Su giliu liūdesiu pranešame, kad gruodžio 23 dieną, eidama 92 metus, po ilgos ligos mirė ilgametė Panevėžio miesto žydų bendruomenės narė Dina Marijampolskienė.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą sūnui Borisui ir dukrai Anai, bei šeimos artimiesiems.
Atsisveikinimas su velione 2021m. gruodžio mėn. 27 d. nuo 16val. iki gruodžio 28 d.11.30 val.(išnešamas karstas)
GRAUDUVOS LAIDOJIMO NAMUOSE (Basanavičiaus g. 75, prie Ramygalos g. kapinių)
LRT.lt L. Lempertienei įteikta „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ / URM nuotr.
Penktadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įteikė garbės ženklą „Lietuvos diplomatijos žvaigždę“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vedėjai ir Judaikos tyrimų centro vadovei Larai Lempertienei, rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Garbės ženklas L. Lempertienei skirtas už nuopelnus, vykdant Lietuvos žydų istorijos ir kultūros paveldo tyrimų sklaidą užsienyje bei svarų indėlį minint Vilniaus Gaono 300-ąsias gimimo ir Lietuvos žydų istorijos 700-uosius metus.
Ministras pabrėžė tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą. „Jūs ženkliai prisidėjote, stiprinant užsienio politiką ir vykdant mūsų bendrą misiją – skleisti žinią apie Lietuvos žydų istoriją ir kultūrą“, – sakė G. Landsbergis.„Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ − tai apdovanojimas, nuo 2010 metų Lietuvos užsienio reikalų ministerijos skiriamas už Lietuvos garsinimą užsienyje ir tarpvalstybinių santykių puoselėjimą.
On behalf of Ambassador of Sweden Inger Buxton and the Embassy of Sweden in Vilnius
Socialiniuose tinkluose platinama itin ciniška melagiena. Skiepų priešininkai dalijasi Holokaustą išgyvenusio Mariano Turskio kalba, sąmoningai iškraipydami jos kontekstą. Aušvico lagerio išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimas vyko praėjusiais metais.
Buvęs šios koncentracijos stovyklos kalinys M.Turskis įspėjo, kad visuomenė neturėtų būti pakanti jokioms diskriminacijos formoms. Nors jis ne kartą minėjo Holokaustą, kai kuriuose socialinių tinklų įrašuose melagingai tvirtinama, esą buvo kalbama apie galimybių paso sistemą.
Minint Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išvadavimo metines, praėjusių metų sausį Lenkijoje vyko renginys, į kurį susirinko per 120 įvairių valstybių vadovų ir atstovų, taip pat aukščiausi Lenkijos politikai.
Nacistinės Vokietijos okupuotoje Lenkijos teritorijoje įkurtas Aušvicas buvo didžiausia koncentracijos ir naikinimo stovykla. 1940–1945 metais čia buvo nužudyta apie 1,5 mln. įvairių tautybių žmonių. Likę gyvi Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai buvo išlaisvinti 1945 metų sausio 27 dieną. Ceremonijoje daugiausia dėmesio sulaukė Holokausto pragarą Aušvice išgyvenę asmenys. Vienas jų – kalbą sakęs M.Turskis.
Ciniška dezinformacija Tiesa, praėjus daugiau nei metams nuo šių iškilmių, socialiniuose tinkluose imta platinti šios kalbos įrašą, klaidingai tvirtinant, esą koncentracijos stovyklos siaubus išgyvenęs vyras prilygino šią patirtį vakcinacijai ir galimybių paso sistemoms, įvestoms, siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją.
Tai nėra tiesa. Praėjusių metų sausį pandemija buvo vos prasidėjusi, todėl M.Turskis negalėjo kalbėti apie jos suvaldymo priemones jau vien dėl to, kad jos tuo metu nebuvo taikomos. Savo kalboje jis tarp eilučių „įkando“ Lenkijos valdžiai, dėl, jo nuomone, per griežtos valdančiųjų diskriminacinės politikos.
