Minint 80-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines  Gargžduose rengiamos pirmosios šiemet „Atminties kelio“ eitynės.

„Mums labai svarbu prisiminti istorijoje ir tuos etapus, kurie yra labai skaudūs. Per Holokaustą netekome daugybės savo bendrapiliečių žydų ir galime tik įsivaizduoti, koks būtų Lietuvos mokslinis, kultūrinis, ekonominis gyvenimas, jei Holokausto nebūtų atsitikę“, – išvakarėse žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

„Šita atmintis yra šventa, turime visada prisiminti, kad iš nekalbėjimo, įtarumo, susipriešinimo gimsta okupacijos ir genocidai, tam, kad niekada neleistumėme tam pasikartoti“, – teigė ji.

Lietuvos žydų (Litvakų) Bendruomenė kvietė prisijungti prie “Atminties kelio 1941 – 2021” eisenos, skirtos paminėti Holokausto Lietuvoje pradžios 80-ąsias metines.

Minėjime Gargžduose dalyvavo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky Klaipėdos žydų bendruomenės ir Palangos žydų bendruomenės atstovai.

Dalyviai rinkosi buvusios Sinagogos vietoje (Kvietinių g 3, prie kino teatro “Minija”). Nuo čia Atminties kelio dalyvių eisena pajudėjo į Gargždų žydų žudynių vietą Klaipėdos g. (prie Autobusų stoties), kur įvyko aukų pagerbimo ceremonija

„Atminties kelio 1941–2021“ minėjimai – tai atminimo eitynės, kurios prasideda miestų centrinėse dalyse, kur anksčiau gyveno žydai ir baigiasi Holokausto aukų masinių žudynių vietose, pranešė Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.

Eitynių dalyviai nešasi akmenėlius su ant jų užrašytais čia gyvenusių žydų vardais – tai ir pagarba istoriškai susiklosčiusiai žydų tradicijai į kapines nešti akmenėlius, ir Holokausto aukų įasmeninimas.

Lietuvos žydų (Litvakų) Bendruomenė kartu su Palangos savivaldybe, Klaipėdos bei Palangos žydų bendruomenėmis susirinko į Holokausto aukų paminėjimą Palangoje prie akmens žudynių aukoms atminti Palangos botanikos parke.

Asmeninė Fainos Kukliansky paskyra

Palanga, 2021-06-22

Faina Kukliansky, Palanga 2021-06-22

MINĖJIMAS PALANGOJE

2021 metais minime 80-ąsias metines nuo Holokausto pradžios Lietuvoje. Skirtingai nuo didžiosios Europos dalies, Lietuvoje Holokausto aukos buvo nužudytos netoli jų gyvenamosios vietos. Praktiškai per kelis 1941 m. vasaros ir rudens mėnesius buvo visiškai sunaikintos Lietuvos žydų bendruomenės.

Lietuvos žydų (Litvakų) Bendruomenė kartu su Palangos savivaldybe, Klaipėdos bei Palangos žydų bendruomenėmis kviečia į pirmąjį Holokausto aukų paminėjimą Palangoje prie akmens žudynių aukoms atminti Palangos botanikos parke.

Birželio 22 d. (antradienį) 14 val.

MINĖJIMAS GARGŽDUOSE

Lietuvos žydų (Litvakų) Bendruomenė kviečia prisijungti prie “Atminties kelio 1941 – 2021” eisenos, skirtos paminėti Holokausto Lietuvoje pradžios 80-ąsias metines.

Paminėjimo renginys vyks 2021 m. birželio 23 d. (trečiadienį) Gargžduose.

Renginio pradžia 12 val.

Dalyviai kviečiami rinktis buvusios Sinagogos vietoje (Kvietinių g 3, prie kino teatro “Minija”). Nuo čia Atminties kelio dalyvių eisena pajudės į Gargždų žydų žudynių vietą Klaipėdos g. (prie Autobusų stoties), kur įvyks aukų pagerbimo ceremonija

Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva startuoja virtualus „Atminties kalendorius“, skirtas paminėti 80-ties metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios sukaktį ir kitus skaudžius to meto įvykius – tremtis, Antro pasaulinio karo pradžią. Pagrindinis dėmesys skiriamas gausios Lietuvoje gyvenusios žydų bendruomenės atminimui – „Atminties kalendorius“ dalinsis tikromis jų gyvenimo, žūties ar išsigelbėjimo istorijomis, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Atminties kalendorius“ socialiniame tinkle „Facebook“ iš praeities iškelia Lietuvoje gyvenusių žydų veidus ir vardus, pasakoja jų gyvenimo istorijas, kurių absoliuti dauguma baigėsi prieš 80 metų, 1941 m. vasarą – rudenį.

