Naujienos

Vilniaus miesto mero prašymas

LABAI svarbus prašymas.
Mieli vilniečiai, o kartu ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Sutarkime aiškiai – agresorius yra Rusijos režimas, o ne visi rusakalbiai žmones, gyvenantys kitose šalyse, o ypač Lietuvoje. (Atskira tema Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie, kokia kalba bekalbėtų, privalo bruzdėti savo šalyse, jei nenori būti karo bendrininkais.) Jau girdžiu jautrių situacijų, kada informacinio karo skeveldros lekia ir į rusų tautinę mažumą Lietuvoje.
Todėl noriu aiškiai pasakyti – STOP. Įsidėmėkite:
Kiekvienas, kuris užgaulios rusakalbius Lietuvoje (nesvarbu, tai lietuvis, baltarusas, rusas ar ukrainietis), – yra niekšas.
Kiekvienas, kuris matydamas šiuos užgauliojimus, jų nesustabdys – bus bailys.
Mieli tėveliai, būtinai pakalbėkite apie tai su savo atžalomis, kad tai nevirstų didesnėmis problemomis mokyklose ar kiemuose.
Atskira padėka rusakalbiams Lietuvos piliečiams. AČIŪ JUMS, kad nepaklydote Rusijos propagandos liūne, kad padedate Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenantiems pažįstamiems skleisti informaciją apie tai, kas yra tikrasis agresorius. Suprantu, kad šioje krizėje jums tenka atlaikyti didesnius išbandymus, bet jūsų pastangos kovojant informaciniame kare – milžiniškai reikalingos.
Emocijų pas visus daug, tačiau nepameskime galvų.
Ačiū, vilniečiai.
Komentaruose pridedu šį tekstą ir rusiškai.
LŽB pirmininkės pareiškimas dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą

LŽB pirmininkės pareiškimas dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą

Rusijos agresija prieš Ukrainą yra šokiruojantis tarptautinės teisės pažeidimas. Vaizdai iš Ukrainos, kuriuos regime šiomis dienomis kelia ypatingą nerimą dėl žmogaus teisių pažeidimų bei nekaltai liejamo taikios valstybės piliečių kraujo.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė smerkia šį išpuolį ir yra pasirengusi suteikti humanitarinę pagalbą mūsų broliams – Ukrainos žydams. Kiekviena litvakų šeima Lietuvoje yra pasirengusi prisidėti prie saugumo užtikrinimo šiomis nerimo ir chaoso dienomis.

Tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje gyvena šimtatūkstantinės žydų bendruomenės, su kuriomis visuomet palaikėme gilius, ilgalaikius ir gerus santykius. Raginame Rusijos žydų bendruomenės atstovus dėti visas pastangas, siekiant sustabdyti šią Rusijos Federacijos agresiją ir užtikrinant savo tautiečių Ukrainoje saugumą.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai kaip niekas kitas puikiai žino karo bei agresijos nešamą skausmą ir tamsą. Kviečiame visus aktyviai prisidėti prie pagalbos nukentėjusiesiems suteikimo ir taip išreikšti savo solidarumą su Ukrainos žmonėmis.

 

Lietuvos (litvakų) bendruomenės pirmininkė

Faina Kukliansky

Gavėjas: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Sąskaitos nr. LT09 7044 0600 0090 7953
Pervesdami lėšas nurodykite tikslą: Parama Ukrainai.

Gautos lėšos bus pervestos Ukrainos žydų organizacijų ir bendruomenių asociacijai (Asssociation of Jewish Organizations & Communities of Ukraine).

Dalinamės penktadienio Kabalat Šabato akimirkomis

Dalinamės penktadienio Kabalat Šabato akimirkomis

Progesyvaus judaizmo rabinas  Nathan Alfred (Izraelis) sukvietė apie penkiasdešimt mūsų žydų bendruomenės narių, vyresnių ir jaunų su vaikais į Kabalat Šabatą,

Penktadienio popietę sutikti Šabatą klube Abi men Zet Zich susirinko ir brangūs mūsų bendruomenės senjorai. Šabato giesmes senjorams giedojo Rabinas Natan Alfred (Izraelis).

Šabato žvakes uždegė viena iš vyriausių bendruomenės narių Libė Britaniskina (91 m. ).Sustikimą vainikavo kartu atliekamos tradicinės Šabato dainos jidiš ir hebrajų kalbomis.

Rabinas lydėjo pamaldas bei dėstė savaitinį Toros pamokslą (Ki Tietzei)

Užuojauta

Užuojauta

Nuotrauka 2021 m.  Arkadijus Šeinker 100 metų. Foto: Maja Tolsdorf
Mire Arkadijus Šeinker, vienas  paskutiniųjų Rygos geto, Štuthofo ir Dachau konclagerių kalinys. Daugiau kaip 20 metų Arkadijus dirbo muzikos mokytoju Šiauliuose.  Gimė 1921 m. gegužės 4  Rygoje. Mirė 2022. 02. 13 Lorrache, Vokietijoje.
Dėl netekties nuoširdžiai užjaučiame šeimą: žmoną Haną, sūnus Iliją, Igalą, Gariką, anūkus ir proanūkus.
Sveikiname su Vasario 16-ąja, švenčiame  Lietuvos demokratinę Valstybę!

