Naujienos

Rimanto Dichavičiaus knygos „Paminklas paminklui“ pristatymas

Rimanto Dichavičiaus knygos „Paminklas paminklui“ pristatymas

Per „Sostinės dienų“ festivalį ir Europos žydų kultūros dienas rugsėjo 3 d. 17 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje bus pristatyta Rimanto Dichavičiaus knyga „Paminklas paminklui“ (Vilnius, 2020).

Pristatymas rengiamas kartu su Lietuvos žydų bendruomene bei knygos leidimą parėmusiu Geros valios fondu.

Garsus fotomenininkas R. Dichavičius Užupio žydų kapines pradėjo fotografuoti 1961 m., dar nežinodamas, kad vos po kelerių metų, 1964-aisiais, jos bus sunaikintos. Kapinių vaizdai ir antkapinių paminklų nuotraukos tapo unikaliu dokumentu, užfiksavusiu Vilniaus žydų bendruomenės praeitį ir kartu milžinišką kultūros praradimą.

„Paminklas paminklui“ yra daugiau nei fotoalbumas, tai pasakojimas apie kelias vilniečių žydų kartas, dėl sovietų antisemitinės politikos ir barbariško požiūrio į tautines kultūras netekusias savo kapų, ir pasakojimas apie Vilnių, praradusį itin reikšmingą istorinio paveldo objektą.

Renginyje dalyvaus R. Dichavičius, istorikė, kapinių tyrinėtoja Vida Girininkienė, istorikė, Vilniaus universiteto prof. Jurgita Verbickienė, Lietuvos žydų kapinių kultūros ekspertė, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus istorikė Rūta Anulytė. Renginį moderuos Lietuvos nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimo centro vadovė dr. Lara Lempertienė.

Knygą „Paminklas paminklui“ bus galima įsigyti.

SVARBU! Laikantis saugumo reikalavimų, žiūrovai įleidžiami tik pagal išankstinę registraciją ir ne anksčiau nei likus 15 min. iki renginio. Lankytojai, turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių, į renginį neįleidžiami. Dalyviams būtina dėvėti apsaugines (medicinines) veido kaukes arba respiratorius, laikytis saugaus atstumo, naudotis rankų dezinfekcijos priemonėmis. Atėjus į renginį, privaloma užpildyti COVID-19 anketą. Norintieji dalyvauti renginyje turi registruotis. Atsiprašome už nepatogumus.

Trumpai apie renginį

Data
rugsėjo 3 d.
Laikas
17 val.
Vieta
Valstybingumo erdvė, II a., 237 kab.
Dalyvavimas
būtina išankstinė registracija
Daugiau informacijos
socialiniame tinkle „Facebook“
Sveikiname su Rugsėjo pirmąja!

Sveikiname su Rugsėjo pirmąja!

Mieli vaikai, tėveliai , pedagogai, auklėtojai,

Sveikinamame su Rugsėjo pirmąja, linkime nenuilstamai siekti mokslo aukštumų ir išlikti be galo kūrybingais!

Žmogus, kuris jaunystėje apleidžia mokslus, praranda praeitį ir neturi ateities.
Euripidas

Jievaras Jasinskis sukūrė Holokausto 80-mečiui skirtą simfoniją

Jievaras Jasinskis sukūrė Holokausto 80-mečiui skirtą simfoniją

LRYTAS.LT

Rugpjūčio 24-25 dienomis Vilniaus miesto šv. Kristoforo kamerinis orkestras drauge su kviestiniais klasikos, džiazo ir folkloro muzikantais įrašinėja kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurtą Holokausto 80-mečiui skirtą „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės“.

Projekto garso režisierius – daug tarptautinių įvertinimų pelnęs vilnietis Vilius Keras, pasitelkęs savo vadovaujamą „Baltic mobile recordings“ komandą. Šiais metais visame pasaulyje minimas Holokausto 80-metis. Pažymint šią skaudžią sukaktį, vienas perspektyviausių jaunosios kartos lietuvių kompozitorių J.Jasinskis ir senoviniais hebrajų instrumentais šofarais grojantis idėjos autorius Tadas Daujotas sukūrė „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės“. Holokausto 80-mečiui skirta simfonija visuomenei bus pristatyta 2021 m. rugsėjo 23 d., minint Lietuvos žydų genocido dieną labai ypatingoje vietoje – Vilniaus geto kaimynystėje esančiame LR Prezidentūros kieme. Lietuvių ir žydų draugystei įprasminti skirtame kūrinyje klasikinė muzika persipins su lietuvių ir hebrajų folkloro motyvais. Šią analogų neturinčią muzikinę kelionę įkūnys Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, medinių pučiamųjų kvartetas, trimitas, trombonas, perkusija bei hebrajų ir lietuvių liaudies instrumentai – birbynė, lumzdelis, kanklės, ūdas, Kretos lyra, „Hurdy Gurdy“, sazas, Persijos taras bei skirtingų dermių šofarai.