Jis konkrečiai neminėjo dabartinės Lenkijos nacionalistinės vyriausybės. Tačiau daugelis jo žodžius suprato kaip kritiką Lenkijos politikai ir valstybės pareigūnams, kurie vartojo diskriminuojančią kalbą prieš migrantus, LGBT asmenis ir religines mažumas ir siekė panaudoti istoriją kaip politinį įrankį. Valdantieji suprato mintį ir dėl to tarp jų ir garsaus Lenkijos žurnalisto ir visuomenės veikėjo M.Turskio kilo nemaža įtampa.
Norbertas Černiauskas, istorikas, LRT RADIJAS LRT.lt
Apibendrinant besibaigiančių metų įvykių gausą galime prisiminti aktualijas ir iš istorijos bei atminties frontų.
Šie metai prasidėjo besitęsiant skandalui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre. Visą tai, kas beveik pusmetį dėjosi centre, galime apibūdinti kaip mėginimą siauriems politiniams interesams išnaudoti atmintį, ideologizuoti istorijos tyrimus. Reikia pasidžiaugti, kad politizuota invazija į centrą ir istorinės atminties lauką buvo sustabdyta Seime, tam pasipriešino ir istorikai.
Vasarą minėjome 80 metų sukaktis nuo šiurpių ir ne visuomet vienareikšmių 1941-ųjų istorinių įvykių Lietuvoje: pirmųjų deportacijų, antisovietinio sukilimo, Holokausto pradžios. Prieš šias sukaktis būta baimių dėl to, kaip susidėlios minėjimų akcentai, įvairios diskusijos žiniasklaidoje, ekspertų komentarai, kiek į viešąją erdvę paklius manipuliacijų, antisemitizmo ar kremlinizmo.
Tačiau nutiko kiek kitaip. Kelios geros mokslinės konferencijos, žiniasklaidoje pasirodę solidūs tekstai, pokalbiai ir reportažai, parodos, taip pat savalaikis ir nuoširdus valstybės vadovų dalyvavimas renginiuose Naujojoje Vilnioje, Gargžduose, Rainiuose, Lietūkio garažo ir kitose vietose paliko gerą įspūdį. Apskritai viešasis kalbėjimas buvo pasvertas, adekvatus, kontekstualus, nepolitizuotas.
Kauno žydų bendruomenė kviečia Jus į jaukų, nuostabios muzikos pripildytą šventinio laikotarpio vakarą, dedikuojamą žydų gelbėtojams.
Koncertas vyks gruodžio 27 d. 18.00 val. VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7).
Girdėsite išskirtinių jaunosios kartos muzikantų – Ievos Pranskutės (smuikas), Mislavo Brajković (violončelė) ir Roberto Lozinskio (fortepijonas) – atliekamus L. van Beethoveno, S. Rachmaninoffo ,A. Piazzolla kūrinius. Apie žydų gelbėtojus, kurie prieš 80 metų pirmieji ištiesė pagalbos ranką siaubą ir neviltį išgyvenantiems žmonėms, pasakos aktorius ir režisierius Aleksandras Rubinovas.
Primename, kad dalyvavimui renginyje būtinas galimybių pasas ar ES skaitmeninis COVID pažymėjimas, o viso renginio metu būtina dėvėti nosį ir burną dengiančią medicininę kaukę.
Jums užsiregistravus, registraciją patvirtinantis el. laiškas nebus siunčiamas. Jei užsiregistruoti jums pavyko, vadinasi, registracija yra sėkminga, lauksime jūsų koncerte!
Kilus klausimams susisiekite:
telefonu +370 652 19204 arba
el. paštu: ieva0102@yahoo.com
Smuikininko A. Štarko paruoštoje programoje publika Jašos Hefetzo salėje klausėsi garsių kompozitorių kūrinius: A.Mocarto, G.Tartini. L.van Beethoveno, N. Paganini, J. Massenet, P. Saraste, E. Bloch.
Akompanavo pianistė Aušra Marija Banaitytė. Publika plojimais išreiškė dėkingumą už puikų koncertą!
