1941 metų rugpjūčio 4 dieną Akmenės krašto žydai, kurie buvo laikomi Akmenėje, buvo išvaryti į Mažeikius, kur buvo nužudyti. Kad paminėti šių mūsų visų bendrapiliečių atminimą projekto “Šalom, Akmene!” rengėjai kvietė į rugpjūčio 4 dienos renginius. Vyko paminklo buvusios sinagogos vietoje Klykolių kaime atidengimo ceremonija ir Holokausto aukų paminėjimas Akmenės miesto aikštėje.
Skambėjo giesmės, maldos, vardų skaitymas. Po ceremonijos vyko eisena tuo keliu, kuriuo buvo varomi žydai 1941-aisiais – Stoties ir Viekšnių gatvėmis iki Akmenės miesto kapinių. Aplankytos ir Mažeikių-Tirkšlių senosiose žydų kapinės.
Dėkojame susirinkusiems ŠKŽB bendruomenės nariams, LRS nariui Kasparui Adomaičiu, Tarptautinei istorinio teisingumo komisijai ir Ingridai Vilkienei, Gabijos šaulių vadei Rimai Skrodenytei, Papilės būrio jauniesiems šauliams ir organizatoriams Diana ir Marijus Lopaičiams bei VšĮ “Akmenės istorijos muziejui”.
Pasibaigus COVID pandemijos apribojimams sulaukėme svečių iš užsienio, kuriems įdomu sužinoti daugiau informacijos apie savo artimuosius, jų gyvenimo istorijas ir likimą.
Liepos 25 d. PŽB aplankė garsaus Panevėžio rabino kuris gyveno ir veikė daugiau kaip 20 metų Iljachu, Rabinovič proproanūkis Yeir su žmona iš Izraelio. Jis domisi Panevėžio žydų religiniu gyvenimu XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Svečias susipažino su Panevėžio miestu ir aplankė žydų paveldo vietas.
1857 m. archyviniuose dokumentuose Panevėžyje minimos 8 sinagogos, dar kelios sinagogos buvo privačiuose namuose. Apie religinį žydų gyvenimą aprašyta knygoje „Žvilgsnis į praeitį: Panevėžio žydų istorija ir palikimas“, kuri jau išleista ir bus pristatyta artimiausiu metu visuomenei.
Rugpjūčio 2d. bendruomenėje lankėsi svečias iš Vokietijos rašytojas Siegmar Horst su žmona Siegel Sonja. Jis domisi Panevėžyje gyvenusios žydės 1920-1941 m. Rochos Smolnik likimu.
Pagal PŽB bendruomenės surinktą archyvinę medžiagą paaiškėjo, kad Rocha, gimusi 1899 m. kovo mėn. Kupiškyje, gyveno Panevėžyje iki Antrojo pasaulinio karo. Buvo susituokusi su Abraomu Labo, gimusiu 1889 m. Surdegyje. Abraomas buvo batsiuvys. Pora susituokė 1929 m. gruodžio 27 d. Panevėžyje. PŽB archyve yra sutuoktuvių liudijimo įrašas. Pagal dokumentą kurį atvežė svečias, Rochai Smolnik pasą išdavė okupacinės Vokietijos karinė valdžia 1917 m.
1941 m. Rochos vyras Abraomas Labo buvo suimtas ir išvežtas į Vokietiją koncentracijos stovyklą, į Miuncheną, 1944 m. gruodžio 31 d. žuvo Waldlager V darbo stovykloje. Manoma, kad Rocha Labo (Smolnik) žuvo Panevėžyje Holokausto metu.
Belovežo miškų regione, Lenkijos Baltarusijos pasienyje jau nuo 2003 m. vyksta graži meninė iniciatyva „Peretocze“. Renginio idėja gimė susižavėjus Belovežo giriomis, menančiomis turtingą istorinę praeitį, tradicijas ir kultūrą.