Projekte dalyvauja Artimųjų Rytų styginiais instrumentais grojantis multiinstrumentininkas iš Izraelio Yaronas Cherniakas, smuikininkas Borisas Kirzneris bei kiti klasikos, džiazo ir folkloro atlikėjai. Apie kompozitorių: Jievaras Jasinskis baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kuria klasikinę bei džiazo muziką.

Nuo 2018 iki 2021 metų jis buvo Kauno bigbendo vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas. 2020 metais surengtame tarptautiniame jaunųjų kompozitorių konkurse „Future Symphony“ J.Jasinskis užėmė antrąją vietą. Muzikas įvairiems orkestrams ir grupėms aranžavo, orkestravo daugiau kaip 1500 dainų, tarp jų – koncertinės programas su Andriumi Mamontovu (albumas „Šiaurės naktis. Pusė penkių“ įrašytas „Abbey Road“ studijoje, Londone), „Ten Walls“ (Marijumi Adomaičiu), Linu Adomaičiu, Ieva Narkute, „Lilas ir Innonime“, „G&G Sindikatas“. Aranžuoti du Kipro Mašanausko miuziklai – „Barbora Radvilaitė“ ir „Karalius Mindaugas“, Merūno Vitulskio albumas „Muzika Lietuvai“, taip pat gausybė dainų įvairiems LRT muzikiniams projektams.

Skaitykite lrytas.lt

Užuojauta

Užuojauta

Su giliu liūdesiu norime pranešti, jog eidama 97-uosius metus, mirė Pasaulio Tautų teisuolė Morta Kalendraitė Jakutienė.
Atsisveikinimas su velione vyks Kruopių k. (Akmenės r.sav.) parapijos namuose nuo šeštadienio (rugpjūčio 28 d.).
Laidotuvės vyks sekmadienį (rugpjūčio 29 d.), po Šv.Mišių Kruopių Šv.Onos bažnyčioje (Šv.Mišios 12:30 val.).
Skaudi tiesa Troškūnų bažnyčios rūsyje – gete žuvusį paauglį režisierius vadina Hamletu

Skaudi tiesa Troškūnų bažnyčios rūsyje – gete žuvusį paauglį režisierius vadina Hamletu

Dalia Gudavičiūtė „Lietuvos rytas“

Po Panevėžio lėlių vežimo teatro spektaklio „Mano vardas Icchokas“ žmonės plojo, bet skirstėsi prislėgti ir tylūs. Jie išgyveno dramą, kuri buvo atskleista remiantis Vilniaus gete žuvusio paauglio Icchoko Rudaševskio sukrečiančiu dienoraščiu.

I.Rudaševskis (1927–1943) savo dienoraštyje apnuogina ir paliudija tai, ką suaugusieji linkę nutylėti.

Rašydamas dienoraštį jis ne tik atskleidžia geto gyvenimą – badą, šaltį, kasdienę kovą už būvį, smurtą, pažeminimą, bet ir bando priešintis žudikų prievartai, žydų bendruomenės bejėgiškumui. Režisieriaus Juliaus Dautarto sukurtas spektaklis iki šiol buvo suvaidintas tik vieną kartą – pernai karantino išvakarėse įvykusią premjerą pagal saugaus atstumo reikalavimus galėjo pamatyti tik 50 žmonių. Praėjusią savaitę „Mano vardas Icchokas“ buvo parodytas dar kartą – Troškūnų bažnyčios rūsyje įrengtoje salėje. „Labai norėjau, kad provincijos žmonės prisimintų, kokia skaudi ir tragiška dalia ištiko tuos, kurių palikimu mes ir šiandien gyvename ir džiaugiamės, iš kurių mokomės.

Aš manau, kad tiesa, kad ir kokia būtų skaudi ar kam nors nepriimtina, privalo būti atskleista. Ir su tais skaudžiais dalykais mes turime tvarkytis savyje“, – kalbėjo Troškūnų klebonas Saulius Filipavičius.

