“Šešias dienas Kūrėjas kūrė dangų ir žemę, jūrą ir viska kas juose, ir ilsėjosi septintą dieną, todėl palaimino Kūrėjas Šabato dieną ir pašventino ją.”
Spalio 22 d. Šabatas buvo ypatingas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kvietė visus mažus ir didelius kartu su viso pasaulio žydų bendruomenė kepti chalas. Beigelių krautuvėlėje rinkosi bendruomenės natriai, draugai , partneriai, krūva laimingų vaikų ir visi kepėm chalas, klausėmės smagios FALERLACH programos. Suskaičiavom daugiau nei 70, dalinamės akimirkomis.
Taip prabėgo aštuntoji pasaulinė chalų kepimo šventė – The Shabbos Project.
O taip šiam Šabatui ruošėsi viso pasaulio žydai.
Spalio 6 d. Semeliškėse organizuotame „Atminties kelyje 1941–2021“ Holokausto 80-mečiui pažymėti eisenoje nuo buvusio geto (Užupio g. 14, Semeliškės) iki masinės žudynių kapavietės Dargonių miške, ėjome visi kartu, pėsčiomis, pas Juos, kad galėtume atiduoti savo pagarbą ir meilę būdami TEN ir skaitydami Jų VARDUS, kad paglostytume ir tartume: „Mes prisimename ir nepamiršime niekados.” Prie masinės kapavietės išklausėme turiningų ir prasmingų Mero bei svečių pamąstymų, įžvalgų, išgirdome jautrų Juozo Purvio pasakojimą apie jo šeimos tragediją. Dalijamės išsakytomis mintimis su „Elektrėnų žinių“ skaitytojais.
Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis VAITUKAITIS
Jūsų ekscelencijos, gerbiamas ambasadoriau Yossef Levy, ambasadoriau Richard Martin Nielsen, mielas jaunime,
mes negalime žodžiais išsakyti, kas čia įvyko. Mes negalime protu suvokti, kas čia įvyko. Mes galime tai pajausti tik širdimi, kokie čia įvykiai įvyko prieš aštuoniasdešimtį metų.
Prieš 30 metų, kai buvau jaunas, dirbau Trakų rajone (ši vieta taip pat tuo metu priklausė Trakų rajono savivaldybei), pas mane atvažiavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius. Jis prašė sutvarkyti žydų sušaudymo ir palaidojimo vietą. Aš nustebau ir paklausiau: ‚Jūs tokia turtinga tauta, tokia turtinga valstybė ir negalite susitvarkyti savo kapų?..‘ Mes ilgai kalbėjomės su juo, prisiminėme įvairių garbingų, paprastų žydų istorijų pas mus čia, Lietuvoje, iki karo, ir tuos siaubingus įvykius, kurie įvyko ne tik čia, bet ir visoje Lietuvoje. Jis sako: ‚Ar tu, jaunuoli, įsivaizduoji, mūsų buvo apie 200 tūkstančių mūsų bendruomenės narių čia, Lietuvoje, ir 95 procentai jų buvo sunaikinta. Neliko jų artimųjų, neliko jų pažįstamų, vienas kitas tiktai. Visos tos bendruomenės, 200 tūkstančių su viršum mūsų valstybės gyventojų, turėjo čia daug ir turto. Tais laikais, prieš 30 metų, dar apie privačią nuosavybę mes labai atsargiai kalbėjome, viskas buvo valstybės, tai arba viskas buvo suvalstybinta, nusavinta, arba perėjo į privačias rankas – jų, tų Lietuvos Respublikos piliečių žydų turtas.‘ Ir tada aš jau susimąsčiau. Vis dėlto vertas atminimas mūsų piliečių, mūsų kaimynų, mūsų draugų, mūsų protėvių draugų.
Įamžintas atminimas
Iškilmingoje Pasaulio tautų teisuolių skvero atidarymo ceremonijoje dalyvavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Izraelio ambasadorius Yossef Levy, Vokietijos ambasadorius Matthias Peter Sonn, JAV ambasadorius Robert Gilchrist, paskirtasis Japonijos ambasadorius Ozaki Tetsu, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys, NATO integravimo pajėgų Lietuvoje vadas plk. Peter Nielsen, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Seimo nariai, Šiaulių žydų bendruomenė, kariai, kunigai, Pasaulio tautų teisuolių artimieji ir kt.
Į renginį iš Mažeikių atvyko ir Pasaulio tautų teisuolė Genovaitė Černiauskaitė-Dugnienė, jai žodis suteiktas tik renginio pabaigoje.
