Naujienos

Rabinas Šmuelis Abba Sniegas už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV-ojo laipsnio ordinu

Rabinas Šmuelis Abba Sniegas už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV-ojo laipsnio ordinu

Aut. Geršonas Taicas

Šmuelis Abba Sniegas gimė 1878 m. Rokiškyje ( jidiš – Rokišok). Š. Sniegas
mokėsi žydų pradžios mokykloje, 1913 m. baigė Slabados (Vilijampolės) „Kneses
Israel“ ješivą (judaizmo dvasinę seminariją). Per pirmąjį pasaulinį karą buvo ištremtas į Rusiją, Pskovo guberniją. Nuo 1916 m. ten dirbo rabinu.

Rokiškio miesto vaizdas XX a. 

Dar mokykloje buvo pastebėti Š. Sniego gabumai, aplinkiniai jį vadino tiesiog išminčiumi arba Izraelio Gaonu. Galimai, aukščiausiojo žydų dvasinio vadovo titulą  berniukas pelnė dar ir todėl, kad iš tiesų jo mama Eide Menkina, buvo Vilniaus Gaono Elijahu ben Šlomo Zalmano pro pro vaikaitė.

20 amž. pradžia. Nuotraukoje dešinėje Rokiškio žydų banko pastatas

1918 m. Š.Sniegas grįžo į tėvynę ir aktyviai įsijungė į Lietuvos žydų  bendruomenės
veiklą. Dalyvavo pirmajame Lietuvos žydų bendruomenių suvažiavime, buvo žydų tarybos narys.  Dirbo „Slabodos ješivoje“.

Rabinas Š.Sniegas 1918-1920 dalyvavo Nepriklausomybės kovose su lenkais.
1926 m. liepos 1 d. Lietuvos krašto apsaugos ministro įsakymu rabinas Š.Sniegas buvo paskirtas kariuomenės kapelionu, jo pagrindinės pareigos – rūpintis religiniu karių žydų gyvenimu. Tuo pačiu metu jis aktyviai bendradarbiavo Lietuvos kariuomenės laikraštyje. Visi stebėjosi jo gražia lietuvių kalba. Amžininkai dar ilgai prisimindavo Š.Sniegą kaip  ryškią asmenybę, palaikiusią Lietuvos nepriklausomybės idėją.

Prie paminklo J. Basanavičiui Rokiškyje. Daktaras Basanavičius buvo Lietuvos kultūros lyderis, kuris protestavo prieš įstatymą, kuris 1924 m. uždraudė žydų savivalda .

1939 m. spalio pabaigoje, Lenkijos žydų federacijos Niujorke pasiūlymu, Lietuvos
Raudonojo Kryžiaus globojamas,  Š. Sniegas  suorganizavo žydų pabėgėlių Registracijos ir išeivijos komitetą. Rabinas Š. Sniegas buvo vienas iš pagrindinių organizatorių, kuris padėjo apie 6000 žydų išvykti ir išsigelbėti, gavus Čiunės Sugiharos tranzitines ,,gyvenimo vizas“ į Japoniją ir kitas šalis.

Už nuopelnus Lietuvos valstybei tarpukario Lietuvoje kariuomenės kapelionas rabinas Šmuelis Arba Sniegas buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV-ojo laipsnio ordinu  ir Lietuvos nepriklausomybės medalių

  1941 m. Š.Sniegas, kartu su žmona atsidūręs Kauno gete, tapo  Kauno geto seniūnų tarybos nariu. Buvusio Lietuvos kariuomenės vyriausiojo rabino Š. Sniego  žmona Holokausto žiaurumo neišgyveno. Rabiną bandyta gelbėti, jam išrūpinus Salvadoro pilietybės dokumentus.  1944 m. iš Kauno koncentracijos stovyklos Š. Sniegas buvo perkeltas į Dachau koncentracijos stovyklą .