Viduramžiais Belovežo senajame miške gyveno, be kita ko, jotvingių gentys, tada šios žemės, esančios vakarinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalyje, buvo lenkų gyvenvietė iš vakarų, o Baltarusijos – iš rytų. Čia gyveno ir miestiečiai, ir bajorai, ir baudžiauninkai, ir laisvi gyventojai. Tuomet karalius juos apgyvendino sukurtuose karališkuose kaimuose, o gyventojai saugojo teritoriją. Šią vasarą „Peretocze“ festivalyje koncertavo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ansamblis Fajerlech. Dalinamės akimirkomis.
Prašome pasidalinti šia informacija ir kvietimu. Organizatoriai ir atlikėjai kviečia visus šviesuolius pasidžiaugti kultūrine įvairove ir gražiu renginiu Kalvarijoje.
Daugiau informacijos apie renginio idėją ir kontekstą čia:
Prie Kupiškio etnografijos muziejaus susirinko „Atminties kelio 1941 – 2021“ organizatoriai ir svečiai bei Kupiškio visuomenė. Susitikimą vedė Kupiškio etnografijos muziejaus istorikė ir renginio koordinatorė Aušra Jonušytė.
Dalyvavo ir pasveikino visus JAV ambasadoriaus Lietuvoje Roberto Gilchristo vardu Linlev Wartenberg; Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius Marius Janukonis;
Europos parlamento narė Rasa Juknevičienė ir kiti garbingi svečiai.
Pagrindinis organizatorius – LR tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinio rėžimo nusikaltimams žmonijai tirti. Visus susirinkusius pasveikino komisijos vykdančiojo direktoriaus pavaduotoja Ingrida Vilkienė.
Sveikinimo žodį tarė ir Kupiškio r. meras Dainius Bardauskas ir kiti dalyviai.
Eisena su plakatais ir vėliavomis pajudėjo link masinės žydų žudynių vietos Kupiškio Laisvamanių kapinėse. Dalyviai nešė gėles, žvakutes ir akmenėlius su užrašytais žuvusiųjų vardais. Vykusiame minėjime buvo ištarti žuvusiųjų vardai, prisimintos šeimos ir jų istorijos.
Po eisenos, dalyviai susirinko į Kupiškio etnografijos muziejaus salę, kur buvo pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio naujausia knyga „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“.
Sveikinimo ir padėkos žodį tarė Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Jūra Sigutė Jūrėnienė.
Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman savo vardu ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky vardu, padėkojo visiems dalyviams ir organizatoriams už tokį svarbų ir reikšmingą renginį Lietuvoje. Ne tik žydų tauta prarado savo giminaičius, artimuosius ir draugus, bet ir lietuvių tauta prarado savo piliečius, didelę žydų bendruomenę. Tai būtina prisiminti ir pasakoti jaunimui, kad ši tragedija niekada nepasikartotų čia ir kitose tautose ar bendruomenėse.
Per pastaruosius metus dėl klimato kaitos dažnėja ir stiprėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Nuo praūžusios audros ir siautėjusios vėtros nukentėjo ir Vilniaus žydų kapinės: daug išverstų ir sudaužytų paminklų.
Jei Vilniuje, Sudervės žydų kapinėse yra palaidoti Jūsų artimieji arba Jūs tvarkote giminaičių kapus, maloniai prašytume atnaujinti Jūsų kontaktus, (telefono Nr., elektroninį pašto adresą), kad galėtume su Jumis susisiekti.
Pirmąjį rugsėjo sekmadienį Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tradiciškai kviečia į Europos žydų kultūros dienos renginius Vilniuje ir regionuose. Šių metų renginių tema – Dialogai – #Žydiškipašnekesiai –atskleisiantys įvairius žydų kultūros aspektus, litvakų indėlį į Lietuvos istoriją, kultūrą, demokratiją ir gyvybingą paveldą. Ši šventė tampa gražia tradicija, Lietuvos žydų bendruomenė atveria duris svečiams, Sinagogoje ir kitose auditorijose vyks edukacijos ir paskaitos, skambės muzika, vėl kvepės beigeliais ir šventinėmis chalomis. Ši šventė taip pat vyks žydų naujų 5782 metų – Roš Ha Šana išvakarėse. Pasižymėkite datą, lauksime jūsų ir netrukus skelbsime programą.