„Su „Atminties kalendoriumi“ nuosekliai keliausime laiku, diena iš dienos nusikeldami į skirtingas Lietuvos vietas ir susipažindami su ten gyvenusiais žmonėmis – daugelis jų buvo nužudyti prieš 80 metų. Mūsų tikslas buvo priminti apie jų gyvenimą, svajones, darbus, parodyti jų veidus ir ištarti vartus – tik mažiausia, ką galime padaryti“,

– sako iniciatyvos koordinatorė Rūta Ribinskaitė.

1941 m. birželio 21 d. nacistinė Vokietija pradeda Operaciją Barbarosą ir peržengia Lietuvos sienas – kartu tai ir puolimas prieš tuo metu Lietuvą jau okupavusią Sovietų Sąjungą. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas Lietuvoje tampa ir žydų persekiojimo ir žudymo pradžia.

Prieš 80 metų žydų tautybės žmonės pateko į tų pačių istorinių ir politinių įvykių sūkurį kaip ir kiti Lietuvos gyventojai – žydai buvo tremiami į Sibirą, iš kur dalis taip ir negrįžo, žydai tapo Antro pasaulio karo pradžios liudininkais. Po to smogė Holokaustas. 1941 metų birželis, lygiai prieš 80 metų, yra šimtmečius Lietuvoje gyvenusios žydų bendruomenės pabaiga. Tada viskas pasikeitė. Taip, kaip buvo iki tada, jau niekad nebebus. Nuo birželio pabaigos beveik kas dieną Lietuva netekdavo ištisos bendruomenės: Palanga, Darbėnai, Skaudvilė, Švenčionys, Pilviškiai, Jonava, Kupiškis ir dešimtys kitų miestų per tris mėnesius neteko beveik visų savo žydų tautybės gyventojų.“, – sako Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė. Jau pirmosiomis karo dienomis įvairiose Lietuvos vietose vyksta išpuoliai prieš žydų tautybės asmenis – jie puolami gatvėse ir maldos namuose – sinagogose, kai kurie išpuoliai virsta žudynėmis. „Visiems gerai žinomos birželio 27 d. žudynės Kaune, Lietūkio garaže, tačiau tai nėra pirmasis kruvinas išpuolis prieš žydus. Ir tikrai ne paskutinis. „Atminties kalendoriuje“ dažniausiai fiksuojama mirties data – tokių dienų gražiais ir šiltais liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais yra bene kasdien. Kartais tą pačią dieną žudynės vyksta skirtingose Lietuvos dalyse“, – pasakoja R.Ribinskaitė. Ieškant informacijos, išlikusių nuotraukų ir istorijų, Lietuvos žydų bendruomenei padėjo Lietuvos muziejai, saugantys prieš 80 metų buvusio gyvenimo nuotrupas. Lietuvos žydų bendruomenė dėkoja visiems, kurie geranoriškai atsiliepė į prašymą ir kviečia toliau dalintis nuotraukomis ir istorijomis. „Kartu su bendruomene sunaikinta ir jų asmeniniai daiktai, nuotraukos. Net ir gausiai žydų gyventose vietovėse šiandien sunku rasti jų gyvenimo ženklų. Tačiau vis dar yra žmonių, kurie prisimena, todėl kviečiame juos dalintis savo atsiminimais ir istorijomis – juk prieš 80 metų jie neteko draugų, mylimųjų, kaimynų. Tai didelė trauma, kurią kaip tauta vis dar turime gydyti“, – sako F.Kukliansky.

Skaitykite www.15min.lt

Šaltinis: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Šiame straipsnyje pirmiausia mėginsime aptarti, kokio požiūrio į likusį žydų turtą laikėsi dviejų pagrindinių lietuvių valdžios institucijų – Laikinosios vyriausybės (toliau – LV) ir Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto (toliau – Komitetas), egzistavusių pirmaisiais Vokietijos ir TSRS karo mėnesiais, pareigūnai bei Lietuvos Katalikų Bažnyčios atstovai. Antra, vienos apskrities pavyzdžiu panagrinėsime žydų turto likimą Lietuvos provincijoje. Ar toks modelis galėtų būti pritaikytas ir kitiems Lietuvos regionams, parodys vėlesni tyrimai.