Vokietijos šaltiniai pasakojo, kad 1945 m. koncentracijos stovykloje  rabinas Š.Sniegas slaptai surengė žydų Pesacho šventę. 1945 m. balandį Dachau koncentracijos stovyklą užėmus JAV kariuomenei, Holokaustą išgyvenę žydai buvo išgelbėti, ir įkūrė  rabinatą, kurio vadovu tapo Š.Sniegas.

Rabinai Š.Sniegas ir Š. Roso  paruošė ir išleido Babilono Talmudo naują leidimą pagal senąjį Vilniaus klasikinį leidimą. Tą Talmudą spausdino broliai spaustuvininkai Romai. Tai buvo pirmas leidimas paskelbtas Europoje po Holokausto.

1954/55 m.  Š. Sniegas emigravo į Izraelį.

Rabinas Š. Sniegas palaidotas garbingoje antroje eilėje prie pagrindines judėjų šventyklos (kur dabar yra Raudų siena).

Rabino  Š. Sniego (1878-1970) kapas yra Alyvų kalvoje Jeruzalėje.

Ant jo antkapio užrašyta: „Garsusis rabinas Shmuelis Abba sūnus rabino Nechemijo Moshe Sniego gimė Rakishok, Lita. Miuncheno bendruomenės vyriausiasis rabinas ir ,,Slabados ješhivos“ studentų rabinas ir Lita žydų vadovas, mirė 1970 m.“

Žydų kapinės Alyvų kalvoje.

Judėjai tiki, kad atėjus Mesijui,  nuo pirmos kapinių eilės prasidės mirusiųjų prisikėlimas.

Maištininkas iš Žagarės, išdrįsęs kritikuoti Staliną: verti žinoti faktai apie litvakų poetą O.Mandelštamą

Maištininkas iš Žagarės, išdrįsęs kritikuoti Staliną: verti žinoti faktai apie litvakų poetą O.Mandelštamą

Autorius: Rūta Ribinskaitė, Lietuvos žydų bendruomenėŠaltinis: 15min

Šiemet minint 130-ąsias Osipo Mandelštamo gimimo metines, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia iš naujo susipažinti su vienu ryškiausių sidabro amžiaus Rusijos poetų. Skaitytojams pristatome gerokai primirštus arba kai kam visai nežinomus faktus apie fenomenalųjį poetą Osipą Mandelštamą.

Osipo Mandelštamo šeima – tiek iš motinos, tiek ir iš tėvo pusės – kilę iš Lietuvos. Litvakiškosios Mandelštamų šaknys slypi Šiaurės Lietuvoje – Žagarės miestelyje. Teigiama, jog giminė miestelyje apsigyveno apie XIX amžiaus pradžią.

Poeto mama Flora Mandelštam (Verblovskaja) buvo muzikė, tėvas Häckelis–Emilis Mandelštamas priklausė pirmajai pirklių gildijai, buvo odininkas. Vis dėlto sukūrę šeimą Flora ir Emilis Mandelštamai gyveno Varšuvoje, kur ir gimė būsimasis poetas ( 1891 m. sausio 15 d.), o 1896-1897 metais šeima persikėlė į Sankt Peterburgą.

Beje, istorinėse dokumentacijose aptikta, jog Mandelštamai 1896 metais buvo apsistoję ir Kaune.

(Ne) puoselėtas žydiškumas? Žydiškoje šeimoje gimęs Osipas Mandelštamas, kad ir kaip bebūtų neįprasta, laikėsi atokiau nuo judaizmo.

Poetas 1911 metais buvo pakrikštytas evangelikų liuteronų bažnyčioje. Manoma, jog tuometinis O. Mandelštamo pasirinkimas buvo sąlygotas pragmatiškų tikslų – tam, jog poetas galėtų likti gyventi Sankt Peterburge. Lietuvos žydų bendruomenės nuotr./Osipas Mendelštamas Maištaujanti kūryba Mandelštamas studijavęs Heidelbergo, Sorbonos ir Peterburgo universitetuose.