Šiandien, rugpjūčio 2 d. minime Romų genocido atminimo dieną. Mes prisimename ir dalinamės, jog tai daugiau niekada nebepasikartotų.
“Romai, kaip ir žydai, neįgalieji, homoseksualai, komunistai Vokietijos nacių režimo buvo laikomi nevertais gyventi. Jie buvo persekiojami, išvežami priverstiniams darbams, žudomi. Spėjama, kad Antrojo pasaulinio karo metais Europoje galėjo būti nužudyti apie pusę milijono romų. Dar neseniai ir patys romai neįsivaizdavo, kad jų etninė/tautinė grupė Antrojo pasaulinio karo metu buvo naikinama sistemiškai – kaip ir žydų tauta. Apie šį romų holokaustą, vadinamą Samudaripen, net kelis dešimtmečius tylėjo ir pasaulis: romų niekas neatsiprašė. Ir tik 2015 m. balandžio 4 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl priešiškumo romams Europoje ir romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais minėjimo“, kuria pripažino istorinį romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu faktą ir paskelbė rugpjūčio 2-ąją Romų holokausto aukų atminimo diena. Lietuvoje 2019 m. Seimas šią dieną įtraukė į Atmintinų dienų sąrašą.”
Liepos mėnesį įvyko dvi puikios vaikišku šurmuliu ir šypsenomis perpildytos Lietuvos žydų vaikų stovyklos!
Šiomis gražiomis vasaros dienomis vaikai spėjo ne tik išsidūkti ir papramogauti to be galo išsiilgus per karantiną, tačiau taip pat apsilankyti daugybėje edukacijų.
Be kita ko, abejose stovyklų pamainose buvo skirtas dėmesys ir žydų istorijai bei tradicijoms – vaikai aplankė Kauno IX fortą, mokėsti pinti chalas ir t.t.
2021-08-08 19 val. Kviečiame į filmo “Juodasis medus” (Black Honey) apie garsųjį Vilniaus ir pasaulio jidiš poetą Avromą Sutzkeverį peržiūrą. Jį sukūrė ir prodiusavo Izraelio aktorė, poeto anūkė Hadas Kalderon, kuri pati papasakos iš senelio girdėtas jo istorijas bei filmo kūrybos procesą. Puiki progai ne tik pamatyti filmą, kuris dabar skina laurus pasauliniuose kino filmų festivaliuose, bet ir išgirsti unikalių faktų apie jo asmenybę. Hadas yra puiki kalbėtoja!
Filmas yra anglų, hebrajų, jidiš kalbomis su angliškais subtitrais.
Apie A. Sutzkeverį – https://lt.wikipedia.org/wiki/Abraomas_Suckeveris
Ar jau lankėtės Cvi parke, kur šurmuliuoja vilniečiai ir ragaujamas Izraelio gatvės maistas. Užsukite ir pasigrožėkite, kaip liepos pavakarę lankytojai sukosi Bachatos ritmu.
Lietuvos žydų (litvakų) socialinio centro senjorai liepos mėnesio popietę susirinko maloniam susitikimui parke, kuris yra čia pat, kitoje gatvės pusėje. Gryname ore skanaudami ,,Beigelių krautuvėlės” skanumynų asortimentą, su gera nuotaika aptarinėjo visas naujienas.
Žydų skautai smagiai stovyklauja Tabališkių ežero pakrantėje, Aukštadvaryje, Trakų rajone, džiaugiasi vasaros saule, mišku ir tikra skautų veikla, ir draugyste.
