Lapkričio 19 dieną  Šiaulių apskrities žydų bendruomenės iniciatyva atverstas dar vienas primirštas Šiaulių miesto istorijos puslapis, menantis pramoninkų Frenkelių šeimą, jos reikšmę Šiaulių pramonei ir apskritai miesto raidai. Gausiai susirinkę žydų bendruomenės, savivaldybės atstovai, “Aušros” muziejaus darbuotojai, svečiai iš Kauno, Klaipėdos dalyvavo atidengiant pirmąją lentelę su naujos Frenkelių gatvės pavadinimu (buvusi Elnio g.). Lentelė pakabinta ant pastato pažymėtu 23 numeriu.

Renginyje dalyvavo ir susirinkusius šiltai pasveikino Izraelio valstybės ambasadorius Lietuvai Amir Maimon, priminęs bendrą žydų ir lietuvių gyvenimo tarpsnį ir bendrą istoriją, kurią privalome gerbti. Apie tai kalbėjo ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės vadovas Sania Kerbelis,  rabinas Kalev Krelin, LR seimo narys Stasys Tumėnas, LZB vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, bei kiti garbus svečiai.

Nuoširdžiai ačiū istorikui Andriui Kvedarui – už netikėtą ir labai informatyvią ekskursiją, apžvelgiant žymiųjų Chaimo ir Jokūbo Frenkelių istoriją.

Vie­nas iš idė­jos ini­cia­to­rių gat­vę pa­va­din­ti vi­sos Fren­ke­lių gi­mi­nės var­du bu­vo vi­ce­me­ras Do­mas Griš­ke­vi­čius. Jis ti­ki­no, kad „Sa­vi­val­dy­bė dar tu­rės bend­ra­dar­biau­ti su šio­je te­ri­to­ri­jo­je esan­čiais vers­lo su­bjek­tais, kad jie kuo grei­čiau pa­si­keis­tų ir sa­vo len­te­les“ su nau­jos gat­vės pa­va­di­ni­mu, – rašoma „Šiaulų krašte“. Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nė, pa­sak D. Griš­ke­vi­čiaus, mo­kė­jo už len­te­lės pa­ga­mi­ni­mą, nes „už na­mo nu­me­rio len­te­lę mo­ka jos sa­vi­nin­kas“. Vi­ce­me­ras vi­lia­si, kad „mies­to biu­dže­te at­si­ras ma­ža ei­lu­tė“, kad bū­tų pa­da­ry­ti Ch. Fren­ke­lio odų fab­ri­ko „da­bar­ties ir praei­ties že­mė­la­piai tu­ris­tams“.

Lapkričio 14d. vyko Seimo Kultūros komiteto išvažiuojamasis posėdis, skirtas Lietuvos žydų paveldui. Posėdis vyko Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre, dalyvaujant komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.

Svarstyti 3 svarbūs klausimai.

1. Dėl papildomų lėšų skyrimo ir teritorijos išplėtimo  Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui (VVGŽM).
2. Žydų paveldo klausimai.
3. Dėl Vilniaus Didžiosios sinagogos atstatymo.

Posėdyje Seimo narys Emanuelis Zingeris pasiūlė rezoliuciją dėl Didžiosios sinagogos atstatymo. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) pareiškė kitokią nuomonę, ją motyvuodama LŽB pirmininkė  Faina Kukliansky pasakė, kad Lietuvos žydai neprašo ir niekada neprašė Lietuvos valstybės lėšų Didžiąjai sinagogai atstatyti. Be to šiuo metu LŽB studijuojamos kitokios priemonės ir problematika, kadangi Lietuvos valstybė (ar Vyriausybė?) pavedė LŽB parengti studiją apie žydų paveldą.

Šiuo metu niekas kitas Lietuvoje neužsiima žydų paveldu, – tik LŽB su valstybinių institucijų pagalba. Tai yra tiesioginė Lietuvos žydų bendruomenės pareiga: kontroliuoti esamo paveldo būklę, tariantis su Lietuvos ir pasaulio paveldosaugos specialistais. Visi archeologiniai kasinėjimai žydų paveldo vietose buvo atliekami su Geros valios fondo ir LŽB lėšomis.

Lietuvoje išlikusios visos sinagogos priklauso LŽB, kuri kartu su vietos savivaldybėmis rūpinasi jų atstatymu. LŽB nuomone, Didžiosios sinagogos sakralinę vietą panaudoti  pagal paskirtį nėra jokios galimybės ir poreikio, nes tiek žydų, kurie ten melstųsi, Lietuvoje nėra. (Be to valstybė nėra tiek turtinga, kad skirtų pinigus sinagogų atstatymui.)

LŽB pasiūlė Seimo Kultūros komiteto posėdyje atidėti svarstymą, kol bus atlikta studija apie Didžiosios sinagogos atstatymą ir esamų liekanų įamžinimą.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atriume pristatyta paroda „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“ . Visi parodos eksponatai ir sienų dizaino elementai – iš Martyno Mažvydo bibliotekos judaikos kolekcijos.

