YOM HaShoa
2021 m. balandžio 7 d. 20 val. (Izraelio laiku) vyks valstybinė ceremonija Holokausto atminimo dienos proga. Jad Vašeme visų Holokaustą išgyvenusių žmonių vardu kalbės Izraelio Lietuvos žydų asociacijos valdybos narė Roza Bloch.
Ceremonija bus transliuojama visose Izraelio žiniasklaidos priemonėse ir 46 šalyse.
Nors žydai Lietuvoje gyvena ne vieną šimtmetį, iki šiol ne visi susimąstome, kiek jų istorijos ir kultūros paslapčių tyko Vilniuje. 15min tęsia pasakojimų ciklą „Susipažinkime“, kurio tikslas pažinti mūsų šalyje gyvenančias tautines mažumas. Tad kviečiame pažinti žydų bendruomenę Lietuvoje.
„Žydai gyveno Lietuvos teritorijoje iki tol, kol Lietuvos vardas buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Vėliau buvo paskelbtos privilegijos žydams įvairiuose miestuose LDK. Žydai gavo visaverčių šalies piliečių teises ir galėjo laisvai atlikti religinius ritualus, taip pat vykdyti įvairias prekybas ir kt. Masinį žydų atvykimą į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę išprovokavo daugybė žydų pogromų, apėmusių Vakarų Europos šalis tuo metu, kai siautė siaubinga maro epidemija“, – pasakoja G.Taicas.
Pasak Vilniaus Gaono žydų muziejaus, LDK žydų bendruomenė nuo seniausių laikų buvo savita ir skirtinga. Kitaip nei kitos žydų bendruomenės. LDK žydai turėjo senas šaknis ir labai gilias religines tradicijas. Lietuvoje veikė garsios religinės mokyklos – ješyvos. Taip pat iš Lietuvos kilo daug žymių rabinų, kantorių, Talmudo žinovų.
Lietuvos žydų bendruomenė buvo beveik visiškai sunaikinta holokausto Lietuvoje ir Lenkijoje metu. Tačiau ir šiandien žydų bendruomenės atstovų galima rasti skirtinguose Lietuvos miestuose.
Žydų kultūros paveldas yra neatsiejama Lietuvos ir Kauno istorijos dalis. XX a. pradžioje žydai buvo viena gausiausių Kauno miesto bendruomenių, aktyviai dalyvavo miesto politiniame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime, kūrė savo mokyklas, sinagogas, ligonines, vaikų namus. Šiandien žydų bendruomenių taip pat yra Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei kituose miestuose.
Pasak Lietuvos žydų bendrijos nario Viljamo Žitkausko, žydų bendruomenė yra glaudžiai bendradarbiaujanti.
Kovo 31 d. 2021 mirė Izraelyje eidamas 104-uosius metus mirė gydytojas, buvęs 100 metrų bėgimo dukart Lietuvos čempionas Mykolas Preisas. Jis palaidotas Jeruzalėje šalia savo žmonos Olios “Har Menucha” kapinėse. Preisų šeima emigravo į Izraelį 1973m. Jis ten dirbo valstybės sveikatos apsaugos medicininėje komisijoje.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisimena M.Preisą kaip žinomą gydytoją ir sportininką. Reiškiame nuoširdžią užuojautą dėl netekties velionio šeimai.
M.Preisas buvo paskutiniuoju bėgimo rungties tarpukario Lietuvos čempionu. Pirmenybėse jis triumfavo dvejus metus paeiliui – 1939-1940-aisiais, nuotolį įveikęs vienodu laiku – per 11,5 sek.
1948 metais M.Preisas gyveno Vilniuje, Rožių alėjoje įkūrė Sporto medicinos centrą, buvo jo pirmasis vyriausiasis gydytojas. Prieš karą du kartus 100 metrų bėgimo Lietuvos čempionu tapusį M.Preisą sportininkai prisimena kaip puikų organizatorių.
,,Makabi” judėjimas tarpukario Lietuvoje apie Mykolą Preisą rašė, kad jo, talentingo bėgiko makabiečio sportinė žvaigždė sužibo 1938m.