Iškilmės prasidėjo Gedimino Brūzgos atliktu muzikiniu kūriniu iš filmo „Šindlerio sąrašas“. Tylos minute pagerbtas Pasaulio tautų teisuolių, kuriuos savo prieglobstin priėmė Lietuvos žemė, atminimas.
Pirmasis į susirinkusiuosius kreipėsi Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, linkėjęs „balanso tarp žmogaus širdies, sąžinės ir formalios gyvenimo dalies“. A. Visockas įteikė padėką paminklo autoriui dizaineriui Adui Toleikiui, padėką perdavė ir architektei Ilonai Voznonienei.
Iškilmingai progai paminėti išleistas ir riboto tiražo atminimo ženklas. Pirmasis įteiktas A. Toleikiui, atminimo ženklais padėkota ir renginyje kalbėjusiems garbingiems asmenims.
„Prisipažinsiu, čia yra ankstyviausių mano vaikystės prisiminimų vieta, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. – Anuomet tai buvo tarsi tranzito zona, tam tikra prasme užmiršta žemė, kurioje stengiamasi neužsilaikyti.“ Netoliese – bendrabutis, kuriame Seimo narė gyveno iki 4 metų, 10 vidurinėje mama dirbo istorijos mokytoja.
Didždvario gimnaziją baigusi Seimo Pirmininkė priminė Zubovų šeimos istoriją: jų palikuonis architektas Vladimiras Zubovas nacių okupacijos metais kartu su žmona Danute Čiurlionyte-Zuboviene, jos mama Sofija Kymantaite-Čiurlionienė aktyviai gelbėjo Kauno žydus, 1991 metais jam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.
„Kaip sakė Vladimiras Zubovas, gelbėdamas aš gelbėju lietuvių tautos orumą. Lietuvos piliečiai, Pasaulio tautų teisuoliai išgelbėjo mums galimybę gyventi oriai, pasinaudokime ja, o ši vieta, šis puikus skveras, tikiu, mums taps priminimu kaskart, kai kils abejonė ir pasirinkimas tarp patogios tylos ir žmogiškumo.“
Izraelio ambasadoriui Yossef Levy šis renginys – vienas iš įspūdingiausių ir jautriausių jo, kaip ambasadoriaus, karjeroje: istorinėje vietoje susitiko ne tik žmonės, bet ir atmintis.
Prisimindamas Holokaustą, ambasadorius svarstė, jog nebuvo lengva pasiryžti gelbėti nekaltus žmones, žydus, juodžiausiu istorijos metu, nes gelbėtojams, jų šeimoms irgi grėsė mirtis. Yossef Levy retoriškai klausė, kaip mes pasielgtume, jei vidurnaktį pasibeldęs asmuo prašytų pagalbos, nes už kelių valandų bus sušaudytas, bet žinotume, kad gelbėdami patys rizikuojame savo ir artimųjų gyvenimu. Pasak Yossef Levy, žmonės, kurie gelbėjo, atidarė duris ir atidarė širdis, nepaisydami įstatymų, kitų patarimų, nes buvo geri krikščionys, geri lietuviai, buvo herojai, bet pirmiausia buvo geri žmonės.
Herojams ambasadorius dėkojo Izraelio valstybės vardu.
„Šiandien stoviu prieš jus kaip valstybės, kuri prieš 80 metų, 1941 metais, sukėlė neišmatuojamą skausmą ir kančias, ambasadorius“, – dėkodamas už kvietimą pasisakyti, sakė Vokietijos ambasadorius Matthias Peter Sonn. – Visi žinome, kad neįmanoma panaikinti įvykdytus žiaurumus ar atgaivinti nužudytųjų, bet įmanoma pasimokyti iš viso to ir prisiminti.“ Pasak ambasadoriaus, už šį tragišką laikotarpį istorinė atsakomybė tenka Vokietijai – dabar ir visados.
JAV ambasadorius Robert Gilchrist, kalbėdamas apie Pasaulio tautų teisuolių drąsius poelgius, priminė ir dalyvavusius Holokausto nusikaltimuose. Ambasadoriaus teigimu, Pasaulio tautų teisuoliai aktyviai priešintųsi nacių kolaborantų atminimo įamžinimui. Tokiu asmeniu Robert Gilchrist įvardijo Joną Noreiką.
