![Lietuvos Jeruzalės tiltai nušvis Izraelio vėliavos spalvomis Lietuvos Jeruzalės tiltai nušvis Izraelio vėliavos spalvomis](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/173981647_4160474547317940_4026986533555944957_n-670x300.jpg)
![Lietuvos Jeruzalės tiltai nušvis Izraelio vėliavos spalvomis Lietuvos Jeruzalės tiltai nušvis Izraelio vėliavos spalvomis](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/173981647_4160474547317940_4026986533555944957_n-670x300.jpg)
![Yom HaZikaron paminėta ir Vilniuje Yom HaZikaron paminėta ir Vilniuje](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/YOM-haZikaron-670x300.jpg)
Yom HaZikaron paminėta ir Vilniuje
Yom HaZikaron – atminimo diena Izraelyje ir diasporoje, skirta pagerbti visus karius izraeliečius, kurie žuvo kovodami, gindami Izraelio valstybę. Šią dieną Izraelis gedi ir prisimena kritusius žydus kareivius ir visas teroro metu prarastas gyvybes. Minėjimo renginiai prasideda išvaarėse, balandžio 13 d. 20:00 valandą visame Izraelyje gaudžiančios sirenos kviečia sustoti 1 minutei pagerbti žuvusius karius bei teroro aukas. O balandžio 14 d. sirenos gaus 11:00 valandą ir truks 2 minutes. Prisimename 23 928 kritusius Izraelio karius bei 3 158 teroro aukas.
![Sveikinimai Izraelio Nepriklausomybės dienos proga Sveikinimai Izraelio Nepriklausomybės dienos proga](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/fotolia_7144458_the-holy-city-jerusalem-from-israel-5af17ce4958af-670x300.jpg)
Sveikinimai Izraelio Nepriklausomybės dienos proga
JE Izraelio ambasadorius p. Yossef Levy nuoširdžiai sveikina Lietuvos žydus artėjančios Izraelio Nepriklausomybės dienos – Yom Hatzmaut proga ir linki taikos bei sveikatos!
Yom Hatzmaut šventė bus minima rytoj, balandžio 14 d. vakare iki balandžio 15 d. vakaro.
Persiunčiame JE Izraelio Prezidento p. Reuven Rivlin sveikinimus diasporos žydams, pridedame laišką.
Yom Haatzmaut greetings to diaspora
![Lietuva: su laimingu dešimtuoju Macevos gimtadieniu – Litvakų kapinių katalogas! Lietuva: su laimingu dešimtuoju Macevos gimtadieniu – Litvakų kapinių katalogas!](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/Seduva-cemetery-wm1-670x300.jpg)
Lietuva: su laimingu dešimtuoju Macevos gimtadieniu – Litvakų kapinių katalogas!
,,Mazel tov to Maceva“ – litvakų kapinių katalogas, kuris švenčia dešimties metų veiklos etapą, dokumentavus, valant, skaitmeninant ir restauruojant žydų kapines Lietuvoje.
„Beit Olam – kapinės yra gyvenamasis namas. Tai vieta, kur mūsų atmintis atgyja “, – sakoma jubiliejiniame pranešime savo Facebook puslapyje 2011 metais įsteigtoje nepelno organizacijoje.
Maceva siekia
Rinkti, kataloguoti ir viešinti informaciją apie visas iki Antrojo pasaulinio karo buvusias žydų kapines Lietuvoje ir per nuotraukas dokumentuoti visus likusius antkapius visose žydų kapinėse visoje Lietuvoje;
Išverskite visus įskaitomus užrašus iš antkapių ir paskelbkite šią informaciją savo svetainėje;
Kai įmanoma, atkurti / rekonstruoti ar bent jau išvalyti kapines, padedant vietos savivaldoms ir bendradarbiaujant su jomis;
Didinti vietos bendruomenių informuotumą apie žydus, kurie anksčiau gyveno kaimynystėje, ir ieškoti jų paramos žydų kapinėms prižiūrėti.
Žydų kapinės Švenčionyse, Lietuva
Praėjusiais metais dėl pandemijos teko nutraukti veiklą, įskaitant valymo iniciatyvas, tačiau Maceva teigė, kad ji turi ambicingų planų 2021 m.
Tai apima plačią veiklą:
Šeštąją jos tarptautinę stovyklą žydų kapinėse, kuri planuojama šią vasarą Žagarėje (Zhager).
Istoriniai ir genealoginiai Salantų kapinių tyrimai (dosnios Klaffo fondo paramos dėka).