ĮVADAS

Lietuvos žydų turto likimo Antrojo pasaulinio karo metais tyrimas yra neatskiriama holokausto studijų dalis. Tačiau išsamesnių tekstų šia tema iki šiol neturime. Minėtina Emanuelio Zingerio publikacija, kurioje aprašomas Lietuvos žydų kultūros vertybių likimas bei aptariamos jų suradimo ir susigrąžinimo perspektyvos. Autorius rašė ir apie specialiai įkurtos institucijos – Rosenbergo štabo (jo uždavinys buvo išgabenti į Vokietiją okupuotų kraštų kultūros vertybes) pareigūnų veiklą Lietuvoje. Tačiau rimtesnių sekėjų šis tyrimas iki šiol nesulaukė. Kalbant apie žydų turto likimą provincijoje, galima paminėti Rimanto Zizo publikaciją apie Šilalės krašto žydų tragediją, kurioje jis kėlė ir likusio jų turto klausimą. Lietuvos, ir ne tik, tyrinėtojams turėtų būti vertinga kolegų iš Maskvos universiteto archyvinė publikacija apie žydų kultūros vertybių užimtose TSRS teritorijose inventorizaciją bei evakuavimą į Vokietijos gilumą. Džiugu, kad leidinio autoriai planuoja dar vieną tomą, kuris būsiąs skirtas Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Žinių apie žydų turto nusavinimą randame Martino Deano straipsnyje; jame išvardytos pagrindinės turto rūšys bei nusavinimą vykdžiusios institucijos nacių okupuotoje TSRS teritorijoje.

PAGRINDINIŲ LIETUVIŲ VALDŽIOS INSTITUCIJŲ IR KATALIKŲ BAŽNYČIOS ATSTOVŲ POZICIJA LIKUSIO ŽYDŲ TURTO ATŽVILGIU

Pagrindine lietuvių valdžios institucija, be abejo, laikytina Lietuvos laikinoji vyriausybė, egzistavusi vos šešias savaites (1941 m. birželio 23–rugpjūčio 5 d.). Ji jau pirmomis darbo dienomis deklaravo savo siekius, socialinės-ekonominės politikos gaires, ėmė rengti įvairius normatyvinius aktus. Deklaracijose bei įstatymuose atskiro dėmesio sulaukė ir žydai. Vyriausybė, birželio 30 d. posėdyje apsvarsčiusi „Deklaraciją ūkiniais ir socialiniais klausimais“, paskelbė, jog būtina įvykdyti denacionalizaciją ir grąžinti privatinę nuosavybę, tačiau ne be išimčių: „Žydams ir rusams priklausę turtai lieka neginčijama Lietuvos valstybės nuosavybe“, – teigiama deklaracijoje. Liepos 4 d. LV posėdyje ši formuluotė buvo pakoreguota – iš jos pašalinta diskriminacinė nuostata rusų tautybės gyventojų atžvilgiu, bet įrašytas buvęs tarybinis aktyvas: „Nacionalizuoti žydų turtai, o taip pat nacionalizuoti turtai, priklausę kitiems asmenims, aktingai veikusiems prieš lietuvių tautos interesus, lieka Lietuvos valstybės nuosavybe“. Panašios formuluotės išliko ir vyriausybės priimtuose Žemės, Miestų namų ir žemės sklypų, Prekybos ir viešojo maitinimo įmonių, Pramonės įmonių, Lietuvos jūrų ir upių prekybos laivyno denacionalizacijos įstatymuose. Žydams bei asmenims, „aktingai veikusiems prieš lietuvių tautos interesus“, jie neturėjo būti taikomi. Žydams nebuvo taikomi ir vyriausybės nutarimai dėl vertybinių popierių bei indėlių grąžinimo buvusiems savininkams. Jie atsidūrė tarp tų, kuriems buvo atsisakyta išduoti leidimus verstis prekyba ir t. t.

>>Visas straipsnis

Taip pat skaitykite : >>Valentinas Brandišauskas. Lietuvos žydų turto likimas Antrojo pasaulinio karo metai