Naujienos

LŽB atidaryta paroda ,,Išlikę indai”

Sausio 30 dieną vyko Sergejaus Liserio tapybos darbu parodos “Išlikę indai”  atidarymas . Dalyvavo autorius su šeima,gausus būrys draugų, žymių dailininkų . Sveikinimo žodžius sakė Lietuvos žydų (litvakų) ) bendruomenes pirmininkė Faina  Kukliansky, Vilniaus Dailes akademijos rektorė docentė Ieva Skaurone,parodos organizatorė LŽB programų vadovė Žana Skudovičienė.
Paroda veikia Beigelių krautuvėleje Sergejaus Liserio paveikslus  galima nusipirkti.

Gimiau 1957 metais Taline, bet visą savo gyvenimą (su nedidelėmis pertraukomis studijoms institute ir aspirantūroje Sankt-Peterburge (Leningrade)) gyvenu Vilniuje. Esu diplomuotas inžinierius, techninių mokslų daktaras. Tapyba susidomėjau atsitiktinai, kai jau būdamas apie penkiasdešimties metų amžiaus netikėtai dovanų gavau molbertą. Nuo to ir prasidėjo mano naujas gyvenimo etapas, kuriame tapyba ir menas tapo neatsiejama, reikšminga, esmine ir būtina dalimi.

Žydų kapinių apsaugos Europoje komiteto (CPJCE) pranešimas

Žydų kapinių apsaugos Europoje komiteto (CPJCE) pranešimas

PRANEŠIMAS SPAUDAI

 

Lietuvos vyriausybė dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą laikytis CPJCE gairių dėl Sporto rūmų pastato, esančio Šnipiškių žydų kapinėse Vilniuje, ateities planų.

2021 m. lapkričio 25 d. Vilniuje įvykusiame susitikime, kuriame dalyvavo pirmasis kanclerio pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas, lydimas darbo komandos aptarė esamų Sporto rūmų pastato būsimą funkciją. Dalyvavo ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky kartu su rabinu H. Glucku OBE ir rabinu Y. Schlesingeriu Lietuvos, atstovaujančiais CPJCE.

Rabinas Gluckas atkreipė dėmesį, kad nepaisant ateities planų, vyriausybė turi gerbti 2009 ir 2015 m. pasirašytus susitarimus tarp vyriausybės ir CPJCE, todėl visoje kapinių teritorijoje draudžiamas dirvožemio judinimas, todėl vyriausybė turėtų atsižvelgti ir tęsti darbą kartu su CPJCE, siekiant užtikrinti šių bei kitų kapinių apsaugą pagal Halachic gaires.

Rabinas Šlesingeris, atsakydamas į pono Kriščiūno klausimą, patikino, kad CPJCE ir toliau aktyviai dalyvauja ir yra įsitraukusi į visus reikalus, susijusius su Šnipiškių kapinių ir visų kitų žydų kapinių bei masinių kapų visoje Lietuvoje išsaugojimą, ir toliau dirbs su lietuviais, padės vyriausybei rasti galutinį ir ilgalaikį visoms šalims priimtiną sprendimą dėl Sporto rūmų ateities.

Pirmoji kanclerio pavaduotoja sutiko, kad siekiant apsaugoti Šnipiškių kapinių teritoriją, itin svarbu rasti nuolatinį Sporto rūmų sprendimą:, kapines tinkamai aptverti, pagerbti, pažymėti kaip senąsias žydų kapines. esančias svarbioje žydų paveldo vietoje.

Sutarta, kad dialogas su vyriausybe ir toliau turėtų būti tęsiamas, po kurio bus keičiamasi idėjomis ir pasiūlymais.

Rabinas Gluckas yra sakęs, kad Lietuvos valdžia yra nuoširdžiai atsidavusi ir žydų paveldui Lietuvoje, kurį reikia puoselėti kiek įmanoma tinkamiausiu, pagarbiu ir garbingu būdu.

Manome, kad svarbu ir tikslinga pasidalinti informacija apie naujausią šios šventos Šnipiškių kapinių vietos istorija ir CPJCE atsidavimą jos apsaugai ir išsaugojimui.

2009 metais Lietuvos Vyriausybė nusprendė statyti daugiabučius visoje Vilniaus Šnipiškių kapinių teritorijoje.