Pirmąjį ir bene žymiausią savo eilėraščių rinkinį „Akmuo“ išleido 1913 m., paskutinįjį „Eilėraščiai“ – 1928 m. Savo kūryboje poetas gana atvirai reiškė kritiką tuometinei valdžiai. Be abejo, represinis Stalino režimas siekė susidoroti su O. Mandelštamo kritika, tad poetui teko patirti persekiojimą, kalinimus, tremtį ir brutalius kankinimus. Poetas mirė Vladivostoke 1938 metais nuo išsekimo. Iki šiol poeto kapas nėra žinomas.

Minint 130-ąsias Osipo Mandelštamo gimimo metines, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia iš naujo susipažinti su vienu ryškiausių sidabro amžiaus Rusijos poetų – Osipu Mandelštamu. Prisijunkite prie virtualios poezijos popietės sausio 15d. 14 val. ir pasiklausykite įžvalgų apie poeto įnašą į kultūrinį Lietuvos gyvenimą, susipažinkite su galbūt ne taip gerai žinomais Mandelštamo gyvenimo faktais bei išgirskite skambias poeto eiles. Virtualią popietę rasite paspaudę šią nuorodą. Originalo kalba poeto eiles skaitys aktoriai Larisa Kalpokaitė bei Viačeslavas Lukjanovas. Lietuvių kalba poeto eiles skaitys Viktorija Verikaitė.

 

Skaityti plačiau
Minint 130-ąsias Osipo Mandelštamo gimimo metines, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia pažinti “Osipo Mandelštamo poeziją ir kaip Lietuvos kultūrinio paveldo dalį”

Minint 130-ąsias Osipo Mandelštamo gimimo metines, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia pažinti “Osipo Mandelštamo poeziją ir kaip Lietuvos kultūrinio paveldo dalį”

Minint 130-ąsias Osipo Mandelštamo gimimo metines, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia iš naujo susipažinti su vienu ryškiausių sidabro amžiaus Rusijos poetų – Osipu Mandelštamu.
Prisijunkite prie virtualios poezijos popietės sausio 15d. 14 val. ir pasiklausykite įžvalgų apie poeto įnašą į kultūrinį Lietuvos gyvenimą, susipažinkite su galbūt ne taip gerai žinomais Mandelštamo gyvenimo faktais bei išgirskite skambias poeto eiles.
Renginys bus transliuojamas Facebooko puslapyje:
DĖMESIO !!!
Youtube nuoroda tiems, kurie neturi Facebooko matyti ir klausytis .
Originalo kalba poeto eiles skaitys aktoriai:
Larisa Kalpokaitė bei Viačeslavas Lukjanovas
Lietuvių kalba poeto eiles skaitys:
Viktorija Verikaitė
Poetas pristatomas pagal humanitarinių mokslų daktarės Elenos Suodienės paruoštą tekstą “Osipo Mandelštamo poezija – Lietuvos kultūrinio paveldo dalis”.

Apie poetą O. Mandelštamą rusų kalba papasakos literatas,tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos pirmininkas Levas Mesengiseris.

„Tai, ką mums padovanojo Mandelštamas – lengvas, protingas, aštrialiežuvis, elegantiškas, tiesiog grakštus, gyvybingas, jausmingas, visada įsimylėjęs, atviras, aiškiaregys, laimingas net savo nervų ligos ir politinio košmaro sutemose, jaunas ir, galima sakyti, jaunatviškas, įmantrus ir rafinuotas, ištikimas ir išradingas, šypsantis ir kenčiantis, – priklauso patiems laimingiausiems XX a. poetiniams atradimams“,- teigia žymus italų kino režisierius Pjeras Paolo Pazolinis.
#PiešiuLaisvę