Rokiškio, Švenčionių ir Žemaičio Naumiesčio (Neishtat) kapinių epitafijų vertimų užbaigimas.
Užpildyta ir išleista beveik 2 000 epitafijų iš Kauno Radvilėnų žydų kapinių – bendros pastangos su Kauno savivaldybe, kuri atliko mūsų pilną kapinių žemėlapį.
Iki metų pabaigos „Maceva“ duomenų bazėje bus prieinami 15 000 vardų ir epitafijų.
Pakruojo žydų kapinės, Lietuva.
Jubiliejiniame pranešime „Maceva“ padėkojo savanoriams ir rėmėjams, kurie finansavo projektus arba dirbo prie jų, įskaitant Lietuvos žydų bendruomenę ir Geros valios fondą.
Jei valstybė negali išsaugoti tautiečių ir kaimynų atminties, mes privalome užtikrinti, kad ji būtų išsaugota bent jau virtualioje erdvėje. Atmintis nėra tik medžiaga, tai nematerialus paveldas. Pirmiausia tai yra mūsų pareiga. Ir mes tikime, kad turėdami mažai išteklių mums pavyko šioje srityje. Su jūsų pagalba. Taigi ačiū jums visiems.
Perskaitykite visą pareiškimą „Maceva“ „Facebook“ puslapyje.
Prisijunkite prie „Maceva“ svetainės.
Skelbiama choro perklausa!
![Atidaromoje Adasos Skliutauskaitės litografijos parodoje – geriausi autorės kūriniai Atidaromoje Adasos Skliutauskaitės litografijos parodoje – geriausi autorės kūriniai](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/Adasa-670x300.jpg)
Atidaromoje Adasos Skliutauskaitės litografijos parodoje – geriausi autorės kūriniai
Straipsnio autorius: artnews.lt
Pasiilgstamų nuotaikų erdvė… Rūko ar sapno properšose išnyra žmogiškojo pasaulio fragmentai – sena kėdė, namas, langas, laiptai… Tai ne sapnas ir ne realybė, o veikiau tarpinė būsena, būdinga menininkės Adasos Skliutauskaitės litografijoms. Jas patyrinėti žiūrovai kviečiami „AP galerijos“ (Polocko g. 10, Vilnius) pristatomoje dailininkės jubiliejinėje parodoje „Erdvė“, balandžio 13 – gegužės 9 dienomis.
Klasika virtusios litografijos
„AP galerija“, švenčianti penkių metų gimtadienį, savo erdvėse pristato jau antrąją Adasos Skliutauskaitės parodą. „Praėjo dveji metai nuo Adasos Skliutauskaitės parodos mūsų galerijoje. Dailininkė nuo to laiko sukūrė ne vieną naują kūrinį, ypač gausiai piešinių. Tačiau šiais simboliškais metais, kai ir menininkė žymi jubiliejų, man norėjosi dar kartą į dienos šviesą išnešti litografijas, ryškiai reprezentuojančias jos kūrybą,“ – teigė parodos kuratorė, galerininkė Vilma Jankienė.
Nuo 1955 m. kurianti A. Skliutauskaitė pasižymėjo skirtingose meno srityse. Estampai, knygų iliustravimas, litografijos, piešiniai ir tapyba, teatrališkos lėlės… Visa tai jungiasi tarpusavyje į darnų panoraminį vaizdą, atveriant žiūrovams savitą šios dailininkės kūrybos pasaulį.
Naujoje parodoje „Erdvė“ pristatomos litografijos laikomos reikšmingiausia menininkės kūrybos dalimi. Susidomėjusi šia grafikos technika praėjusio amžiaus 8 dešimtmečio pabaigoje, ilgainiui menininkė pradėjo leistis į eksperimentus. Jie atvedė prie to, kas dabar suvokiama kaip išskirtina A. Skliutauskaitės litografijos atmaina. Jausmingi, vitališki, abstrahuoti kūriniai tapo subtilia grafikos ir tapybos jungtimi.
![Karalienės Elžbietos II vyras, velionis Princas Philipas iš garbingos žydų gelbėtojų šeimos Karalienės Elžbietos II vyras, velionis Princas Philipas iš garbingos žydų gelbėtojų šeimos](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/princas-philipas-86911767-660x300.jpg)
Karalienės Elžbietos II vyras, velionis Princas Philipas iš garbingos žydų gelbėtojų šeimos
Žydų požiūris į žinomas asmenybes dažniausiai prasideda nuo jų santykio su žydais ir tai nėra nepagrįsta, nes jiei pažįsta daug garsių žmonių, kuriuos veikia antisemitizmas! Geras požiūris į žydus, antisemitizmo atmetimas suprantamas kaip universalus padoraus žmogaus rodiklis.
