Naujienos

Vaistą nuo COVID-19 su šveicarais kuriantis V.Bumelis: „Su panašiu vaistu buvo pagydytas ir D.Trumpas“

Vaistą nuo COVID-19 su šveicarais kuriantis V.Bumelis: „Su panašiu vaistu buvo pagydytas ir D.Trumpas“

15min.lt  Jurgita Šimelevičienė

Nuo rugpjūčio lietuvių įmonė „Biotechpharma“ kartu su Šveicarijos kompanija „Memo Therapeutics AG“ kuria vaistą, skirtą gydyti koronavirusu susirgusius ligonius. Šiuo metu vaistas, paremtas technologijomis, skirtomis COVID-19 virusą neutralizuojančių antikūnų gamybai, yra klinikinių tyrimų stadijoje. Interviu 15min „Northway Biotechpharma“ valdybos pirmininkas, prof. Vladas Algirdas Bumelis pasakojo, kaip veiks kuriamas vaistas, kodėl iki šiol vaistų nuo koronaviruso rinkoje dar nėra ir kaip lietuviai kartu su latviais galėtų bendradarbiauti gaminant vakcinas.

„Northway Biotechpharma“ valdybos pirmininkas, prof. Vladas Algirdas Bumelis 15min sakė, kad vaistas dar nėra pabaigtas, tad viešojoje erdvėje pasklidusi informacija nėra visai tiksli. „Visi sako, kad mes, lietuviai, sukūrėme vaistą nuo COVID-19 ir tuoj gausime Nobelio premiją. Šimtaprocentinė tiesa, kad mes su viena šveicarų kompanija kartu kuriame biologinį vaistą prieš COVID-19 ir tai buvo pranešta rugpjūčio 14 dieną. Bet tai dar nereiškia, kad mes jį sukūrėme. Ir noriu visiems pasakyti, kad iš 100 kuriamų vaistų dažniausiai tik vienas pasiekia vartotoją, o 99 numiršta, nes arba buvo neefektyvūs, arba nesaugūs, arba kitokie. Tikrai nenoriu, kad žmonės suprastų, kad mes su šveicarų kompanija jau sukūrėme tą vaistą ir jis jau efektyvus“, – kalbėjo prof. V.Bumelis.

Iš 100 kuriamų vaistų dažniausiai tik vienas pasiekia vartotoją. Remiantis sutarties sąlygomis su šveicarų įmone, „Northway Biotechpharma“ optimizavo žinduolių ląstelių linijas šių antikūnų biosintezei, taip pat gamino GGP – Geros Gamybos Praktikos – standartus atitinkančius antikūnus klinikiniams tyrimams. Šiuo metu vaistas yra klinikinių tyrimų stadijoje. Pasak V.Bumelio, vaisto sukūrimas ir patvirtinimas trunka 3-5 metus. Tiesa, Šveicarijos „Memo Therapeutics AG“ pernai vasarą teigė, kad iš COVID-19 pacientų išskirtas antikūnas MTX-COVAB pasižymi dideliu veiksmingumu, todėl pasaulinės vaistų reguliavimo institucijos palaiko šio antikūno greitesnį kelią į rinką. Visgi V.Bumelis nesiryžo prognozuoti, kiek tai gali užtrukti.

Vilniuje Sudervės kapinėse bus pagerbtos Holokausto aukos

Vilniuje Sudervės kapinėse bus pagerbtos Holokausto aukos

15min.lt

Simboliškai pradedame minėti skaudžią sukaktį – 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios. Pasirinkome aplankyti Sudervės žydų kapinėse esantį paminklą Antrojo pasaulinio karo metais Paneriuose nužudytiems mokytojams ir mokiniams – dauguma jų yra iš Vilniaus miesto, čia gimė, gyveno, mokėsi ir mokė. Čia ir mirė.

Penktadienį Vilniuje, Sudervės žydų kapinėse, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės atstovai su Lietuvoje reziduojančių užsienio šalių ambasadoriais pagerbs Holokausto aukas.