Foto iš koncerto: su A. Štarku ir V.Prudnikovu.
Smuikininkas A.Štarkas gimė Vilniuje. 1961- 1972 mokėsi M.K. Čiurlionio meno mokykloje, 1977 baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Dešimt metų griežęs S.Sondeckio vadovaujame Lietuvos kameriniame orkestre ir dar trejus metais Lietuvos nacionaliniame filharmonijos orkestruose. 1987m. išvyko į Izraelį ir tais pačiais metais pradėjo griežti Izraelio filharmonijos orkestre, kuriame dirbo iki 2021-jų.
A.Štarkas su įvairiais kameriniais ansambliais koncertuoja įvairiose šalyse ir yra pelnęs tarptautinį pripažinimą.
Iškilminga eisena Telšiuose.
Pranešimo dalyvių nuotraukos.
Lygiai taip, kaip prieš aštuonias dešimtis metų… Žvarboje, spaudžiant kaulus geliančiam šalčiui, bet išdidžiai. Gruodžio 9-ąją Telšiuose suorganizuotas Holokausto 80-osioms metinėms paminėti skirtas baigiamasi projekto „Atminties kelias“ renginys, prasidėjęs eisena Rainiuose.
Šis minėjimas yra vienas iš Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti „Atminties kelio“ renginių. Tokios eitynės visoje Lietuvoje rengtos nuo birželio iki gruodžio mėnesio. Baigiamąjį renginių ciklą Telšiuose kartu su komisija organizavo Žemaičių muziejus „Alka“ ir Telšių rajono savivaldybė, partneriai – Viešvėnų seniūnija, Telšių ir Viešvėnų kultūros centrai, Telšių Žemaitės dramos teatras.
Eisenoje rikiavosi dešimtys žmonių, tarp jų garbūs svečiai iš Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Vokietijos ambasadų, žydų tautos atstovai, vietos valdžia ir bendruomenės nariai, Telšių miesto ir rajono mokyklų („Atžalyno“, „Germanto“, „Kranto“, „Ateities“ progimnazijos, Žemaitės gimnazija ir Viešvėnų pagr. mokyklos) mokiniai. Iškilminga eisena prasidėjo prie Rainių dvarelio – būtent toje vietoje, kur varu suvaryti šimtai žydų virtinėmis buvo stumiami į savo pražūties vietą – į miškelį vos už pusės kilometro.
Keliautojai Ben Guriono tarptautiniame oro uoste.
The Times of Israel
Ministras pirmininkas Naftali Bennettas sako, kad oro uosto taisyklės padidino laiką vakcinų kampanijai; paskelbė apie planą skiepyti mokyklose, sako, kad skiepijimo dažnis turi padidėti, kad vaikai būtų apsaugoti nuo naujos atmainos.
Ministras pirmininkas Naftali Bennettas sekmadienį gynė savo vyriausybės sprendimą sugriežtinti oro uostų apribojimus, sakydamas, kad draudimas atvykti ne piliečiams ir pailgintas karantinas atvykstantiems keliautojams, kuris praėjusią savaitę buvo pratęstas iki gruodžio 22 d., neleido Omicron koronaviruso variantui plisti visoje šalyje.
„Prieš dvi savaites nusprendėme sugriežtinti įvažiavimo į šalį apribojimus, buvo ir tokių, kurie sakė, kad elgiamės iname per griežtai, bet dabar matome, kad visai neperžengėme“, – sakė jis, pradėdamas savaitinį ministrų kabineto posėdį. Jeruzalėje. „Omicron [variantas] iš tiesų kelia nerimą. Europoje prasideda atostogų sezonas, kai kuriose šalyse taikomi dideli apribojimai ir užblokavimas.
Šiandien minime Icchoko Rudaševskio gimtadienį (1927-1943)
“Aš įkelčiau tavo kūną į žaliuojančio medžio viršūnę,
jei turėčiau medį žaliuojantį.
