Paveldas

Holokaustas Šeduvoje: blogis neįsivyrauja iš karto

              Donatas Puslys, Gediminas Šulcas

Pirmoje pokalbio su Šeduvos žydų memorialinio fondo vadovu Sergejumi Kanovičiumi dalyje kalbėjomės apie turtingą tarpukario Šeduvos žydų gyvenimą. Antroji pokalbio dalis perkelia mus į Antrojo pasaulinio karo metus, Holokaustą, kai štetlo pasaulis buvo sunaikintas. Tik pažinę buvusį gyvenimą, gebėsime suvokti šio žiauraus nusikaltimo mastus. Tik tada suvoksime šviesą tų žmonių, kurie padėjo ir gelbėjo savo artimą, ir tamsą tų, kurie dalyvavo pražudant savo kaimynus ir perimant jų turtą.

Kuriant laidą panaudoi kadrai iš kuriamo Sauliaus Beržinio ir Sergejaus Kanovičiaus dokumentinio filmo „Suakmenėjęs laikas“.

Aplankyta griūvanti Alantos sinagoga (papildyta)

Sausio 3 d. Izraelio ambasadorius Amir Maimon, JAV ambasadorė Anne Hall kartu su  Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, Užsienio reikalų viceministru Dariumi Skusevičiumi, Molėtų rajono meru Stasiu Žviniu ir Kultūros paveldo departamento atstovu Alfredu Jomantu vyko apžiūrėti išlikusios Alantos medinės sinagogos, kuri įtraukta į Kultūros vertybių registrą.  Visų apsilankiusių nuomone, pastatą reikėtų skubiai restauruoti kaip išlikusį žydų paveldą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė yra Europos žydų kultūros ir paveldo išsaugojimo ir skatinimo asociacijos narė. Apžiūrėję sinagogą, svečiai Alantos seniūnijoje diskutavo apie jos išsaugojimą ir reikalingą skubų šio pastato restauravimą. Apie diskusiją rašoma Molėtų rajono savivaldybės tinklapyje:

  „Mums visiems labai svarbu, kad istorija būtų atgaivinta, atkurtos visos istorijai reikšmingos ir svarbios vietos. Šiandien kalbame ne apie žydų, o apie Lietuvos paveldą. Tai jūsų istorija, tai yra mano istorija”, – sakė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.
„Pastaraisiais metais Lietuvos kultūros paveldo departamentas nuveikė didžiulį darbą inicijuodamas sinagogų, bažnyčių, kitų svarbių istorinių pastatų restauravimą. Tai – iš tiesų įspūdinga. Čia – vienas iš pastatų, kurio restauracijos laukiame, nes žinau, kad daug amerikiečių ieško kelių atgal į Lietuvą. Tai ir lietuvių, ir žydų išeiviai iš Lietuvos”, – susitikimo metu kalbėjo JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall.
Molėtų rajono savivaldybės meras Stasys Žvinys teigė, kad savivaldybė neturi lėšų sinagogai restauruoti, nors tai yra ir vienintelė išlikusi sinagoga visame rajone, o Izraelio amabasadorius prašo būti šios problemos sprendimo lyderiu. „Nors tai yra visų mūsų bendra atsakomybė, tačiau tenka apgailestauti, kad šiandien savivaldybė iš savo biudžeto tikrai negali skirti atitinkamų resursų būtent šios sinagogos atstatymui. Kiek bendruomenė išgali, tiek sinagoga yra prižiūrima”, – kalbėjo Molėtų rajono meras Stasys Žvinys.
„Net tokiu atveju, jeigu atsirastų pinigai šiai sinagogai tvarkyti, reikia užpildyti turinį šios sinagogos. Logiškai mąstant, sutvarkius pastatą, jeigu juo nesinaudoti, jeigu jį nešildyti, jeigu jį nepanaudoti kažkokiais tai tikslais, tai yra veltui išmesti pinigai”, – susitikimo metu sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Lietuvos žydų bendruomenė jau kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą ir pateikė paraišką Alantos sinagogos tvarkybos darbų finansavimui, tačiau paveldosaugininkai teigia, kad apleistų istorinių pastatų Lietuvoje yra daug daugiau, negu valstybė gali paremti, ir pinigai pirmiausia yra skiriami tiems objektams, kuriuose numatyta veikla bei yra aiški jų paskirtis.