Knygoje ,,Lietuvos sporto klubo ,,Makabi” 1916–2016″ M.Preisas prisiminė savo vaikystę ir paauglystę, jis mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, ten turėjo daug draugų, jautė gerą, šiltą rūpestingos klasės auklėtojos Rozalijos Sondeckienės įtaką.
Toliau skaitykite jo prisiminimus iš knygos: Vaikas būdamas jis
Izraelio prezidentas Reuvenas Rivlinas siunčia padėkos laišką Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei dėkodamas už nuostabią monetą, įteiktą jam minint Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo metines.
Prezidentūros nuotr. / Prezidento vardu Izraelio vadovui įteikta Vilniaus Gaono moneta
ELTA, BNS 2021 m. balandžio 1 d.
Pagal įstatymą, LGGRTC direktorių skiria ir atleidžia Seimas. Kad pareigūnas būtų atleistas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras. Šiame balsavime planavo nedalyvauti Seimo „valstiečiai“ ir „darbiečiai“.
Atstatydinti pernai paskirtą pareigūną siūlė Seimo valdyba. Jos sudaryta darbo grupė konstatavo, kad A. Jakubauskui nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kyla susipriešinimas, o viešai nagrinėjama situacija centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją.
,,Centre dėl darbo atmosferos, informacijos teikimo darbuotojams ir darbuotojų teisės laisvai reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus ribojimo yra susiklosčiusi konfliktinė situacija tarp centro generalinio direktoriaus Ado Jakubausko ir dalies darbuotojų“, – teikdama Seimui siūlymą atleisti LGGRTC vadovą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Su centru atsisako bendradarbiauti universitetai ir Lietuvos istorijos institutas dėl dabartinės vadovybės, nes jos veikla neatitinka mokslinių standartų“, – teigė ji.
Mieli bendruomenės nariai!
Prieš Purim šventę pakvietėme jus dalyvauti tradiciniame kostiumų ir kaukių konkurse, apsirengti karnavaliniais kostiumais, nusifotografuoti ir atsiųsti mums nuotraukas. Tačiau nesitikėjome tokio antplūdžio nuotraukų ir piešinių, kuriose gaminote ir piešėte Purim šventės skanėstą „Homentašen“.
Piešinių, nuotraukų, o ir to saldaus trikampio formos sausainio, ir bandelės receptų buvo tiek daug, kad pagalvojome, jog galėtume išleisti knygutę skirtą jo didenybei „Homentašen“, bet tai ateities planai…
O dabar skelbiame konkurso nugalėtojus:
Originaliausias kostiumas suaugusiųjų kategorijoje – Lilia Dulkė
Vaikų kategorija – Mark Svešnikov
Gražiausias šeimos kostiumas –Viljamo ir Aleksandros Žitkauskų šeima
Gražiausia kaukė – Marija Jurkevičiūtė
Paskatinantis prizas jauniausiam konkurso dalyviui – Adam Segal
Daugiausiai nuotraukų su įvairiausiais kostiumais atsiuntusiems – Ronui, Larai ir Glorijai Rozovskiems.
SVEIKINAME!
Mieloji Maša,
Sveika sulaukusi gražaus jubiliejaus, kurio taip laukėme visi. Mes Mašą pažįstame kaip šiltą, energingą, visada ištiesiančią pagalbos ranką, aktyvią Šiaulių krašto žydų bendruomenės narę, kurią mylime ir gerbiame.
Tegul 70-metis bus didžiausia šventė jums ir tiems, kuriems esate brangi.
Norim palinkėti laimės, džiaugsmo ir sėkmės, kad širdyje jauna išliktumėte ir ateitis būtų šviesi!
.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia į virtualią ekskursiją po vienintelę pagal visus judėjų kanonus veikiančią Vilniaus choralinę sinagogą. Virtuali ekskursija su gidu suteiks galimybę apsilankyti Sinagogoje, susipažinti su žydų kultūriniu ir kulinariniu paveldu, patirti Didžiųjų žydų švenčių tradicijas.