#PiešiuLaisvę

Sausio 13 d. išvakarėse Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pakvietė vaikus ir jaunimą nupiešti neužmirštuolės žiedą, taip prisimenant bei pagerbiant gynusius mūsų laisvę ir išsaugojusius šalies nepriklausomybę. Dėkojame Kauno žydų bendruomenei, Panevėžio žydų bendruomenei, Šiaulių krašto žydų bendruomenei, Žydų bendruomenei “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” , Klaipėdos žydų bendruomenei ir vaikams – Bernardui, Arianai, Vincui, Danieliui, Kajui, Luizai, Daniel, Tėjai, Sofijai, Luisai, Emiliui, Anitai, Polinai, Augustinui, Elizai, mažąjai Beatryčei, Dianai, Zojai, Adomui, Arnui, Soniai, Natanui, Liukai, Dianai, Vladikui, Zlatai, Nikolei, Marijai, Norai, Dovui, Meirai,  Lizai Markui ir visiems!

Dalinamės Jūsų piešiniais!

 

 

Mūsų visų iškovotai laisvei  30 metų. Sausio 13-oji, Lietuvos žydai ir  draugai prisimena ir vertina (papildyta)

Mūsų visų iškovotai laisvei  30 metų. Sausio 13-oji, Lietuvos žydai ir  draugai prisimena ir vertina (papildyta)

Tankai prie LRT. P.Lileikio nuotrauka

Aleksandra Jacovskytė – scenografė, fotomenininkė, grafikė

Aleksandrą mes dažniau vadinam Šura, kuri čia  prisimena 1991m. sausio dienas.  Ji gyvena Vilniaus centre, todėl tuo įtemptu laikotarpiu pas ją rinkdavosi draugai, su jais tą baisią naktį ji sekė įvykius per LRT TV.

,,Mačiau ir iki šiol prisimenu paskutinius kadrus, kai į TV įsiveržė sovietų kareiviai, vaizdas nutrūko, stojo tamsa… Jausmas buvo šlykštus,- prisimena Šura. Ar buvo baisu? Jaučiau tą patį, ką ir visi. Aš netikėjau, kad tas tarybinis marazmas grįš, Lietuvos žmonės jau buvo kitokie, jie pajuto laisvę, todėl grįžti nebūtų įmanoma, jau buvo neįsivaizduojama pritarti Tarybų sąjungos valdžios veiksmams, ką jie išdarinėjo, – man tai buvo visiškai aišku. Net po kelių mėnesių prasidėjus pučui, sakiau sau : ne, negali šito būti…”

 

 Parlamento gynėjai Foto: KAM archyvas, Tadas Dambrauskas

 

Algirdas Malcas – Žydų bendruomenės “Vilnius-Lietuvos Jeruzalė” vadovas

Skaityti plačiau
Vakcinavimo lyderė jau paskiepijo 15 proc. šalies gyventojų: skelbiama, kad sumokėjo itin dosniai pasiskiepyti galima neišlipus iš automobilio

Vakcinavimo lyderė jau paskiepijo 15 proc. šalies gyventojų: skelbiama, kad sumokėjo itin dosniai pasiskiepyti galima neišlipus iš automobilio

DELFI.lt

Užsisakyti iš anksto, dosniai sumokėti, skaitmenizuoti paskirstymą ir užtikrinti tiekimą net į atokiausius šalies kampelius – štai kaip Izraeliui pavyko tapti vakcinavimo nuo COVID-19 lyderiu: vos per dvi savaites šalis sugebėjo paskiepyti daugiau nei 15 proc. iš 9,3 mln. šalies gyventojų, skelbia „Reuters“.