Daugiau nuotraukų

Šeduvos žydai tarpukariu: Holivudo filmai, šokiai ir spalvinga kasdienybė

    Donatas Puslys, Gediminas Šulcas

Pradedame dviejų dalių pasakojimą apie Šeduvos žydus. Mūsų pašnekovas – publicistas, poetas Sergejus Kanovičius, kuris vadovauja Šeduvos žydų memorialiniam fondui. Būtent Šeduvoje po kurio laiko atsiras muziejus, pasakojantis dingusio štetlo istoriją. Ir tai nebus tik muziejus apie žydų gyvenimą Šeduvoje. Tai bus muziejus apie Lietuvos štetlus, kuriuose virė turtingas žydų bendruomenės gyvenimas. Pirmojoje pokalbio dalyje su S. Kanovičiumi kalbame apie tarpukario Šeduvą. Kuriant laidą panaudoti kadrai iš kuriamo Sauliaus Beržinio ir Sergejaus Kanovičiaus dokumentinio filmo „Suakmenėjęs laikas“.

Eilėraštis “Žydiškos gatvelės”

Eilėraštis “Žydiškos gatvelės”

Leibas Stockis [לייב סטאָצקי]

(Vilna,1902 – Vilnius, 1967)

Eilėraštis “Žydiškos gatvelės”

[יידישע געסלעך / idiše geslech ]
Skaito senas Vilniaus žydas Pinchos Fridberg

Tiems, kurie nesupranta jidiš kalbos, mes, Ruta Bloshtein ir Ilona Rūkiene, paruošėme eilėraščio pažodinį. Norime atkreipti dėmesį, kad vertimas atliktas ne iš eilėraščio originalo, kuris yra jidiš kalba, o iš rusiško pažodinio. Pastarąjį tiesiogiai iš jidiš kalbos sukūrė Polina Pailis ir Pinchos Fridberg.

JAV ambasadorė Anne Hall tęsia kelionę po Lietuvą, lankydama tvarkomas žydų gyventas ir žudynių vietas

JAV ambasadorė Anne Hall tęsia kelionę po Lietuvą, lankydama tvarkomas žydų gyventas ir žudynių vietas

2017-12-20 JAV  ambasadorė Lietuvoje Anne Hall atvyko į Šeduvą susitikti su Šeduvos žydų memorialinio fondo atstovais, apžiūrėti įgyvendinamą projektą „Dingęs štetlas“, kur investavus beveik 3 mln. eurų privačių lėšų buvo atkurtos Žvejų gatvėje esančios senosios Šeduvos miesto žydų kapinės. Kaip prisimena projekto autorius Sergejus Kanovičius, 1,3 ha dydžio kapinėse buvo galima pamatyti tik septynis dešimtmečius čia kerojusias usnis ir apsamanojusius, baigiančius sutrūnyti paminklus.

Skulptoriaus R.Kvinto paminklai iškilo  greta masinių žydų žudynių vietų. Šeduvos apylinkėse iš viso yra nustatytos trys žydų žudymo vietos per Holokaustą – Pakutenių ir Liaudiškių kaimuose.

Vienas pirmųjų Šeduvos žydų memorialinio fondo darbų buvo sutvarkyti tai, kas išliko kaip integrali štetlo dalis ir kas mena prarastą gyvenimą –  t. y. senųjų Šeduvos žydų kapinių restauracija. Apleistos, tankia, aukšta žole užžėlusios 1,3 ha ploto užimančios kapinės sutvarkytos 2014 m.