Virtualios ekskursijos metu galima aplankyti istorinės sinagogos patalpas, mikvę, košerinę virtuvę, pamatyti vienintelę Lietuvoje išlikusią macų kepimo mašiną, susipažinti su žydų religija, filosofija, tradicinėmis žydiškomis šventėmis, gyvenimo būdu, išgirsti žydiškas giesmes. Norintiems pažinti žydišką kulinarinį paveldą siūlomos virtualios pamokos košerinėje sinagogos virtuvėje. Per šešis tūkstantmečius susiformavę griežti religinių ir pasaulietiškų švenčių papročiai ir tradicijos gaminti tik tai šventei būdingus patiekalus. Pavyzdžiui, naujų metų šventės Roš ha Šana stalui kepamos tik apvalios chalos, ruošiama žuvies galva, Chanukos laikotarpiu gaminamos riebios spurgos ir kepami bulviniai blynai, o Purimo vaišėms kepamos „Hamantašen“ – tradiciniai aguonomis įdaryti sausainiai.
Vilniaus choralinę sinagogą kasmet aplanko apie 10 000 turistų, didelė dalis jų – Holokaustą išgyvenusių, po pasaulio diasporas išsibarsčiusių litvakų palikuonys, taip pat miesto gyventojai, moksleiviai, studentai, socialiniai partneriai iš kultūros ir turizmo srities Lietuvoje bei užsienyje. Dėl koronaviruso sinagogos lankymas yra apribotas, todėl virtuali ekskursija pritaikyta ir lietuviams, ir užsienyje gyvenantiems litvakams, kurie turi galimybę bent virtualiai apsilankyti savo tėvų vaikystės ar jaunystės sinagogoje.
Pasak Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, virtuali pažintis su žydų kultūra ir tradicijomis skatina miesto bendruomenės daugiakultūriškumo raišką bei populiarina žydų kultūros paveldą.
Kviečiame keliauti su titrais ir Hebrajų kalba.
Projektą „Vilniaus choralinė sinagoga: malda, virtuvė, mikvė“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
www.DELFI.lt
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus ir EZCO kūrybinė agentūra pristato iniciatyvą „Menas kuria toleranciją“, įkvėptą dailininko Samuelio Bako kūrybos ir gyvenimo istorijos.
Iniciatyvos tikslas – pasitelkiant Vilniuje gimusio ir Holokaustą išgyvenusio Samuelio Bako meną, paskatinti atvirai, šiuolaikinėmis interaktyviomis priemonėmis diskutuoti tiek apie praeitį, tiek apie dabarties visuomenei jautrius klausimus, atrasti istorinius ženklus, tolerancijos svarbą“, – pranešime žiniasklaidai teigia Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorė Kamilė Rupeikaitė.
Iniciatyva „Menas kuria toleranciją“ apjungia jau įgyvendintas fizines ir virtualias Samuelio Bako muziejaus veiklas bei ekspozicijų plėtrą. „Virtuali realybė tampa virtualybe, kurioje pastaraisiais mėnesiais teka mūsų gyvenimas, paženklintas ne tik apribojimų, bet ir atradimų.
Vienas jų – meną pažinti kviečiantis portalas www.menas.samuelisbakas.lt, besiremiantis Vilniuje prieš beveik 90 metų gimusio dailininko Samuelio Bako kūryba. Ši interaktyvi svetainė, pasitelkiant menininko naudojamas metaforas ir simbolius, kelia etinius klausimus ir skatina diskutuoti, kam reikalingas menas“, – pasakoja Samuelio Bako muziejaus vadovė Ieva Šadzevičienė.
SU PESACH ŠVENTE – VIENA SVARBIAUSIŲ JUDAIZMO RELIGINE METINE PAVASARIO ŠVENTE.
SVEIKINAME VISUS SU PESACH ŠVENTE. GRAŽAUS PASIBUVIMO IR ŠILTO PABENDRAVIMO ŠEIMOSE.