Bendruomenės nariai kartu su diplomatinio korpuso atstovais uždegs atminimo žvakes bei padės akmenukus prie paminklo Paneriuose nužudytiems vaikams bei mokytojams, pranešė organizatoriai. „Simboliškai pradedame minėti skaudžią sukaktį – 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios. Pasirinkome aplankyti Sudervės žydų kapinėse esantį paminklą Antrojo pasaulinio karo metais Paneriuose nužudytiems mokytojams ir mokiniams – dauguma jų yra iš Vilniaus miesto, čia gimė, gyveno, mokėsi ir mokė. Čia ir mirė“, – sakė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Paminklas nužudytiems vaikams bei mokytojams skirtas pagerbti ir Icchoką Rudaševskį – dėl jo dienoraščio, rašyto Vilniaus gete, Lietuvos žydų bendruomenė kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, siūlydama šį istorinį dokumentą padovanoti visoms Lietuvos mokykloms.

Gegužės 6d. Kaune žinomas kolekcininkas Julius Urbaitis pristatė niekur nematytas tris tarpukario ekspozicijas

Gegužės 6d. Kaune žinomas kolekcininkas Julius Urbaitis pristatė niekur nematytas tris tarpukario ekspozicijas

Šiandien Kaune, Karo paveldo muziejuje „Atominis bunkeris”, vyko, kaip sakė muziejaus įkūrėjas, žinomas kolekcininkas Julius Urbaitis, mažos Laikinosios sostinės istorijos dalelės pristatymas! Buvo pristatytos dar niekur nematytos tris tarpukario ekspozicijos:
1. D. Rozmarino manufaktūros ir kolonialių prekių parduotuvė.
2. B. Rabinavičiaus Įpėd. geležies sankrova ir technikos dalykai.
niekur nematytos tris tarpukario ekspozicijo
3. Primityvaus ir akademinio meno žavesys. 1930-ieji – Vytauto Didžiojo metai.
Ekspozicijų atidaryme dalyvavo Kauno miesto meras V. Matijošaitis, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky, AB “Volfas Engelman” generalinis direktorius M. Horbačauskas, UAB “Rūta” direktorius R. Pridotkas ir kiti garbingi svečiai, tarp jų ir Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G. Žakas.
Pagarba ir padėka Juliui Urbaičiui už dėmesį žydų istorijai ir žydų bendruomenės indėliui kuriant Nepriklausomos Lietuvos valstybę! Už šią iniciatyvą ir entuziazmą ją įgyvendinant, LŽB pirmininkė F. Kukliansky J. Urbaičiui įteikė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų atminimo medalį!!!
Kviečiam į naują Nataljos Cheifec paskaitą

Kviečiam į naują Nataljos Cheifec paskaitą

„…Sulaikyk savo liežuvį nuo pikto ir savo lūpas nuo klastingų kalbų…“

Karaliaus Dovydo Psalmės, Ps 34,13

Galbūt nustebsite sužinoję, jog baisiausia nuodėmė pagal žydų religines nuostatas yra tuščiažodžiavimas. Sakoma, kad liežuvis – tavo didžiausias priešas, o kartais geriausias draugas. Kaip giliai tai pagrindžia žydų religijos aiškinimas – sužinosite išklausę naują Nataljos Cheifec paskaitą “Tuščiažodžiavimas-baisiausia nuodėmė”.

Išgirsite apie piktžodžiavimo rūšis ir pasekmes, padiskutuosime kodėl žmonės piktžodžiauja ir kaip tai suvaldyti ir kada tylėti nevalia! Paskaita lietuvių kalba jau gegužės 13 d. 17.30-19.00 val. tradiciškai LŽB ZOOM svetainėje. Paskaita nemokama, kviečiame registruotis ZOOM nuorodai gauti. Paskaita paruošta pagal Chafec Chaim knygą „Noras gyventi“.
Po savaitės – gegužės 20 d. ši paskaita vyks rusų kalba.