Šiandien viena svarbių pasaulio naujienų yra artėjančios Didžiosios Britanijos Karalienės Princo Philipo laidotuvės.
Žydų pasaulyje, kuris matomas Izraelio žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, su Princu Philipu atsisveikinama su liūdesiu ir didele pagarba. Jo kilmė labai svarbi, nes suvaidino didelį vaidmenį jo gyvenime. Kalbama ne apie aristokratiškumą.
Princas Philipas – Pasaulio teisuolės sūnus. Jo motina, princesė Alice, Graikijos princo žmona, okupuotame Atėnų mieste paslėpė žydų šeimą savo namo rūsyje. Tai buvo Graikijos parlamento deputato Khaimaki Coheno našlė su dviem vaikais iš penkių.
Šis žygdarbis tapo žinomas visiškai netyčia. Kai Rahel Cohen palikuonys paprašė Jeruzalės savivaldybės drąsios princesės vardu pavadinti gatvę žydų sostinėje. Taigi ši istorija tapo žinoma Yad Vašemo memoriale, kur kruopščiai patikrinus visus faktus pripažinta, kad velionė princesė nusipelno Pasaulio Tautų teisuolės titulo.
Tai įvyko 1993 m. Princas Philipas ir jo sesuo Sofija pasodino medį motinos garbei Yad Vašeme, Teisuolių alėjoje.
Princesės palaikai buvo palaidoti Jeruzalėje, Alyvų kalne, Šv. Marijos Magdalenos bažnyčioje, kur jie buvo perkelti iš koplyčios Vindzoro pilyje, kur palaidoti Anglijos karališkosios šeimos nariai, kuriems ji priklausė, tačiau Alisa pasirinko Jeruzalę, tarsi žinotų, kas bus vėliau.
Taigi pasaulį palikęs Jo Karališkoji Prakilnybė Princas Philipas buvo iš labai geros šeimos ir pagal žydų sampratą .
![Arkivyskupas P. R. Gallagheris: antisemitizmas negali būti toleruojamas Arkivyskupas P. R. Gallagheris: antisemitizmas negali būti toleruojamas](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/ватикан-670x300.jpeg)
Arkivyskupas P. R. Gallagheris: antisemitizmas negali būti toleruojamas
![Sveikiname Simą Leviną su gimtadieniu! Sveikiname Simą Leviną su gimtadieniu!](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/Puokštė-2-600x300.jpg)
Sveikiname Simą Leviną su gimtadieniu!
Gerbamas Simai, širdingai jus sveikiname su gimtadieniu, linkime stiprios sveikatos. Lai namuose netrūks ramybės, džiaugsmo ir jaukumo, o šalia visada bus žmogus, į kurio petį atsiremti galėsite sunkią minutę. Su gimtadieniu!
Šią nuostabią jums dieną linkime tik maloniausių emocijų, nuostabiausių akimirkų ir nesibaigiančio gerų žinių srauto. Būkit laimingas!
Simas Levinas – pirmasis pokario Vilniaus žydų mokyklos direktorius, pasisakydavęs ir paaiškindavęs visuomenei tokios mokyklos būtinybę. Šiais laikais, kai mokykla – Šolomo Aleichemo ORT gimnazija – tapo viena geriausių Lietuvoje, niekam jau nebekyla abejonių dėl jos poreikio.
Dabar Simas – Lietuvos žydų religinės bendrijos pirmininkas, Vilniuje jį galimas sutikti vienintelėje veikiančioje sinagogoje, kuri yra Pylimo g.