Aš įkelčiau tavo kūną į drėgną drobę danguj,
jei turėčiau paukštį skrajojantį.
Aš įkelčiau tavo kūną į žvaigždėjančią kalno viršūnę,
jei turėčiau vasaros saulės neblunkančios.
Algimantas Mackus „Jurekas“, 1962”
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė Lietuvos mokykloms dovanoja tūkstantį Icchoko Rudaševskio knygos „Vilniaus geto dienoraštis“ egzempliorių. Vakar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vyko simbolinis dovanos įteikimo renginys, kuriame dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, knygos sudarytojas, vertėjas, buvęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas ir dailininkė Sigutė Chlebinskaitė.
Knygas mokykloms išplatins Nacionalinė švietimo agentūra. Simboliška, kad tai prasidėjo artėjant I. Rudaševskio gimtadieniui gruodžio 10 d., ši diena būtų puiki proga mokytojams ir mokiniams pasikalbėti apie šią asmenybę ir jo dienoraštį. Knyga įtraukta į lietuvių kalbos ir literatūros programą, autorius minimas ir atnaujinamoje istorijos programoje.
„Holokaustas atsirado iš to, kad dalis žmonių buvo arba blogai išsilavinę, arba lavinami kita kryptimi. Paprasčiausias dalykas žengiant Holokausto edukacijos keliu – grožinė literatūra, dažnai ji padeda kai kuriuos dalykus suprasti geriau nei istorijos vadovėliai. Juk Anos Frank dienoraštis yra skaitomas ir populiarus visame pasaulyje, tačiau ir Lietuvoje turime analogišką paauglio rašytą dienoraštį – Vilniuje gyvenusio I. Rudaševskio. Mano užduotis – padovanoti mokykloms šią knygą, o švietimo – pasakyti, kad tokių Icchokų Rudaševskių buvo milijonas“, – kalbėjo F. Kukliansky.
Ministrė J. Šiugždinienė visų mokytojų ir mokinių vardu dėkojo už didžiulį darbą, neeilinę knygą ir dovaną: „I. Rudaševskis dienoraštyje rašo ir apie švietimą, gyvendamas tame baisiame kontekste jis sakė, kad kultūra ir švietimas yra itin svarbu. Ši knyga skatina susimąstyti.“
2021 m. gruodžio 6 d. Vilniaus rotušėje, iškilmingos ceremonijos metu buvo įteikti prestižiniai šalies apdovanojimai „Auksinis Feniksas”. Apdovanojimų steigėjai ir iškilmingos ceremonijos rengėjai – didžiausia šalies kultūros bendruomenė – Lietuvos kultūros centrų asociacija. Specialiai šiam apdovanojimui sukurta „Auksinio Fenikso“ skulptūrėlė teikiama penkiose nominacijose: „Metų kultūros politikui“; „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“ ir „Metų kultūros rėmėjui“. Prestižiniai kultūros apdovanojimai buvo įteikti jau aštuntąjį kartą.
Šventės pradžioje visus sveikino LR prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiandien dėkojame tiems, kurie savo kasdieniu darbu kultūros bendruomenėse kuria partnerystės tinklus, plėtoja pasitikėjimu ir įsiklausymu grįstą dialogą ir savo pavyzdžiu liudija kultūros reikšmę bei prasmę kiekvienam iš mūsų, kaip ir visai pilietinei bendrijai – mūsų Lietuvai“, – sveikinimo žodyje sakė prezidentas.
Didžiuojamės galėdami pasidžiaugti, kad “Metų kultūros partneriu” šiemet paskelbtas Tautinių mažumų departamentas prie LRV ir jo direktorė dr. Vida Montvydaitė!
15min.lt
Nuotr,. iš National Archives and Records Administration, College Park, MD / Amerikiečių karys nuima Adolfo Hitlerio vardu pavadintos gatvės lentelę.
„Nusikaltimai buvo slepiami nuo visuomenės, tačiau kiekvienas vokietis galėjo būti liudininkas to, ką teko ištverti žydų kilmės bendrapiliečiams: nuo šalto abejingumo ir užslėpto nepakantumo iki atviros neapykantos.