2017 m. Šeduvos žydų kapinių restauravimas buvo pastebėtas ir Europos sąjungos apdovanojimuose už kultūros paveldo išsaugojimą. Fondo atliktas darbas sulaukė atskiro paminėjimo kaip dėmesio vertas projektas. Tokiu būdu  atkreiptas dėmesys į žydų kapines kaip į svarbią kultūros ir istorijos dalį.

Kapinių restauravimo projektą parengė Algimanto Kančo studija.

Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas Sergejus Kanovičius dažnai pabrėžia, kad ne tik stovėjimas prie duobių, kuriose nužudyta didelė dalis Lietuvos žydų, gali padėti įsisąmoninti mūsų piliečių tragediją. Visų pirmiausia reikia pamatyti žmones, kurie žuvo, sužinoti, kaip jie gyveno, ką pastatė, ką paliko. Šiuo metu intensyviai dirbama su Šeduvos žydų muziejaus architektūrinais sprendimais bei ekspozicijų kūrimu.

Seniausią Lietuvoje medinę Pakruojo sinagogą aplankė JAV ambasadorė Anne Hall

Seniausią Lietuvoje medinę Pakruojo sinagogą aplankė JAV ambasadorė Anne Hall

JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke ir Panevžio bei Šiaulių žydų bendruomenių pirmininkais lankėsi restauruotoje Pakruojo medinėje sinagogoje. Seniausios Lietuvoje medinės Pakruojo sinagogos interjeras atkurtas pagal išlikusias fotografijas. Čia atkurta unikali, primityvizmo stiliaus XIX a. skliauto tapyba, restauruoti, atkurti popieriniai sienų apmušalai. Interjeras sulaukia ypatingo dėmesio savo dekoru ir primityvia tapyba. Maža graži medinė sinagoga tapo traukos objektu ne tik žydams, bet iš įvairių šalių atvykstantiems turistams bei Lietuvos gyventojams.

Naujas TV dokumentinių pasakojimų ciklas „Kauno žydų pėdsakais“ kviečia pažinti ir suvokti

 

Nuotraukos iš KAVB Kaunistikos skyriaus archyvo.

Šį savaitgalį INIT EKSTRA TV kanalu kviečiame žiūrėti naują dokumentinį pasakojimą  bendru pavadinimu „Kauno žydų pėdsakais“. Šeštadienį, gruodžio 16 dieną 17:00val.- pasakojimo  apie religiją pirmoji dalis. Drauge su ekspertais – dr. Larisa Lempertiene, dr. Marija Rupeikiene, dr. Aušrele Kristina Pažėraite, gide Asia Gutermanaite, kolekcininku Michailu Duškesu ir kitais , kalbėsime apie Kauno  žydų bendruomenę iki Holokausto.  Ieškodami sąvasties, arba to, kas yra asmens tapatybės sudedamosios dalys ir kaip jos formuojasi ar transformuojasi laiko ir erdvės mikrokosmose, mūsų  atveju Kaune, pabandysime keliauti tais pėdsakais, kurie išliko mieste, puoselėjant  atmintį  ir prisimenant  tradicijas.   Sekmadienį, gruodžio 17 dieną, 17:00 pakviesime pirmąjam pokalbiui apie švietimą. Vilniaus Universiteto docentas  dr. Saulius Kaubrys,  LNB Judaikos tyrimų centro vadovė   Larisa Lempertienė,  LSIM rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėja, muziejininkė Gabija Mackevičiūtė ir lektorė, žydų kultūros tyrinėtoja, gidė  Asia Gutermanaitė  pasakos apie švietimą, kone  labiausiai išplėtota žydų kultūros sritį tarpukario Lietuvoje.  Ciklo scenarijaus autorius ir režisierius Sigitas Valadka sako, kad pirmieji du pusvalandiniai filmai – tik pradžia, autoriai planuoja ateityje tyrinėjimus tęsti ir jais dalintis su visuomene.

Ciklo kūrybinė grupė: Eglė Bendikaitė, Vaida Girčė, Sigitas Valadka, Rytis Meškauskas, Paulius Šlamiškis, Kęstutis Druškevičius.