Pirmasis teisingas Izraelio sprendimas buvo nepagailėti lėšų pirmosioms vakcinoms. Šalies valdžia viešai neatskleidžia, kiek sumokėjo už JAV bendrovės „Pfizer“ ir partnerių iš Vokietijos „BionTech“ sukurtus skiepus. Vienas anonimu panoręs išlikti šaltinis teigia, kad ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vyriausybė už „vieną vakcinos dozę moka 30 dolerių, o tai kone dvigubai daugiau nei kitos šalys“. „Pfizer“ išplatintame pareiškime teigiama, kad bendradarbiaudama su Izraeliu farmacijos bendrovė „taiko kainos formulę, paremtą vakcinos kiekiu ir pristatymo terminais“, tačiau daugiau detalių atskleisti nepanoro. Be to, Izraelis farmacijos bendrovėms pasiūlė greito populiacijos vakcinavimo modelį, kuris galėtų pasitarnauti kaip šablonas, taikytinas ir kitoms šalims: stebėtinai sėkmingi nedidelės valstybės su universalia sveikatos priežiūros sistema, centralizuota pacientų duomenų baze ir technologinėmis galimybėmis užtikrinti skaitmenizuotą platinimo tinklą rezultatai.

Izraelio sveikatos ministras Yuli Edelsteinas sako, kad ekonomikos kontekste net ir didesnė suma už vakcinas yra pagrįstos ir būtinos išlaidos, kurios neabejotinai atsipirks.

Skaityti plačiau
Kviečiame solidarizuotis akcijoje #PiešiuLaisvę

Kviečiame solidarizuotis akcijoje #PiešiuLaisvę

Gerbiami Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės lyderiai, nariai, draugai, bičiuliai,

artėja Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena, minėsime kruvinų sausio įvykių 30-ąsias metines.

1991 metais šią dieną įvyko taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga užimti Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus reikšmingus objektus.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia vaikus ir jaunimą skirti šią dieną istorijos pažinimui ir solidariai su Lietuvos visuomene įsisegti Neužmirštuolės ženkliukus. Prašome nupiešti neužmirštuolę ir atsiųsti kokybišką jos fotografiją stambiu planu arba laikant piešinį rankose.

Po savo darbu prašome parašyti autoriaus vardą ir amžių bei miestą. Taip pat prašome parašyti trumpą atsakymą į klausimą „Ką man reiškia laisvė?”

Nufotografuokite savo darbą ir siųskite. Labai lauksime jūsų fotografijų iki Sausio 11 d. 12 val. Siųskite e-paštu projects@lzb.lt

Neužmirštuolės šablonas (ne) kūrybiškiems  http://bit.ly/3pZ8kAk

Gautus vaizdinius sudėsime į vieną didelį plakatą, kurį viešinsime sausio 13 d. ryte Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės informaciniuose kanaluose.

Akciją galėsite sekti socialiniuose tinkluose #PiešiuLaisvę

Taip pat Sausio 13 d. ryte bendruomenių languose, žydų istorinio paveldo objektų languose uždekime atminimo žvakes už laisvę!

Prisijunkite prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ apie iškovotą laisvės pergalę

Prisijunkite prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ apie iškovotą laisvės pergalę

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti ir iniciatyvą globojantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kviečia Lietuvos švietimo įstaigas, valstybės institucijas, įstaigas ir organizacijas bei visus geros valios žmones prisiminti 1991 metų sausį iškovotą pilietinę pergalę prieš agresorių ir prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“.

Kviečiame visus prisiminti ir paminėti prieš trisdešimt metų iškovotą mūsų laisvės pergalę.  2021 metų sausio 13 d. 8.00 valandą ryto kartu dešimčiai minučių languose uždekime vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes.

1991 metų sausį vienybės ir laisvės siekio vedini  Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę.  Tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės nepriklausomybę.

Užuojauta

Su giliu liūdesiu pranešame, kad 2021 m. sausio 9 d. eidama 81 metus, mirė ilgametė bendruomenės narė Dora Abromsonienė. Nuoširdžią užuojautą reiškiame šeimai ir artimiesiems.