„Jokia tauta negali tuo pačiu metu rodyti pagarbos Holokausto vykdytojams ir tuo pačiu metu laikytis demokratinių vertybių, vienijančių JAV ir Lietuvą, – sakė JAV ambasadorius ir linkėjo, kad šis skveras primintų apie tuos, kurie drąsiai stovėjo už savo įsitikinimus, gelbėjo gyvybes ir suteiktų stiprybės eiti į priekį ir priimti tikrąsias savo šalių istorijas.
„Skveras žymi šviesos ir vilties spindulį juodoje istorijos naktyje, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. – Labai svarbu, kad kalbėdami apie Pasaulio tautų teisuolius neignoruotume fakto, jog tai – Lietuvos žmonių gelbėtojai, žydų, gimusių ir augusių Lietuvoje, kūrusių Lietuvą ir mūsų bendrą kultūrą. Negalime to pamiršti, negalime pasiduoti dirbtinai primestoms skirtims. Privalu kalbėti apie praeities nusikaltimus ir klaidas augančioms kartoms, privalu diegti teisingus pasirinkimus ateičiai.“
Pasak F. Kukliansky, Pasaulio tautų teisuolių pavardės, iškaltos akmenyje, tebūna pagarbos teisingiems pasirinkimams ir sąžinei simboliu, tebūna atminimas ir visoms Holokausto aukoms, kurių nepavyko išgelbėti.
„Šiandieną visame pasaulyje, Lietuvoje taip pat, matome vėl rusenančias antisemitizmo apraiškas, joms negali būti jokių pateisinimų, tylios tolerancijos. Istorija vertina teisingus poelgius, o ne gėdingą tylą. Kasdien rinkimės tą šviesą, kurią mums spinduliuoja Pasaulio tautų teisuolių pavyzdys.“F. Kukliansky į renginį atsinešė 1927 metais Kaune išleistus patarimus ekskursijų vadovams: knygutės skyriuje apie Šiaulius nurodytas garo malūnas, stovėjęs Vilniaus g. 154. Tai buvo F. Kukliansky senelio malūnas, ten gyveno jos seneliai, mama, visa šeima.
„Mano senelis pabėgo iš geto kartu su mama, kai jai buvo 10 metų, bet jų niekas negelbėjo. Baltaraiščiai pagavo, senelis klūpėdamas išprašė, kad mamos nenužudytų. Mūsų šeimai nepasisekė taip, kaip kitoms šeimoms, bet kažkam pasisekė, ačiū, jums, gelbėtojai.“
F. Kukliansky padėkojo renginyje dalyvavusiam Sondeckių šeimos atstovui už išgelbėtą Marko Petuchausko, daug davusio Lietuvai, gyvybę.
Žydų gelbėtoja G. Černiauskaitė-Dugnienė apgailestavo, kad teisuolių pagerbime dalyvauja viena, ir visų teisuolių vardu dėkojo už idėją, už projektą, už projekto įvykdymą.
„Juk šie teisuoliai aukojo ir save, ir savo šeimą, jie buvo ne tik geri žmonės, bet ir labai drąsūs. Aš nuo pat vaikystės gyvenau žydų tautybės žmonių apsuptyje, mūsų bendravimas vyko iki 2019 metų – iki kol gyvi, iš Izraelio skambindavo kas dvi savaites iki pat mirties. Man žydų tauta labai artima, kadangi visas mano gyvenimas praėjo meilės apsuptyje, rašėme vieni kitiems meilės laiškus, skambindavomės.“
Pasaulio tautų teisuolė kreipėsi į tėvus ir į mokytojus, kad nuo mažens vaikus auklėtų tolerantiškus aplinkiniams ir kitų tautų žmonėms.
„Aš norėčiau, kad mano maža tauta būtų išdidi ir verta pagarbos“, – sakė G. Černiauskaitė-Dugnienė.
Paminklą ir susirinkusius palaimino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, priminęs, kad gelbėtojų sąraše buvo ir 159 dvasininkai. Vyskupas linkėjo, kad meno kūrinyje įamžintas atminimas leistų prisiminti ir kitus brolius ir seseris, kurie aukojosi dėl vertybių.
Ant paminklo padėtas simbolinis gėlės žiedas, uždegta žvakė, tris atminimo ir pagarbos salves iššovė Garbės sargybos kuopos kariai. Artūro STAPONKAUS nuotr.
Po iškilmių Dainų parke pasodinta 30 sakurų.
Pavardės, iškaltos pas Dievą knygoje.
Venclauskių namuose vykusiame renginyje pirmiausia žodis buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolei Genovaitei Černiauskaitei-Dugnienei.
