bendruomenės sprendimą 1921m. likti Latvijoje .
Kaune tęsiasi Čiunės Sugiharos savaitė
Lietuvoje organizuojamos Sugiharos savaitės renginiai vyksta Kaune rugsėjo 2-8 d.
Sugiharos savaitė – renginių ciklas, skirtas įamžinti japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimą. Ši istorinė asmenybė 1939-1940 m. gyveno Kaune ir kartu su olandų konsulu Jan Zvartendijk čia išdavė „Vizas gyvenimui“, išgelbėjusias ne mažiau kaip 6000 žydų gyvybių.
Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda teigė: „Konsulas Č. Sugihara tampa vis žinomesnis pasaulyje, ir todėl džiugu, kad jo žygdarbio atminimas randa vis daugiau formų. Reikšminga, kad ši puiki Sugiharos savaitės iniciatyva kilo būtent Kaune, kuris yra visos Sugiharos istorijos epicentras.“
Anot Kauno miesto mero pavaduotojo Simono Kairio, „Nors Sugiharos savaitė organizuojama pirmą kartą, ji susilaukė didelio dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje. Neįtikėtina, kokį ryšį turi dvi tokios tolimos ir skirtingos šalys. Rugsėjo pradžioje į Kauną atvyks daug garbingų svečių iš Japonijos, tarp kurių bus ir Japonijos Parlamento, Gifu prefektūros, žiniasklaidos atstovai“.
Vicemeras nuoširdžiai kviečia kauniečius ir miesto svečius pasiplanuoti laiką apsilankymui puikiuose nemokamuose renginiuose. Renginių programoje įvairiose Kauno erdvėse vyksta muzikiniai koncertai, simpoziumas, filmų peržiūros, viešos paskaitos, parodos, kūrybinės dirbtuvės ir kiti renginiai.
Sugiharos savaitės metu rugsėjo 2 d. bibliotekoje atidaryta Kotrynos Šešelgytės kurtų japoniškų pasakų iliustracijų paroda. Renginyje dalyvavo Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda, Kauno savivaldybė atstovai, Sugihara Week organizatoriai. Paroda veiks iki rugsėjo 29 d. Daugiau informacijos apie Japonų pasakų iliustracijų parodos atidarymą Kauno V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje:
„Sugiharos savaitė naujai suvienys lietuvių, japonų ir žydų tautas Sugiharos istorijoje. Jame trijų tautų menininkai susitiks bendruose kūrybiniuose projektuose, o mokslininkai diskutuos apie laikmetį autentiškose to laikmečio Kauno erdvėse.“ – sakė vieno iš organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro, vadovas dr. Aurelijus Zykas.
Pristatant Sugiharos istoriją, kauniečiai bei miesto svečiai supažindinami su Japonijos kultūra, kurioje Sugihara užaugo ir kur formavosi jo požiūris, pristatomii regimieji Japonijos pėdsakai Kaune, vyks diskusijos apie humanizmo bei tolerancijos vertybes.
Šventės programa ir jos akimirkos nuotraukose kitame puslapyje.
LŽB Pirmininkės Fainos Kukliansky kalba konferencijoje “Kaip įamžinti Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą ?”
2017-09-04 Lietuvos žydų bendruomenės Pirmininkės kalbą perdavė LŽB Vykdomasis direktorius Renaldas Vaisbrodas.
Gerbiamieji tarptautinės konferencijos “Kaip įamžinti Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą” svečiai,
Dėkoju organizatoriams už suteiktą galimybę Lietuvos žydų bendruomenės vadovės vardu tarti sveikinimo žodį.
Naudojantis šia proga norėčiau kreiptis į gerbiamus konferencijos svečius ir paklausti – kas geriau galėtų atsakyti į konferencijoje keliamą klausimą, jei ne Lietuvos žydai? Lietuvos žydų bendruomenės pastarųjų metų iniciatyva ir aktyviomis pastangomis, svarbūs Litvakų paveldo monumentai bei kultūros ženklai vėl turi šansą atgimti mūsų Tėvynėje, primindami apie didingą Lietuvos Jeruzalės praeitį bei būti išsaugoti ateities kartoms.