>>REGISTRACIJA 

Iliustracija: Circle of Isidor Kaufmann (Austrian, 1853-1921) Bartering at the market

Gegužės 6d. mirė Izraelio istorikas, pedagogas, buvęs partizanas Yitzhakas Aradas

Gegužės 6d. mirė Izraelio istorikas, pedagogas, buvęs partizanas Yitzhakas Aradas

Liūdna žinia atkeliavo iš Izraelio. Šiandien būdamas 95-ių metų mirė Izraelio istorikas, mokytojas, buvęs Jeruzalės memorialo Holokausto istorijai „Yad Vashem“ direktorius, Izraelio gynybos pajėgų brigados generolas Yitzhakas Aradas.

Yitzhako Arado likimas įkūnija XX amžiaus žydų tautos istoriją: persekiojimus, žudynes, didvyriškumą, atgimimą, atminties įamžinimą. Yitzhakas Aradas (Rudnicki) gimė 1926 m. Švenčionyse. Vaikystėje su tėvais persikėlė į Varšuvą, tačiau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jis su seserimi pabėgo iš okupuotos Lenkijos ir grįžo į Lietuvą. Naciams okupavus Lietuvą, paauglys Aradas buvo įkalintas Švenčionių gete, kur buvo nužudyta didelė jo šeima, o jis pats ryžosi pabėgti į miškus. Po kelių mėnesių klajonių po Baltarusijos miestelius ir girias jam pavyko prisijungti prie partizanų. Aradas dalyvavo rezistenciniame judėjime prieš okupaciją.

1945 m. Aradas pasiekė Izraelį, kur kovojo keturiuose karuose, o vėliau buvo paskirtas vyriausiuoju kariuomenės švietimo pareigūnu. 25-erius tarnybos Izraelio gynybos kariuomenėje metus jis baigė būdamas brigados generolu ir 1972 m. buvo paskirtas Yad Vashem muziejaus vadovu. Per 20 jo vadovavimo metų ši įstaiga tapo svarbiausiu Holokausto tyrimų ir atminimo centru pasaulyje. Tapęs pripažintu istoriku, Yitzhakas Aradas įgijo filosofijos daktaro laipsnį Tel Avivo universitete, dėstė žydų istoriją,  jo moksliniai Holokausto istorijos tyrimai ir knygos išverstos į įvairias kalbas.

2005 m. dr. Yitzhakas Aradas kartu su kitais žymiais istorikais ir visuomenės veikėjais buvo pakviestas dalyvauti Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti darbe.

2007 m., protestuodamas prieš Lietuvos prokuratūros jam ir kitiems Holokaustą išgyvenusiems buvusiems partizanams iškeltą bylą, dr. Aradas pasitraukė iš komisijos.

Po kelių mėnesių, nenustačius nusikaltimo sudėties, byla buvo nutraukta.

Lietuvos žydų akyse Yitzhakas Aradas visuomet  išliks kaip narsus kovotojas.

Gilią užuojautą šeimai ir artimiesiems dėl netekties siunčia Lietuvos žydų (litvakų), bendruomenė,  Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga kartu su Yitzhako Arado  draugais.

Sudervės žydų kapinėse bus prisimintos Holokausto aukos

Sudervės žydų kapinėse bus prisimintos Holokausto aukos

  

PRANEŠIMAS SPAUDAI

Vilnius, 2021 m. gegužės 6 d.

 Gegužės 7 d. 12 val. Sudervės žydų kapinėse Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky kartu su Lietuvoje reziduojančių užsienio šalių ambasadoriais pagerbs Holokausto aukas.

Bendruomenės nariai kartu su diplomatinio korpuso atstovais uždegs atminimo žvakes bei padės akmenukus prie paminklo Paneriuose nužudytiems vaikams bei mokytojams.