Kovodami su antisemitizmu puoselėjame žydų gyvenimą

Kovodami su antisemitizmu puoselėjame žydų gyvenimą

IHRA ANTISEMITIZMO APIBRĖŽIMO PRAKTINIO NAUDOJIMO VADOVAS

Kova su antisemitizmu: Komisija ir Tarptautinis Holokausto atminimo aljansas išleido IHRA praktinio antisemitizmo apibrėžimo naudojimo vadovą.2021 m. Sausio 8 d. – buvo paskelbtas IHRA praktinio antisemitizmo apibrėžimo naudojimo vadovas. Šį dokumentą užsakė Europos Komisija ir paskelbė kartu su Tarptautiniu Holokausto atminimo aljansu, šį projektą rėmė Vokietija, pirmininkaujanti Europos Sąjungos Taryboje. Nors IHRA veikiantis antisemitizmo apibrėžimas nėra teisiškai įpareigojantis, jis tapo plačiai naudojamu įrankiu visame pasaulyje. Jis suteikia žinių, šviečia žmones apie antisemitizmą,  moko atpažinti kaip kovoti su jo apraiškomis.

Remiantis išsamiais tyrimais, kuriuos atliko Federalinė antisemitizmo tyrimų ir informacijos departamentų asociacija (Bundesverband RIAS), vadove pateikiama tarptautinių organizacijų, nacionalinių administracijų, pilietinės visuomenės ir žydų bendruomenių iš visos Europos gerosios patirties apžvalga. 35 gerosios praktikos pavyzdžiai nuo teisėsaugos mokymų iki įvykių registravimo ir pranešimo. Be to, leidinyje yra aprašomi 22 antisemitizmo atvejai Europoje, kurie pabrėžia IHRA darbinio antisemitizmo apibrėžimo svarbą, vertinant antisemitizmo apraiškas. Šiais metais Komisija planuoja priimti išsamią ES kovos su antisemitizmu strategiją. Pirmininko pavaduotojas Schinas sakė:

Citata
„Mes turime kovoti su antisemitizmu, kai tik su juo susiduriame. Žydų gyvenimas – mūsų visuomenės dalis ir mes esame pasiryžę jį apsaugoti. Šis naujas vadovas palengvina visų įsipareigojimų vykdymą. Tai atsako į mūsų valstybių narių prašymus geriau dalytis žiniomis apie IHRA apibrėžimo naudojimą. Vadovas taps dar viena vertinga priemone valstybėms narėms veiksmingai įgyvendinti svarbią Tarybos deklaraciją dėl kovos su antisemitizmu “.

NUORODOS

Pasaulio žydų kongresas gedi dėl Emilio Kalo (ז”ל) mirties

Pasaulio žydų kongresas gedi dėl Emilio Kalo (ז”ל) mirties

Pasaulinis žydų kongresas gedi mirus Emil Kalo ז”ל, garsaus Bulgarijos žydų bendruomenės lyderio, kuris beveik 20 metų ėjo Bulgarijos žydų organizacijos „Shalom“ prezidento pareigas.

„Emilis gimė netrukus po karo, tuo metu, kai Bulgarijos žydų gyventojai buvo pavargę kovoti dėl  migracijos į Izraelį. Žlugus komunistiniam režimui, jis buvo vienas iš tų, kurie atsakingai kovojo už naujos gyvybės įkvėpimą apmirusiai bendruomenei “, – sakė WJC prezidentas Ronaldas S. Lauderis. „Jis buvo žinomas rašytojas, kuris dalyvavo ir Bulgarijos politikoje, Emilio gyvenimas simbolizavo pagarbą ir meilę, kurią Bulgarijos žydai jaučia savo gimtajam kraštui, juk Bulgarijos žydų reintegraciją į žydų pasaulį buvo nutraukta dviem kartoms.

Tebūnie jo atmintis palaiminta ir įkvepianti ateities kartas “.