Akivaizdu, kad jokie Vilniaus Didžiosios sinagogos vietos įamžinimo, kaip ir bet kurie kiti Lietuvos žydų paveldo klausimai, negali būti svarstomi, neužtikrinus tinkamo Lietuvos žydų bendruomenės įsitraukimo ir dalyvavimo. Didžioji Sinagoga yra mūsų, Lietuvos žydų, vienas ryškiausių kultūrinių-sakralinių simbolių, kurio tinkamas įamžinimas negali tapti atskirų grupių komercinių ar asmeninės savirealizacijos ambicijų įkaitu. Neseniai atlikti archeologiniai tyrimai parodė, kad yra išlikę kur kas daugiau Didžiosios sinagogos fragmentų negu buvo manyta iki šiol. Lietuvos žydų bendruomenė turi teisę ir pareigą dėti visas pastangas, kad šie išlikę Šventovės artefaktai būtų deramai įamžinti, išlaikyta Didžiosios sinagogos vietos rimtis ir pagarba jai.
Tikiu, kad įvairių formų diskusijų apie Lietuvos žydų paveldą, taip pat ir apie Didžiosios sinagogos įamžinimo galimybes ir būdus ateityje tik daugės. Ši konferencija – viena jų, todėl sveikinu organizatorius suteikus pradžią kalbai apie didžiosios sinagogos įamžinimo idėjas, tikimės, kad tai turi perspektyvą tapti produktyviu dialogu. Esami atviri idėjoms bei pasirengę vienyti autoritetingų paveldo specialistų, visuomeninių organizacijų iniciatyvas šia tematika.
Dėkoju renginio organizatoriams ir dalyviams bei kviečiu abipuse pagarba pagrįstam bendradarbiavimui.
Panevėžio žydų bendruomenė kviečia dalyvauti renginiuose, skirtuose Olkinų šeimos atminimui įamžinti.
Asociacijos „Rokiškio teatras“ vykdo projektą, skirtą Panemunėlio žydų Olkinų šeimos atminimo įamžinimui. Šeima nužudyta per Holokaustą. Viena iš projekto partnerių yra Panevėžio m. žydų bendruomenė. Rugsėjo 8 dieną Rokiškyje bus pristatytas spektaklis „Nutildytos Mūzos“ (režisierė Neringa Danienė). Spektaklis sukurtas pagal tikrus įvykius. Pagal projektą spektaklis buvo pristatatytas šių metų balandžio 21 dieną Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje. Asociacijos „Rokiškio teatras“ režisierė, projekto vadovė Neringa Danienė ir aktoriai padėkojo Panevėžio m. žydų bendruomenei už spektaklio pristatymą Panevėžio m. visuomenei ir šiltą priėmimą bendruomenės patalpose.
Spektaklio scenarijus parašytas, remiantis jaunos žydaitės Matildos Olkinaitės dienoraščiu ir amžininkų atsiminimais. Jaudinanti istorija apie Rokiškio rajone, Panemunėlyje gyvenusios vaistininko Naumo Olkino šeimos likimą, apie ne laiku nutildytą, vos pradėjusią skleistis, jaunos talentingos poetės Matildos mūzą. Istorija tampa ypač aktuali vis didėjančių pasaulinių grėsmių kontekste ir verčia susimąstyti apie karo beprasmybę ir šios dienos trapumą.
„Lietuvos Štetlai“ – Europos žydų kultūros diena rugsėjo 3d. 2017, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje
Vilkaviškio muziejaus nuotrauka. Vilkaviškio štetlas
Panešimas spaudai
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia visus vilniečius ir svečius dalyvauti Štetlams skirtame renginyje ir drauge prisiminti bei pagerbti pražudytą įdomų ir brangų Lietuvos istorijos etapą, kuriuo pradedama giliau domėtis bei jį saugoti.
„Diaspora ir paveldas. Štetlas“ – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos patvirtinta 2017 metų Europos žydų Kultūros dienos, minimos rugsėjo 3d. tema. Tai sąmoningas, subrendęs ir aktualus pasirinkimas valstybei, kurioje iki XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigos buvusios gausiausios tautinės bei konfesinės mažumos – žydų – gyvenimas šurmuliavo būtent štetluose!
Sekmadienį, rugsėjo 3d. Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salėje (Pylimo 4, Vilnius) vyks renginys „LIETUVOS ŠTETLAI“ Europos žydų kultūros diena 2017.