„Simboliškai pradedame minėti skaudžią sukaktį – 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios. Pasirinkome aplankyti Sudervės žydų kapinėse esantį paminklą Antro pasaulinio karo metais Paneriuose nužudytiems mokytojams ir mokiniams – dauguma jų yra iš Vilniaus miesto, čia gimė, gyveno, mokėsi ir mokė. Čia ir mirė. Bet prieš aštuoniasdešimt metų jie dar buvo gyvi ir su viltimi žiūrėjo į ateitį. O po to prasidėjo tragedija“, – sako Faina Kukliansky.

Paminklas Paneriuose nužudytiems vaikams bei mokytojams skirtas pagerbti ir Icchoką Rudaševskį – dėl jo dienoraščio, rašyto Vilniaus gete, Lietuvos žydų bendruomenė kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, siūlydama šį istorinį dokumentą padovanoti visoms Lietuvos mokykloms. Pasak Fainos Kukliansky, Icchokas Rudaševskis, būdamas paaugliu, tapo žydų bendruomenę ištikusios tragedijos liudininku: „Karo metais rašytas dienoraštis – autentiškas pasakojimas, leidžiantis į istorinius įvykius pažvelgti paauglio akimis. Ši knyga turi atsiduri kiekvienoje mokykloje – juk skaitydami Anos Frank dienoraštį Lietuvos mokiniai turi pažinti ir jos bendraamžio istoriją, kuri vyko visai prie mūsų, Vilniuje.“ I. Rudaševskio dienoraštis nutrūksta 1943 metų pavasarį, kai jo šeimos slėptuvę atranda geto likvidatoriai. Šeimos likimas tragiškas – jie nužudomi Paneriuose. Po karo dienoraštį rado ir išsaugojo I. Rudaševskio pusseserė.

Nors I. Rudaševskis nužudytas Paneriuose, jam ir šimtams kitų mokinių, jų mokytojų bei ikimokyklinio amžiaus vaikų, paminklas pastatytas Sudervės žydų kapinėse, kur žydų bendruomenės mirusieji pradėti laidoti prieš II-ąjį pasaulinį karą. Nuo 1941 metų čia laidoti Vilniaus gete mirę žydai. „Mes pagerbiame nužudytus Lietuvos piliečius žydus kapinėse kurioms sklypą žydų bendruomenė įigijo dar prieš karą, nes neturime kito nacionalinio paminklo Holokausto aukoms. Pirmoji kapinėse palaidota geto kalinė – 17-metė Gita Perlova, nušauta, nes neprisisiuvo prie drabužių žydams karo metu privalomo geltonos medžiagos ženklo su Dovydo žvaigžde. Ją irgi pagerbiame“, – prisimena F. Kukliansky.

Ruošiantis minėjimui kapines žydų bendruomenei padėjo tvarkyti Lietuvos Šaulių Sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-oji rinktinė. „Dėkojame jiems už pagalbą ir dėmesį. Lietuvos žydų žūtis nėra tik žydų tragedija, tai visos Lietuvos netektis, todėl labai svarbu, kad prie jų atminimo saugojimo prisideda skirtingi žmonės“, – sako F. Kukliansky.

Kontaktinis asmuo: Michail Segal, mob.tel. 8 650 75939,  el. paštas: michails@sc.lzb.lt

Šį savaitgalį Vilniaus centre – tarptautinė modernios Jeruzalės fotografijų paroda „Jerusalem as a City of Culture“

Šį savaitgalį Vilniaus centre – tarptautinė modernios Jeruzalės fotografijų paroda „Jerusalem as a City of Culture“

Šiais metais gegužės 9 – 10 dienomis Izraelyje yra minima Jeruzalės diena (hebr. Yom
Yerushalayim). Ta proga vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami pamatyti tarptautinę modernios Jeruzalės fotografijų parodą „Jerusalem as a City of Culture“ ( liet. „Jeruzalė – kultūros miestas“), kurią pristato Izraelio ambasada Lietuvoje, bendradarbiaudama su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi.