![Paneriuose – simbolinis Holokausto aukų pagerbimas Paneriuose – simbolinis Holokausto aukų pagerbimas](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/CL170203362_4142948755737186_5467612922620428270_n-670x300.jpg)
Paneriuose – simbolinis Holokausto aukų pagerbimas
Minint Yom HaShoah – Holokausto ir heroizmo atminimo dieną, Panerių memoriale vyko simbolinė Holokausto aukų pagerbimo akcija. Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, diplomatai ir likę gyvi Vilniaus geto kaliniai prie paminklų ir masinių žudynių duobių padėjo akmenukus ir gėlių…
![Visa Izraelio šalis 2 tylos minutėmis sustojo, pagerbė Holokausto aukas Visa Izraelio šalis 2 tylos minutėmis sustojo, pagerbė Holokausto aukas](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/Izraelis-YOM-Shoa-640x300.jpg)
Visa Izraelio šalis 2 tylos minutėmis sustojo, pagerbė Holokausto aukas
Sirenos gaudžia, kai visas Izraelis sustoja, sustingsta prisimindamas Holokausto aukas. Viešasis gyvenimas sustoja dviem tylos minutėms, kurios skirtos 6 milijonų nužudytų žydų atminimo ceremonijai, tai vyksta dienos metu, pagerbiant nacių režimo aukas, persekiotus, kankintus ir nužudytus žydus.
![](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/YOM-haShoa-2021-2min..jpg)
Viešojo transporto autobusai ir automobiliai sustojo gatvėse ir keliuose, o pėstieji taip pat stovėjo nejudėdami, prisimindami nužudytuosius per nacių vykdytą genocidą.
Holokaustas išlieka esminis Izraelio kolektyvinės savimonės elementas. Žydų valstybė buvo įkurta 1948 metais, praėjus trejiems metams po Antrojo pasaulinio karo ir genocido pabaigos. Izraelis tapo prieglobsčiu žydams iš viso pasaulio; į jį persikėlė šimtai tūkstančių išgyvenusių Holokaustą ir praradusių namus bei artimuosius.
![Yom HaShoah Izraelio Lietuvos žydų asociacija pagerbė Holokausto aukų atminimą Yom HaShoah Izraelio Lietuvos žydų asociacija pagerbė Holokausto aukų atminimą](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/IMG-20210408-WA0000-670x300.jpg)
Yom HaShoah Izraelio Lietuvos žydų asociacija pagerbė Holokausto aukų atminimą
2021 m. balandžio 7 d. Izraelyje vyko valstybinė ceremonija Holokausto atminimo dienos proga.
Jad Vašeme visų Holokaustą išgyvenusiųjų žmonių vardu kalbėjo Izraelio Lietuvos žydų asociacijos valdybos narė Roza Bloch.
Nuotraukoje dešinėje – Izraelio Lietuvos žydų asociacijos pirmininkas Arie Ben-Ari Grodzensky.
Minime tarptautinę Romų kultūros dieną
Minime kartu tarptautinę Romų dieną! Mūsų bendražygiai ir partneriai – Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras kviečia išgirsti Romų himną – galimybę mylėti nepaisant skausmo.
Gopalas Michailovskis, šiuo metu studijuojantis prestižiniame Europos Centriniame Universitete (Central European University) Budapešte, atlieka romų himną ‘Gelem gelem’ bei dalinasi savo įžvalgomis apie romų istoriją ir integracijos svarbą.
Balandžio 8 dieną minime Tarptautinę romų kultūros dieną. Šie metai jubiliejiniai – sukanka 50 metų nuo pirmojo Tarptautinio romų kongreso Londone, kuris įvyko 1971 metais.
Siunčiam nuoširdžius sveikinimus visai bendruomenei.
![1944 metų kovo 27 dieną Kauno gete atsitiko baisiausias įvykis – Vaikų akcija 1944 metų kovo 27 dieną Kauno gete atsitiko baisiausias įvykis – Vaikų akcija](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/Vaikų-akcijaIMG_05731-640x300.jpg)
1944 metų kovo 27 dieną Kauno gete atsitiko baisiausias įvykis – Vaikų akcija
Kauno žydų bendruomenė jau tris dešimtmečius paskutinėmis kovo mėnesio dienomis prisimena ir stengiasi kitiems priminti , kas įvyko Kauno gete 1944 m. kovo 27 d.
![SVARBU !Vilniaus savivaldybės informacija SVARBU !Vilniaus savivaldybės informacija](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/images-V.jpg)
SVARBU !Vilniaus savivaldybės informacija
Kviečiame senjorus skiepytis rekordiniu iki šiol „Pfizer“ vakcinų kiekiu!
Jau nuo ketvirtadienio popietės šia vakcina pasiskiepyti galės visi norintys 65 metų ir vyresni vilniečiai. Prie skiepijimo centrų budės ir miesto viešosios tvarkos pareigūnai, kurie norinčius senjorus pavežės namo.