Šventė prasidės 9 val. ryto „Beigelių krautuvėlėje“ pusryčiais su beigeliais, autentiškų žydiškų receptų pristatymu ir degustacija. Po to visi galės dalyvauti įdomioje jidiš kalbos pamokėlėje. Išalkusių po pamokėlės lauks antrieji pusryčiai „Beigelių krautuvėlėje“. Nuo 14 val. prasidės vieša paskaita su svečiais ir lektoriais apie Lietuvos štetlus: Anykščius, Eišiškes, Šeduvą, Varėną, Vilkaviškį ir jų mums paliktus ženklus.16 val. laukia Chalos kepimo pamokėlė ir „Beigelių krautuvėlės“ naujos keramikos kolekcijos pristatymas. 18 val. vyks Žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlach“ koncertas.
Vilniaus Šnipiškių bendruomenėje nuo 15 val. koncertuos Rakija Klezmer Orkestar.
Lietuvos tikrovė tokia – norėdami išsamiau susipažinti su pasirinkto istorinio miestelio materialiuoju ir nematerialiuoju kultūros paveldu (pastatų stilistiniais bruožais ir „aura“, kitusia gyventojų sudėtimi ir tuos pokyčius atspindinčiais miestelio struktūros pokyčiais, galiausiai, politinių santvarkų kaita ir jų įvestais ideologizuotais užstatymų kanonais) anksčiau ar vėliau neišvengiamai išgirsime žodį „štetlas“. Suprasti, kas tai yra, pabandyti štetlą įžvelgti dabartinių miestelių pastatų detalėse ir jų išsidėstyme geresnės progos už rugsėjo 3 d. vyksiančius Europos žydų kultūros dienos renginius nesurasite“, – sako Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Žodis „štetl“ prieš apytikriai tūkstantį metų Europoje susiformavusia jidiš kalba reiškia „miestelis“. O tų miestelių, kur žydai sudarydavo iki pusės ir daugiau gyventojų ir kur buvo juntama litvakiškos energijos, verslumo atmosfera, galima vadinti štetlais. Teigiama kad štetlai kūrėsi XVIII amžiuje. Malát, Kúpeshok, Zósle, Ólkenik, Svintsyan, Vilkomir, Gruzd, Eyshishok, Utyan – tai yra tik keli ir šiandieną gyvuojantys Lietuvos miesteliai.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky prisimena savo tėvų štetlą: „Mes nevažiuodavome vasarą pas senelius į kaimą. Mes jų neturėjome, nes jie buvo nužudyti per Holokaustą arba persikėlė iš savo štetlų į Vilnių ar Kauną, nes negalėjo gyventi savo štetluose be artimiausių ir brangiausių žmonių, gulinčių duobėse kartu su kitų nelaimėlių kūnais ir sielomis.
Tačiau likę gyvi Kuklianskiai, mano tėvas, dėdė, besislapstydami nuo nacių, išgulėję duobėje prie Sventijansko kaimo, buvo išgelbėti vietinių kaimo žmonių, bet jie visą gyvenimą ilgėjosi savo namų Veisiejuose ant Ančios kranto. Ir nebuvo jiems gražesnės ir laimingesnės vietos už jų gimtąjį štetlą. Gal dėl to, kad jų mama dar nebuvo nužudyta.
O mano mamos, gimusios Kėdainiuose ir praleidusios vaikystę Šiauliuose ( dideliame štetle – didmiestyje), net akys nušvisdavo, kai prisimindavo kaip su arkliais vežime traukdavo į “kurortą”, netoli Šiaulių esančią Pagelavą.
Der Shtetl…Jų nebeliko. Dabar yra miestai ir miesteliai, bet juose nebėra rabinų, ješivų, sinagogų, žydų…liko tik meilė gimtajai vietai, nes meilė stipresnė už neapykantą. Liko ir prisiminimai, be jų mes šiandien neminėtume štetlų ir jų gyventojų.“
Norintys šiandien surasti gerokai sunykusius ar užmaskuotus žydų buvimo ženklus, galėtų juos rasti centrinėje miesto dalyje, senamiestyje, kur dar išliko raudonų plytų namai. Juk visi nedidelių miestų senamiesčiai statyti žydų. Buvusios mokyklos, sinagogos, vaistinės ir ligoninės taip pat.