Jie jau buvo pastatę vieną pastatą ir statė antrą, nepaisant stipraus žydų ortodoksų protesto visame pasaulyje.

Tada Lietuvos valdžios institucijos kreipėsi į CPJCE, kaip į iškiliausią organizaciją, užsiimančią žydų kapinių apsauga ir išsaugojimu Europoje. Po dviejų savaičių intensyvių diskusijų ir svarstymų su vyriausybe pavyko sustabdyti visus statybos darbus šioje vietoje.

Po tolesnių Lietuvos Vyriausybės ir rabinų susitikimų pasiekėme abipusį sutarimą pasirašyti nutarimą, kuriame tiksliai išvardinta, kad bus perduota visa Šnipiškių kapinių teritorija, įskaitant ir aplinkinę teritoriją, kurioje yra ar gali būti kapų Vilniaus žydų bendruomenei. Kapai būti saugomi pagal žydų įstatymą (Halacha).

Susitikime buvo svarstoma ir prieš daugelį metų, sovietmečiu,  toje vietoje pastatytų iki šešių metrų gylio po žeme besitęsiančių Sporto rūmų ateitis. Atlikę išsamų ir kruopštų tyrimą, galutinai nustatėme, kad po pastatu ar šalia jo iš viso nėra kapų. Todėl priėjome išvados, kad pagal pageidavimą Lietuvos vyriausybė galėtų pradėti naudoti pastatą pagal savo reikalavimus, su išlyga jautriai atsižvelgti į vietos šventumą..

Visus aukščiau išvardintus punktus patvirtino septynių vadovaujančių rabinų komitetas ir gavo aukščiausios, tuo metu tarptautinės, žydų teisės institucijos, rabino Shmuelio Wosnerio sutikimą  patvirtintą antspaudu.

Iki šiol Lietuvos vyriausybė rodė nepaprastą dėmesingumą ir pagarbą visais klausimais, susijusiais su Šnipiškių kapinėmis ir kitomis žydų kapinėmis bei masinėmis kapavietėmis visoje Lietuvoje.

Lietuvos Vyriausybė dėl mums nežinomų priežasčių Sporto rūmų renovacijos dar nepradėjo ir dar sprendžia, ką su jais daryti. Todėl kol tokia situacija tęsiasi, kapinės yra saugomos, tačiau jos nėra visiškai apsaugotos. Nepaisant to, nuolat palaikome dialogą su Lietuvos vyriausybės atstovais, kad būtų rastas sprendimas, kaip jautriai išnaudoti greta esančią teritoriją, kad užtektų vietos šventumui ir aplinkai.

Norime aiškiai pasakyti, kad bet koks pašalinių šalių įsikišimas gali tik atidėti ir sutrikdyti šios šventos vietos apsaugą.

Kol šio reikalo priežiūra yra labai patyrusios ir pajėgios CPJCE rankose, kuriai vadovauja išskirtinė ir plačiai gerbiama rabinų vadovybė, visi gali būti tikri, kad viskas atitinka žydų įstatymus (Halacha) ir tradicijas.

Seime priimti Pilietybės įstatymo pakeitimai leis atkurti sutraukytus saitus

Seime priimti Pilietybės įstatymo pakeitimai leis atkurti sutraukytus saitus

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Lietuvos Respublikos Seimo sprendimą, pritariantį LR pilietybės įstatymo pakeitimams, ištaisantiems ilgametes (nuo 2017 metų) besitęsiančias įstatymo reguliavimo spragas ir sukuriantiems galimybes užtikrinti glaudesnius saitus tarp Lietuvos bei pasaulinės litvakų bendruomenės.

„Lietuvos valstybė dažnai pabrėžia savo ryšį su žymiais litvakais bei jų atžalomis, didžiuojasi jų pasiekimais ir kviečia apsilankyti Lietuvoje. Tačiau reikia konstatuoti, kad ilgus metus tiems patiems žmonėms reikėdavo sunešioti „geležines kurpaites“, siekiant atkurti Lietuvos pilietybę. Nuosekliai raginau visas Lietuvos institucijas spręsti šią problemą ir džiaugiuosi, kad šiandien galime matyti to bendro darbo rezultatą“- teigė advokatė Faina Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė.