Per artimiausias dienas planuojama paskiepyti apie 12-15 tūkstančių gyventojų, o padėti užsiregistruoti skiepui senjorams gali ir jų artimieji, ir kaimynai – tai padaryti paprasta svetainėje https://vakcina.vilnius.lt.
Ką svarbu žinoti?
Vienas asmuo gali užregistruoti neribotą kiekį senjorų, tad kviečiame įsitraukti bendruomenes, nevyriausybines organizacijas, socialinius darbuotojus. Registruokite per sistemą savo tėvus, senelius, kaimynus, pažįstamus, visus, kuriems virš 65 m.
Patys senjorai gali registruotis numeriu 19002.
Registruotis galima nuo 18 val.
Senjorai, ir tik jie, bus skiepijami ryt nuo 10 val. visą dieną.
![Paneriuose – simbolinis Holokausto aukų pagerbimas Paneriuose – simbolinis Holokausto aukų pagerbimas](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/Untitled-design-21-670x300.png)
Paneriuose – simbolinis Holokausto aukų pagerbimas
Vilnius, 2021 m. balandžio 7 d.
Paneriuose – simbolinis Holokausto aukų pagerbimas
Balandžio 8 d., 12 val., minint Yom HaShoah – Holokausto ir heroizmo atminimo dieną, Panerių memoriale vyks simbolinė Holokausto aukų pagerbimo akcija. Laikantis visų saugumo reikalavimų, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, diplomatai ir likę gyvi Vilniaus geto kaliniai prie paminklų ir masinių žudynių duobių padės akmenukus ir gėlių, kantorius sukalbės Kadišą – maldą už mirusiuosius.
„Tradiciškai šia proga vykdavo Gyvųjų maršas, atkartojantis pasmerktųjų mirti kelią nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, tačiau dėl pandeminės situacijos šiemet minėjimas nebus masinis. Susirenkame vos keli, kurie neša atsakomybę už Holokausto atminties išsaugojimą ir perdavimą ateities kartoms – juk šiemet sukanka 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios. Su mumis šiandien yra ir tų baisių įvykių liudininkas – Kauno geto kalinys Dovydas Leibzonas“, – sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
![Istorinės Daugų sinagogos 3D rekonstrukcija entuziastų pajėgomis: „Ši mūsų kukli iniciatyva atsirado iš elementarios pagarbos istorijai” Istorinės Daugų sinagogos 3D rekonstrukcija entuziastų pajėgomis: „Ši mūsų kukli iniciatyva atsirado iš elementarios pagarbos istorijai”](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/Daugų-sinagoga-670x300.jpg)
Istorinės Daugų sinagogos 3D rekonstrukcija entuziastų pajėgomis: „Ši mūsų kukli iniciatyva atsirado iš elementarios pagarbos istorijai”
Dauguose gyvuojantis kultūros klubas „Kitaip“ pristatė įspūdingą daugiškio Arno Dubros atliktą darbą – Daugų miesto žydų sinagogos 3D rekonstrukciją. Joje galima pamatyti, koks istorinis pastatas buvo nuo pastatymo iki sinagogos apgriovimo pokario metais ir pertvarkymo į Daugų kultūros namus sovietmečiu, t. y. į pastato su kolonomis, koks yra šiandien. Apie sumanymą ir tai, kaip jis buvo įgyvendintas vien entuziastų jėgomis, pasakoja klubo vadovas Robertas Ožalinskas.
![Kaišiadorys pagerbė genialų kompozitorių, pianistą litvaką Leopoldą Godovskį Kaišiadorys pagerbė genialų kompozitorių, pianistą litvaką Leopoldą Godovskį](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/L._Godovskis_su_A._Einsteinu_ir_A._Shionbergu-368x300.jpg)
Kaišiadorys pagerbė genialų kompozitorių, pianistą litvaką Leopoldą Godovskį
Nuotraukoje: L. Godovskis su A.Einšteinu ir A. Šionbergu.
Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą atkurti istorinį teisingumą ir dar sovietmečiu Pionierių vardu pavadintą Žaslių miestelio gatvę pervadinti žymiausio pasaulyje žasliečio, litvakų kilmės kompozitoriaus Leopoldo Godovskio garbei. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į Žaslių seniūnijos gyventojų uomonę, išreikštą internetinėje apklausoje. Nors apklausoje dalyvavę gyventojai galėjo balsuoti ir už kitų gatvių pervadinimą Leopoldo Godovskio vardu, tačiau daugiausia apklausos dalyvių pasirinko būtent Pionierių gatvę. Taigi, nuo šiol buvusi Pionierių gatvė bus vadinama nepaprasto talento kompozitoriaus Leopoldo Godovskio gatve.