Projektą  iš dalies finansavo Geros valios fondas. 

———————————————

Prie masinių žydų kapaviečių siūloma skelbti ir aukų, ir budelių pavardes

Prie masinių žydų kapaviečių siūloma skelbti ir aukų, ir budelių pavardes

Nuotraukoje:Tarptautinė mokslininkų komanda tyrinėja Kaune masinių žydų žudynių ir kapaviečių vietas

Gruodžio 14 d. (BNS). Prie masinių žydų kapaviečių Lietuvoje siūloma įrengti stendus, kuriuose būtų skelbiamos ir nužudytųjų pavardės, ir kuo išsamesnė informacija apie egzekucijos vykdytojus.

Iniciatyvą ketvirtadienį Seime pristatęs Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša sako, kad šią idėją dar prieš metus iškėlė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, ją jau kurį laiką puoselėja ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), tačiau tam reikėtų padidinti centro finansavimą.

„Padaryti nėra lengva, nes nėra išsamių tyrinėjimų, negalima kiekvienoje vietoje tiksliai pasakyti, kas yra palaidota. Taip, yra tokie tyrinėjimai, yra dalis medžiagos, tačiau norint apeiti visą Lietuvą, pastatyti tokius stendus, kokį matote Leipalingyje, kaip pavyzdiniame, kaip memorialui, kuris turi pasklisti po visą Lietuvą, medžiagos neužtenka. Todėl akivaizdu, kad reikės finansuoti genocido centro veiklą, reikės lėšų ir mes jas surasime“, – teigė E. Jovaiša.

Liudvikui L. Zamenhofui skirta paroda

Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a. 15) veikia Liudvikui L. Zamenhofui skirta paroda. 

2017-uosius UNESCO paskelbė Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai. Lenkijos institutas Vilniuje Lenkijos užsienio reikalų ministerijos užsakymu Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė  parodą atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva, Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis.

 Kas siejo L. Zamenhofą ir Kauną? Ar tik tai, kad Lietuvą jis vadino savo tėvyne, o jo žmona buvo iš Kauno? Kodėl apie Kauną yra girdėję viso pasaulio esperentininkai?

Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai

Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai

Kupiškio tarptautinę konferenciją apie žydų pastatus ir paminklus atidarė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė. Centriniuose kultūros namuose susirinkusiems svečiams buvo perskaitytas Izraelio valstybės ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono sveikinimas. Jame ambasadorius pažymėjo, kad dažnai keliauja po Lietuvą ir per savo kadencijos metus aplankė daugelį šalies savivaldybių su oficialiais ir privačiais vizitais, ir kur benuvyktų, visur aplanko vietines žydų kapines, kurių Lietuvoje yra daugiau nei du šimtai bei aplanko masines žydų žudynių vietas. Kai kurios yra gerai išsilaikiusios, kitos, deja, apverktinos būklės. Yra visiškai sunaikintų žydų kapinių, kur vienintelis akmuo težymi jų vietą. Kartais matom tik grupę antkapių, iškeltų iš kapų ir keistai sustatytų vienas šalia kito…

Apžiūrėjęs antkapius, žmogus gali  perskaityti išlikusius užrašus. Tos raidės pasakoja ištisą istoriją. Žmogaus vardas, profesija, kokio būdo buvo, metai, kuomet istorija pasibaigė…

Šiais išsakytais ambasadoriaus Amiro Maimono žodžiais ir prasideda knyga „Kupiškio krašto žydų bendruomenės pastatai ir paminklai“, kurią sudarė Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė.

Dr. Marijos Rupeikienės ir jos vyro Antano Rupeikos pastangomis buvo surinkta didelės apimties medžiaga bei nuotraukos apie žydus, kurie gyveno Kupiškyje iki Antrojo pasaulinio karo.

Ypatingo susidomėjimo sulaukė dr. Laros Lampertienės pranešimas apie Kupiškio ir jo apylinkių žydų kapines „Akmenyse saugoma atmintis“. Konferencijos dalyviams ji paaiškino žydų paminklų reikšmę, kurie yra išlikę Lietuvoje ir dalinai Kupiškio rajone.