Gegužės 6 – 9 dienomis nuo 21 val. vakaro iki aušros parodos projekciją bus galima
išvysti Vilniaus senamiesčio širdyje – ant Salomėjos Nėries gimnazijos sienos
Vilniaus gatvėje. Įspūdingo dydžio ekspoziciją sudaro menininkų iš įvairių pasaulio
šalių darbai, intymiais ir subtiliais kadrais atskleidžiantys Jeruzalės miesto žavesį ir
dvasią.

Paroda „Jerusalem as a City of Culture“, kuruojama Izraelio kūrėjo Adi Yekutieli, yra
projekto „My Jerusalem“ (liet. „Mano Jeruzalė“) dalis ir šiais metais bus pristatyta
įvairiuose pasaulio miestuose. Tarp daugybės eksponuojamų nuotraukų parodoje taip
pat bus galima pamatyti ir lietuvės Giedrės Mikalauskaitės fotografiją „Spiritual light
of Jerusalem“ (liet. „Dvasinė Jeruzalės šviesa“).

Projekto kuratorius Adi Yekutieli teigia, kad kiekvienoje fotografijoje galima įšvysti
jaudinančias ir verčiančias susimąstyti akimirkas. Nuotraukos liudija fotografų,
kūriniuose atskleidusių savo magiškas akimirkas Jeruzalėje, grožį, meilę ir aistrą.

„Jeruzalė – tai miestas su daugybe veidų ir nepaprastai turtingu kutūriniu gyvenimu.
Šis miestas – tarsi moderni kultūrų ir žmonių mozaika, branginama vaikų ir senjorų,
menininkų ir piligrimų. Džiaugiamės galėdami atskleisti šio miesto žavesį ir dvasią
Šiaurės Jeruzalės gyventojams ir miesto svečiams“, – kalba ambasadoriaus
pavaduotoja Adi Cohen-Hazanov.

Paroda pristatoma bendradarbiaujant su Jeruzalės plėtros tarnyba, Jeruzalės Jeruzalės
miesto savivaldybe, Jeruzalės ir paveldo ministerija bei Izraelio Užsienio reikalų
ministerija.

II pasaulinio karo aukų pagerbimo ceremonija Sudervės žydų kapinėse

II pasaulinio karo aukų pagerbimo ceremonija Sudervės žydų kapinėse

Laikantis visų saugumo reikalavimų gegužės 7 d. 12 val. Sudervės žydų kapinėse LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, diplomatai pagerbs II pasaulinio karo aukas padėdami gėlių prie geto aukų bei gete žuvusių vaikų paminklų.
Dėl griežtų saugumo reikalavimų ir ypač sudėtingos COVID–19 padėties Vilniuje renginys yra uždaras, oficiali iškilminga pagerbimo ceremonija nebus rengiama.
Ministras G. Landsbergis aplankė kuriamą Lietuvos žydų miestelių istorijos muziejų Šeduvoje

Ministras G. Landsbergis aplankė kuriamą Lietuvos žydų miestelių istorijos muziejų Šeduvoje

Gegužės 4 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis lankėsi Šeduvoje, kur aplankė kuriamą unikalų Lietuvos žydų miestelių (štetlų) istorijos muziejų.

„Būsimas šiuolaikinis muziejus Šeduvoje leis dar geriau atskleisti nepaprastai turtingą Lietuvos žydų istoriją ir paveldą tiek mums patiems, tiek pasauliui. Nuoširdžiai dėkoju projekto iniciatoriams ir vykdytojams”, – sakė ministras.

Šis privatus projektas yra remiamas iš Šeduvos kilusių žydų palikuonių įkurto fondo ir yra įgyvendinamas, bendradarbiaujant su Radviliškio rajono savivaldybe.

Ministras G. Landsbergis taip pat pagerbė Holokausto aukų atminimą, padėdamas gėlių Šeduvos žydų žudynių vietose.