– Kodėl spektaklį pagal dienoraštį, kuriame aprašomi įvykiai Vilniaus gete, statėte lėlių teatre, juk jis dažniausiai rodo vaidinimus vaikams? – paklausiau režisieriaus J.Dautarto. – Prieš porą metų man paskambino Panevėžio lėlių vežimo teatro vadovas Antanas Markuckas ir paklausė, ar sutikčiau statyti jų teatre spektaklį. Nesiruošiau net svarstyti tokio pasiūlymo, nes maniau, kad lėlių teatre tinka statyti tik pasakas vaikams.

„Mano vardas Icchokas“ scenos daugelį žiūrovų priverčia susimąstyti. Spektaklio dailininkai – O.Rossol ir O.Serhijenko, kompozitorius – L.Somovas. Fotografas-Valentinas Pečininas

Skaityti plačiau
Vilniaus miesto Taryba: Kongresų centro projektą būtina tęsti

Vilniaus miesto Taryba: Kongresų centro projektą būtina tęsti

Reaguodama į Vyriausybės sprendimą atsisakyti planų rekonstruoti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, Vilniaus miesto Taryba šiandien priėmė rezoliuciją, kuria ragina Vyriausybę ir kitas atsakingas valstybės institucijas siekti Koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekto tęstinumo ir įrengti tarptautinius standartus atitinkantį, visai Lietuvai svarbų Vilniaus kongresų centrą.

„Vilniui labai svarbu, kad centrinė miesto dalis būtų gyva, o pertvarkyti rūmai leistų  išnaudoti ir konferencinio turizmo potencialą. Gero konferencijų centro Vilniui  labai trūksta. Galbūt Vyriausybė turi kitokią viziją, bet aš labai raginčiau tęsti projektą, kurio reikia sostinei, verslui ir visai Lietuvai“, – sakė rezoliucijos iniciatorius, Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Miesto taryba atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrajame plane ir kituose strateginiuose dokumentuose sostinė yra išsikėlusi uždavinį sukurti tarptautinius standartus atitinkantį, funkcija ir mastu unikalų kultūros infrastruktūros objektą – kongresų centrą, kuris ir galėtų atsirasti rekonstravus saugomą unikalios architektūros pastatą.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai prieš pusšimtį metų buvo sukurti koncertinei veiklai ir rekonstravus puikiai atitiktų šiuolaikinius kongresų organizavimo poreikius. Pačiame miesto centre esantis ir gerai iš svarbiausių panoraminių apžvalgos taškų matomas pastatas dėl savo unikalaus plano negali būti pritaikytas kitokiai, nei suplanuota, funkcijai. Vilnius neturi konferencijų centro, visiškai atitinkančio tarptautinių konferencijų rengėjų reikalavimus, todėl Lietuvos sostinę iki šiol aplenkdavo didesni tarptautiniai renginiai, kurie būtų  naudingiausi finansiškai. O Vyriausybės sprendimas reikštų, kad miestas ir toliau neteks konferencinio turizmo pajamų.

Įgyvendinant miesto ir valstybės bendrus tikslus turi būti išsaugotos reikšmingos kultūros paveldo vertybės – 1971 m. pastatyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai bei apsaugota ir pritaikyta pagarbiam naudojimui valstybės saugoma Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vieta.

Pasak miesto plėtros agentūros „Go Vilniaus“ konferencijų biuro vadovės Vitos Žilinskaitės, sostinę iki šiol aplenkdavo dideli, finansiškai naudingiausi tarptautiniai renginiai. Nors konferencinis turizmas beveik visame pasaulyje buvo sustojęs dėl koronaviruso pandemijos, prognozuojama, kad konferencijų pramonė visiškai atsigaus iki 2024 m. Ir kaip tik dabar vyksta jų planavimas, miestų konkurencinė kova dėl renginių, vyksiančių 2024–2027 m. (Anksčiau planuota, kad Kongresų centras d savo veiklą pradės 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje). Specialistai atkreipė dėmesį ir į tai, kad bus nuvilti ir susijusių verslų lūkesčiai – atsižvelgus į ankstesnį sprendimą kurti Kongresų centrą Vilniuje iškilo daug naujų verslo klasės viešbučių, kurie investicijų atsiperkamumą sieja su kongresų centro atidarymu.