Šiomis pataisomis išplečiamas ratas asmenų, turinčių teisę į Lietuvos pilietybės atkūrimą. Ligšiolinis reglamentavimas reikalavo besikreipiantiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėti, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmens protėvis (ar pats asmuo) buvo Lietuvos pilietis būtent 1940 m. birželio 15 d. Ši nuostata reikalaudavo išsamių istorinių aplinkybių tyrimų, kuriais tekdavo aiškintis bei įrodinėti kokiais dokumentais asmuo ar jo protėviai disponavo iki 1940 m. birželio 15 d. (imtinai) bei kokiu momentu bei pagrindu tie asmenys įgijo kitos šalies pilietybę. Beje, nėra tokios institucijos, kuri išduoda pažymas, kad asmuo buvo Lietuvos pilietis 1940 m. birželio 15 d.  Priėmus pataisas, tapo svarbu įrodyti, kad asmuo bet kuriuo metu buvo Lietuvos pilieti ir nebuvo jos netekęs tuo metu istatymo nustatyta tvarka.  Įgyvendinant šių pataisų nuostatas bus sumažinta biurokratinė našta, norintiems atkurti Lietuvos pilietybę bei užtikrintos galimybės pasaulio litvakų bendruomenės atstovams atkurti sutrūkinėjusius saitus su Lietuva.

„Daugelį metų su politikais bei kolegomis teisininkais ieškojome šios problemos sprendimo. Ir galiausiai vienas iš mūsų siūlymų sulaukė palaikymo Seime. Dabar galėsime išlaikyti tvirtus saitus su pilietybę atkurti norinčiais Lietuvos žmonėmis, litvakų bendruomene, kurios nariai dėl istorinių aplinkybių yra išblaškyti po visą pasaulį“, – pabrėžė advokatė F. Kukliansky, pateikusi naujojo LR pilietybės įstatymo  projektą Lietuvos Respublikos seimui.  „Labai tikiuosi, kad mūsų bendruomenė pagausės priėmus į ją naujus Lietuvos piliečius, nors įstatymas liečia ne tik žydus bet ir visus, norinčius atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, nes jų tėvai ir seneliai taip pat buvo Lietuvos piliečiais.“

Beje, pravartu žinoti, kad Lietuvos asmens tapatybės dokumentuose pavardės bus rašomos taip pat, kaip ir turimuose užsienio dokumentuos, naudojant w, q, ir kt raides. Taigi, sakykim ponas Sweet, atkūręs Lietuvos pilietybę, nebetaps ponu Sveet Lietuvos pase, o ir toliau išliks Sweet, o Jaqlin, netaps Jakuelin, o ir liks Jaqlin ir t.t.

Lietuvos žydų bendruomenė maloniai pagelbės šiais klausimais savo tautiečiams. Rašykite mums, mielai padėsime.

Arkadijus Vinokuras. Kai pritariama besimaivančiai antisemitų miniai, išsidabinusiai geltonomis Dovydo žvaigždėmis

Arkadijus Vinokuras. Kai pritariama besimaivančiai antisemitų miniai, išsidabinusiai geltonomis Dovydo žvaigždėmis

Arkadijus Vinokuras, publicistas, LRT.lt2022.01.29 16:20

Taip, ir vėl tos Holokausto atminimo dienos! Dar ir reikalaujama šį žodį rašyti iš didžiosios. Jau stereotipinėmis tapusios reakcijos į „ir vėl“ rodo, kad tūlam lietuviui žydai vis dar kažkokie svetimkūniai, kažkaip dar Lietuvoje užsibuvę. Ir ne tik: „jie“ įžūliai nesiruošia pamiršti ne tik skausmo, bet ir nuoskaudų. Na, ne krikščionys jie, ne krikščionys“.

Bet kuriuo atveju, Lietuvoje žydai toleruojami, o vienas net mylimas, mat prikaltas prie Kryžiaus.