Tai aukojimo vakaras, įvykęs prieš pat Dievui išvaduojant izraelitus iš Egipto. Per Pesach valgoma nerauginta duona – maca. Pirmas, antras ir paskutinis vakarai pažymimi didele vakariene su griežtomis tradicijomis: šeimos galva skaito išėjimo knygos fragmentą, maldas, liturginių himnų rinkinį. Prieš valgį atliekamos rankų plovimo apeigos. Prieš sventės vakarienės pabaigą, pastatoma graži taurė su vynuogių sultimis ir paliekamos pravertos durys, tai „pranašo Elijo taurė“
Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.
Visos Lietuvos žydų bendruomenės laiku gavo šventines siuntas su košeriniais macais. Šioje nuotraukoje macus priima Kauno žydai.
SVEIKINA KlAIPĖDOS ŽYDŲ BENDRUOMENĖS PIRMININKAS FELIKSAS PUZEMSKIS.
Kovo 27 d. žydų tauta visame pasaulyje pradėjo švęsti Pesach šventę, – tai pavasario šventė, susijusi su žydų išėjimu iš Egipto vergovės – pradedant 15-ąją Nisano mėnesio diena, šventė bus švenčiama visą savaitę iki balandžio 4 d. Dalinamės Šiaulių krašto žydų bendruomenės narių jaukiomis šventinės Pesach vakarienės akimirkomis savo namuose. Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai antrus metus iš eilės dėl karantino negali susirinkti visi kartu ir skambant žydiškoms melodijoms linksmai kartu atžymėti šią gražią pavasario šventę. Šiemet ir vėl kiekvienas švenčiame savo namuose.
Lietuvos žydų bendruomenė pasirūpino macų pristatymu visoms regioninėms bendruomenėms, o Šiaulių krašto žydų bendruomenės administracija pasirūpino, jog iki švenčių visiems bendruomenės nariams macų dėžutės būtų saugiai išdalintos arba pristatytos į namus.
Be to, pirmąją šventinę dieną visų Šiaulių krašto žydų bendruomenės narių stalus pasiekė šventinės Pesach vakarienės rinkiniai su tradiciniais žydiškais patiekalais: kapota silke (foršmaku), vištienos kepenėlių paštetu, vištienos vyniotiniu, vištienos sultiniu su macos kukuliais (maca kneidlach) bei imberlach. Už tai esame dėkingi restoranui „Žemaitis“ ir Geros valios fondui. Tad nors pandemija ir pakeitė mūsų tradiciją susėsti prie vieno bendro šventinio stalo, stengiamės išlaikyti šventinę dvasią Šiaulių krašto žydų bendruomenėje ir bent jau mintimis pabūti kartu prie bendro stalo.
Mieli draugai,
Svarbus Moshe Kantor pranešimas, kuris mums rūpi – ES dotacija žydų bendruomenėms patvirtinta!
Per pastaruosius kelerius metus vienas iš SAKC (Saugumo ir krizių centras) pagal EJC tikslus stengėsi stiprinti bendradarbiavimą su Europos institucijomis, kad sustiprėtų saugumas, parama ir pasirengimas mūsų bendruomenėms.
2018 m. gruodžio 6 d. Europos Vadovų Tarybos deklaracijoje dėl kovos su antisemitizmu pabrėžiama, kad žydų saugumas yra neatidėliotina būtinybė ir reikia greičiau imtis veiksmų.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina Lietuvos žydų bendruomenę ir litvakus visame pasaulyje religinės šventės – Pesacho proga.
„Nuoširdžiai sveikinu Lietuvos žydų bendruomenę ir visus litvakus su ypatinga religine Pesacho švente. Ji siejama su tūkstančius metų branginamomis tradicijomis, kurios primena išėjimą iš Egipto, įprasmina pamatines vertybes – žydų tautos dvasinį atgimimą ir laisvę. Deja, jau antrus metus Lietuvos ir pasaulio žydai pasitinka Pesachą sunkiomis sąlygomis ir ne visos šeimos gali kartu susiburti į iškilmingą Sederio vakarienę. Noriu nuoširdžiai palinkėti, kad ši išsivadavimą ženklinanti šventė, atbundanti gamta sustiprintų tikėjimą, jog visos negandos bus įveiktos. Būkite sveiki ir laimingi, tegul išmintis bei ištvermė lydi kiekvieną Jūsų žingsnį, tegul saulėta nuotaika užlieja Jūsų širdis ir namus. Chag Pesach sameach – linksmos Pesacho šventės!“, – sakoma premjerės sveikinime.