Be to, miesto Taryba  savo rezoliucija atkreipė dėmesį į tai, kad tiek dabartinė pastato būklė, tiek jo užkonservavimas kosmetinio remonto būdu demonstruoja nepagarbą Vilniaus istorijai,  Lietuvos žydų istorijai ir sukuria urbanistinę dykrą sostinės centre. Sustabdžius Vilniaus kongresų centro bei senųjų žydų Šnipiškių kapinių tvarkymo projekto įgyvendinimą, blogos techninės būklės pastatas bus pasmerktas sunykti, o apleista istorinių kapinių teritorija pačiame miesto centre nebus atverta Vilniaus miesto istorijos pažinimui ir pagarbiam naudojimui.

Molėtų žydų atminties maršą, vykusį prieš 5 metus, būtina kartoti šiemet

Molėtų žydų atminties maršą, vykusį prieš 5 metus, būtina kartoti šiemet

Prieš 5 metus įvyko garsusis Molėtų žydų atminties maršas. Dalyvavo apie 70 žydų išeivių iš Molėtų ir kitų Lietuvos vietų. Tai žydai iš Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Urugvajaus, JAV, Didžiosios Britanijos ir kt. Rašytojas Marius Ivaškevičius sugebėjo išjudinti didelę dalį visuomenės žydų palaikymui. Susirinko keli tūkst. palaikančiųjų.
Apie Molėtų žydų atminties maršą parašė žymiausi pasaulio laikraščiai: The New Times, The Washington Post, Frankfurter Allgemeine Zeitung, The Jerusalem Post, Psrzegląd Baltycki. Tokie renginiai nepalieka vietos abejingumui, užmarščiai. „Reikia aiškiai pasirinkti, kurioje pusėje tu stovi – atminties, istorinio teisingumo ir sąžinės – ar melo, apsimetinėjimo ir dvigubų standartų. Negalime pasakoti selektyvios istorijos, kurioje Lietuva – tik lietuviams,“ – teigė atminties maršo dalyviai.
Būtina kartoti maršą. Rugpjūčio 29 d. buvo nužudyti visi Molėtų žydai. Tą „sūdną“ dieną jie konvojaus priežiūroje turėjo nueiti paskutinę 2 km savo gyvenimo atkarpą: nuo sinagogos iki broliško kapo duobės. Būtina priminti sau ir pasauliui, kad mums brangus nekaltai nužudytų žmonių atminimas, kad mes nesitapatiname su žydų holokausto vykdytojais ir bendrininkais, kad mes atstovaujame tą šviesiąją visuomenės dalį, kuriai svetimas antisemitizmas, kad pritariame 2020 m. gruodžio 2 d. Europos Tarybos deklaracijai dėl kovos su antisemitizmu.
13.30 val. Paminklo žydų sinagogų vietoje atidengimas (priešais savivaldybės aikštę). Dalyvauja Aurimas Širvys.
14 val. Molėtų žydų atminties maršo mitingas savivaldybės aikštėje. Renginio vedėjas Saulius Pilinkus. Dalyvauja Molėtų meras Saulius Jauneika, Tzvi Kritzer, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, Donatas Puslys.
15–16 val. Eisena į holokausto vietą
16 val. „Kadiš“ malda su Vilniaus choralinės sinagogos kantoriumi Šmuel Jatom prie Molėtų žydų holokausto aukų kapo. Dalyvauja Leonas Kaplanas, Donatas Katkus
Muzikinę kompoziciją „Nežudyk“ atlieka Arkadijus Gotesmanas,
Petras Vyšniauskas ir Dmitrijus Golovanovas
19 val. Dokumentinio filmo „Paskutinis rugpjūčio sekmadienis“
(apie Molėtų žydų žudynes ir maršą) peržiūra Molėtų kultūros centre. Dalyvauja Ilja Bereznickas
Kontaktinis asmuo – Viktorija Kazlienė, +37068214595, info@moletumuziejus.lt
Pristatomi naujausi Vilniaus Didžiosios Sinagogos archeologinių tyrimų rezultatai

Pristatomi naujausi Vilniaus Didžiosios Sinagogos archeologinių tyrimų rezultatai

PRANEŠIMAS SPAUDAI

Vilnius, 2021 m. rugpjūčio 25 d.