Manoma, kad štetlų ištakos siekia XVIII amžių. Tik miestelį, kuriame litvakai sudarydavo iki pusės, o neretai ir daugiau, gyventojų ir kur buvo juntama litvakiškos energijos ir verslumo atmosfera, galima būtų pavadinti štetlu.
Paveldosaugininkai gali papasakoti, kad turgaus diena ir šabas (kassavaitinė šventė, kada žydai nedirbo) buvo pagrindiniai savaitės įvykiai štetle. Abu pastebimi. Apie visa tai daugiau bus dalinamasi prisiminimais iš buvusių štetlų gyventojų. Po Holokausto štetlai nuščiuvo, žydų namai liko tušti su visu užgyventu turtu ir tūkstančių šeimų relikvijomis, į šiuos namus dažnai įsikeldavo kaimynai. Išnyko ir pats žodžio štetlas vartojimas. Dabar mes sakome: miestelis.
„LIETUVOS ŠTETLAI“ Europos žydų kultūros diena 2017
Vokietijos Prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jo žmona Elke Buedenbender ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Paneriuose pagerbė Holokausto aukas
Paminklas Žagarės žydų bendruomenės atminimui
Praėjusią savaitę – Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas Litvakų atminimo sode, įsikūrusiame Žemaitijos nacionaliniame parke, pastatė simbolinę “obelį”, skirtą Žagarės žydų bendruomenės atminimui. Iš metalo sukurtos medžio skulptūros autorius – liaudies meistras Artūras Platakis. Iškilmingoje paminklo atidarymo ceremonijoje Medsėdžio kaime, Platelių seniūnijoje, Plungės rajone dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon, rabinas Kalevas Krelinas, žydų gelbėtojų šeimos atstovas Leonas Levinskas.
Daugiau nuotraukų
Sugiharos savaitės renginiai Kaune
Kviečiame dalyvauti pirmą kartą Lietuvoje organizuojamos Sugiharos savaitės renginiuose, kurie vyks rugsėjo 2-8 d. Kaune.
Sugiharos savaitė – renginių ciklas, skirtas įamžinti japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimą. Ši istorinė asmenybė 1939-1940 m. gyveno Kaune ir kartu su olandų konsulu Jan Zvartendijk čia išdavė „Vizas gyvenimui“, išgelbėjusias ne mažiau kaip 6000 žydų gyvybių.
Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda teigė: „Konsulas Č. Sugihara tampa vis žinomesnis pasaulyje, ir todėl džiugu, kad jo žygdarbio atminimas randa vis daugiau formų. Reikšminga, kad ši puiki Sugiharos savaitės iniciatyva kilo būtent Kaune, kuris yra visos Sugiharos istorijos epicentras.“
Anot Kauno miesto mero pavaduotojo Simono Kairio, „Nors Sugiharos savaitė organizuojama pirmą kartą, ji susilaukė didelio dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje. Neįtikėtina, kokį ryšį turi dvi tokios tolimos ir skirtingos šalys. Rugsėjo pradžioje į Kauną atvyks daug garbingų svečių iš Japonijos, tarp kurių bus ir Japonijos Parlamento, Gifu prefektūros, žiniasklaidos atstovai“.
Vicemeras nuoširdžiai kviečia kauniečius ir miesto svečius iplanuoti laiką apsilankymui puikiuose nemokamuose renginiuose. Renginių programoje įvairiose Kauno erdvėse numatomi muzikiniai koncertai, simpoziumas, filmų peržiūros, viešos paskaitos, parodos, kūrybinės dirbtuvės ir kiti renginiai.
Kaune Žaliakalnio žydų senąsias kapines apžiūrėjo LŽB pirmininkė F.Kukliansky, KŽB pirmininkas G.Žakas, Kauno kapinių priežiūros administratorius E.Mikalauskas
Kauno žydų bendruomenės kvietimu rugpjūčio 15 d. Kaune lankėsi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Pirmininkė Žaliakalnio žydų senosiose kapinėse susitiko su Kauno žydų bendruomenės, Kauno krašto judėjų bei Kauno chasidų sinagogos religinės bendruomenės aktyvu, susipažino su kapinių planu, apžiūrėjo kapinių teritoriją ir pastaruoju metu aštrias diskusijas viešoje erdvėje sukėlusį kapinių kaimynystėje gyvenančio piliečio dekoratyviniais medeliais apsodintą plotą. Kvietimą dalyvauti susitikime, nepaisydamas išeiginės dienos, mielai priėmė Kauno SĮ “Kapinių priežiūra”, žydų kapinių administratorius Edmundas Mikalauskas. Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas ir kiti dalyvavusieji susitikime išreiškė savo poziciją šiuo klausimu: jie ne tik pritaria minėto ploto apsodinimui, bet ir džiaugiasi, kad žmogus savo iniciatyva pagražino kapinių teritorijos dalį, kontrastuojančia su kitur želiančiais menkaverčiais krūmokšniais.