Mirė Buvusių getų kalinių sąjungos narys Izaokas Glikas ( 1937-2021). Dėl skaudžios netekties reiškiame nuoširdžią užuojautą dukroms Juditai ir Dianai, anūkams, visiems artimiesiems. Liūdime kartu su Jumis. Linkime stiprybės išgyventi be galo sunkų laiką, kai netenki tėvelio. senelio, žmogaus, kuris buvo toks artimas ir brangus.
Izraelio ambasadorius Lietuvai Yossi Levy sveikina Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę artėjant PESACH šventei.
Kovo 27 d. prasideda Pesachas – pati svarbiausia žydų šventė, truksianti net aštuonias dienas. Tradiciškai šios šventės data nustatoma pagal mėnulio kalendorių ir švenčiama stojus pirmajai pilnačiai po pavasario lygiadienio. Šventės pavadinimas kilo nuo žodžio PESAH, reiškiančio „praėjo pro šalį“ ir primena istorinį žydų tautos, vedamos Mozės, išėjimą iš Egipto vergovės.
„Šios šventės simbolinė prasmė – kad iš Egipto išėjo ne atskiros žydų šeimos, o viena vieninga žydų tauta. Žydų tauta atsikrato vergovės ir išeina tam, kad pasiektų Pažadėtąją žemę ir ten pradėtų kurti savo valstybę“, – šventės reikšmę aiškina Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė.
Tūkstantmetės Pesacho tradicijos
Pasak žydų kultūros ir religijos žinovės Natalijos Cheifec, nors išėjimas iš Egipto vyko daugiau nei prieš 3300 metų, tačiau Pesacho tradicija per šimtmečius išliko beveik nepakitusi: aštuonių dienų šventės pagrindinis momentas yra sederis, vakaras, kai skaitoma Agada, meldžiamasi, sėdama prie Pesacho stalo ir valgoma iš kearos – tradicinės sederio lėkštės.
Kearoje visada bus 6 produktai: kauliukas, simbolizuojantis avį, paaukotą išeinant iš Egipto, karti daržovė (dažniausiai – salotos lapas) ir krienai, primenantys apie kartų, sunkų žydų tautos gyvenimą vergovėje Egipte, neutralaus skonio daržovė (dabar dažniausiai naudojama bulvė) – simbolis, kad Dievas iš anksto žinojo apie žydams teksiančius išbandymus, ir saldi tamsios spalvos masė, daroma iš obuolių, kriaušių ir datulių, simbolizuojanti perėjimą iš kartumo į saldumą, iš tragedijos – į laimę. Paskutinis produktas ant kearos – kiaušinis, kuris sederio metu mirkomas į sūrų vandenį. Pasak Natalijos Cheifec, sūrus vanduo reiškia ašaras, išlietas vergovėje, ir sūrią Raudonąją jūrą, kurią Mozės vedamiems žydams pavyko pereiti nesušlapus kojų.
Sėdint prie Pesacho stalo tradiciškai išgeriamos keturios taurės raudono vyno ar vynuogių sulčių, o vaikai suaugusiems užduota simbolinį klausimą: kuo ši naktis skiriasi nuo kitų? Atsakymas – ilgas pasakojimas apie Dievo ženklus ir stebuklingą išėjimą iš Egipto.
Macų gamybos paslaptis
Kitas tradicinis Pesacho patiekalas – macai. Macai – paprastas neraugintų miltų paplotėlis, kuris tradiciškai valgomas Pesacho šventės metu. Pasak Nataljos Cheifec šio kepinio receptas gimė atsitiktinai: „Žydų tauta iš Egipto išeiti turėjo skubiai, nebuvo laiko pasiruošti. Todėl duona, kurią moterys buvo iš vakaro užraugusios, nespėjo iškilti. Teko kepti ją ankščiau, nei paprastai – taip gavosi macai. Įdomus faktas – per Pesachą negalima valgyti ar namuose laikyti jokių raugo maisto produktų, todėl ruošiantis Pesachui kruopščiai tvarkomasi, kad kokioje namų kertėje neliktų nė gabalėlio raugintos duonos“.