 

Pristatomi naujausi Vilniaus Didžiosios Sinagogos archeologinių tyrimų rezultatai

Rugpjūčio 26 d., 12 val., Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeologinių tyrimų vietoje (Vokiečių g. 13 A) bus pristatomi naujausi archeologiniai radiniai ir tyrimų rezultatai. Pristatyme žiniasklaidai dalyvaus archeologinius tyrimus remiančios Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos žydų bendruomenės atstovai bei jungtinės kultūros paveldo tyrimų komandos iš Lietuvos, Izraelio ir JAV nariai: grupės vadovas Dr. Jon Seligman, paveldo ekspertas Zenonas Baubonis ir archeologas Justinas Račas.

Pasak archeologų, penktą sezoną vykdomi kasinėjimai įrodo, kad po žeme išlikę daug svarbių elementų, todėl tolesni Vilniaus Didžiosios Sinagogos komplekso archeologiniai tyrimai padėtų geriau įprasminti šią vietą ir visuomenei atskleisti jos kultūrinę reikšmę. Šių metų archeologiniai kasinėjimai koncentravosi į svarbiausios Didžiosios Sinagogos dalies tyrimą: buvo pilnai atidengtas ankstesnių ekspedicijų metu atrastas Aron Kodešas (Toros rinkinių saugojimo vieta) ir Bima (centrinė religinių apeigų vieta).

Atliekant kasinėjimus, šalia Aron Kodešo atrasti dveji laiptai ir dekoratyvinės grindų mozaika –  toks pat piešinys buvo rastas ir prie 2019 metais atidengtos Bimos. Istoriniai duomenys rodo, kad po XVIII a. gaisro, sunaikinusio dalį interjero, Vilniaus žydas Jesodas skyrė lėšų Aron Kodešo ir Bimos rekonstrukcijai ir puošybai. Archeologams taip pat pavyko atidengti ir vienos iš keturių kolonų, laikiusių XVII a. pradžią siekiančios mūrinės Didžiosios sinagogos stogą, pagrindą.

„Nuoseklūs Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeologinių tyrimai vyksta jau penktą sezoną. Kiekvieną vasarą jungtinė tyrėjų komanda atidengia po naują Didžiosios Sinagogos detalę, liudijančią apie šio pastato reikšmę. Šiemet ypač jaudinantis momentas – pagaliau pamatėme prieš daugiau kaip 60 metų nugriautos sinagogos centrinę dalį, svarbiausias ir švenčiausias jos vietas. Ant atidengtų grindų piešinio stovėjo ne vienas rabinas ir žydų tautos lyderis“, – sako Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė ir tyrimus remiančio „Geros valios fondo“ vadovė.

Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeologinius tyrimus, vykstančius nuo 2011 metų, finansuoja Izraelio senienų tarnyba, Kultūros paveldo Išsaugojimo pajėgos, VšĮ „Geros valios fondas“ ir Vilniaus savivaldybė.

Didžioji Vilniaus sinagoga kasinėjimų vietoje pastatyta XVII a., 1633 metais gavus karaliaus Vladislavo IV Vazos privilegiją Vilniuje įkurti žydų kvartalą ir ten pastatyti mūrinę sinagogą. Laikantis reikalavimų, sinagoga negalėjo būti aukštesnė nei bažnyčios, todėl įspūdingas 12 metrų aukščio statinys buvo įkastas į žemę 2 metrus. Vėliau aplink sinagogą pradėjo formuotis Šulhoifas – sinagogos kiemas su religinės, ritualinės ir edukacinės funkcijos pastatais. Antro pasaulinio karo metais visas kvartalas smarkiai nukentėjo, tačiau nepasinaudota galimybe jį restauruoti ir išsaugoti. Didžiosios Sinagogos pastatas buvo galutinai nugriautas 1955-1957 metais, o virš griuvėsių pastatytas vaikų darželis.

Kontaktai žiniasklaidai:

Michail Segal – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Vilnius, Lietuva, +37065075939, info@lzb.lt

Dr. Jon Seligman – Izraelio senienų tarnyba, Jeruzalė, Izraelis, jon@israntique.org.il

Zenonas Baubonis ir Justinas Račas – Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos, Vilnius, Lietuva, z.baubonis@gmail.com