Kas gi galėjo nieko neįtarti matydamas degančias sinagogas, pogromus, žydų stigmatizaciją šešiakampėmis žvaigždėmis, jų teisių atėmimą, nuolatinį žmogiškojo orumo žeminimą? Kas žiūrėjo ir klausėsi, kas norėjo žinoti, tie negalėjo nepastebėti deportacinių ešelonų. Gali būti, kad žmonėms neužteko fantazijos, kad įsivaizduotų metodus ir mastą naikinimo.
Tačiau vis dėlto per daug žmonių stengėsi nepastebėti to, kas vyksta“. Šiuo žodžius 1985 m. gegužės 8 d., minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos 40-ąsias metines, ištarė tuometis Vokietijos federacinės respublikos prezidentas Richardas von Weizsaeckeris.
Ši kalba tapo labai svarbi Vokietijos visuomenei, kuri per pirmuosius pokario dešimtmečius bandė pamiršti apie savo praeitį. Nuo 1950 m. šalis išgyveno savotišką amneziją, kuri prasidėjo po to, kai kare nugalėjusios šalys nutraukė savo pastangas išnaikinti Vokietijoje visus nacizmo pėdsakus.
Baltarusių opozicinis portalas zerkalo.io pasakoja, kaip vokiečiai išgyveno denacifikaciją ir bando susitaikyti su praeitimi. „Šis miestas kaltas!“ Apie procesą, kuris buvo vadinamas denacifikacija, girdėjo daugelis. Denacifikacijos procesą Vokietijoje pradėjo Antrąjį pasaulinį karą laimėję sąjungininkai (JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Sovietų Sąjunga).
Vokietija buvo padalinta į keturias okupacines zonas: britų, amerikiečių, prancūzų ir sovietų. Kiekvienoje zonoje denacifikacija buvo vykdoma skirtingai, bet visur – vienodai nesėkmingai. Dar nesibaigus karui JAV sukūrė direktyvą JCS 1067, kuria buvo nustatyta okupuotos Vokietijos karinio valdymo tvarka. Pirmąjį direktyvos variantą JAV prezidentas Franklinas D.Rooseveltas atmetė kaip per daug minkštą.
Jo manymu, kaltę dėl to, kas įvyko, turi prisiimti visi vokiečiai: „Per daug žmonių ir JAV, ir Anglijoje laikosi nuomonės, kad vokiečių tauta nėra atsakinga už tai, kas atsitiko, kad kalti tik kai kurie nacistai. Deja, tai neatitinka realybės. Vokiečių tauta turi suprasti, kad visa tauta dalyvavo neteisėtame suokalbyje prieš šiuolaikinę civilizaciją“.
Amerikiečių visuomenė iš esmės matė skirtumą tarp vokiečių ir nacistų, bet nuo 1944 m. JAV ypač suaktyvėjo lobistinis judėjimas „Visuomenė prieš Trečiąjį pasaulinį karą“. Šis judėjimas padarė didelę įtaką JAV politikams, tad kolektyvinės kaltės ir kolektyvinės bausmės idėja tapo amerikiečių okupacinės politikos pagrindu.
Vėliau, kai amerikiečiai išvydo nuotraukas iš koncentracijos stovyklų, jų nuomonė, kad toks požiūris yra teisingas, tik dar labiau sustiprėjo. Taip atsirado psichologinio poveikio Vokietijos gyventojams metodai, kuriais buvo siekiama juos perauklėti.
Pavyzdžiui, vokiečiams buvo demonstruojamos nuotraukos iš koncentracijos stovyklų. „Minia susirinko aplink nuotraukas, kuriose, iš pirmo žvilgsnio, buvo pavaizduotos šiukšlės, tačiau iš tiesų – žmonių kūnai, prisimena anglų rašytojas Jamesas Sternas. – Po kiekviena nuotrauka buvo parašyta: „Kas kaltas?“ Susirinkusieji žiūri tyliai, lyg užhipnotizuoti, ir netrukus pradeda po vieną išeiti.