Pasipiktinimą ir tuo pačiu nuostabą kelia ne aplinkos sutvarkymas, o atsakingų žmonių reakcija į vieno liūdnai pagarsėjusio Kauno veikėjo, nuolat mėginančio atkreipti į save dėmesį įvairiais destrukciniais veiksmais, dirbtinai sukeltą skandalą (tuo labiau, kad kapinių teritorijoje yra labiau prieštaringas mintis keliančių plotų: pvz, joje nuo seno gyvena žmonės, šalia savo namų augina daržus, laiko augintinius). KŽB pirmininkas išsakė idėją apie kapinių ribų peržiūrėjimą, nes šiuo metu šios neveikiančios kapinės (uždarytos 1952 m.) užima 8 ha plotą, kurio didelę dalį sudaro žali plotai, kuriuose nebuvo laidojama.
Kultūros paveldo departamentas patvirtino šių metų Europos žydų kultūros dienos temą „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Netrukus skelbsime programą.
Užsieniečių komanda Kaune ėmėsi svarbios misijos
Kaune viešinti užsienio studentų grupė savanoriškais pagrindais tęsia miesto pradėtus darbus Žaliakalnio senosiose žydų kapinėse. 25 jaunuoliai iš Vokietijos, Austrijos, Čekijos, Ukrainos ir Nyderlandų kartu su bendraminčiais lietuviais toliau dokumentuoja tūkstančius kapaviečių. Tai padės identifikuoti, kas, kada ir kur šiose kapinėse palaidota.
8 hektarų ploto Kauno Žaliakalnio žydų senųjų kapinių kompleksas laikomas vienu didžiausių mieste. Istorinės kapinės įsteigtos 1861 metais ir uždarytos 1952 metais. Tai į Kultūros vertybių registrą įtrauktas bei valstybės saugomas Lietuvos kultūros paveldas. Žinoma, kad kapinėse palaidota daug garsių politikų, mokslininkų, religinių lyderių ir kultūros veikėjų, pavyzdžiui, rašytojas Jakovas Lifšicas ar dainininkas Danielius Dolskis. Visgi manoma, kad po sėkmingai atliktos dokumentacijos bus atrasta kur kas daugiau istorinių asmenybių kapų.
Tarptautinė paveldo klausimų ekspertų grupė prie Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė informuoja, jog siekdama objektyviai įvertinti dabartinę situaciją, susijusią su materialiuoju litvakų kultūriniu paveldu, norėdama numatyti prioritetines, su žydų kultūros objektais susijusias paveldosaugos kryptis bei profesionaliai ir efektyviai spręsti aktualiausius Lietuvos žydų paveldo klausimus, sudarė prie LŽB dirbsiančią tarptautinę paveldo ekspertų grupę. Grupėje dirbti sutikimą davė:
Barbara Kirshenblatt-Gimblett, Lenkijos žydų istorijos muziejaus POLIN direktoriaus patarėja, vyriausioji pagrindinių parodų kuratorė.
Assumpció Hosta – Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir paramos asociacijos (AEPJ) Generalinė sekretorė
Sergejus Kanovičius, poetas ir eseistas, nevyriausybinės organizacijos “Maceva” bei Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas
James E. Young, Nusipelnęs Masačusetso universiteto profesorius, emeritas, anglų k. ir judaizmo bei Artimųjų Rytų studijų ir vadovaujantis paminklų ekspertas.
Samuel Kassow, Filosofijos mokslų daktaras, POLIN muziejaus vyresnysis mokslininkas,tyrinėjantis 19-ojo amžiaus ir tarpukario istorijos laikotarpį. Jo knyga: Kas parašys mūsų istoriją? : Emanuelis Ringelblumas, Varšuvos getas ir Oyneg Šabo archyvas išversta į 14 kalbų.