Ši buitiniame kontekste „jie“ ir „mes“ takoskyra veidaknygėje formuluojama taip: „Pažvelgus į Lietuvos žydų kalendorių, krinta į akis nuolatiniai renginiai, skirti tai holokausto aukoms atminti, tai apsilankymams Paneriuose, tai Kauno geto, tai Vilniaus geto, tai Lietūkio garažo aukų minėjimams. Ar tie žydai nieko kito neveikia, kaip tik rauda? Ar nebuvo kitų genocidų? Ne, nieko nesakau, suprantu jų skausmą, bet reikia jausti ribas. O nuolatinis Škirpos ar Noreikos, Krikštaponio piršimas? Nuolatiniai metų metais nesibaigiantys reikalavimai. Kiek galima?“

Šimonytė – apie Taivano klausimą, dvi aštresnes diskusijas su prezidentu ir žydų muziejų Sporto rūmuose

Šimonytė – apie Taivano klausimą, dvi aštresnes diskusijas su prezidentu ir žydų muziejų Sporto rūmuose

Aleksandra Ketlerienė, LRT.lt portalo vyr. redaktoriaus pavaduotoja

Ištrauka iš Premjerės Ingridos Šimonytės interviu.

– Šis interviu pasirodo sausio 27 dieną, tai yra Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Jums šita tema yra svarbi, esate dalyvavusi ir vadinamojoje Atminties kelio eisenoje, ir ne kartą, jeigu neklystu. Lietuvoje Holokausto tema vis dar įžiebia labai daug diskusijų, akivaizdu, kad nesame atsakę į daug klausimų. Ar mes, Lietuva, kaip valstybė, turint omenyje visą istoriją, esame pakankamai įamžinę aukų ir gelbėtojų atminimą?

– Manau, mes apskritai nesame iki galo suvokę, ką reiškė žydai Lietuvos istorijoje. (…) Pats mastas, pats supratimas, kad tai 200 tūkst. žmonių, kad miestelių gyventojai didžiąja dalimi buvo didžiulės žydų bendruomenės, kurios tiesiog dingo, kažkas paėmė ir nupūtė nuo paveikslo 200 tūkst. žmonių. Man tas suvokimas atėjo gerokai vėliau.

Sporto rūmų atgimimas: ar galėtų tapti memorialu žydams?

Sporto rūmų atgimimas: ar galėtų tapti memorialu žydams?

Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba

Minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, premjerė Ingrida Šimonytė portalui LRT.lt teigia, kad Vilniaus Koncertų ir sporto rūmai galėtų tapti memorialu žydams. Jau daugiau nei dešimtmetį svarstyta, kaip sutvarkyti istorinį brutalizmo stiliaus pastatą – pagrindine idėja laikytas konferencijų centro kūrimas, tačiau tokio žingsnio Vyriausybė gali atsisakyti.

Unikalaus stogo ir brutalizmo stiliaus pavyzdys. Jeigu sostinėje yra bent kelios vietos, kur apsilankius įmanoma per kelias akimirkas grįžti laiku, tai Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorija – viena jų. Apleista ir tarsi pamiršta, nors ankščiau dvelkė gyvybe.

Tačiau prieš pusę amžiaus statyti Koncertų ir sporto rūmai alternatyvų atgimti neturėjo. Vizijos ir planai, kad unikalus pastatas gali būti atnaujintas ir virstų konferencijų centru, susikirto su kita realybe – rūmai pastatyti viduryje labai senų Šnipiškių žydų kapinių.

O joms atminti testovi nedidelis paminklas. Žydų bendruomenės pirmininkė sako, šiandien minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną tenka konstatuoti – kapinių teritorija iki šiol nesutvarkyta.

Litvako Brennerio darbų paroda: kūrybą pripažino Paryžiaus kultūros elitas, kviestas kurti Einsteino portreto

Litvako Brennerio darbų paroda: kūrybą pripažino Paryžiaus kultūros elitas, kviestas kurti Einsteino portreto

Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt

Minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Šiauliuose garsaus žydų pramonininko Chaimo Frenkelio viloje pristatoma iš Šiaulių kilusio litvako skulptoriaus Michaelio Brennerio darbų paroda.

Eksponuojami visą gyvenimą kurti išskirtinių asmenybių bronziniai biustai, skulptūros. Ne vieną garsenybę įamžinusio Brennerio kūrybą pripažino Paryžiaus kultūros elitas, jo talentą vertino vienas žymiausių pasaulio skulptorių Auguste`as Rodinas.

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną

Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną

Šiandien, 2022 01 27 Šiaulių krašto žydų bendruomenės nariai, kartu su tūkstančiais žmonių visame pasaulyje, prisiminė vieną baisiausių nusikaltimų žmonijos istorijoje.
Privalome prisiminti Holokaustą, kad jo žiaurumai niekada nepasikartotų, kad mūsų vaikai niekada netaptų aukomis, budeliais arba abejingais stebėtojais…
MES PRISIMENAME. MES NIEKADA NEUŽMIRŠIME.
Premjerė: bėgantys metai dar labiau išryškina Holokausto tragedijos mastą

Premjerė: bėgantys metai dar labiau išryškina Holokausto tragedijos mastą

LRT.lt Holokausto atminimas Lietuvoje / AP nuotr.