Moteris prisiminė, kaip gelbėjami žydai buvo vežami ir iš Šiaulių – tėvas buvo tarsi ryšininkas. Išgelbėtieji lietuviams buvo dėkingi visą gyvenimą.
„Būkime išdidūs savo tautos žmonės, gerbkime vienas kitą, mums trūksta dar Lietuvoje tolerancijos, mes vienas su kitu kartais nebegalime susikalbėti. Mano gyvenimas baigiasi, norėtųsi, kad žmonės naująją kartą auklėtų tolerantišką, tai ir už pinigus svarbiau. Meilės, tolerancijos nenusipirksi už pinigus, ją turi širdyje išauginti“, – sakė Pasaulio tautų teisuolė.
Seimo narys, Nepriklausomybės akto signataras Emanuelis Zingeris emocingai prisiminė savo mamos, tuomet 18-metės Kauno gimnazistės istoriją, kai nuo jos nusisuko visi klasės draugai tą dieną, kai vokiečiai mieste iškabino skelbimus, jog žydai – ne žmonės.
Įsimintina istorija iš 1943 metų, kai istorijas mokytojas pamatė varomas buvusias mokines, viduryje gatvės prieš visą Kauno geto merginų būrį sušuko: „Atleiskit man, mergaitės!“ „Įsivaizduojate? – graudinosi E. Zingeris. – Jį čia pat sumušė žmogus su baltu raiščiu.“
Pasak E. Zingerio, Šiauliai, pagerbę Pasaulio tautų teisuolius, moralės sumaištyje tampa žiburiu.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis įdėjo daug darbo, kad paminklas Šiauliuose atsirastų.
„Pasaulio tautų teisuoliai turbūt yra patys švenčiausi ir šviesiausi žmonės, kokie begali būti pasaulyje, jie gelbėjo tai, kas yra brangiausia, jie gelbėjo gyvybes. Man pasisekė susipažinti su daug Pasaulio teisuolių, šeimų nariais, tai yra šviesūs, visai kitokio mąstymo žmonės, jų vertybės kitokios, pas juos pirmiausia yra žmogus. Mažiausia, ką galėjome padaryti, iškalti jų pavardes akmenyje, bet aš manau, jų pavardės, jų šeimų pavardės iškaltos pas Dievą knygoje“, – sakė S. Kerbelis.
S. Kerbelis „Aušros“ muziejui padovanojo Šiaulių apskrities žydų bendruomenės saugotą Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių, priklausiusį Vincui Jokubaičiui. Bendruomenės padėką S. Kerbelis įteikė ir A. Toleikiui.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorė Kamilė Rupeikaitė priminė, koks ilgas, kruopštus, dažnai nematomas darbas atliekamas, kol asmeniui suteikiamas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Muziejus žinią apie teisuolius skleidžia parodomis, filmais.
Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo projekto vadovė Danutė Selčinskaja pristatė ištrauką iš dokumentinių filmų ciklo „Pasaulio teisuoliai“, parodė fotografijas žmonių, kurių pavardės iškaltos Pasaulio tautų teisuolių skvere.
Žydų gelbėtojais, sakė Danutė Selčinskaja, buvo įvairių socialinių sluoksnių žmonės, tikintys ir laisvamaniai – bendro vardiklio nėra.
Šiuo metu Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi yra apdovanoti 1 588 žydų gelbėtojai, Pasaulio tautų teisuolių vardas suteiktas 919-ai Lietuvos piliečių.
Eidamas 84-uosius metus mirė Davidas Ščiupakas (1938 – 2021) aktyvus Lietuvus žydų bendruomenės narys, buvęs LŽB Tarybos narys, medicinos mokslų daktaras. Jį prisimenam kaip Sveikatos ir aplinkos mokslų tarybos narį prie Vyriausybės, parašiusį daug knygų ir mokslinių straipsnių medicinos tema ir išauginusio daug medikų.
Savo plačiomis žiniomis jis aktyviai prisidėjo prie knygos „Lietuvos Jeruzalės medikai“ pristatymo 2017m. Šioje knygoje yra daugiau kaip 70 autorių pasakojimų apie žydų medikus – žmones, kurie įnešė didelį indėlį į Lietuvos medicinos istoriją.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia gilią užuojautą dėl netekties žmonai Evai ir sūnums.