Cilly Kugelman, Berlyno žydų muziejaus Direktoriaus pavaduotoja ir Programų direktorė.
Lyudmila Sholokhova, Mokslų daktarė, YIVO archyvų ir bibliotekos direktorė
Sergey Kravtsov, Jeruzalės Hebrajų universiteto Žydų meno centro vyresnysis mokslinis bendradarbis
Martynas Užpelkis – LŽB paveldosaugininkas.
Grupės sudėtis nėra baigtinė, prie jos prisijungti bus kviečiama ir daugiau Lietuvos bei užsienio ekspertų.
Druskininkuose kuriamas Ž. Lipšico memorialinis muziejus
Romas Sadauskas – Kvietkevičius, DELFI 2017 m.
Antradienį Druskininkų „SPA Vilnius“ surengto parodos „Nuo Druskininkų iki Jeruzalės: Žako Lipšico gyvenimo ir kūrybos akimirkos“ atidarymo metu Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus muziejininkė Aušra Rožankevičiūtė pranešė, kad per porą metų kurorte bus įrengtas ir atidarytas Ž. Lipšico memorialinis muziejus.
Tikisi Druskininkuose eksponuoti Ž. Lipšico darbus Parodos kuratorė A. Rožankevičiūtė priminė, kad prieš metus, minint 125-ąsias pasaulinio garso skulptoriaus Ž. Lipšico gimimo metines, Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui pavyko įgyvendinti ambicingą sumanymą – atvežti į Lietuvą parodyti jo darbus. „Žinoma, milijoninės vertės darbai į gimtuosius Ž. Lipšico Druskininkus nebuvo atvežti, nes čia nėra kur jų eksponuoti. Mūsų dabar svajonė – per du metus, nes juridiniai klausimai sprendžiami ne taip jau greitai, atidaryti Druskininkų Šv. Jokūbo gatvėje Ž. Lipšico memorialinį muziejų“, – sakė A. Rožankevičiūtė.
Alytaus sinagoga keliama naujam gyvenimui
Alytaus sinagogos rekonstrukcijos darbai juda į priekį. Tęsiami praėjusiais metais pradėti šio istorinio pastato rekonstrukcijos darbai. Pernai buvo sutvarkytas sinagogos stogas ir vidinė perdanga, o šiemet jau restauruota apie 50 proc. šiaurinio, rytinės dalies ir dalies vakarinio sinagogos fasado, demontuotos senos betoninės grindys, iki reikiamo lygio atkastas gruntas, atidengti Moterų galerijos arkiniai langai, prie pietinio fasado cokolinės dalies, atkasta ir nuimta kultūrinio sluoksnio dalis.
Šiemet planuojama užbaigti visus pradėtus darbus – restauruoti visą fasadą, išorinėse angose atidengti langus, nuimti likusią dalį grunto pietinėje, rytinėje ir iš dalies vakarinėje pastato dalyse, taip pat sutvarkyti pastato pamatus. Visiems šiems sinagogos rekonstrukcijos darbams Alytaus miesto savivaldybės skyrė 30 tūkst. Eur, dar 118 tūkst. Eur – Kultūros paveldo departamentas.
Pasak Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojos, atliekančios savivaldybės mero funkcijas, Valės Gibienės, pasibaigus rekonstrukcijos darbams sinagogoje planuojama įrengti nedidelį žydų muziejų, o kitas šio istorinio pastato erdves pritaikyti kultūros ir edukacinėms reikmėms: „Ateityje šiose erdvėse galėtų vykti konferencijos, parodos, edukaciniai užsiėmimai vaikams, galbūt kamerinės muzikos ar kino vakarai. Stengsimės šių erdvių įrengimo darbus atlikti minimaliomis sąnaudomis.” Anot mero pavaduotojos, planuojama, kad Alytaus sinagoga ateityje taps Alytaus kraštotyros muziejaus padaliniu.
Jeigu Alytaus sinagogos rekonstrukcijos darbai vyks sėkmingai, šio pastato rekonstrukcijos darbus planuojama baigti 2019 m. pabaigoje.
Alytaus savivaldybės Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus informacija