Vėliau plakatus pakeitė labiau ryškiomis nuotraukomis, po kuriomis buvo parašyta: „Šitas miestas kaltas. Jūs kalti““. Tokius viešus nacių žvėriškų nusikaltimų demonstravimus organizavo psichologinio karo padaliniai, kurie buvo dalis Sąjungininkų vyriausiosios vadovybės.
Tikslas buvo vienas – padaryti taip, kad vokiečiai pajustų kolektyvinę kaltę už tai, kas įvyko. Vokiečiams buvo platinami lapeliai ir plakatai su nuotraukomis bei tekstais. Štai vienas tokių tekstų: „Tūkstančius vokiečių, gyvenančių netoli tokių vietų, nuvedė į tas stovyklas, kad jie savo akimis pamatytų, kokie nusikaltimai buvo įvykdyti jų vardu. Bet ne visi vokiečiai gali pamatyti koncentracijos stovyklas. Ši iliustruota ataskaita skirta specialiai jiems“.
Imperial War Museum nuotr./Sąjungininkų plakatas, kuriame parašyta: „Šitie žvėriškumai – tavo kaltė“
Prie bendruomenės aikštės susirinko svečiai ir bendruomenės nariai uždegti Pirmąją chanukos žvakę. Pagal žydų tradicijas šventė prasidėjo dainomis ir šokiais. Chanuka yra šventė, kuri simbolizuoja laisvės, šviesos, tikėjimo ir gerus palinkėjimus savo artimiesiems ir draugams.
Prieš 2200 metų tais laikais įvyko didelis stebuklas, – kada būdavo aliejaus užtekdavo tik vienai dienai. Bet tada aliejaus užteko degti 8 paras.Tai buvo vienas pagrindinių stebuklų tais laikais. Taip yra šiandien, kai žydai švenčia Chanuką 8 dienas savo namuose, jie uždega kasdien po vieną žvakę. Taip ir mūsų bendruomenėje, nežiūrint į COVIDO pandemijos, pirmą Chanukos dieną skaitėme tris maldas ir uždegėme pirmą šventinę žvakę.
Buvo skaitomi mūsų draugų, kolegų sveikinimai, JE Izraelio ambasadoriaus Yossi Levy sveikino su Chanukos švente, palinkėjo šviesos ir laimės visų mūsų širdyse ir persiuntė JE Izraelio Prezidento Isaaco Herzog video sveikinimą, o taip pat ir nuo Lietuvos žydų ( litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky. Prie šventinio stalo vaikams ir senjorams buvo įteiktos dovanėlės ir šventiniai paketai.
Gera šventinė nuotaika suteikė viltes ir džiaugsmo mūsų ateičiai.
Panevėžio miesto žydų bendruomenėje 2021 m. gruodžio 2d. vyko kasmetinė moksleivių viktorina „Holokausto Lietuvoje pradžios 80“ paminėti. Dalyvavo keturios gimnazijos komandos su savo vadovais.
Pradžioje moksleiviai žiūrėjo dokumentinį filmą apie Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklas, kur nužudyta daugiau nei 1,5 milijonų žmonių, iš jų daugiau kaip milijonas žydų – senelių, vaikų ir moterų.
Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman akcentavo, kad per antrąjį pasaulinį karą dėl nacių suplanuotų žiaurių veiksmų prieš pasaulio žmoniją, nukentėjo ne tik žydai. Nukentėjo ir kitų tautybių europiečiai dėl savo religijos, kilmės, papročių ir net neigalumo. Svarbiausia, kad 6 milijonai žydų buvo sunaikinti tik dėl to, kad jie buvo žydai, praradę viltį, mintis apie laisvę, apie šviesų savo ir savo vaikų gyvenimą. Todėl moksleiviams ir jų vadovams buvo pasiūlyta uždegti Chanukalines žvakes, paminėti ir prisiminti aukas, bei niekada nepamiršti šių baisių įvykių dėl to, kad jie daugiau nesikartotų.