Viso pasaulio žydai šiemet, jau aštuntus metus iš eilės rengs chalos kepimo ir Šabo sutikimo vakarus savo bendruomenėse. Šiame užburiančiame renginyje dalyvauja tūkstančiai pasaulio miestų, o Vilnius – vienas jų. Linkėjimus ir gero Šabo linki pasaulinio projekto iniciatorius vyriausiasis Rabinas Goldšteinas iš Pietų Afrikos. Būtent čia ši iniciatyva gimė ir augo. Pietų Afrikoje taip pat gyvena didžiulė žydų litvakų bendruomenė. Prie pasaulinio “The Shabbos Project” ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pirmą kartą prisijungė 2016 m. rengdama nepaprastą žydiškos duonos – chalos kepimo vakarą, kartu su bendruomenės nariais ir brangiais draugais.
“Vykusio Šabato metu buvo pasveikinti mokytojai-veteranai su Mokytojo diena. Juk buvusių mokytojų nebūna!
Džiaugiamės Klubo “Abi men zet zich ” mokytoja – savanore Liza Fleisman, kurią taip pat sveikinome ir su 80mečiu.”
Š.m. lapkričio 21 d.(sekmadienį) 12 val. LŽB (Pylimo 4) J. Heifeco salėje (3a.) vyks Lietuvos sporto klubo (LSK) “Makabi” konferencija.
Konferencijos darbotvarkė:
Su giliu liūdesiu pranešame, kad Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė neteko mylimo vyro, puikaus bendruomenės bičiulio, nepaprastai šviesaus žmogaus Alfonso Pilitausko.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą šią skausmo valandą šeimai ir artimiesiems.
Atsisveikinti su velioniu bus galima:
Ketvirtadienį, spalio 21 d. nuo 10 val. iki 13 val. Vilniaus laidojimo namuose “Nutrūkusi styga” (Ąžuolyno g. 10);
Ketvirtadienį, spalio 21 d. į amžinąją kelionę velionį išlydėsime 13.30 val.
Laidotuvės Vilniuje, Antakalnio kapinėse (Karių kapų g. 11).
Pranešimas spaudai
2021-10-21
Vilnius
Didžioji chalų kepimo šventė vyks Beigelių krautuvėlėje – Lietuvos žydų (litvakų)
bendruomenė kviečia kepti chalas kartu, kur bebūtumėte ir ką bedarytumėte!
Kasmet vėlyvą rudenį milijonai žydų visame pasaulyje susijungia į vieną nepaprastai jaudinantį
vyksmą – kartu kepam chalas, laiminam duoną ir vyną, dainuojam Šabato (Šabo) giesmes. pasitinkam Šabą, jį Pasitikę Šabą, leidžiam laiką kartu su šeima ir artimaisiais, įžiebiam Havdalos smilkalus ir taip kasmet…Tai didžioji pasaulinė chalų šventė, išjudinusi milijonus bendruomenių, daugiai nei 1 600 miestuose, šimte pasaulio šalių. Paskutiniųjų metų šventę stipriai pakeitė virusas ir dėl to projektas turėjo atgimti iš naujo. Pernai daugelis renginių nusikėlė į intymią namų aplinką, renginio šūkis buvo – „Parnešti Šabatą namo“.
Šiemet Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vėl keps chalas tradiciškai susirinkusi Beigelių
krautuvėlėje. Regioninėse bendruomenėse taip pat vyks specialūs Šabo pasitikimo vakarai.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, šį penktadienį, spalio 22 d. pradeda kildinti tešlą nuo 17:00 val., o 18:00 val. kviečia šokti ir dainuoti kartu su FAJERLECH – žydų dainų ir šokių ansambliu.
(Dalyvavimas tik su registracija ir Galimybiu pasu)
Nuo 2013 metų renginys suburia įvairaus amžiaus ir kilmės žydus visame pasaulyje.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė aktyviai dalyvauja šiame vyksme nuo 2016 metų.
Simas Levinas, Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas dalinasi prisiminimais apie
vaikystės chalos kvapą ir šventės prasmę.
„Regis savaitė pralėkė kaip akimirka. Štai ir penktadienio saulė pradėjo leistis ir artėja prie
horizonto. Moterys uždega šeštadienines žvakes ir ruošia šventinį stalą: svarbiausi Šabato
atributai – dar šiltos, kvapnios, specialiai šiai progai iškeptos dvi chalos, kukliai uždengtos
šeimininkės rankomis išsiuvinėta servetėle, laukia šeimos narių ir svečių.