Renaldas Vaisbrodas rašo: ,,žydų skautai kviečia naujam nuotykiui! Kažkaip natūraliai tai tapo mano pašaukimu. Tikiu skautišku judejimu, noriu, kad žydiškas jaunimas Lietuvoje prikeltų gyvenimui vieną skaitlingiausių tarpukario jaunimo organizacijų Lietuvoje. Kodėl? Nes gyvenimas yra stipresnis už mirtį. Šis žygis ypatingas – į Žiežmarių miestelį vienai dienai sugrįš nuo 1931 išlikęs artefaktas, susijęs su vietos žydais skautais. Bet, svarbiausia, turėsime pramogą su tikslu, bet kokiu oru.
„Idėja yra ta, kad mes norime pademonstruoti koncepcijos įrodymą – kad ji [vakcina] efektyvi žmonėms“, – leidiniui sakė „Oramed“ vadovas Nadavas Kidronas. „Tik įsivaizduokite, kad galima gauti vakciną oraliniu būdu, ir viskas – žmogus buvo paskiepytas. Tai būtų revoliucija visam pasauliui“, – pabrėžė jis. Skelbiama, kad „Oramed“ antrinė įmonė „Oravax Medical“, gavusi Sveikatos apsaugos ministerijos pritarimą, rengiasi atlikti savo vakcinos klinikinius tyrimus Suraskio medicinos centre Tel Avive. Tikimasi, kad toks leidimas bus išduotas artimiausiomis savaitėmis.
„The Jerusalem Post“ duomenimis, „Oravax“ Europoje jau pagamino keletą tūkstančių oralinių vakcinų kapsulių, laikydamasi „Geros gamybos praktikos“ (GMP) standartų. Būtent šios kapsulės bus panaudotos klinikiniams tyrimams Izraelyje, o vėliau – ir kai kuriose kitose valstybėse. Pagal bendrovės planus, tyrimuose dalyvaus 24 žmonės, kurie nebuvo paskiepyti jokia kita vakcina nuo COVID-19 ligos. Pusė dalyvių gaus vieną oralinės vakcinos kapsulę, kita pusė – po dvi. Pažymima, kad placebas tyrimuose, kurie truks šešias savaites, nebus naudojamas.
Liepos 25 dieną Šiaulių miesto gatvės virs dviračių lenktynių trasa. Visą dieną vyksianti dviračių fiesta prie starto linijos sukvies dviračių sporto entuziastus. Skirtingose grupėse varžysis profesionalai, mėgėjai, vaikai ir neįgalieji. Jau 10-ąjį kartą vyksiančios Šiaulių dviračių lenktynės simboliškai papildys Šiaulių sporto šimtmečio renginius. Šiaulių dviračių sporto istorija siekia 100 metų, tarpukario Lietuvos olimpinės rinktinės nariai dviratininkai Isakas Anolikas ir Juozas Vilpišauskas buvo šiauliečiai. Dabar Šiaulių olimpiečių tradiciją tęsia Gediminas Bagdonas, 10-ųjų Šiaulių dviračių lenktynių garbės dviratininkas.
Pirmieji prie starto linijos išsirikiuos mažieji dviratininkai. Po jų startuos „Minkime kartu“ grupės nariai. Šiauliečiai ir miesto svečiai, užsiregistravę grupėje „Minkime kartu“, draugiškai mins 7 km simbolinį lenktynių ratą.
Mėgėjų grupėje startuos ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenė. Savo tradicinę dviračių dieną, skirtą tarpukario Lietuvos olimpinės rinktinės nariams, dviratininkams šiauliečiams Isakui Anolikui ir Juozui Vilpišauskui atminti, iki šiol rengę gegužę, šįkart jie jungiasi į miesto dviračių lenktynes. Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai ne tik važiuos drauge su visomis bendruomenėmis, bet ir visus dalyvius vaišins gardžia koše.
Dviračių sporto entuziastai ir profesionalai galės išbandyti savo jėgas įveikdami 35 km, 63 km ir 98 km distancijas. Elito trasą (98 km) įveiks ir olimpietis Gediminas Bagdonas, kiti profesionalūs dviratininkai. Profesionalūs plento dviratininkai varžybų metu išvysto iki 70 kilometrų per valandą greitį, tad greičio ir adrenalino tikrai netrūks.
