Naujienos

„Atminties kelio“ eisenos dalyviai pagerbė Holokausto aukas Paneriuose

„Atminties kelio“ eisenos dalyviai pagerbė Holokausto aukas Paneriuose

Lrytas.lt

Rūdninkų aikštėje ketvirtadienį prasidėjo „Atminties kelio“ minėjimas ir eisena į Panerius. Renginys skirtas paminėti Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 78-ąsias metines. Eidami „Atminties keliu“ šias sukaktis pažymės daugiau kaip 150 mokyklų visoje Lietuvoje.

Daugiau nei dešimtmetį vykstanti tradicinė pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ – tai kvietimas visiems geros valios žmonėms, bet pirmiausia mokytojams ir mokiniams, prisiminti Holokausto metu sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes, kartu nueiti į masinių žudynių vietas tais keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo kelionę. Lietuvoje tokių vietų yra daugiau nei 200.
Rengiantis minėjimams mokiniai susipažino su toje vietovėje gyvenusios žydų bendruomenės istorija, tradicijomis, išlikusiu kultūros paveldu. Siekiama, kad mokiniai žinotų ne tik apie Holokausto tragediją, bet ir apie Lietuvoje gyvenusią gausią žydų bendruomenę.

Jame dalyvavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir kiti Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, Seimo nariai, svečiai iš užsienio, keli šimtai mokinių iš Vilniaus ir kitų miestų, Lietuvos žydų bendruomenių nariai. Visoje Lietuvoje per 150 mokyklų organizuoja „Atminties kelio“ renginius. Pilietinę iniciatyvą „Atminties kelias“ inicijuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Renginys Vilniuje organizuojamas bendradarbiaujant su Tarptautine Gyvųjų maršo organizacija.

 

I.Šimonytė: Holokaustas nėra tik žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija

I.Šimonytė: Holokaustas nėra tik žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija

Holokaustas nėra žydų tautos tragedija, tai – Lietuvos ir pasaulio tragedija, teigia premjerė Ingrida Šimonytė, pabrėžusi, kad turime užkirsti kelią neapykantai ir smurto protrūkiams ateityje.

Ji taip kalbėjo ketvirtadienį sostinės Rūdninkų skvere surengtame Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo renginyje „Atminties kelias 1941–2021“. „Tai, kas įvyko, nėra žydų tautos tragedija, tai visų Lietuvoje gyvenusių ir gyvenančių tautų ir visos valstybės tragedija, žinoma, ir viso pasaulio tragedija, nes pasaulis neteko unikalių spalvų, pasaulis neteko didžiulio potencialo, pasaulis neteko galbūt atradimų ir sprendimų“, – susirinkusiesiems sakė I.Šimonytė. „Bet svarbiausia buvo net ne tai – svarbiausia buvo, kad metodiškai buvo žudomi žmonės, buvo žudomos jų svajonės, jų talentai, jų santykiai ir visa tai vyko dangstantis absurdiškiausiomis sąmokslo teorijomis ir absurdiškais išvedžiojimais“, – pridūrė ji.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, jog „norisi tikėti, kad tai buvo skaudžiausios praeities valandos, beprotystės metas, kuris neturi nieko bendro su dabartimi“. Tačiau Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad turime užkirsti kelią neapykantai ir smurto protrūkiams ateityje.

Skaityti plačiau
Tragedijos siaubo laikas neištrynė

Tragedijos siaubo laikas neištrynė

Sekundė.lt Daiva Savckienė

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių.

„Maži miesteliai ir dideli miestai 80-ąsias Holokausto metines pamini eisenomis“, – pasakoja Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas.

Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. „Sušaudyta apie 200 tūkst. žydų. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų – negrįžo“, – sako G. Kofmanas.

Anot jo, ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo. Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. „Nukentėjo ne vien žydai, nukentėjo visa Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus“, – teigė bendruomenės pirmininkas.