Ketvirtadienį minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Prieš 77-erius metus buvo išlaisvinta Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykla. Šiandien pagerbiame milijonus nekaltų žmonių, kurie tapo Antrojo pasaulinio karo metu nacių vykdyto genocido aukomis, rašoma Vyriausybės pranešime.

„Nusikaltimai žmogiškumui neturi senaties, o bėgantys metai dar labiau išryškina tragedijos mastą. Per Holokaustą netekome gausios Lietuvą kūrusios bendruomenės, jos praradimas mus nuskurdino. Šis skausmo testamentas įpareigoja kartų kartas nešti bendros atsakomybės už tai, kas nutiko, naštą ir dėti visas pastangas, kad tai daugiau niekada nepasikartotų. Kviečiu visus ne tik šiandien prisiminti Holokausto tragediją atiduodant duoklę kalendoriui, bet ir kasdien neužmiršti puoselėti toleranciją ir pagarbą žmogui“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Šiandien nulenkiame galvas ir prieš visus Pasaulio tautų teisuolius, kurie rizikuodami savo gyvybėmis gelbėjo kitų gyvybes.

Holokausto aukų atminimo dieną Seimo pirmininkė kviečia prisijungti prie pasaulinės akcijos

Holokausto aukų atminimo dieną Seimo pirmininkė kviečia prisijungti prie pasaulinės akcijos

Jadvyga Bieliavska, ELTA

Sausio 27-ąją, Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kviečia prisijungti prie pasaulinės akcijos #MesPrisimename / #WeRemember.

„Holokaustą išgyvenęs Italijos žydas rašytojas Primo Levis rašė apie savo bičiulę, išgyvenusią Birkenau koncentracijos stovyklą. Giuliana Tedeschi, pro savo kameros langelį pamačiusi krematoriumo kaminą, pasiteiravo vyresnės kalinės, kas čia dega. Ji išgirdo: „Čia degame mes.“ Išties tai ne vien šešių milijonų pasaulio žydų tragedija, o skausminga mūsų – kiekvienos valstybės – istorija, kuri stipriai kirto ir Lietuvai.

Tačiau pastaruoju metu atrodo, kad šios istorijos pamokos primirštamos, negebant atsispirti pykčiams ir ultimatumams, kai prie valstybių sienų žvanga ginklai ir darosi ankšta žmogaus orumui. Pasaulis negali leisti, kad mirtis vėl taptų brangesnė už gyvybę. Tikiu, kad turime valios likti žmonėmis“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną rengiama akcija „Mes prisimename“

Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną rengiama akcija „Mes prisimename“

BNS LRT.lt

Ketvirtadienį minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, rengiama pasaulinė atminimo akcija #WeRemember /#MesPrisimename.

Lietuvos žydų bendruomenės ragino tą dieną aplankyti žydų žudynių vietas ir pagerbti nužudytuosius padedant simbolinį akmenuką.

Taip pat siūloma ant nusifotografuoti su užrašu #WeRemember/#MesPrisimename ir šia nuotrauka pasidalyti socialiniuose tinkluose.

Ketvirtadienį Šiaulių apskrities žydų bendruomenė Holokausto aukų pagerbimą rengia Pasaulio tautų teisuolių skvere.

Faina Kukliansky. Holokausto neigėjai nėra patriotai

Faina Kukliansky. Holokausto neigėjai nėra patriotai

Sausio 27-ąją visose sąžinę turinčiose pasaulio visuomenėse minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena, skirta Holokausto tragedijos siaubams prisiminti ir perduoti šios tragedijos pamokas ateities kartoms. Pabrėžiu – šios dienos minėjimas ir realus įvykdytos tragedijos suvokimas yra, pirmiausia, sąžinės prieš savo praeitį ir ateitį klausimas.