Pamenu kaip mama su teta ankštoje virtuvėlėje, malkomis kūrenamos krosnies „duchovkėje“
kūrė šiuos stebuklus – chalas. Jau paskutinėje mokyklos pamokoje jaučiau jos kvapą ir skonį…
Kur ta chalos magijos paslaptis? Nežinau.
Dar neseniai… beveik prieš kelis metus, Šabatus švęsdavome Vilniaus sinagogoje.
Kidušo (šventinės vakarienės) ceremonijoje likdavo dauguma atėjusių melstis. Nors sinagogos
erdvė, kur ruošiami stalai su Šabato tradiciniais patiekalais „paslėpti“ už užuolaidų, pagal chalų
kvapą visada atspėdavau – šiandien chalas kepė rabino žmona rebecenė Dina. Nė kartonesuklydau! Tai dar patvirtindavo slepiama vešlioje rabino barzdoje šypsenėlė, kai didžiulė
chalos riekė taikliai „skrido“ į mano lėkštę.
Nuo pasiūlytos idėjos pradžios, kai Pietų Afrikos vyriausias rabinas atsiuntė kvietimą prisidėti ir
palaikyti idėją viso pasaulio judėjams kartu (tą pačią dieną) švęsti Šabatą, mes tapome aktyviais
renginio dalyviais. Prieš kelis metus, kaip ir šiemet, gavome asmeninę jo video padėką Vilniaus
sinagogai už aktyvumą ir palaikymą. Deja, paskutiniųjų metų šventę paveikė virusas,
transformavosi – daugelis renginių ir nusikėlė į privačią namų aplinką”.
2021 metais minime žydų žudynių Lietuvoje pradžios 80- metį. Praktiškai per kelis 1941 m. vasaros ir rudens mėnesius buvo visiškai sunaikintos Lietuvos žydų bendruomenės. Tik nedaugeliui pavyko išlikti gyviems pačių pastangomis ar kilnių žmonių pagalbos dėka.Jeruzalėje esančioje atminties įamžinimo institucijoje Jad Vašem saugoma medžiaga apie daugiau nei devynis šimtus lietuvių, lenkų, rusų Lietuvoje gelbėjusių žydus, kurie vadinami Pasaulio Tautų Teisuoliais.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas nuoširdžiai kviečia 2021
m. spalio 22 d. dalyvauti Pasaulio teisuolių skvero atidarymo
ceremonijoje 10.15 val. (Vilniaus ir Ežero gatvių kampas
Šiauliuose), antroje Sakurų sodo sodinimo ceremonijoje Šiaulių
Dainų parke 12.00 val. (atvykimas nuo Šiaulių arenos, J. Jablonskio
g. 16) ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus Venclauskių
muziejuje-namuose (Vytauto g. 89).
„Aušros“ muziejaus Venclauskių rūmuose numatyta Vilniaus Gaono žydų
istorijos muziejaus atstovų paskaita vyks ne 12.30 val., o šiek tiek
vėliau – 13.30 val. Venclauskių namuose vyks pačių teisuolių, jų
palikuonių popietė, pasikalbėjimai, Vilniaus Gaono žydų istorijos
muziejaus atstovai skaitys paskaitą.
Apie dalyvavimą maloniai prašome pranešti iki spalio 18 d. tel. (8
41) 50 05 31 arba el. paštu agne.areliunaite@siauliai.lt.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky nuoširdžiausiai užjaučiame dėl netekties šią skausmo valandą, netikėtai mirus mylimam vyrui Alfonsui Pilitauskui. Liūdime kartu.
2021 spalio 10-13 dienomis Tarptautinis Holokausto atminimo aljansas prisijungė prie pasaulio lyderių ir tarptautinių organizacijų, įskaitant Europos Tarybą, ES, Pagrindinių teisių agentūrą, ESBO, Jungtines Tautas ir UNESCO. ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdama skatinti Holokausto atminimą ir kovoti su Holokausto iškraipymu bei antisemitizmu.
Prie 50 šalių atstovų prisijungė socialinės žiniasklaidos įmonės, politikos formuotojai, nevyriausybinės organizacijos ir pilietinės visuomenės organizacijos, norėdamos susitarti, kaip sustiprinti Holokausto atminimą ir švietimą tuo metu, kai auga antisemitizmas, anti-romų rasizmas ir kitos diskriminacijos formos. IHRA atstovavo IHRA pirmininkas, ambasadorius Chrisas J. Lazaris, IHRA generalinis sekretorius, dr. Kathrin Meyer ir garbės pirmininkas, profesorius Yehuda Bauer.