V. D. Brennerio plakečių, medalių ir monetų parodos katalogas iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinio“

Kviečiame į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos leidinio „V. D. Brennerio plakečių, medalių ir monetų parodos katalogas iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinio“, išleisto bendradarbiaujant su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi, pristatymą. Leidinio sudarytojas kultūrologas Jonas Nekrašius.

 

Profesorius S. Sužiedėlis apie žydų žudynių dalyvius Lietuvoje: tai nebuvo tik saujelė išgamų, bet ir dalis inteligentijos

Profesorius S. Sužiedėlis apie žydų žudynių dalyvius Lietuvoje: tai nebuvo tik saujelė išgamų, bet ir dalis inteligentijos

S. Sužiedėlio teigimu, Lietuva galėjo ir turėjo padaryti daugiau nustatydama ir nuteisdama holokausto vykdytojus. Istorikas sako, kad Lietuvai dėl išžudytų žydų nereikia prisiimti kaltės, tačiau pagaliau reikia be išsisukinėjimų pripažinti lietuvių dalyvavimą holokauste ir nebandyti menkinti mūsiškių dalyvavimo reikšmės. Mat tai, aiškina istorikas, kenkia Lietuvos įvaizdžiui, kuris svarbus net šalies suverenumui apginti. S. Sužiedėlio teigimu, niekas nenorės ginti krašto, kurio įvaizdis toks bjaurus.

LŽB dokumentinio filmo “Aš turiu papasakoti” peržiūra

LŽB dokumentinio filmo “Aš turiu papasakoti” peržiūra

Nuotraukoje: filmo peržiūroje dalyvavę Jakovo Bunkos Paramos ir labdaros fondo vykd. direktorius Eugenijus Bunka, fondo direktorius Daumantas Levas Todesas ir Feliksas Dektoras, filmo prodiuseris, Zevi Žabotinkskio raštų vyr. redaktorius, rusų – žydų intelektualų klubo “Kovčeg” steigėjas Maskvoje.

Lapkričio 23 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Jakovo Bunkos  Labdaros fondo direktoriaus Daumantas Levo Todeso iniciatyva, buvo surengta uždara dokumentinio filmo “Aš turiu papasakoti” peržiūra. Šis filmas – Mašos Rolnikaitės (1927 – 2016) monologas, ji yra garsios knygos, dienoraščio, ” Aš turiu jums papasakoti“ autorė. Tai pasakojimas apie Mašos Rolnikaitės gyvenimo košmarus Vilniaus gete ir Strazdamuižos bei Štuthofo koncentracijos stovyklose.

Filmo režisierius Sergejus Kudriašovas, scenaristai – Sergejus Kudriašovas ir Dilara Tasbulatova. Dokumentinio filmo rėmėjai – Jakovo Bunkos Labdaros fondas ir Geros Valios fondas.

Pristatydamas filmą D.L. Todesas pažymėjo, kad po filmo demonstravimo tarptautiniame festivalyje, jo vadovaujamas fondas padarys viską, kad šį dokumentinį filmą pamatytų kuo daugiau moksleivių visoje Lietuvoje.

Dailininkas S.Bakas: „Adomas ir Ieva turėjo daugiau vaikų, bet man atrodo, jog visa žmonija kilusi iš Kaino“

Dailininkas S.Bakas: „Adomas ir Ieva turėjo daugiau vaikų, bet man atrodo, jog visa žmonija kilusi iš Kaino“

Manau, emociškai man taip pat būtų buvę lengviau savo paveikslus padovanoti žydų muziejui, tačiau buvo akivaizdu, jog paveikslus šiuo atveju turėčiau skirti ne jam, o Lietuvos valstybei. Kita vertus, supratau, jog jei Lietuvos valstybė priims mano dovaną, tai reikš, jog šioje šalyje netrūksta geros valios kovojant su praeities šešėliais, geros valios, leidžiančios nepamiršti nužudytų Lietuvos žydų. Mes kalbame apie siaubingą nusikaltimą ir apie tai, kad naciai turėjo kolaborantų Lietuvoje. Visa tai yra istoriniai faktai. Manau, jaunajai lietuvių kartai labai svarbu tai suprasti.