Kartu su Ministru Šeduvoje lankėsi Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Nuotraukų galerija: https://www.flickr.com/photos/mfa_lithuania/albums/72157719097637626

Adasą Skliutauskaitę sveikiname su 90 – mečio jubiliejumi!

Adasą Skliutauskaitę sveikiname su 90 – mečio jubiliejumi!

Šiandien pasveikinta Adasa Skliutauskaitė su 90-uoju jubiliejumi ir LŽB Pirmininkės vardu įteikta gėlių puokštė.

Šio gražaus ir ypatingo jubiliejaus proga  širdingai sveikiname tapytoją, grafikę, lėlininkę Adasą ir linkime daug gražių šiltų akimirkų kasdienybėje, puikių paveikslų, toliau žavėkit ypatinga nuotaika ir spalvomis. Tegul metų bėgimas, niekada nepakeičia akių ir širdies šilumos. Linkime ilgo ir šviesaus gyvenimo tako!

90-ties metų jubiliejus – tai laikas su šypsena švęsti Jūsų ligšiolinį gyvenimą ir žvelgti į ateitį; tai laikas apmąstyti tai, kiek daug pasiekėte, įveikėte ir patyrėte. Didžiuojamės Jumis.

Metai padovanojo Jums ne tik talentą, gyvenimiškąjį patyrimą ir išmintį, tikrai įrašė į širdį daug šviesių prisiminimų ir draugų. Būkit sveika ir laiminga!

Mazel Tov!

Linkime gyventi iki 120!

Padėka

Padėka

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky reiškia padėką už dalyvavimą talkoje, tvarkant Sudervės žydų kapines.

Lietuvos žydų bendruomenė ir Šolomo Aleichemo gimnazijos moksleiviai atsiliepė į kvietimą dalyvauti talkoje, tvarkyti Sudervės žydų kapines.

Dėkojame visiems, kurie Mamos dieną gegužės 2d. atėjo, dirbo, prasmingai praleido laiką ir atliko gerą darbą  (Sudervės kel. 28, Vilnius),

Nuoširdžiai ačiū.

Izraelyje gedulo diena, gedima dėl 45 aukų, žuvusių per grūstį Merone

Izraelyje gedulo diena, gedima dėl 45 aukų, žuvusių per grūstį Merone

The Times of Israel

Izraelio policijos komisaras Kobi Shabtai pirmas reagavo į nelaimę per „Lag B’Omer“ iškilmes Merono kalne, kai per panišką grūstį buvo prispausti ir žuvo 45 žmonės.

Izraelio policijos vadovas pažadėjo visapusiškai bendradarbiauti atlikdamas Merono katastrofos tyrimą.

Išreikšdamas gilią širdgėlą ir užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir linkėdamas kuo greičiau pasveikti sužeistiesiems, K. Šabtai pasakė: „Aš netylėsiu, kol nebus išaiškintos aplinkybės, dėl kurių įvyko ši nelaimė. Mano vadovaujama Izraelio policija visapusiškai bendradarbiaus skaidriai vykdydama  tyrimą” – sakoma Šabtajaus pranešime.

Jis pridūrė: „Norėčiau išreikšti savo dėkingumą vadams ir visoms jėgoms, kurios per incidentą dirbo nenuilstamai ir darė viską, kad išsaugotų gyvybes“.

Penktadienio vakarą daugybė pranešimų Izraelio žiniasklaidos priemonėse nurodė, kad prieš šventes religinių įstatymų leidėjai darė didžiulį spaudimą, siekdami užtikrinti, kad nebūtų ribojamas dalyvių skaičius. Galiausiai renginyje dalyvavo apie 100 000 stačiatikių piligrimų; Sveikatos apsaugos ministerijos parengta sistema, aptarta su kitais vyriausybės pareigūnais, policija būtų apribojusi renginį iki 9000 dalyvių, tačiau tai nebuvo įgyvendinta.