Žydiškų patiekalų gaminimo receptas iš macų video pasakojime
Žydų bendruomenė macų pagamindavo ir suvalgydavo labai daug
Natalja Cheifec prisimena, kad gausi iki karo Lietuvoje gyvenusi žydų bendruomenė macų pagamindavo ir suvalgydavo labai daug, tačiau po karo macus kepė tik viena Vilniaus choralinėje sinagogoje išlikusi macų kepimo mašina. Šiandien macai kepami užsienyje ir vežami į Lietuvą.
Iš macų galima gaminti ir kitus patiekalus, kurie atsiduria ant tradicinio Pesacho stalo. Vienas jų – tradiciniai kukuliai Kneidlech, kurių receptu ir gamybos technologija dalinasi Faina Kukliansky ir Natalija Cheifec. Pasak tradicinę žydų virtuvę praktikuojančių moterų, šie kukuliai ypač skanūs su vištienos sultiniu. „Sakome, kad geras vištienos sultinys yra vaistas. Žinoma, dabar labiausiai reikia saugotis, tačiau susirgus stiprus ir skalsus sultinys tikrai nepakenks“, – sako F. Kukliansky.
RECEPTAI:
Kneidlech – macų kukuliai
500 g. macų miltų (arba sumaltų macų)
3 kiaušiniai
Druska
20 ml aliejaus
Žydiškas višienos sultinys
Košerinė višta
Morka
Svogūnas
Gabalėlis moliūgo
Poras
Cukinija
Gabalėlis saliero
Prieskoniai: krapai, druska, pipirai, lauro lapai
Lietuvos žydų bendruomenė sveikina bendruomenės narius su Pesach švente ir kviečia pasiklausyti žydų dainų ir šokių ansamblio “Fajerlech” muzikinio sveikinimo!
M. Rolnikaitė „Turiu papasakoti“, G. Šuras „Užrašai: Vilniaus geto kronika 1941-1944 m.“ Šios knygos dovanojamos visoms Lietuvos viešosioms bibliotekoms ir mokymo įstaigoms
Kai kalbiesi su nesančiaisiais šalia, tai vadinama Atmintimi. Todėl Mašos Rolnikaitės „Turiu papasakoti“ ir Grigorijaus Šuro „Užrašai: Vilniaus geto kronika 1941-1944 m.“ yra Atminties knygos. Ir Atminimo tų, kurie Holokausto ugnyje sudegė savo gyvenimo
pradžioje, pusiaukelėje.
Nė vienas iš jose minimų žmonių nemirė natūraliai. Iš jų tą prigimtinę
žmogišką privilegiją atėmė.
Jie žuvo Antrojo pasaulinio karo metais tyliai, bet garsiai prabilo šalia jų buvusių
Mašos ir Grigorijaus lūpomis.
Jei sušalusios, pusnyje gulinčios iš Štuthofo koncentracijos stovyklos į mirtį varomos Mašos nebūtų radęs Raudonosios armijos kareivis, nebūtų buvę ir knygos: prie kūno slepiamą dienoraštį būtų palaidoję kartu su ja. Bet ji išliko ir aštuoniolika pasaulio kalbų papasakojo apie tai, ko žmonija negali leisti pasikartoti.
Grigorijus žuvo, bet Vilniaus geto žydų gelbėtoja Ona Šimaitė išsaugojo jo rankraštį. Jis irgi mums atveda ir palieka tuos, kurie atgimsta tik atmintyje.
Skaitydamas šias knygas, tu kalbiesi su milijonais nužudytųjų visoje Europoje.
Tai reiškia, jog turi Atmintį.
Mašos Rolnikaitės „Turiu papasakoti“,
Grigorijaus Šuro „Užrašai: Vilniaus geto kronika 1941-1944 m.“
visoms Lietuvos viešosioms bibliotekoms ir mokymo įstaigoms dovanoja
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė,
Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas,
Žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“
Mano vyriausybė