Šiemet Tarptautinis Holokausto atminties aljansas (IHRA) šiais metais ragina atkreipti dėmesį į Holokausto faktų iškraipymą ir imtis aktyvių veiksmų šiai problemai spręsti. Deja, turime pripažinti, kad visame pasaulyje Holokausto tragedija tampa ne žmonių nežinojimo, o piktybiško neigimo bei akivaizdaus antisemitizmo pavyzdžiu.

Privalome kalbėti apie tai, kas vyko visoje Europoje, kas vyko visoje Lietuvoje. Tik nebandydami papudruoti savo šalies istorijos ir ją perteikdami augančioms kartoms, galime užkirsti kelią ateities tragedijoms.

Žvelgdama į šiandieninę Lietuvą, esu priversta pripažinti, kad vis dar neišmokome šios pamokos. Mūsų valstybei vis dar sudėtinga pripažinti nepatogias istorijos tiesas, vis dar nemalonu atrasti naujus istorinius faktus. Sunku suprasti, kodėl Lietuvos Respublikos Seime – piliečių atstovybėje – vis dar atsiranda iniciatyvos bei pasisakymai, bandant paneigti lietuvių įsitraukimą į savo bendrapiliečių – žydų – žudynes. Lieka tik guostis, kad šios iniciatyvos netampa vyraujančiomis nuostatomis ir nesulaukia platesnio palaikymo bei įteisinimo.

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: monografijos pristatymas, ekskursijos ir nemokamas lankymas

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: monografijos pristatymas, ekskursijos ir nemokamas lankymas

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, minėdamas Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, kviečia į teminius renginius, ekskursijas ir nemokamai apsilankyti Holokausto ekspozicijoje ir Samuelio Bako muziejuje sausio 27 dieną.

Sausio 26 d. 17:30 val. Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10) kviečiame į monografijos „Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta: masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais” pristatymą. Renginyje dalyvaus: doc. Dr. Nerijus Šepetys, dr. Stanislovas Stasiulis, Saulius Sarcevičius ir dokt. Mantas Šikšnianas. Moderatorius – doc. Dr. Aurimas Švedas

Sausio 27 d. 12:00 val. Holokausto ekspozicijoje (Pamėnkalnio g. 12) ekskursiją lietuvių kalba ves muziejininkė-ekskursijų vadovė dr. Šarūnė Sederevičiūtė. Ekskursijų metu daugiau sužinosite apie vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių – Holokaustą. Sekdami ekspoziciją, aptarsime svarbiausius įvykius, vietas, žmones ir jų likimus.

15:00 val. apžvalginę ekskursiją po Holokausto ekspoziciją anglų kalba ves muziejaus savanoris iš Austrijos Florian Edlinger.

Šiauliuose bus pagerbti ir Pasaulio tautų teisuoliai – žmonės, gelbėję žydus

Šiauliuose bus pagerbti ir Pasaulio tautų teisuoliai – žmonės, gelbėję žydus

Šiaulių kraštas.lt

Ketvirtadienį Šiaulių apskrities žydų bendruomenė Šiauliuose organizuoja Holokausto aukų pagerbimą – minės Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.

12 valandą Holokausto aukos bus prisimintos prie Pirmojo geto vartų, minėjimas tęsis Pasaulio tautų teisuolių skvere, ten bus pagerbti Lietuvos didvyriai, nepabūgę ir karo metais gelbėję žydus. Minėjimas baigsis prie Antrojo geto vartų.

„Prieš daugiau nei 80 metų buvo didžiulė katastrofa, bet žmonija iš to nelabai pasimokė. Pastaruoju metu ir netoli mūsų sprendimų bandoma ieškoti vieni kitus gąsdinant ginklais. Ko gero, žmonės gyvena iliuzijų pasaulyje, įsivaizduoja, kad karas yra kaip kompiuteriniai žaidimai, pakariavai, nuspaudei mygtuką ir vėl visi gyvi. Žmonės, kurie išgyveno, žino, kad kare nebūna laimėtojų. Turime tai priminti, kad žmonės bent kažkiek susimąstytų. Dabar žmonės labai susipriešinę, atrodo, turėtų vienytis, kad nugalėtų pandemiją, bet matome dar didesnį susiskaldymą“, – sako Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis.

S. Kerbelis džiaugiasi, kad pernai Šiauliuose pagal Ado Toleikio projektą buvo sutvarkytos abiejų getų vartų vietos, atidarytas Pasaulio tautų teisuolių skveras – skveras lankomas turistų, jame vyksta isrtorijos pamokos.