Šiaulių dviračių lenktynės šiemet bus unikalios ir tuo, kad prie starto linijos stos neįgaliųjų grupė. Neįgaliojo vežimėliu judantys žmonės įveiks tą pačią trasą kaip ir „Minkime kartu“ grupės dviratininkai – 7 kilometrus Šiaulių gatvėmis.
Visiems dviračių lenktynių dalyviams bus galima išmėginti savo jėgas atliekant užduotis, pratimus su dviračiais. Vaikų lauks įvairios sportinės pramogos, jas organizuos ir ves Šiaulių sporto centro „Dubysa“ treneriai.
Visi lenktynėse išduoti numeriai dalyvaus loterijoje, jos pagrindinis prizas – 1 000 eurų. Komandos, išsiskyrusios savo apranga ir masiškumu, bus apdovanojamos rėmėjų prizais.
Prieš 80 metų, 1941 m. birželio pabaigoje, Lietuvoje prasidėjo masinis žydų naikinimas. Tų pačių metų liepos antroje pusėje nuspręsta steigti Šiaulių getą. 1944 m. liepos 15 d. prasidėjo Šiaulių geto likvidavimas.
Š.m. liepos 15 d., minint 77-ąsias Šiaulių geto likvidavimo metines, Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai prie Šiaulių geto vartus žyminčio paminklinio akmens prisiminė karo metu žuvusius tėvynainius, pasimeldė, padėjo gėlių, akmenukus, uždegė atminimo žvakeles bei tylos minute pagerbė Holokausto aukas.
Trumpoje atminimo ceremonijoje skaudžius to laikmečio įvykius visiems priminė Josifas Buršteinas, o Ida Vileikienė, gimusi Šiaulių gete, dar kartą pasidalino savo skaudžiais prisiminimais.
Atminimo ceremonijoje dalyvavo ir Šiaulių mero pavaduotoja Simona Potelienė.
Sekmadienį į Šiauliuose bei Šiaulių rajone vykusį 80-ųjų Holokausto pradžios Lietuvoje metinių paminėjimą susirinko ne tik Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai, jų draugai ir vietinės valdžios atstovai.
Čia atvyko ir Seimo nariai Rima Baškienė bei Emanuelis Zingeris, Kauno religinės žydų bedruomenės vadovas Mauša Bairakas, Vilniaus religinės žydų bendruomenės vadovas Simonas Levinas, Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius Michailas Segalis, Izraelio ambasadorius Yissefas Levy, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas, Danijos ambasados misijos pavaduotojas Jakobas Greve Kromannas.
Visi jie dalyvavo tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuotame nacionaliniame projekte „Atminties kelias 1941 – 2021“.
Sekmadienį Šiauliuose ir Šiaulių rajone vyko 80-ųjų Holokausto pradžios Lietuvoje metinių paminėjimui skirtas projektas „Atminties kelias 1941 – 2021“. R.Vitkaus nuotr.
Žudynės prasidėjo dar iki nacių atėjimo Pirmiausia Holokausto aukos buvo pagerbtos netoli senųjų Šiaulių žydų kapinių esančioje vietoje, kur lygiai prieš 80 metų buvo įkurtas pirmasis Šiaulių getas, vėliau žvakutės ir akmenėliai buvo padėti prie Trakų–Ežero gatvių kampe esančio paminklinio akmens žyminčio antrojo Šiaulių žydų geto vartus.
Iki 1939 metų Šiauliuose gyveno apie pusdevinto tūkstančio žydų. Jie tuomet sudarė ketvirtadalį Šiaulių miesto gyventojų.
Tai nacionalinio gedulo diena, skausmo dėl abiejų Šventyklų sugriovimo, dėl tremties pradžios ir dėl to atsiradusių bėdų kulminacijos taškas.
Su šia diena susiję penki tragiški įvykiai, kurie taip pat yra išvardinti Taanit traktate.