 

Skaityti plačiau
G.Landsbergis: Lietuva vertina istorinę Amerikos žydų komiteto paramą

G.Landsbergis: Lietuva vertina istorinę Amerikos žydų komiteto paramą

Eleonora Budzinauskienė ELTA

Vizito Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke metu ministras Gabrielius Landsbergis, susitikęs su Amerikos žydų komiteto atstovais, pažymėjo, kad Lietuva labai vertina istorinę Komiteto paramą Lietuvos nepriklausomybės pripažinimui ir narystei NATO.

Ministras pakvietė kuo plačiau išnaudoti Lietuvos ir tarptautinės žydų bendruomenės bendradarbiavimo galimybes visose srityse. Amerikos žydų komitetas yra viena aktyviausių žydų organizacijų pasaulyje, kuri kartu su kitomis tarptautinėmis žydų organizacijomis kelia kovos su rasizmu, Izraelio santykių su kaimyninėmis valstybėmis klausimus. Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir diplomatinės atstovybės glaudžiai bendradarbiauja su Jungtinių Amerikos Valstijų ir pasaulio žydų organizacijomis.

Rugsėjo 20 dieną iškilmingos ceremonijos metu ilgametis Lietuvos draugas ir rėmėjas, Komiteto vadovas Davidas Alanas Harrisas buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

 

 

 

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos minėjimas Kaune

Lietuvos žydų genocido atminimo dienos minėjimas Kaune

Kauno IX forto muziejus ir Kauno žydų bendruomenė 2021 m. rugsėjo 23 d., ketvirtadienį, 11.00 val. kviečia dalyvauti Lietuvos žydų genocido atminimo dienos minėjime, kuris vyks Kauno IX forto memorialiniame komplekse prie monumento nacizmo aukoms atminti.

Minėjimo metu bus prisimenamas ir pagerbiamas Holokausto aukų atminimas, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos mokiniai meniškai skaitys Lietuvos getuose gyvenusių vaikų prisiminimus, vyks kitais metais Kauno IX forto muziejaus ir „Kaunas 2022“ įgyvendinamo projekto ,,Ecce homo: tiems, kurie liko“ pristatymas ir susipažinimas su jame dalyvausiančiais menininkais.

Organizatorius Kauno IX forto muziejus

Download

Sukkot šventė

Ši šventė turi daugiau pavadinimų. Sukkot – palapinių šventė, Chag Ha’Asif – susirinkimų šventė ir Zman Simchateinu – mūsų džiaugsmo laikas.

Sukkot taip pat turi skonį!  Mes įveikėme pasninką, rudens derlius nuimtas, statykime palapines ir švęskime kartu su draugais, šeima, vaišėmis, bendruomene.

Linksmo Sukkot!

Atidaroma paroda „Lietuvos žydai grįžę iš nacių konclagerių“

Atidaroma paroda „Lietuvos žydai grįžę iš nacių konclagerių“

Rugsėjo 22 d. 18 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4, Vilnius) atidaroma Lietuvos kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Grigaliūno personalinė paroda „Lietuvos žydai grįžę iš nacių konclagerių“. Parodos kuratorė Natalija Arlauskaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė. Parodoje pristatoma 335 iš nacių konclagerių grįžusių Lietuvos žydų veidų fotografijos su trumpomis jų biografijomis ir knyga „Lietuvos žydai grįžę iš nacių konclagerių“, kurioje 2700 trumpų biografijų ir 335 asmenų veidų fotografijos.

Pasak parodos kuratorės N. Arlauskaitės, „paroda tęsia ilgametį Grigaliūno bylų fotografijų projektą, pradėtą 2008 m. ir apdovanotą 2011 m. Nacionaline kultūros ir meno premija. Šiame projekte bylų vizualumas tapo plotme, kurioje analizuojama (sovietinės) valstybės prievarta ir kurios eksponavimas naujomis erdvinėmis, medijinėmis ir institucinėmis sąlygomis leidžia istoriniam teisingumui vykti, o lankytojų akiai ir protui įsitraukti į intensyvų santykį su taip – pirmąsyk – pamatoma praeitimi.“

Paroda veiks iki spalio 16 d.

>>Daugiau informacijos

 

Kviečiame į Holokausto aukų minėjimą Panerių memoriale

Kviečiame į Holokausto aukų minėjimą Panerių memoriale

Š.m. rugsėjo 23 d. kviečiame Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės narius, vilniečius ir miesto svečius į Holokausto aukų minėjimą Panerių memoriale, Agrastų g. 15 A

13.00 val. – Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija Panerių memoriale.

19.00 val. – Holokausto 80-mečiui skirta Jievaro Jasinskio „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“.

Holokausto 80-mečiui skirta simfonija visuomenei bus pristatyta 2021 m. rugsėjo 23 d., minint Lietuvos žydų genocido dieną labai ypatingoje vietoje – Vilniaus geto kaimynystėje esančiame LR Prezidentūros kieme. Lietuvių ir žydų draugystei įprasminti skirtame kūrinyje klasikinė muzika persipins su lietuvių ir hebrajų folkloro motyvais. Šią analogų neturinčią muzikinę kelionę įkūnys Vilniaus miesto Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, medinių pučiamųjų kvartetas, trimitas, trombonas, perkusija bei hebrajų ir lietuvių liaudies instrumentai – birbynė, lumzdelis, kanklės, ūdas, Kretos lyra, „Hurdy Gurdy“, sazas, Persijos taras bei skirtingų dermių šofarai. Projekte dalyvauja Artimųjų Rytų styginiais instrumentais grojantis multiinstrumentininkas iš Izraelio Yaronas Cherniakas, smuikininkas Borisas Kirzneris bei kiti klasikos, džiazo ir folkloro atlikėjai.

19 val. Koncerto tiesioginė transliacija per LRT Plius TELEVIZIJĄ.

11.45 val. Autobusas, visų norinčių vykti į Panerių memorialą, lauks prie Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės Pylimo g. 4, Vilnius.

Prašome registruotis el. Paštu: office@lzb.lt arba telefonu (8 5) 2613 003.

Autobusu vykti galės tik asmenys, turintys galiojantį galimybių pasą arba ES skaitmeninį COVID pažymėjimą.

#ŽydiškiPašnekesiai tiesiogiai iš naujosios Žiežmarių sinagogos erdvės

#ŽydiškiPašnekesiai tiesiogiai iš naujosios Žiežmarių sinagogos erdvės

XIX a. antroje pusėje pastatyta Žiežmarių sinagoga – viena  Europos mastu unikalių tokio tipo medinio paveldo objektų, pradėta tvarkyti 2016 m. Kadaise Lietuvoje medinių sinagogų buvo apie 150, o dabar liko tik keliolika (iš Europoje išlikusių medinių sinagogų Lietuvoje jų skaičius yra didžiausias). Žiežmarių sinagoga – antroji Lietuvoje atrestauruota ir veikloms pritaikyta medinė sinagoga (pirmoji – Pakruojyje – po restauracijos atidaryta 2017 m.). Kviečiame stebėti atidarymo akimirkas gyvai bei išgirsti #ŽydiškusPašnekesius tiesiogiai iš naujosios sinagogos erdvės nuo 14.00 val. >>ČIA

 

Taip pat >>žiūrėkite lrytas.lt reportažą iš atidarymo

 

Duris atveria Žiežmarių sinagoga

Duris atveria Žiežmarių sinagoga

 

Pranešimas spaudai

Vilnius

2021 m. Rugsėjo 17 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Kaišiadorių miesto savivaldybė kviečia į atrestauruotą Žiežmarių sinagogą.

XIX a. antroje pusėje pastatyta Žiežmarių sinagoga – viena  Europos mastu unikalių tokio tipo medinio paveldo objektų, pradėta tvarkyti 2016 m. Kadaise Lietuvoje medinių sinagogų buvo apie 150, o dabar liko tik keliolika (iš Europoje išlikusių medinių sinagogų Lietuvoje jų skaičius yra didžiausias). Žiežmarių sinagoga – antroji Lietuvoje atrestauruota ir veikloms pritaikyta medinė sinagoga (pirmoji – Pakruojyje – po restauracijos atidaryta 2017 m.).

Lietuvoje išlikusios medinės sinagogos yra unikalūs kultūros paveldo objektai visos Europos mastu. Po didelio gaisro 1920 metais atstatyta ir per karus bei sovietmetį išlikusi medinė Žiežmarių sinagoga atveria duris 2021 m. didžiųjų žydų rudens švenčių laikotarpiu.

Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus atidarymo išvakarėse dalinasi prisiminimais:

“Labai gerai prisimenu Žiežmarių sinagogos sutvarkymo projekto gimimo pradžią. Nors ir nebuvo lengva, bet džiaugiamės, kad neišsigandome ir atkakliai siekėme savo tikslo. Mūsų idėją prikelti visos Lietuvos istorijai svarbų kultūros paveldo objektą palaikė ne tiktai Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos žydų bendruomenė, bet ir dauguma vietos gyventojų. Labai jiems už tai dėkojame. Didžiuojamės Kaišiadorių krašte turėdami išsaugotą ir atgimusią Žiežmarių sinagogą, kurią lanko tiek užsienio turistai, tiek ir vietos gyventojai. Atnaujinta sinagoga ne tiktai puošia miestą, bet yra ir gyvas liudijimas, primenantis apie beveik 500 metų čia gyvenusią gausią žydų bendruomenę, kuri buvo žiauriai sunaikinta ir kurios negalime užmiršti, jeigu norime žinoti savo miesto istoriją.”

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky džiaugiasi:  ,,taip sėkmingai vyko Sinagogos atnaujinimo darbai, svarbiausia, užsimezgė puikus ryšys su Kaišiadorių rajono bendruomene, su kuria toliau bus vystomi nauji projektai, organizuojami renginiai  aplink šį unikalų pastatą…“

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė Europos žydų kultūros dienų kontekste rengia jau antruosius #ŽydiškusPašnekesius šį kartą iš Žiežmarių, kur jau rugsėjo 17 d. kalbėsime apie žydų paveldo įveiklinimą bei vietos bendruomenės santykį su sinagoga, iš naujo atrandamą žydų kultūrą ir tradicijas.

Žiežmarių sinagoga – Holokausto liudininkė. Žiežmarių žydai sušaudyti 1941 m. rugpjūčio pabaigoje. Prieš egzekuciją nemažai jų buvo laikomi uždaryti  sinagogoje.  Čia buvo suvežti  nužudytųjų daiktai.

Po karo Žiežmariuose žydų beveik nebeliko, o unikali sinagoga buvo paversta sandėliu. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, avarinės būklės pastatas buvo sugrąžintas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei, kuri 2015 m. perdavė jį panaudai Kaišiadorių rajono savivaldybei su tikslu sinagogą restauruoti ir panaudoti vietos bendruomenės švietimo, kultūros bei viešiems turizmo poreikiams.

Sinagogos tyrimus, projekto rengimą bei tvarkybos darbus finansavo Lietuvos Respublika (per Kultūros paveldo departamentą) ir Kaišiadorių rajono savivaldybė. Pinigais bei konsultacijomis taip pat prisidėjo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Sinagogą pavyko išsaugoti iki restauravimo tik kelių aktyvių vietinių Žiežmarių gyventojų dėka – jie išvalė nuo sovietmečio likusias šiukšles, užkalė nenaudojamo pastato langus, palydėdavo besidominčius.

Atkurtame sinagogos pastate vyks edukacinės programos, koncertai, filmų peržiūros, parodos, seminarai ir amatų dirbtuvėlės.

#ŽydiškusPašnekesius  kviečiame stebėti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės socialiniuose tinkluose.

 

Pokalbį moderuoja Martynas Užpelkis, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės paveldo ekspertas.

Dalyvauja:
-Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pirmininkė,
-Vytenis Tomkus, Kaišiadorių miesto savivaldybės meras,
-Diana Varnaitė, paveldosaugininkė, istorikė, Lietuvos respublikos vyriausybė patarėja,
-Olijardas Lukoševičius, Kaišiadorių muziejaus direktorius,
-Aivaras Jonyka, ,,Meno sienos“ VšĮ vadovas.

14:00     Žiežmarių sinagogos atidarymas – sveikinimai
15:00 – 16:30 #ŽydiškiPašnekesiai

Apie Žiežmarių sinagogą:

https://www.facebook.com/ZiezmariuKulturosCentras/photos/?tab=album&album_id=3589579771114503

https://kulturosic.lrv.lt/lt/naujienos/sutvarkyta-ziezmariu-sinagoga-pretenduoja-tapti-nauju-kulturos-centru

Renginio anonsas: https://www.facebook.com/events/388060629362566

Europos žydų kultūros dienos 2021: https://jewisheritage.org/european-days 

Užuojauta

Užuojauta

Su gilia užuojauta pranešame, kad mirė rabino Krinskio sesuo.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Lietuvos žydų religinė bendrija, Vilniaus žydų religinė bendruomenė,Vilniaus choralinė sinagoga reiškia nuoširdžią užuojautą velionės šeimai ir artimiesiems

Pagal žydų tradiciją, mirus artimam žmogui, giminės susirenka ir sėdi gedėdami, tas gedėjimo laikas vadinamas “Šiva”, jis trunka ne vieną dieną. Gedėtojai ateina valandai ar keliom valandom pareikšti savo užuojautą velionės giminėms. Rabinas Krinskis sėdės antradienį vakare Bokšto g. 19. Lankytojai gali užeiti, kad pareikštų užuojautą.

 

Tyrimas rodo, kad 11% Izraelio vaikų, užsikrėtusių virusu, kenčia nuo „ilgai trunkančio COVIDO“

Tyrimas rodo, kad 11% Izraelio vaikų, užsikrėtusių virusu, kenčia nuo „ilgai trunkančio COVIDO“

“The Times of Israel”

Tyrimas rodo, kad 11% Izraelio vaikų, užsikrėtusių virusu, kenčia nuo „ilgai trunkančio COVIDO“
Sveikatos apsaugos ministerijos apklausa rodo, kad 30% ilgalaikio poveikio turinčių asmenų turi kognityvinių, psichinės sveikatos problemų, tačiau įspėja, kad tai taip pat gali būti siejama su uždarymu, mokyklų uždarymu bei karu.

2021 m. rugpjūčio 22 d. Katzrin, Golano aukštumose, IDF pareigūnai ir kariai iš fronto vadovybės atlieka serologinius 3–12 metų vaikų antikūnų tyrimus. (Michael Giladi/Flash90)
Daugiau nei 10 procentų Izraelio vaikų, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, rodo vadinamojo ilgai trunkančiomade COVID požymius, pirmadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija.

Remiantis duomenimis, surinktais iš tolesnės apklausos, kurioje dalyvavo 13 864 3–18 metų vaikų, pasveikusių nuo viruso, tėvai, 11,2% pranešė apie ilgo COVID simptomus.
Iš tų, kurie pranešė apie ilgalaikius simptomus, 1,8 proc. Vaikų iki 12 metų ir 4,6 proc. 12–18 metų amžiaus asmenų po šešių mėnesių po ligos vis dar kenčia nuo simptomų, tai nustatyta apklausoje, pažymint, kad tikimybė didėja su amžiumi.

Tarp tų 12–18 metų ilgo COVID tikimybė buvo didesnė tarp tų, kurie turėjo koronaviruso simptomus. Tačiau mokslininkai taip pat nustatė ilgą COVID net tarp 3,5% vaikų, kurie buvo besimptomiai, kai jų testas buvo teigiamas.

Daugiau nei 200 000 vaikų iki 18 metų Izraelyje buvo teigiami, maždaug pusė jų buvo besimptomiai, teigiama apklausoje.

Vaikai su kauke dėl COVID-19 pandemijos, 2020 m. Rugsėjo 6 d. stovi žydų ortodoksų miesto Bnei Brak gatvėje. (Jack Guez/AFP)

Mokslininkai nustatė, kad dėl koronaviruso organizmas sukelia ilgalaikį imuninį atsaką, kuris puola kūną, o ne virusą, galbūt paaiškindamas, kodėl kai kuriems pacientams ir toliau pasireiškia įvairūs simptomai.

Rezultatas gali pakenkti kūnui, įskaitant smegenis, kraujagysles ir kepenis, sritis, kurios, kaip manoma, kenčia tiems, kuriems pasireiškia simptomai, kurie tapo žinomi kaip ilgas COVID, – užsikrėtusiųjų tęstinė liga, nuovargis ar dusulys pasveiko nuo koronaviruso sukeltos ligos COVID-19.

Popiežius išreiškė „gėdą“ dėl Slovakijos žydų žudynių Holokausto metu

Popiežius išreiškė „gėdą“ dėl Slovakijos žydų žudynių Holokausto metu

DELFI.lt

Popiežius Pranciškus pirmadienį išreiškė „gėdą“ dėl daugiau nei 100 000 Slovakijos žydų žudynių Holokausto metu, pasmerkdamas Antrojo pasaulinio karo „neapykantos siautulį“ ir užsitęsusį antisemitizmą.

„Čia, šioje vietoje, buvo išniekintas Dievo vardas“, – kalbėjo popiežius šalia Holokausto memorialo Žuvų aikštėje buvusiame žydų rajone Bratislavoje, kur komunistų laikais buvo nugriauta ten stovėjusi sinagoga.

„Čia, apmąstydami žydų tautos istoriją, pažymėtą šiuo tragišku įžeidimu, mes su gėda pripažįstame, kaip dažnai jo netariamas vardas buvo naudojamas neapsakomiems nežmoniškumo veiksmams“, – sakė pontifikas.

„Susivienykime smerkdami bet kokį smurtą ir visas antisemitizmo formas“, – pridūrė Slovakijoje viešintis popiežius. Pranciškus sekmadienį įspėjo, kad antisemitizmas vis dar „slypi“ pasaulyje.

Skaityti plačiau
Minint Holokausto 80-metį Krakėse bus įmontuoti atminimo akmenys Stolpersteine

Minint Holokausto 80-metį Krakėse bus įmontuoti atminimo akmenys Stolpersteine

2021 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienį, Krakėse  minimos 80-osios Holokausto metinės. 1941 m. šalia Krakių esančiame Peštiniukų kaime buvo sušaudyti 1125 Krakių ir aplinkinių gyvenviečių – Gudžiūnų, Pociūnėlių, Baisiogalos, Grinkiškio, Dotnuvos žydai.

Pagerbiant jų atminimą kartu su Krakių gimnazistais organizuojama eisena, šeimų pavardžių skaitymas šalia masinės kapavietės Peštiniukuose.

Minint Holokausto 80-metį ir siekiant įamžinti Krakėse gyvenusių žydų bendruomenės narių atminimą, trijose miestelio vietose, kur dirbo gydytojai B. Alperavičius (V. Kudirkos g.), A. M. Volpovičius (Kauno g.) ir vaistininkas A. Polunskis (Vasario 16-osios g.) bus įrengti atminimo akmenys (vok. Stolpersteine), kuriuos sukūrė vokiečių menininkas Gunteris Demnigas.

Stolpersteine – tai šaligatviuose ar gatvių grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti nacionalsocializmo aukas. Atminimo akmenys išvežtuosius į koncentracijos stovyklas, sušaudytus masinių žudynių vietose, nukankintus kalėjimuose ar kitaip nukentėjusius per Holokaustą simboliškai grąžina į miestų ir miestelių erdves, kuriuose jie gyveno, mokėsi ar dirbo, taip primindami, kad per masines žudynes nukentėjo ne abstraktūs skaičiai, bet konkretūs žmonės.

Šiuo metu pasaulyje įmontuota per 60 000 atminties ženklų, kartu jie sudaro didžiausią pasaulyje memorialinį muziejų po atviru dangumi. Lietuvoje šiuo metu yra virš 30 skirtinguose miestuose įmontuotų atminimo akmenų.

 

Skatinant viešą diskursą Holokausto tema, jaunimui bus surengta filmo „Batai” peržiūra ir atvira diskusija su Kauno dailės gimnazijos mokytoju Sauliumi Mikuckiu.