Prasidėjus viktorinai buvo užduodami gimnazistams klausimai apie Holokausto istoriją ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, nuo pat pradžios iki Niurnbergo teismo proceso, kuriame buvo teisiami nacių nusikaltėliai ir jų pagalbininkai. Tuo pačiu metu buvo piešiami ir plakatai „Holokaustui – NE“ Kiekviena komanda pristatė savo piešinius, vaizdingai juos pakomentavo.
Viktorinos komisija buvo sudaryta iš gimnazijų ir mokyklų komandų vadovų , kurie pasitarę pareiškė bendrą nuomonę. Be to dar prie kavos puodelio buvo aptarti planai ir tolesnis bendradarbiavimas su Panevėžio miesto gimnazijomis ir mokylomis.
Moksleiviai tikrai domisi ir nustebino savo žiniomis. Apie visus įvykius, faktus ir skaičius atsakinėjo konkrečiai, paminėdami datas, konkrečias vietas ir skaičius. Labai gerai pasirodė savo žiniomis ir konkrečiais atsakymais Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos ir Panevėžio 5- osios gimnazijos moksleivių komandos. Savo meniška prigimtimi ir žiniomis stebino Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos komanda. Stipri ir pasikausčiusi, apsiskaičiusi ir žinanti Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla. Komisijos nuomone, visos komandos vertos apdovanojimų. Komandoms buvo įteiktos nugalėtojų taurės, medaliai ir padėkos už aktyvią pilietinę poziciją ir puikų žinių pademonstravimą. Taip pat padovanoti žydų Naujų 5782 metų kalendoriai ir tradiciniai macai.
Su liūdesiu pranešame, kad gruodžio 3d. mirė Lietuvos žydų bendruomenės narė, savanorė Eva Ščupak. Velionė buvo įžymi gydytoja neurologė, viena iš pirmųjų pradėjusi taikyti akupunktūros procedūras Lietuvoje.
Lietuvos žydų bendruomenės nuoširdžiai užjaučia sūnus dėl mylimos mamos mirties.
15min.lt
Lietuvos žydų bendruomenė su nuostaba ir susirūpinimu stebi Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai pranešimus, esą žydai ir kitos Lietuvos tautinės mažumos čia, Lietuvoje, kenčia nuo „rimtos diskriminacijos“ ir priespaudos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nors tarp žydų bendruomenės ir Lietuvos valdžios institucijų vyksta atviras ir laisvas dialogas dėl praeities įamžinimo ir kitų skaudžių istorinių aspektų, susijusių su Holokaustu, mes griežtai atmetame bet kokius kaltinimus, esą žydai Lietuvoje šiandien patiria diskriminaciją.
„Lietuva yra demokratinė šalis, gerbianti savo piliečius žydus ir užtikrinanti visų savo piliečių teises. Galbūt kartais turime skirtingas nuomones apie Antrojo pasaulinio karo metais nacių ir jų vietinių kolaborantų sunaikintą arba negrąžintą mūsų paveldą bei turtą, tačiau esame aktyvi laisvos ir demokratinės Lietuvos visuomenės dalis. Mūsų šalyje laisvai reiškiame savo nuomonę, palaikome atvirą dialogą su institucijomis bei kitomis visuomenės grupėmis. Yra absoliučiai nepriimtina, kuomet melu ir manipuliacijomis bandoma įtraukti mūsų mažą bendruomenę į tarptautinių tarpusavio nesutarimų sprendimą“, – teigė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė linki, kad visos tautinės mažumos Kinijos Liaudies Respublikoje turėtų užtikrintas tokias pat žmogaus teises ir laisves, kokias mes turime čia, Lietuvoje. Raginame Kinijos vyriausybės atstovus nemanipuliuoti Holokausto tema šiandieninėse politinėse kovose su Lietuva, tokiais veiksmais žeidžiant visų Holokausto aukų atminimą