Sveikiname Idelį Gurvičių su jubiliejiniu gimtadieniu

Sveikiname Idelį Gurvičių su jubiliejiniu gimtadieniu

Rugpjūčio 23d. suejo 90 metų ilgamečiam žydų bendruomenės nariui, aktyviam senjorų klubo  ,,Abi men zet zich” dalyviui  Ideliui Gurvičiui.
Jubiliatas yra habilituotas technologijos mokslų daktaras,Tarptautines informatikos akademijos narys. gimęs Kaune.
Bendruomenės vardu nuoširdžiai sveikiname I. Gurvičių ir linkime stiprios sveikatos,  geros nuotaikos, artimųjų meilės.
Mazal tov!
Būkit laimingas ir gyvenkit iki 120!
Palaidotos senos šventų raštų knygos ir tekstai

Palaidotos senos šventų raštų knygos ir tekstai

Rugpjūčio 18 d.  Sudervės žydų kapinėse buvo palaidotos senos šventų raštų knygos ir tekstai.
Judėjų tradicija turi ypatingą požiūrį į šventas knygas ir tekstus, kuriuose yra minimas Aukščiausiojo vardas arba žodžiai iš Toros.
Nuo kasdienio ir dažno skaitymo šios knygos susidėvi, apiplyšta, todėl tampa nebetinkamomis maldai ar studijoms. Šios knygos sinagogose renkamos ir saugomos specialiose vietose. Kai tokių knygų susirenka pakankamai daug – jos pagarbiai laidojamos judėjų kapinėse. Ivrit kalba ši ceremonija vadinama gniza.
Vilniaus sinagoga dėkinga Vilniaus žydų kapinių vadovams, LŽB, sinagogos darbuotojams ir savanoriams už operatyvią paramą atliekant šią svarbią ceremoniją.
Netekome Boriso Rositsano, FIDE meistro, Elitinio šaškių ir šachmatų klubo „Rositsan ir Maccabi“ prezidento

Netekome Boriso Rositsano, FIDE meistro, Elitinio šaškių ir šachmatų klubo „Rositsan ir Maccabi“ prezidento

Šachmatų bendruomenėje – didelė netektis. Eidamas 75-uosius metus, mirė FIDE meistras, Elitinio šaškių ir šachmatų klubo „Rositsan ir Maccabi“ prezidentas Borisas Rositsanas.
Borisas buvo dalyvavęs Lietuvos šachmatų čempionato finale, nuolat sėkmingai žaidė įvairiose varžybose, tarp senjorų bei tarp silpnaregių iškovojo ne vieną titulą, o 2014 m. Vilniuje tapo Pasaulio senjorų komandinio čempionato prizininku.
Lietuvos sporto klubas ,,Makabi” reiškia gilią užuojautą dėl skaudžios netekties. Borisas buvo ilgametis ,,Makabi” šachmatų rinktinės narys, dalyvavo Pasaulinėje Makabiadoje Izraelyje Lietuvos  ,,Makabi” sudėtyje.

Pastaraisiais metais Borisas, aktyvus Lietuvos žydų bendruomenės narys, rengė vilniečių pamėgus „Rositsan ir Maccabi“ klubo turnyrus Pylimo gatvėje, dažnai skirtus pagerbti iškilių Vilniaus bei Lietuvos šachmatininkų atminimą. Deja, vakar sulaukėme žinios, jog prie jų prisijungs ir pats.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą velionio šeimai. Boriso atminimas išliks mūsų bendruomenėje ir jo išugdytų šachmatininkų, jaunų ir vyresnių širdyse.

Atsisveikinimas su Borisu vyks trečiadienį (rugpjūčio 18 d.) laidojimo namuose “Nutrūkusi styga” nuo 10 iki 14 val.

Borisas Rosicanas bus laidojamas žydų kapinėse. 

 

Nelaimė įvyko Vilniaus greitųjų šachmatų čempionato metu, sustojus Boriso širdžiai prieš 10-ojo rato pradžią. Nors kiti turnyro dalyviai (didžiulis ačiū herojams Danieliui Achonen, Tomašui Jankovskiui ir Jonui Damzen) suteikė būtinąją pagalbą, o operatyviai atvykusi greitoji atstatė pulsą, po kelių valandų pasiekė žinia, jog Boriso su mumis nebėra.
Lietuvos šachmatų federacija reiškia užuojautą Boriso Rositsano artimiesiems, draugams, Lietuvos žydų bendruomenei bei visiems jį pažinojusiems Vilniaus ir Lietuvos šachmatininkams.
Užuojauta

Užuojauta

Eidamas 86-uosius metus mirė aktyvus Lietuvos žydų bendruomenės narys

Mordche Rostovskis (1936 – 2021).

Reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimos nariams ir artimiesiems.

Apstulbino karantino ir Holokausto sugretinimas proteste: tai pasityčiojimas iš Holokausto atminties, peržengtos ribos

Apstulbino karantino ir Holokausto sugretinimas proteste: tai pasityčiojimas iš Holokausto atminties, peržengtos ribos

Neišprusimas, pasityčiojimas iš Holokausto atminties ir ribų peržengimas. Tokiais žodžiais LRT.lt pašnekovės atsiliepia apie protestuotojus, karantino ribojimus lyginančius su genocidu, dėvinčius geltonas Dovydo žvaigždes ir kalinių aprangą.

Holokausto simbolių naudojimą pasmerkė ir Izraelio ambasados Lietuvoje pirmoji sekretorė.

Pats Dovydo žvaigždės ar kito simbolio naudojimas nėra antisemitizmas, tačiau svarbu tai, kaip ir kur naudojami tokie ženklai, portalui LRT.lt sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

„Teko matyti ir nusikaltėlių, kurie sėdi teismo salėje, prisikabinę geltoną žvaigždę, – tai ne pasiteisinimas, kad, jei esi žydas, gali daryti nusikaltimus, o tavęs dėl to negali teisti ar nuteisti. Viskas priklauso nuo to, kada ir kaip ženklas naudojamas.

Vis dėlto žmonės, kurie naudoja tokį ženklą, turėtų suprasti, ką jis reiškia apskritai ir ką jis reiškia žydams. Kartais žmonės neįsigilina į ženklo reikšmę“, – teigia F. Kukliansky.

Neišprusimas ir įžeidimas

Tačiau Dovydo žvaigždžių naudojimą proteste prieš karantino ribojimus Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė apibūdina žodžiu „pasibaisėtina“. Ji atkreipia dėmesį, kad taip Holokausto metu žydų atžvilgiu taikomi žmogaus teisių pažeidimai prilyginami karantinui.

„Tai yra absoliučiai nepalyginami dalykai, tie žmonės yra neišprusę“, – priduria pašnekovė.

Pasak F. Kukliansky, su Holokaustu „lyginti vakcinavimą, kuris yra ne tik vakcinuojamo žmogaus apsauga, bet ir aplinkinių apauga“ yra neišprusimas ir įžeidimas.

„Man, kaip žydei, tai yra įžeidimas, nes vakcinavimas neatima iš manęs jokių fundamentalių teisių – net jei būtų įvesti bet kokie ribojimai, kuriuos grasina įvesti nevakcinuotiems žmonėms. (…)

Skaityti plačiau
Kviečiame į atminimo lentelės Jašai Heifecui atidengimą

Kviečiame į atminimo lentelės Jašai Heifecui atidengimą

Rugpjūčio 19 d., 17 val., foje prie Lietuvos žydų bendruomenės J. Heifeco salės (Pylimo g. 4, III a.) – atidarymas atminimo lentos, skirtos Vilniuje gimusiam smuiko genijui Jašai Heifecui (Jascha Heifetz), kurio 120-siąs gimimo metines šiemet minime. Kviečiame dalyvauti! Renginys vyks griežtai laikantis tuo metu galiosiančių susibūrimų taisyklių.

„Atminties kelio“ eisena Biržuose

„Atminties kelio“ eisena Biržuose

Sekmadienį Biržuose vyko „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti 80-ąsias vietinės žydų bendruomenės sunaikinimo metines.

1897 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Biržuose gyveno 2 510 žydų (57 proc. gyventojų). Prieš karą Biržų mieste ir apskrityje iš viso gyveno 3 274 žydai. Masinės Biržų žydų žudynės įvykdytos 1941 m. rugpjūčio 8 d. Pakamponių miškelyje (3 km į šiaurę nuo Biržų). Žudynės truko nuo 11 val. ryto iki 19 val. vakaro. Tą dieną buvo sušaudyti visi Biržų žydai. Buvo nužudyta apie 2 400 žydų, iš jų apie 900 vaikų.

Skaityti plačiau
LŽB senjorų Šabatas

LŽB senjorų Šabatas

LŽB senjorų klubas „Abi men zet zich“ penktadienį pasitiko Šabatą!
Kartu su LŽB Pirmininke buvo pasveikintas ir 85-mečio sulaukęs klubo narys A. Bloch!
Dalinamės akimirkomis!