Gedėtojai neša Kanados dainininko Shragee Gestetner, mirusio per Lag BaOmer, kūną.

Pareigūnai, žinoję apie tyrimą, pasakojo, kad vyriausybės kabineto ministrai spaudė policiją leisti daugybei žmonių patekti į rabino Šimono Baro Yochai kapą, sakydami, kad jiems tai turi kompensuoti praėjusių metų draudimą susiburti dėl koronaviruso.

Nelaimė, prasidėjusi penktadienį 1 valandą ryto,  kai didžiulė minia ultraortodoksų piligrimų žingsniavo siauru taku, slidžia metaline grindų danga, kuri baigėsi laiptais. Žmonės ėmė slysti ir kristi, kiti krito ant jų kūnų, vyko nelaimingas  paniškas veržimasis.

„Naujienų pranešime sakoma, kad policija kaltę rodo į Religijos reikalų ministeriją, saugos inžinierių, kuris patvirtino šventės saugumo tvarką ir kuris, anot pranešimo, iš anksto patikrino taką, kuriame įvyko stichinis masinis veržimasis.

Ortodoksų Šas partijos vadovas Aryeh Deri prieš renginį išsiuntė oficialų prašymą saugumo ministrui Amirui Ohanai, prašydama, kad „visiems, norintiems atvykti į Meroną, turėtų būti leista tai padaryti. “

Ohanas, atsakingas už policiją, patvirtino prašymą, kad Merone nebūtų jokių dalyvių apribojimų, nepaisant sveikatos pareigūnų prašymų susirūpinti koronaviruso perdavimu ir užkrėtimu.

Neįvardyti šaltiniai Izraelio policijos Šiaurės apygardoje apkaltino Religijos reikalų ministerijos pareigūnus, ypač  inžinierius ir saugumo vadovą, kurie leido surengti šventę ir, kaip pranešama, asmeniškai apžiūrėjo taką, kuriame įvyko nelaimė.

Užuojauta Izraelio žmonėms

Užuojauta Izraelio žmonėms

2021-04-30
Reiškiame didžiausią užuojautą Izraeliui dėl daugybės tragedijos aukų Lag BaOmer atostogų metu. Užjaučiame ir dalijamės aukų artimųjų ir draugų sielvartu, linkime kuo greičiau pasveikti visoms aukoms.

Lietuvos žydų bendruomenė (litvakai)

Prezidentas pareiškė užuojautą dėl nelaimės Izraelyje

Prezidentas pareiškė užuojautą dėl nelaimės Izraelyje

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą Izraelio Prezidentui Reuvenui Rivlinui ir visiems šalies žmonėms dėl dešimtis gyvybių nusinešusios nelaimės.

„Esu sukrėstas žinios apie nelaimę Izraelyje. Savo ir visos Lietuvos žmonių vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms ir artimiesiems bei visiems Jūsų šalies žmonėms. Šiuo sunkiu metu linkiu stiprybės ir susitelkimo“, – rašoma Prezidento užuojautoje.

Prezidento komunikacijos grupė
Balandžio 30d. žydai švenčia Lag Baomer  laužų naktį

Balandžio 30d. žydai švenčia Lag Baomer laužų naktį

Kas yra „Lag BaOmer“?

Ši nedidelė šventė, žinoma kaip laužų, vestuvių ir vaikų plaukų kirpimo diena, kuri vyksta maždaug mėnesį po Pasacho.

Israeli tradition burns brightly in Riverdale | The Riverdale Press |  riverdalepress.com

„Lag BaOmer“ yra nedidelė šventė, vykstanti 33-ąją Omero dieną, tarp Pesacho ir Šavuoto švenčių. Pagrindiniai „Lag BaOmer“ įvykiai yra žydų vestuvių rengimas (tai viena diena per Omerį, kai žydų įstatymai tai leidžia), tą dieną uždegami laužai, žmonės linksminasi gamtoje.