![JAV Prezidentas Joe Biden skelbia, kad Yom HaShoa – Holokausto atminimo dieną JAV solidarizuojasi su žydų tauta Amerikoje, Izraelyje ir visame pasaulyje, kad prisimintume ir apmąstytume Holokausto siaubą. JAV Prezidentas Joe Biden skelbia, kad Yom HaShoa – Holokausto atminimo dieną JAV solidarizuojasi su žydų tauta Amerikoje, Izraelyje ir visame pasaulyje, kad prisimintume ir apmąstytume Holokausto siaubą.](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/Kartu605-570x300.jpg)
JAV Prezidentas Joe Biden skelbia, kad Yom HaShoa – Holokausto atminimo dieną JAV solidarizuojasi su žydų tauta Amerikoje, Izraelyje ir visame pasaulyje, kad prisimintume ir apmąstytume Holokausto siaubą.
Suskaičiuota, kad šeši milijonai žydų žuvo kartu su milijonais kitų nekaltų aukų – romų, ir sintių, slavų, neįgaliųjų, LGBTQ asmenų ir kitų -, kuriuos sistemingai nužudė naciai ir jų bendrininkai vienoje žiauriausių ir žiauriausių kampanijų žmonijos istorijoje.
Mes gerbiame prisiminimus apie prarastus brangius gyvenimus, apmąstome nekompensuojamą mūsų žmonijos žaizdą, gedime už sužlugdytas, palūžusias ir išsibarsčiusias bendruomenes ir apkabiname tuos, kurie išgyveno Holokaustą – kai kurie iš jų tebėra su mumis ir šiandien, ir toliau įkūnija nepaprastą atsparumą. metų. Įrodę blogio gelmes, šie išgyvenusieji primena mums gyvybiškai svarbų susilaikymą: „niekada daugiau“. Holokausto istorija amžinai įsijungia į žmonijos istoriją, ir bendra visų žmonių pareiga yra užtikrinti, kad Šoa baisumai niekada nebūtų ištrinti iš mūsų kolektyvinės atminties.
![Šabas balandžio 2d. su Odesos Progresyviojo judaizmo rabine Šabas balandžio 2d. su Odesos Progresyviojo judaizmo rabine](https://www.lzb.lt/wp-content/uploads/2021/04/Zoom-Odea133-2-670x300.png)
Šabas balandžio 2d. su Odesos Progresyviojo judaizmo rabine
Šabo sutikimą Odesos Progresyviojo judaizmo sinagogoje ZOOM platformoje vedė rabinė Julija Gris. Ekrane visi susirinkusieji galėjo skaityti Toros puslapio tekstą, rabinė nurodydavo puslapį, visi galėjo ne tik skaityti, bet ir kartu dainuoti maldą.
Julia gimė ir augo Brianske žydų šeimoje, tačiau būdama 13 metų ji tapo žydų informacijos ir švietimo centro sekmadieninės žydų mokyklos mokine. Vėliau ji dėstė šioje mokykloje ir buvo pirmoji miesto žydų jaunimo klubo koordinatorė. 1999 m. Ji baigė Briansko pedagoginį universitetą ir įgijo matematikos bei informacinių technologijų specialybę, tačiau nuo 18 metų savo ateitį matė tik tarnaudama progresyviam judaizmui. „Būtent šis judėjimas suteikia vienodas teises vyrams ir moterims ir moko prasmingai vykdyti įsakymus“, – paaiškino ji savo pasirinkimą.
2000 m. Baigusi Mahon, bendruomenės darbuotojų mokymo institutą, Julija buvo pakviesta dirbti į Odesą, kur kaip tik buvo kuriama progresyviojo judaizmo bendruomenė.
2009 m. Julija įstojo į Leo Baeck koledžą Londone. Stažuotės metu ji dirbo įvairiose Londono ir Anglijos kongregacijose, gavo specialius pastoracijos mokymus ir 2014 m. Gavo rabino „Smihą“.
2014 m. Liepos mėn. Julija Gris grįžo į Emanu-El bendruomenę kaip rabinė, taigi tapo vienintele rabine moterimi Ukrainoje.
Lietuvos žydai jau kuris laikas Šabą sutinka su Įvairių valstybių progresyviojo judaizmo bendruomenėmis ir tai yra įdomu, ypač pandemijos laikotarpiu, kai visiems trūksta bendrystės