Panašu, kad žmonės nesugeba pasimokyti. Adomas ir Ieva turėjo daugiau vaikų, bet man atrodo, jog visa žmonija yra kilusi iš Kaino. Kiekvienas žmogus yra pajėgus padaryti ne tik tai, kas geriausia, bet ir tai, kas baisiausia. Tai, žinoma, susiję ir su išsilavinimu, kartais – indoktrinacija arba siaubingu smegenų plovimu. Man skaudu žiūrėti į tai, kas vyksta.

 

Monake pasirašytas memorandumas tarp Europos rabinų konferencijos (CER) ir JAV komisijos dėl Amerikos paveldo išsaugojimo užsienyje

Chief Rabbi Ephraim Mirvis on the right alongside other European religious leaders

Kairėje Vyriausieji rabinai: Didžiosios Britanijos – Ephraim Mirvis ir Prancūzijos – Haim Korsia.

jewishnews.timesofisrael.com

Europos rabinai bendradarbiaus su JAV paveldo grupe, siekdami išsaugoti Holokausto kapines. Monake vykusioje konferencijoje buvo pasirašytas tarpusavio supratimo memorandumas tarp Europos rabinų konferencijos (CER) ir JAV komisijos dėl Amerikos paveldo išsaugojimo užsienyje. Europos pagrindinis rabinų aljansas sutiko dirbti su JAV paveldosaugininkais, siekiančiais išsaugoti Holokausto kapavietes visame žemyne.

“Šis susitarimas reikšmingas, nes ateityje dvi mūsų organizacijos galės glaudžiau  bendradarbiauti”, – sakė po pasirašymo CER prezidentas, vyriausiasis Maskvos rabinas Goldschmidtas. CER yra sukūrusi 11 tūkstančių kapų duomenų bazę. Pasak Goldschmidto, kartu su JAV komisija bus galima pasiekti dar daugiau. „Pasirašytas memorandumas yra ne tik bendradarbiavimo susitarimas, bet ir keitimasis informacija bei tarpusavio pagalba, kuri reikalinga, siekiant išsaugoti nacizmo aukų atminimą”, – komentavo susitarimą rabinas Goldschmidtas.

G. Kanovičius: gera knyga visada yra gyvenimo mokytoja

G. Kanovičius: gera knyga visada yra gyvenimo mokytoja

Bernardinai.lt   Donatas Puslys

Neseniai knygynus pasiekė Rūtos Oginskaitės knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk“, kurioje autorė su rašytoju Grigorijumi Kanovičiumi ir jo žmona Olia piešia ne tik kūrėjo portretą, bet ir ištisos epochos peizažą. Be to, lapkričio 29 dieną Londono Cenrinėje sinagogoje bus pristatoma ir į anglų kalbą išversta rašytojo knyga „Miestelio romansas“. Ta proga su G. Kanovičiumi kalbėjomės apie jo santykį su skaitytojais, meilę tėvynei ir skaudžius mūsų istorijos momentus. 

Patarlė sako, kad savame krašte pranašu nebūsi. Jūsų kūryba yra itin svarbus paminklas Lietuvos žydų istorijai, atminimui. Tačiau knygai būtinas skaitytojas, kuris užmegztų dialogą su kūriniu. Ar Lietuvoje jaučiate tuos skaitytojus, ar juntamas dialogas, diskusija su Jūsų tekstais? Gal iš pastarųjų užsienio leidimų galima daryti išvadą, kad vis dėlto Jūsų kūryba šiandien labiau domina užsienio, o ne Lietuvos skaitytoją?