Vilniaus krašto žydų bendruomenės nariai vieni pirmųjų apžiūrėjo parodą, kurią jiems maloniai pristatė Lara Lempertienė, humanitarinių mokslų daktarė, Judaikos centro vadovė. Ji papasakojo apie tarpukario Lietuvos žydų socialinį gyvenimą, modernųjį meną, literatūrą, žydų knygas ir skaitymo kultūrą, leidybą, mediciną.

Parodos ekspozicijoje išties pristatytas turtingas ir įvairiaspalvis visos Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenių gyvenimas tarpukariu su socialine rūpyba ir medicinos sistema, švietimo ir ugdymo institucijomis, menu, mokslu ir literatūra. Paroda įdomi, suteikianti naujų žinių apie Lietuvos žydų gyvenimą.

Dėkojame Larai už įdomų pasakojimą, patirtus įspūdžius, sužinotas naujienas ir kviečiame visus, kuriems rūpi žydų istorija, aplankyti šią parodą.  Vilniaus krašto žydų bendruomenė padovanojo Judaikos institutui G. Talo fotografiją, joje – Vilniaus senamiestyje žaidžiantys vaikai, fotografuota,  9-ojo deš. pradžioje. Nuotraukose apsilankymo akimirkos.

Nacionalinėje dailės galerijoje penktadienį atidaryta retrospektyvinė fotomenininko Antano Sutkaus paroda. Toks išsamus 79 metų menininko kūrybos pristatymas surengtas daugiau nei po dešimtmečio pertraukos. Didžiojoje galerijos salėje eksponuojama per 300 A. Sutkaus fotografijų.

 Vienas „KOSMOS“ kuratorių, fotografas Gintaras Česonis teigė, jog A.Sutkus yra išskirtinė Lietuvos fotografijos figūra. „A.Sutkus yra nepaprastai svarbus visam kultūros laukui. Su jo kūryba užaugo ne viena karta. Nėra paprasta į ją pažvelgti naujai. Prisilietus prie Sutkaus archyvo daugelis pripažįsta, kad jo kūryba yra neaprėpiama, tai yra visa visata. Iš čia, turbūt, ir kilo parodos pavadinimas „KOSMOS“ – tai yra neaprėpiama daiktų ir laiko visuma“, – kalbėjo G.Česonis. Kitas parodos kuratorius Thomas Schirmböckas sakė, jog A.Sutkus, jo nuomone, yra vienas didžiųjų XX a. fotografų.

Prieš dvejus metus išleistas A.Sutkaus fotografijų albumas, skirtas Vilniaus ir Kauno geto kaliniams “IN MEMORIA” su tekstu anglų kalba.
Paroda nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki sausio 13 d.

Lietuvos žydų bendruomenėje (LŽB) spalio 24 d. įvyko diskusija dėl žydiškojo paveldo perspektyvos 2020 metais, apie svarbiausius tikslus ir uždavinius Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų kontekste. Diskusijoje pagrindinis dėmesys skirtas Vilniaus Didžiosios sinagogos paveldo išsaugojimui.

Susitikime dalyvavo LŽB bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, bendruomenės nariai, JAV ambasados Lietuvoje patarėja politikos ir ekonomikos klausimais Shai Moore ir LŽB paveldosaugos grupės užsienio ekspertai: Lyudmila Sholokhova (YIVO, JAV), Assumpcio Hosta (AEPJ, Ispanija), Sergey Kravtsov (Hebrew University of Jerusalem, Izraelis).

Žydų paveldas yra svarbus ne tik žydams, jis svarbus Lietuvos valstybei,  aktualus visiems, kam rūpi paveldo klausimai, – priminė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky. Daugelį metų diskutuojama apie Vilniaus Didžiosios sinagogos paveldo išsaugojimą, apie LŽB vaidmenį šiame procese, ką daryti su sinagogos vietoje stovinčiu vaikų darželio pastatu, po kuriuo archeologai rado sinagogos likučius. Šiemet vasarą atkastas įspūdingas radinys – sinagogos bima.  Ne viskas paprasta šioje buvusios sinagogos vietoje. Šiemet darželio pastatas, kurį ketinta griauti, išnuomotas dvejiems metams kelioms organizacijoms. Ne paslaptis, kad egzistuoja ir komerciniai interesai panaudoti šią ypatingą vietą.

Maloniai kviečiame sudalyvauti susitikime-diskusijoje

Žydiškojo paveldo perspektyvos 2020 metais: svarbiausi tikslai ir uždaviniai Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų kontekste, vyksiančioje  spalio 24 d. 17.30  val.
Lietuvos žydų bendruomenėje, adresu Pylimo g. 4.

Susitikime dalvauja LŽB paveldosaugos grupės užsienio ekspertai:
Lyudmila Sholokhova (YIVO, JAV), Assumpcio Hosta (AEPJ, Ispanija), Sergey Kravtsov (Hebrew University of Jerusalem, Izraelis).

Registracija: renginiai@lzb.lt