70 metų Kalo, dešimtmečius aktyviai dirbo WJC, 2013 m. buvo išrinktas vykdomojo komiteto nariu, jis iki jo mirties dirbo WJC biudžeto ir finansų komisijoje.

Dabartinis „Shalom“ prezidentas Alekas Oskaras sakė, kad „Emilio Kalo indėlis į postkomunistinės Bulgarijos žydų atgimimą, jo pirmininkavimo bendruomenei metu visada bus prisimenamas su pagarba“.

Užuojauta

Užuojauta

Reiškiame nuoširdžią ir gilią užuojautą poetei Elenai Suodienei dėl mylimos mamos netekties.

Mama Alina Gailiūnienė-Vyšniauskaitė – kaunietė( 1933 – 2021) – habilituota biomedicinos mokslų daktarė, gydytoja.

Užjaučiame visus artimuosius.

Amerikos žydų komiteto pareiškimas apie Vašingtone riaušininkų sukurstytą antivyriausybinę agitaciją

Amerikos žydų komiteto pareiškimas apie Vašingtone riaušininkų sukurstytą antivyriausybinę agitaciją

Riaušininkai susirinko prie JAV Kapitolijaus pastato.

2021 m. Sausio 7 d. – Niujorkas

Sausio 6 d. prezidento D.Trumpo įkvėptų ir kurstomų lojalistų puolimas prieš JAV Kapitolijų nebuvo politinis protestas. Tai buvo asmenų, kai kurių ginkluotų karinio stiliaus ginklais, maištas, jie tikėjo ir turėjo pagrindo manyti, kad vykdo aukščiausių tautos pareigūnų ir dešimčių kitų išrinktų pareigūnų nurodymus „sustabdyti vagystę“.

AJC (Amerikos žydų komitetas)   buvo pasibaisėjęs,  sausio 6-osios įvykiu. Nuliūdino tai, kad Amerikos demokratijai bandyta nuplėšti garbę, maištininkai organizavo kraujo praliejimą, chaosą ir negarbę. Tie, kurie įvykdė nusikaltimus, turi už tai atsakyti – taip pat ir tie, kurie skatino ir tikėjosi jais pasinaudoti.

Kol Amerika apmąsto šį gėdingą epizodą, AJC ragina pripažinti šias tiesas:

Skaityti plačiau
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai

Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai

DELFI.lt

Gabrielius Landsbergis, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras; Gabi Ashkenazi, Izraelio Valstybės užsienio reikalų ministras

„Atpirkimo tikslas yra išgelbėti tiesą“, – sakė Vilniaus Gaonas Elijas ben Saliamonas Zalmanas, vienas žymiausių pasaulyje Toros ir Talmudo aiškintojų, savo darbais padaręs įtaką religiniam ir kultūriniam Lietuvos žydų savitumui. Lietuvos Respublikos Seimas, minėdamas 300-ąsias šio pasaulinio lygmens mąstytojo gimimo metines, 2020-uosius paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.

2020-ieji buvo dedikuoti itin turtingai 700 metų besitęsiančiai žydų istorijai Lietuvoje. Nepakartojami lietuviški štetlai išaugino ne tik daug religinių autoritetų ir išminčių, bet ir visame pasaulyje žinomų žydų menininkų. Po Lietuvos dangumi išsiskleidė tapytojo Marko Šagalo kūrybinis talentas. Prisiminimai apie Lietuvą gyvi šiuolaikinio Izraelio rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus kūryboje, įkvėpė apmąstyti egzistencijos paslaptis Emanuelį Leviną, suteikė nostalgiško skambesio Lėjos Goldberg eilėraščiams. Minėdami išskirtinę Lietuvos žydų istoriją, prisimename ir baisią Holokausto tragediją. Visi kartu privalome įsipareigoti niekada jos nepamiršti, sąžiningai ir objektyviai įvertinti bendrą savo praeitį, kad ir kokia ji būtų skausminga.

Skaityti plačiau