Aš laikausi nuomonės, kad tėvynėje pranašų būna retokai, dažniausiai galima aptikti gal tik aiškiaregių ar teisuolių. Man regis, pranašas – tai hiperbolė. Neneigčiau, kad mano romanai tai mėginimas sukurti paminklą ikikarinei žydų istorijai ir deramai įamžinti mano gentainių atminimą.

Nedrįsčiau tvirtinti, kad tarp manęs ir mano skaitytojų Lietuvoje vyksta plataus masto diskusija, bet aš gaunu gana nemažai geranoriškų atsiliepimų iš įvairių vietų, iš skaitančiųjų mano kūrybą rusiškai ar lietuviškai. Neturėčiau dėl to skųstis. Man džiugu, kad mano kūryba domisi ir užsienio leidyklos. Pavyzdžiui, kad ir neseniai solidžios Londono leidyklos išleistas mano „Miestelio romansas“.

Vilniuje atidaromas pasaulinio pripažinimo sulaukusio S. Bako muziejus

Vilniuje atidaromas pasaulinio pripažinimo sulaukusio S. Bako muziejus

Trečiadienį Vilniuje vyko spaudos konferencija, kurioje atidarymo išvakarėse pristatytas Samuelio Bako muziejus. Renginyje dalyvavo ir pats garsusis Vilniuje gimęs, šiuo metu JAV gyvenantis Samuelis Bakas.
S. Bakas (g. 1933 m.) – pasaulinio pripažinimo sulaukęs dailininkas, Lietuvai dovanojantis per 50 itin vertingų savo paveikslų. S. Bakas, lydimas artimų šeimos narių, Vilniuje praleis kiek daugiau nei savaitę.

Iškilmingoje ceremonijoje Rotušėje jam bus suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas, menininkas dalyvaus savo vardo muziejaus atidarymo renginiuose. Samuelio Bako muziejus – pirmasis ir kol kas vienintelis muziejus pasaulyje, skirtas šio litvakų dailininko kūrybai (2019 m. planuojama atidaryti Samuelio Bako galeriją Hiustono Holokausto muziejuje, esančiame JAV Teksaso valstijoje). 2017 m. lapkričio 17 d. lankytojams duris atvers pirmoji Samuelio Bako muziejaus ekspozicinė erdvė, kurios plotas – 161 kvadratiniai metrai. Netrukus planuojama įrengti dar vieną ekspozicinę erdvę bei įkurti edukacinį centrą. Muziejuje bus eksponuojama keliasdešimt itin vertingų S. Bako paveikslų, datuojamų 1946-2011 m. Muziejaus atidarymo dieną dailininkas juos oficialiai padovanos Lietuvai. Atidarius antrąją ekspozicinę erdvę, muziejaus kolekcija dar labiau išsiplės: ją sudarys 125 menininko tapybos darbai, taip pat asmeninės donacijos.

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia į spaudos konferenciją

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia į spaudos konferenciją

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus kviečia į spaudos konferenciją, kuri vyks lapkričio 15 d. 11 val. – vienintelio pasaulyje Samuelio Bako muziejaus atidarymo išvakarėse – Naugarduko g. 10/2, Vilniuje. Konferencijoje dalyvaus:

–          Samuelis Bakas, garsus Vilniuje gimęs menininkas, šiuo metu gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose;

–          J.E. Anne Hall, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje;

–          Markas Zingeris, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus (VVGŽM) direktorius;

–          Ieva Šadzevičienė, VVGŽM Tolerancijos centro ir Samuelio Bako muziejaus vadovė.

Po spaudos konferencijos bus galima susitarti dėl išskirtinių interviu su S. Baku ir nufotografuoti muziejuje išeksponuotus S. Bako paveikslus.

Bakas (g.1933 m. Vilniuje) – pasaulinio pripažinimo sulaukęs dailininkas, Lietuvai dovanojantis per 50 itin vertingų savo paveikslų. S. Bakas, lydimas artimų šeimos narių, Vilniuje praleis kiek daugiau nei savaitę. Iškilmingoje ceremonijoje Rotušėje jam bus suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas; menininkas dalyvaus Samuelio Bako muziejaus atidarymo renginiuose (11 16 – uždaras atidarymo renginys, 11 17 – „masterclass“ tapybos pamoka dailės studentams, 11 20 – susitikimas su visuomene).