1. Šią dieną Kūrėjas paskelbė nuosprendį, kuris pasmerkė visus išėjusius iš Egipto mirti dykumoje ir jiems neleista buvo įeiti į Izraelio žemę. Jų nuodėmė buvo ta, kad kai Moše pasiuntė žvalgus išžvalgyti šalį, jie grįžę ėmė peikti ją, o tauta jais patikėję ėmė burnoti prieš Kūrėją ir netgi abejoti Jo galimybėmis, Jo, Kuris 40 metų rūpinosi visais jų poreikiais dykumoje – tam, kad atvestų juos į Izraelio žemę ir nugalėtų visas ją apsigyvenusias tautas.
Tauta aprauda savo skaudžią dalią, kaip pasakojama Toroje: “Ir suriko tauta garsiu riksmu – ir pravirko visa tauta tą naktį”. Tai buvo naktis į 9 avo ir Kūrėjas, supykęs dėl jų mažo tikėjimo ir betikslės raudos, paskelbė nuosprendį: “Tuščiai verkėte šią naktį, bet verksite šią naktį visose jūsų kartose”.
2-3. Šią dieną buvo sugriautos abi Šventyklos – Pirma ir Antra. Kaip pasakojama Malachim II ir Jermijahu knygose, Babilono būriai įsiveržė į Pirmą Šventyklą dar 7 avo, o antrą 9 avo dienos pusėje padegė ją ir ji degė visą naktį iki 10 avo dienos vidurio. Nežiūrint į tai, kad ugnis rimtai įsiliepsnojo 10 avo, ši nelaimė yra pažymima 9 avo, todėl, kad nelaimės pradžia – sunkiausias dalykas. Todėl iki pat 10 avo vidurdienio negeriamas vynas ir nevalgoma mėsa, nesikerpama ir nekeliamos vestuvės.
Antrąją Šventyklą sugriovė Titas, romėnų karvedys 9 avo dieną.
4. Šią dieną krito Beitaras. Bar-Kochbos sukilimo metu šioje labai gerai įrengtoje tvirtovėje pasislėpė tūkstančiai vyrų, moterų ir vaikų. Beitaro tvirtovės kritimas buvo Izraelio šalies sugriovimo finalas: šimtai tūkstančiai judėjų žuvo, šimtai tūkstančių buvo paimti į nelaisvę, šalis ištuštėjo… Be to dar prisidėjo dvasinė katastrofa: Beitaras buvo vienas iš Toros mokymo centrų, ir su jo žlugimu buvo sugriautas vienas svarbiausių dvasingumo šaltinių.
5. Po Bar-Kochbos sukilimo numalšinimo romėnų valdžia dėjo didžiausias pastangas, kad sunaikintų bet kokius judėjų buvimo Izraelio šalyje pėdsakus: pačią šalį romėnai ėmė vadinti Palestina (pagal vienos nedidelės tautos pavadinimą, kuri kadaise gyveno pakrantės ruože šalies pietuose ir tuo metu jau buvo visai išnykusi). Romiečių taikiniu tapo pati Jeruzalės širdis: jie išarė visą miesto teritoriją, beveik nepalikdami jokių jo pėdsakų.
Jeruzalės teritorijoje jie pastatė naują miestą, kurį pavadino “Elija Kapi-tolina”. Patys to nežinodami, romėnai įgyvendino pranašo Michos pranašystę, kuri aprašoma pranašo Jermijahu knygoje (26:18): “Cionas tarsi laukas bus suartas”. Šie įvykiai, kaip ir keturi buvę prieš tai, įvyko 9 avo dieną.
Aukso veršio nuodėmė, padaryta 17 tamuzo, žvalgų nuodėmė, padaryta 9 avo – šie įvykiai reiškė prieš įdaugelį amžių įvykusį dvasinės ir politinės Izraelio tautos laisvės praradimą.
9 avo pasninkas prasideda su saulėlydžiu ir tuo jis prilygsta tik Jom-Kipuro pasninkui, kai pasninkaujama taip pat visą parą.