Yra keletas aiškinimų, kodėl žydai  švenčia „Lag BaOmer“. Tai trumpa pertrauka per susilaikymų ir apribojimų laikotarpį, kuomet leidžiama rengti vakarėlius, groti muziką, kelti vestuves, kirptis.

Svarbiausiąjį laužą uždega ant statinio stogo virš rabi Šimono bar Jochajaus kapo Meirono vietovėje, Aukštutinėje Galilėjoje.

Pagrindinė priežastis, kodėl rabi Šimono bar Jochajaus mirties metinės pažymimos tokia forma – tai dėl jam priskiriamos knygos „Zohar“ autorystės. Atverdama giliausią Toros turinį, ši knyga apšviečia Toros išmintį, kuri, karaliaus Šlomo žodžiais, pati yra šviesos šaltinis: „Priedermė – žvakė, o Tora – šviesa“. O pranašo Jeremijo lūpomis Visagalis sako: „Nes tokie mano žodžiai – jie kaip ugnis!“

Priimta tą dieną atsivežti į Meironą vaikus, kuriems sukako treji metai – amžius, kada vaikams pirmą kartą kerpami plaukai. Ir čia, ant rabi Šimono bar Jochajaus kapo atliekama „Chalake“ – vaikui kerpami plaukai, paliekant plaukų sruogas smilkiniuose.

Visas Izraelis per šią šventę paprastai kvepia kepsniais, nes visi  kepa mėsą, mėgaujasi šiltu vakaru, kol vaikai tempia ir meta viską kas dega į didelius laužus. Tradicinių LagBa Omer patiekalų nėra, bet susiklostė tradicija  valgyti kebabus, pitas, kepti baklažanus, gaminti baklažanų,  bulvių salotas, tahini padažą…

Organizuojamos sportinės varžybos vaikams, šaudymo iš lanko pramogos.

Deja Izraelio vyriausybė šiuo pandemijos laikotarpiu  paskelbė apribojimus –  Lag-Ba Omer šventės laikotarpiui uždrausta degti laužus net privačioje erdvėje

Vilniuje vėl pakvipo chala – atidaryta atnaujinta žydiško maisto kavinė “Beigelių krautuvėlė”

Vilniuje vėl pakvipo chala – atidaryta atnaujinta žydiško maisto kavinė “Beigelių krautuvėlė”

Šiandien duris ir vėl atvėrė atnaujinta žydiško maisto kavinė “Beigelių krautuvėlė”. Šiandien po atsinaujinimo buvo atidaryta žydiško maisto kavinė “Beigelių krautuvėlė”įsikūrusi Pylimo g. 4.  Kaip ir daugelis kavinių ar restoranų turėjusių užsidaryti karantino laikotarpiu kavinė, šį laikotarpį išnaudojo darbingai ir naudingai. “Matyt žydai nebūtų žydais, jei neieškotų ir nerastų išeities”, – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. “Mes visą karantino laikotarpį kūrėme, remontavome, ir buvome atsidarę tik porai dienų – mūsų pagrindinėms šventėms, kad savo klientams pasiūlytume tradicinio žydų maisto, o jų pasiruošimas šventėms būtų lengvesnis” – sako pirmininkė.

Sveikiname Etą Gurvičiūtę su 101 gimtadieniu!!!

 

Brangioji Eta,

Sveikiname ir džiaugiamės Jūsų energija ir sveikata. Lietuvos žydų bendruomenė kasmet  linki Jums ne tik geros sveikatos, taip pat ir  tiek širdies šilumos, kiek jos atidavėt kitiems. Sulaukusi pernai  garbingiausio 100-mečio jubiliejaus, nuostabių sveikinimų visų vilniečių vardu, šiandien mus visus  žavite ir įkvepiate savo šypsena, nuoširdumu, šviesia atmintimi, neblėstančiu humoro jausmu. Esate mums pavyzdys!

Mazel Tov!

Linkime gyventi iki 120!