Prašome patvirtinti savo dalyvavimą spaudos konferencijoje iki lapkričio 13 d.

Tel. (8 5) 231 3179, mob. 8 623 57560

El. p. zivile.juonyte@jmuseum.lt

Vilniuje iš užmaršties prikeliamas unikalus žydų archyvas

Vilniuje iš užmaršties prikeliamas unikalus žydų archyvas

 Andrej Vasilenko/New York Times/Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka/BNS nuotr.

Vilnius, lapkričio 3 d. (BNS). Vilniuje sustiprinus judaikos tyrimus, mokslininkai šiemet identifikavo tūkstančius vertingų žydų rankraščių, jie sovietų okupacijos metais išgulėjo paslėpti bažnyčios rūsiuose, o du nepriklausomybės dešimtmečius buvo išbarstyti po skirtingus archyvus.

Dalis naujai identifikuotų dokumentų šiuo metu pristatomi Niujorke, su rinkiniu ateityje numatoma supažindinti ir Lietuvos visuomenę.

„Kasdieną identifikuojami vis nauji dokumentai leidžia pagrįstai teigti, kad mūsų Nacionalinė biblioteka išsaugojo vieną reikšmingiausių judaikos dokumentinio paveldo rinkinių Lietuvoje ir pasaulyje“, – sako Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovas Renaldas Gudauskas.

Paslėpė bažnyčioje

Vilniuje iki Antrojo pasaulinio karo buvo šimtai žydų visuomeninių, religinių, kultūros ir mokslo organizacijų. Ypač reikšmingas buvo nuo 1925-ųjų iki Antrojo pasaulinio karo veikęs Žydų mokslinių tyrimų institutas YIVO. Jis  tyrė žydų gyvenimą visoje Rytų Europoje, nuo Vokietijos iki Rusijos, nuo Baltijos šalių iki Balkanų, kaupė žydų liaudies folklorą, memuarus, knygas ir publikacijas, žydų bendruomenės dokumentus, leido žodynus, brošiūras ir monografijas.

LŽB nuotaikinga chalos kepimo šventė

LŽB nuotaikinga chalos kepimo šventė

Nuotraukoje: spalio 26-osios vakare Lietuvos žydų (litvakų bendruomenėje chalas kepė net 4 moterų kartos!

Linksmas, su klezmerių muzika, šokiais, gera nuotaika, „Beigelių krautuvėlės” skanumynais – taip vyko chalos kepimo šventė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. Moterys, kas su vaikais, kas su draugėm, su šeimom minkė tešlą, pynė chalas, o po to iškeptas nešėsi namo.

Ar ne laikas Lietuvos duonos kepėjams sugrąžinti buvusį tikrąjį pavadinimą pynutei? Juk Chala – ypatinga, Šabui ir šventėms žydų šeimose kepama duona. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijomis ir religija. Pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai, pirmosios tešlos gabalėlio. Tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“. (Bamidbar 15:20)

   

Viso pasaulio žydai šiemet, jau ketvirtus metus iš eilės rengė chalos kepimo ir Šabato sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Tarptautinio projekto tikslas – bent kartą metuose visiems po pasaulį išsibarsčiusiems žydams susivienyti ir kartu susėsti prie šventinio Šabo stalo.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pakvietė visus prisijungti prie užburiančio chalų kepimo veiksmo spalio 26-os, ketvirtadienio vakarą. Programoje tešlos kildinimas, gražiausios chalos pynimas, žydės moters pareigų, ruošiantis Šabatui, pristatymas, dainos ir šokiai su Rakija Klezmer Orkestar. Salės, kurioje buvo pinamos chalos, ekrane buvo matyti tiesioginės transliacijos per Facebooką iš įvairių pasaulio kampelių, kaip kepa ir linksminasi įvairaus amžiaus žydai.

Daugiau nuotraukų: