LŽB pirmininkė F. Kukliansky apsilankė Ambasados ir Kanados lietuvių bendruomenės Toronto apylinkės renginyje
Šeštadienį LŽB pirmininkė F. Kukliansky apsilankė Ambasado sir Kanados lietuvių bendruomenės Toronto apylinkės renginyje, skirtame Lietuvos-Kanados diplomatinių santykių atkūrimo trisdešimtmečiui Anapilio salėje.
Minėjimo metu LŽB bendruomenės pirmininkė tarė sveikinimo žodį susirinkusiems Kanados lietuvių bendruomenės nariams. Renginio metu buvo įteikti Sausio 13-osios atminimo medaliai, ambasados padėkos bendruomenės nariams, aktyviai veikusiems Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu Susirinkusieji dalyvavo virtualios Kanados lietuvių muziejaus-archyvo muziejaus parodos atidaryme bei Lietuvos atlikėjų R. Karpio ir D. Mažinto koncerte.
Po renginio renginio dalyviai apsilankė šalia esančiose Šv. Jono kapinėse kur padėjo vainiką kovojusiems už Lietuvos laisvę, bei lankėsi šalia esančiose Kanados lietuvių muziejaus-archyvo patalpose.
Sekmadienį Faina Kukliansky lankėsi Holy Blossom Temple (1950 Bathurst Street, Toronto, M5P 3K9) sinagogoje.
11:00-12:30 Sinagogoje vyko R. Karpio ir D. Mažinto jidiš dainų programa „A Letter from the Past: Yiddish Songs“
LŽB Pirmininkė kartu su LR ambasadoriumi D. Skusevičiumi įteikė Gaono metams Lietuvoje dedikuotą Lietuvos Banko monetą sinagogos vadovams; Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius įteiktas Pasaulio tautų teisuoliu pripažinto a.a. V.Baltušio šeimai;
Sveikiname gerbiamą pirmininkę Fainą Kukliansky
Įteikti tradiciniai Tautinių mažumų departamento apdovanojimai. T
Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Aukso Garbės ženklu „Už nuopelnus“ apdovanota Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė.
Sveikiname!
2021 m. rugsėjo 27 d. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sukvietė į šventę Vilniaus miesto Rotušėje tautinių bendruomenių atstovus, kultūros ir švietimo darbuotojus – visus, brandinančius ir turtinančius Lietuvą daugiakultūriškumu ir pagarba tautinei įvairovei, pasididžiuoti ir pasidžiaugti 2019 ir 2020 metais vykdytomis veiklomis.
Renginio svečius sveikindama Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė, pasidžiaugė, galėdama būti kartu su žmonėmis, apdovanotais ypatingu talentu puoselėti savo tradicijas, jas turtinti ir palikti būsimoms kartoms bei dalintis su visuomene. „Jūsų įgyvendinami sumanymai, sėkmingi projektai, išauginti jauni žmonės yra Jūsų dovana Lietuvos valstybei“, – sakė direktorė ir pažymėjo, kad departamento komandos tikslas yra parodyti kultūromis turtingą šiuolaikinę Lietuvą, kurioje gražiai atranda vietą pačios įvairiausios tautinės bendrijos, kalbos, tradicijos.
Sveikiname Elą Guriną su jubiliejiniu gimtadieniu
Mieloji Ela,
Sveikiname jubiliejaus proga ir linkime: nepakartojamų akimirkų, džiaugsmingų valandų, prasmingų dienų, laimingų metų! Žinoma nespėjote pajusti kaip atėjo ši brangi diena.
Mes norim palinkėti, kad jus lydėtų artimųjų meilė ir šypsena!
Dienos verčia vėl naujus lapus, tegul jos būna saulėtos ir šviesios. Svarbiausia, kad širdis dainuotų!
Kvietimas prisiminti ir pagerbti Švenčionyse gyvenusią gausią žydų bendruomenę nužudytą Holokausto metu
Jau tapo tradicija, kiekvieną pirmąjį spalio mėnesio sekmadienį susitikti Švenčionyse, parke prie Menoros pagerbti ir prisiminti Švenčionyse gyvenusią gausią žydų bendruomenę, puoselėjusią savitą kultūrą, tradicijas bei tragišką šios tautos likimą.
Maloniai kviečiu visus atvykti į Holokausto aukų paminėjimą Švenčionių miesto parke prie paminklinės Menoros simbolizuojančios Švenčionių geto ribą. 2021 m. spalio 3 d. 11.00 val.
Renginio pradžia 11.00 val.
11.30 val. Nalšios muziejuje parodos „Žydų tauta-Švenčionių krašto istorijos dalis“ lankymas.
12.00 val. Švenčionių kultūros centre filmo „Žydų tauta-Švenčionių krašto istorijos dalis“ premjera. Filme pasakojama Švenčionių krašto žydų istorija, jos pažinimą perteikiančius įvykius ir žmones.
13.30 val. Švenčionėliuose prie Švenčionių apskrities žydų nužudymo vietos, aukų pagerbimas Platumų kaime, Švenčionėlių seniūnijoje.
Pagarbiai Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro.
Prieš teismą pabėgo 96 metų buvusi nacių mirties stovyklos sekretorė
Delfi.lt
Devyniasdešimt šešerių buvusi nacių koncentracijos stovyklos sekretorė, pabėgusi kelios valandos prieš prasidedant jos teismui, jau yra surasta, ketvirtadienį pranešė teismas, procesui netikėtai pasisukus dramatiška linkme.
Irmgard Furchner, viena iš pirmųjų moterų, teisiamų dėl nacių laikų nusikaltimų, kaltinama bendrininkavimu 1943–1945 metais nužudant per 10 tūkst. žmonių Štuthofo koncentracijos stovykloje okupuotoje Lenkijoje.
Ji šį rytą iš senelių namų, kuriuose gyveno, taksi išvyko į metropoliteno stotį, bet teisme taip ir nepasirodė, sakė Icehojės teismo atstovė Frederike Milhoffer. Tuomet teismas išdavė bėglės arešto orderį.
Praėjus kelioms valandoms I. Furchner buvo rasta, o teismas dabar sprendžia, ar jai skirti iki ikiteisminį įkalinimą, sakė F. Milhoffer. Kilus šiai sumaiščiai teisėjas Dominikas Grossas paskelbė, kad bylos nagrinėjimas atidedamas iki spalio 19 dienos.
Tarptautinio Aušvico komiteto pirmininko pavaduotojas Christophas Heubneris sakė, kad šis pabėgimas demonstruoja „nepagarbą išgyvenusiems [nacių stovyklų kaliniams], taip pat įstatymų viršenybei“. Pasak jo, tai taip pat atkreipė dėmesį į galimus teisingumo sistemos trūkumus.
Dalinamės LŽB programų rudens renginių akimirkomis
Lietuvos žydų genocido dieną Prezidento rūmų kieme įvyko kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurtos „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės“ premjera
Fotografavo Polina Butkienė
Minint Lietuvos žydų genocido dieną Prezidento rūmų kieme įvyko kompozitoriaus Jievaro Jasinskio sukurtos „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės“ premjera. Kūrinį atliko Vilniaus miesto Šv. Kristoforo kamerinis orkestras bei kviestiniai klasikos, džiazo ir folkloro muzikantai. Ypatingas svečias – Artimųjų Rytų styginiais instrumentais grojantis multiinstrumentalistas iš Izraelio Yaron Cherniak. Jungtiniam kolektyvui dirigavo LNOBT vyr. dirigentas Ričardas Šumila.
„Kurdami šią Holokausto 80-mečiui skirtą šiuolaikinę simfoniją, mąstėme apie šimtametį žydų bendruomenės indėlį į Lietuvos kultūrą ir ekonomiką bei tą tragišką netektį, kurią dar savo akimis matė mūsų seneliai.
Šiuo muzikiniu projektu siekiame pagerbti Lietuvoje gyvenusių žydų atminimą ir išreikšti solidarumą žydų bendruomenei“, – savo mintimis dalinasi idėjos autorius, senoviniais hebrajų instrumentais šofarais grojantis Tadas Daujotas.
„Kadaise Lietuvos sostinėje gyveno gausi žydų bendruomenė, todėl Vilnius yra vadinamas Šiaurės Jeruzale. Kurdami „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės” norime parodyti, kaip glaudžiai persipina lietuvių ir žydų istorija, šioje muzikinėje kelionėje, kurios metu buvo galima išvysti svarbiausias Izraelio ir Lietuvos istorijos akimirkas“, – pasakoja komėjeozitorius Jievaras Jasinskis.
„Labai džiaugiuosi, kad esu pakviestas dalyvauti šiame unikaliame projekte. Jievaras yra labai talentingas kompozitorius ir su juo dirbti be galo įdomu. Man niekada dar neteko nieko panašaus matyti, kuomet klasikinė muzika persipina su Artimųjų Rytų melodijomis bei lietuvių folkloru“, – savo mintimis dalinosi net tris egzotiškus instrumentus į Lietuvą atsivežęs multiinstrumentalistas iš Izraelio Yaron Cherniak. Apie „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės” scenarijų pasakodamas idėjos autorius
Tadas Daujotas atskleidžia, kad šis Holokausto 80-mečiui skirtas kūrinys – tai muzikinė kelionė, kurioje pamatysime kaip gimė žydų tauta, susitiksime su Biblijos herojais Abraomu (2000 m. prieš Kristų) ir Dovydu (1000 m. prieš Kristų) bei pamatysime vieną tragiškiausių įvykių Izraelyje – Jeruzalės sugriovimą (70 m. po Kristaus), po kurio žydai turėjo palikti savo gimtinę ir išsibarstė po visas pasaulio tautas.
Toliau muzikiniu greitkeliu skriejantys žiūrovai bus perkelti į kitą pasaulio pakraštį – Lietuvą, kur išgirdo Geležinio vilko staugimą (1323 m.), pamatė, kaip žydai atkeliavo į Lietuvą (XIV a.), atėjo pasiklausyti Vilniaus Gaono išminties (XVIII a.) bei išvydo, kaip tamsos jėgos apgaubia Lietuvą ir visą Europą (1941–1944 m.).
Be abejonės, Holokausto tragedija – tai pati jautriausia „Simfonijos iš Šiaurės Jeruzalės“ dalis. Bet tame chaose neužgęsta viltis ir po mirtinos tylos pasigirsta pergalingi senovinio hebrajiško rago – šofaro – garsai, skelbiantys džiaugsmingą žinią apie Izraelio valstybės atkūrimą (1948 m.). XX-ame amžiuje muzikinė kelionė suintensyvėja ir žiūrovai pamatė Jeruzalės suvienijimą (1967 m.), Sovietų Sąjungos griuvimą ir Lietuvos valstybės atkūrimą (1990 m.).
Simfonijos pabaiga – tai 2021 metais minimas Holokausto 80-metis. Premjera iš LR Prezidento rūmų kiemo, rugsėjo 23 d., buvo tiesiogiai transliuojama per LRT Plius.
Spalio 3 dieną šis muzikinis projektas aplankys Biržus, o spalio 8 dieną „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ skambės Didžiosios akcijos Kauno gete 80-mečiui skirtame koncerte, kuris yra įtrauktas į „Kaunas 2022 Istorijų“ festivalio programą.
diena.lt
Tauragėje atidengta žydų pradinės mokyklos atminimo lenta
Turbūt ne visi tauragiškiai žino, jog pastatas, kuriame įsikūrusi Tauragės apylinkės prokuratūra, kadaise buvo žydų pradinė mokykla. Trečiadienį vyko atminimo lentos, skirtos žydų pradinės mokyklos TARBUT 100-mečiui paminėti, atidengimas. Šis renginys – mieste vykstančio renginių ciklo „Štetlas Tauragėje“ dalis.
Kaip renginio metu sakė jo vedėja, Kultūros centro vyriausioji renginių režisierė Algima Juščiuvienė, 1921 m. pastatytoje mokykloje pamokos vyko iki 1941 m.
– Baisi Holokausto tragedija nutildė vaikišką klegesį ir sunaikino žydišką šio miesto dvasią. 1947 m. pastate įsikūrė rusų progimnazija. 1954 m. Tauragės muzikos mokykla. 1988 m. vakarinė mokykla, o nuo 1996 m. pastatas priklauso generalinei prokuratūrai. Tai seniausias namas mieste statytas švietimo įstaigai. Keturmetėje tada žydų mokykloje mokėsi pustrečio šimto žydų vaikų. Visi šios mokyklos mokytojai buvo licencijuoti ir algas gaudavo iš švietimo ministerijos. Mokykla priklausė TARBUT mokyklų tinklui, o tai reiškė, kad buvo stipriausia modernaus švietimo organizacija rytų Europoje, – renginio metu kalbėjo A. Juščiuvienė.
Renginių ciklas „Štetlas Tauragėje“ vyko nuo rugsėjo 14 dienos. Šiandien – baigiamieji jo renginiai.
Kultūros centro organizuojamus renginius remia Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.
Nuotraukos LŽB
Diskusija „Atsigręžus į mūsų praeitį. Lietuviai, vokiečiai ir žydai“ VU filologijos fakulteto V. Krėvės auditorija
Iš 141 Seimo narių tik 64 dalyvavo posėdyje, skirtame Lietuvos žydų genocido dienai ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-osioms metinėms paminėti
Profesorius Pinchos Fridberg
Vilnius
Norėčiau trumpai pakomentuoti pranešimą spaudai, kuris pasirodė rugsėjo 23 d. Seimo tinklapyje.
Mano nuomonę apie šią visumoje gerą rezoliuciją stipriai sudrumstė pranešimo žodžiai «vieningai balsavo 64 Seimo nariai». De facto žodis vieningai reiškia, jog deputatų dauguma (77 !!!) posėdyje skirtame Lietuvos žydų genocido dienai ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-sioms metinėms paminėti nedalyvavo.
Dėl ko jie neatvyko pagerbti šios Lietuvos istorijos tragiškos dienos, galiu tik spėlioti.
Tikimybė, kad visi 77 turėjo pateisinamą priežastį, visai maža.
Nejaugi dalis deputatų sąmoningai boikotavo temą?
Įteikti tradiciniai Tautinių mažumų departamento apdovanojimai
2021 m. rugsėjo 27 d. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sukvietė į šventę Vilniaus miesto Rotušėje tautinių bendruomenių atstovus, kultūros ir švietimo darbuotojus – visus, brandinančius ir turtinančius Lietuvą daugiakultūriškumu ir pagarba tautinei įvairovei, pasididžiuoti ir pasidžiaugti 2019 ir 2020 metais vykdytomis veiklomis.
Renginio svečius sveikindama Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė, pasidžiaugė, galėdama būti kartu su žmonėmis, apdovanotais ypatingu talentu puoselėti savo tradicijas, jas turtinti ir palikti būsimoms kartoms bei dalintis su visuomene. „Jūsų įgyvendinami sumanymai, sėkmingi projektai, išauginti jauni žmonės yra Jūsų dovana Lietuvos valstybei“, – sakė direktorė ir pažymėjo, kad departamento komandos tikslas yra parodyti kultūromis turtingą šiuolaikinę Lietuvą, kurioje gražiai atranda vietą pačios įvairiausios tautinės bendrijos, kalbos, tradicijos.
skelbimas sachmatai LT
skelbimas sachmatai ENG
Registruotis Gintas Zybartas. Gigantchess@gmail.com
Borisas Rositsanas, FIDE meistras, Elitinio šaškių ir šachmatų klubo „Rositsan ir Maccabi“ prezidentas išėjo Anapilin netikėtai, eidamas 75-uosius metus rugpjūčio 7d. 2021. Borisas dalyvaudavo Lietuvos šachmatų čempionato finale, nuolat sėkmingai žaidė įvairiose varžybose, tarp senjorų bei silpnaregių iškovojo ne vieną titulą, o 2014 m. Vilniuje tapo Pasaulio senjorų komandinio čempionato prizininku. Jis buvo ilgametis ,,Makabi” šachmatų rinktinės narys, dalyvavo Pasaulinėje Makabiadoje Izraelyje Lietuvos ,,Makabi” sudėtyje. Boriso atminimas išlieka mūsų bendruomenėje ir jo išugdytų šachmatininkų, jaunų ir vyresnių širdyse.
Subačiaus apylinkių žydų Holokausto aukų 80-mečio minėjimas
Aušrinė MERKYTĖ
Subačiaus seniūnijos, kultūros ir šveitimo įstaigų atstovai, renginio svečiai rugsėjo 23 d. susirinko pagerbti žuvusių žydų tautybės gyventojų atminimą masinių žudynių vietoje Ilčiūnų miške, ant kalnelio vadinamo Lapakalniu, kur 1941 metų liepą, kaip rašoma ant paminklo buvo nužudyta 80 gyventojų.
Renginio organizatorė, Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio darbuotoja, kultūrinės veiklos vadybininkė Inga Dovydėnienė, pradėdama renginį priminė, kad nuo tų baisių įvykių praėjo jau 80 metų, daugelio amžininkų nebeturime ir negalime sužinoti tragiškai žuvusių šeimų istorijų, liudijimų.
Pasak kalbėjusiosios, visi čia susirinkę žmonės jaučia pareigą šiandien pagerbti ir prisiminti žuvusius kraštiečius. Jų Subačiaus miestelyje ir Subačiaus mieste galėjo gyventi apie 600–700 žydų. Ta didžiulė bendruomenė buvo nužudyta vos per kelis mėnesius. Kai kuriuose šaltiniuose minima ne 80 o 300 nužudytų žydų. Renginio vedėja perskaitė žinomas nužudytų subatėnų pavardes.
Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas, kuris akcentavo, kad labai svarbu žinoti nužudytų žydų vardus ir pavardes, kaip tai padaryta Kupiškyje. Jis kalbėjo, kad visoje Lietuvoje žudynių vietose yra pasatyti paminklai, o šalyse į rytus nuo Lietuvos to nėra. Nuo nacių nukentėjo ir lietuviai: buvo šaudomi, kiti išvežti darbams į Vokietiją, ten mirė iš bado, ligų, bombardavimo metu. Priminė kunigo Alfonso Lipniūno, lietuvių katalikų kunigo, Štuthofo kalinio, istoriją.
G. Kofmanas dėkojo istorikams, tyrinėjantiems Holokausto ir žydų istoriją. Jų galėjo būti nužudyta apie 200 tūkstančių, sakė, kad įvairiuose renginiuos kaip pavyzdį pristato Kupiškio etnografijos muziejininkę Aušra Jonušytę už jos atsidavimą ir istorinę veiklą.
Prie paminklo buvo uždegtos žvakelės, padėti akmenukai su nužudytų žydų pavardėmis ir Subačiaus seniūnijos seniūnės atvežta rudeninių gėlių puokštė.
Kupiškio kultūros centro Subačiaus padalinio salėje Etnografijos muziejaus muziejininkė istorikė Aušra Jonušytė perskaitė pranešimą „Atminties ženklai“, buvo pateiktos gyvenamosios paskirties ir ūkinių pastatų, laidojimo, ir nužudytųjų įamžinimo vietų nuotraukos su jų istorija.
Vėliau kraštietė Milda Markauskaitė-Aižinienė prisiminė kaimynystėje gyvenusius žydus prekybininkus ir amatininkus. Tuo metu pasakotoja, buvusi maža mergaitė, džiaugėsi, kad ją savo parduotuvėje pasodinęs ant prekystalio saldainiais apdovanodavo prekybininkas Mendeliukas. O prisiminusi apie žudynes, moteris susigraudino.
Panevėžio miesto žydų bendruomenėje SUKKOT šventė vyko pagal žydų tradicijas
Panevėžio miesto žydų bendruomenėje SUKKOT šventė vyko pagal žydų tradicijas, 2021 rugsėjo mėn. 25 dieną. SUKKOT – šventė, kai žydai mini išsilaisvinimą iš Egipto vergijos ir kelionę iki Šventosios žemės. Šventė turi dvi prasmes: kasdieninę – derliaus ir SUKA – hebrajų kalba – palapinė, iš Egipto išėjusių protėvių laikinas būstas. Apie šią istoriją papasakojo žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.
Dar Sukkot yra susirinkimų šventė, kada visi nariai kartu džiaugiasi, linki vieni kitiems sveikatos ir džiaugsmingai praleidžia laiką, dėkoja Visagaliui už derlių ir laimingai praėjusius metus. Šią dieną dar buvo pasveikintas jubiliatas pasaulio teisuolio sūnus, PŽB narys Vidmantas Markevičius su 60 mečiu.
SUKKOT šventės ritualuose naudojami keturi augalai: lulav (palmės šakelė – primena stuburą), hadas (mirta – akys), arava (gluosnis – burna) ir etrog (citronas – širdis). Visi simboliai skirtingi, bet vienas be kito negali,- visi būtini.
Dar aiškinama, kad keturi augalai atstovauja įvairių tipų asmenybes, kad ir skirtingas – visi jie yra žydai. Todėl PŽB patalpose buvo sukurta įsivaizduojama palapinė (Suka), kad nariai pajustų žydų tradicinę atmosferą.
Šventės metu yra apdovanojami bendruomenės narių vaikai. Jiems paruošiamos saldžios vaišės bei dovanėlės. Taip tradicijos perduodamos iš kartos į kartą.
Bendruomenė „Vilnius Lietuvos Jeruzalė“ kviečia į visuotinį susirinkimą
Holokausto Lietuvoje pradžios 80-čio minėjimas „1941- 2021 Atminties kelias Panevėžyje“
Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, rugsėjo 22 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenė kartu su svečiais šią kraupią datą paminėjo „Atminties kelio“ eisenoje, susirinkę prie memorialo „Liūdinti žydų motina“, vėliau – prie paminklo Krekenavos ir Klaipėdos gatvių kampe, žyminčio Panevėžyje nacių įkurto geto vietą, Kurganavos miškelyje, kur 1941-aisiais sušaudyta apie 8000 žmonių. Renginį Panevėžyje pradėjo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman – Prieš aštuonias dešimtis metų Lietuvos istoriją paženklino juoda žymė, reiškusi beveik 200 tūkst. pražudytų gyvybių.Europoje nužudyta apie šešis milijonus žydų.
Atsimenama ne tik ši tragedija ir nekaltai sušaudyti žmonės. Nukentėjo visa Lietuva. Mes mažai kalbame, kiek nukentėjo lietuvių. Daug jų buvo išvežta į nacistinę Vokietiją priverstiniams darbams. Daug jų nebegrįžo.Ir tarp žydų yra tokių, kurių tėvas lietuvis buvo išvežtas į Vokietiją darbams ir nebegrįžo.
Žvėriškame naikinimo fabrike nukentėjo ir kitos tautinės mažumos, Lietuvoje gyvenusios iki Antrojo pasaulinio karo. Lietuva – prarado mokslininkus, mokytojus, teisėjus, advokatus, amatininkus, darbininkus.
Didžiausios masinių žudynių vietos yra šalia Panevėžio Žaliosioje girioje ir Kurganavoje. Tokių vietų visoje apskrityje – daugiau nei trys dešimtys.
Renginyje dalyvavao garbingi svečiai, kurie su liūdesiu prisiminė prieš 80 metų įvykusią tragediją. Pagerbė Holokausto aukas gėlėmis ir žvakutėmis Panevėžio miesto savivaldybės vicemeras Laurynas Jagminas, Panevėžio rajono mero pavaduotojas Antanas Pocius, Lietuvos respublikos Seimo narys Bronislovas Matelis.
Į jaunimą kreipėsi Lietuvos žydų (litvakų )bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir prašė nepamiršti šio tragiško įvykio prieš 80 metų. Kvietė paskaityti knygas, susipažinti su žydų tautos istorija, su jų išgyvenimais, aprašytais getuose bei koncentracijos stovyklose nežinomybėje ir kankinimuose gyvenusių žydų poetų ir rašytojų.
Taip pat prisiminė Holokausto aukas ir jas pagerbė, užuojautos žodžius pareiškė mokyklų vadovai – mūsų partneriai ir garbingi svečiai – Danutė Krikščiūnienė ir Tautvydas Anilionis.
Tylos minute buvo pagerbtas Holokausto aukų atminimas, uždegtos žvakės ir padėtos gėlės bei akmenėliai, pagal žydų tradicijas.
LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky kalba Paneriuose 2021
Gerbiamieji,
Stoviu prieš Jus tam, kad pasakyčiau kalbą, tačiau atrodo, kad ši vieta, ši skaudi proga, kviečia susikaupti ir patylėti. Bet tyla tylai nelygi. Susikaupimo, pagarbos, nuolankumo tylos, kiekvieną mąstantį ir jaučiantį žmogų ištinkančios šioje vietoje, negalime maišyti su abejingumo, nežinojimo ar baimės tyla. Mes visi tylėjome labai ilgai. Per ilgai. Tylėjome apie tai, kas atsitiko, kur atsitiko, kodėl atsitiko. Didžioji dalis tų aštuonių dešimtmečių, kuriuos skaičiuojame nuo Holokausto Lietuvoje pradžios, buvo pratylėta. Iš baimės? Iš nežinojimo? Iš abejingumo?
Todėl dabar nuveju į šalį norą patylėti iš susikaupimo ir pagarbos, ir kalbu už tuos, kurie patys už save kalbėti nebegali. Už nužudytus ir sunaikintus. Čia, aplink mus, tokių yra apie 70 tūkstančių. Dar virš 200 tūkstančių guli Lietuvos miškeliuose ir palaukėse. Vieną dieną buvo – kitą jau nebe. Vieną dieną prekiavo, mokėsi ir mokė, šventė, meldėsi, kūrė, o kitą – tų žmonių nebėra. Kas liko? Jų tušti namai, jų daiktai, jų darbai. Dar turėjo likti atmintis, bet ji, atrodo, irgi labai ilgai tylėjo. Tylėjo kaimynų atmintis, tylėjo atmintis ir tų, kurie matė, girdėjo, stebėjo. Ypač gerai tylėjo tie, kurie prisidėjo prie žudynių – jų tyla daugeliui padėjo išvengti teisingumo.
Poetas Kanovičius apie slepiamas Holokausto vykdytojų pavardes: padorūs žmonės stovi kaip elgetos ir laukia istorinės teisybės
D.Umbrasas: nuotraukoje per Holokaustą nužudyti vaikai .
Mindaugas Jackevičius LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“ 2021.09.23
Rugsėjo 23d. minima viena tragiškiausių datų Lietuvos istorijoje – Žydų genocido diena. Apie tai, kaip Lietuvoje vyko Holokaustas ir ką teko patirti žydams LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius Arūnas Bubnys ir poetas, eseistas, muziejaus „Dingęs Štetlas“ vadovas Sergejus Kanovičius.
– Pone A. Bubny, lygiai 80 metų nuo Holokausto pradžios Lietuvoje, pirmosios žudynės birželį Gargžduose. Jeigu nusikeltume 80 metų atgal, kaip atrodė situacija rugsėjo pabaigoje? Kiek jau buvo Lietuvos provincijos žydų išžudyta?