Sveikiname su Vasario 16-ąja, švenčiame Lietuvos demokratinę Valstybę!

Lietuvos Tarybos pasitašytas dokumentas 1918 metais, vasario 16 dieną paskelbė, kad atkuriama Lietuvos Valstybė  ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Steigiamjam Seimui, kuris įtvirtino vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principus, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvę; lyčių ir tautų lygybę pagal įstatymą; asmens neliečiamumą ir jo privačios sąžinės ir žodžio laisvę. Lietuvos Valstybės Taryba ir Steigiamasis Seimas užbaigė tautinio atgimimo laikotarpį. Šis Seimas priėmė nuolatinę valstybės Konstituciją, žemės reformos įstatymus, svarstė ir priėmė įvairias valstybės gyvenimo sritis reguliuojančius įstatymus.

Vertinkime ir didžuokimės savo valstybe!

Valstybės biudžeto lėšų ir turto, skirtų viešajai įstaigai Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui, valdymo, naudojimo ir disponavimo jais 2021 metais teisėtumo vertinimas

Valstybės biudžeto lėšų ir turto, skirtų viešajai įstaigai Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui, valdymo, naudojimo ir disponavimo jais 2021 metais teisėtumo vertinimas

Geros valios fondui skirta kompensacija naudojama laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų.

Valstybės kontrolė atliko valstybės biudžeto lėšų ir turto, skirtų viešajai įstaigai Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui, valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis 2021 metais teisėtumo auditą. Jo rezultatai rodo, kad kompensacija naudojama laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.

2011 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas, kuriame nustatytas mokėtinos piniginės kompensacijos dydis – 37,07 mln. Eur. Šią sumą planuojama išmokėti iki 2023 m. kovo 1 d.

Kiekvienais metais Seimas valstybės biudžete kompensacijai patvirtina 3,62 mln. Eur. Šią sumą Vyriausybės kanceliarija, kaip asignavimų valdytoja, išmoka fondui. Nuo įstatymo įsigaliojimo jau sumokėta 33,45 mln. Eur – 90,2 proc. kompensacijos.

Valstybės kontrolė, vadovaudamasi minėtu įstatymu, nuo 2012 m. fondo valstybinį auditą atlieka kasmet ir iki vasario 10 d. pateikia Vyriausybei valstybinio audito išvadą ir ataskaitą dėl kompensacijos naudojimo atitikties įstatyme numatytiems reikalavimams. Tokie įstatyme numatyti įpareigojimai vertinti kompensacijos panaudojimo teisėtumą artėja prie pabaigos – šie metai yra vieni iš paskutiniųjų, kada auditoriai pateikė savo vertinimą.

Informacija apie audito rezultatus perduota Seimo Audito komitetui ir Vyriausybės kanceliarijai.

Valstybinio audito ataskaita: Valstybinio audito ataskaita: Valstybės biudžeto lėšų ir turto, skirtų viešajai įstaigai Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondui, valdymo, naudojimo ir disponavimo jais 2021 metais teisėtumo vertinimas

Komentarams:
Paulius Bakaitis
Atitikties audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius-audito grupės vadovas,
mob. 8 608 93 812, el. p. paulius.bakaitis@valstybeskontrole.lt

Šaltinis: www.valstybeskontrole.lt

 

Klubai mažiesiems

Klubai mažiesiems

Gerbiamieji, su džiaugsmu pranešame, kad tęsia savo veiklas LŽB klubai patiems mažiausiems bendruomenės nariams ir jų tėveliams.
Kviečiame prisijungti prie klubų veiklų, kartu ir toliau puoselėti žydų tradicijas. Dubi Mišpacha klubas pradeda veiklą nuo vasario 15 dienos.
Užuojauta

Užuojauta

Buvusių getų ir koncentracijos  stovyklų sąjunga  gedi dėl Jevgenijos Kolman ntekties.

Mirė buvusi Kauno geto kalinė Jevgenija Kolman (1934-2022). Nuoširdžiai užjaučiame velionės dukrą Dianą, sūnų Eduardą, artimuosius,  gimines.

Liūdime kartu su Jumis, linkėdami paguodos ir stiprybės išgyventi  labai artimo ir brangaus žmogaus netektį.

Seimo pirmininkė Čmilytė-Nielsen lankosi Izraelyje ir Palestinoje

Seimo pirmininkė Čmilytė-Nielsen lankosi Izraelyje ir Palestinoje

Pirmadienį Seimo pirmininkė apsilankė Izraelio Holokausto atminimo centre „Yad Vashem“,  atidarė Lietuvos garbės konsulatą Netanijoje.

 

Vizito metu Seimo pirmininkė taip pat susitiks su Izraelio Kneseto pirmininku Mickey Levy, prezidentu Isaacu Herzogu.

Palestinoje planuojami susitikimai su prezidentu Mahmudu Abbasu, premjeru Mohammedu Shtayyeh, V. Čmilytė-Nielsen dalyvaus apskritojo stalo diskusijoje su Palestinos moterų organizacijomis.

Oficialus vizitas vyksta vasario 6–10 dienomis, numatoma Seimo valdybos sprendime.

Izraelis neabejotinai gali kliautis Lietuva, kai tarptautinėje arenoje sprendžiami esminiai valstybės išlikimo, raidos užtikrinimo ir saugumo klausimai, sako su oficialiu vizitu šioje šalyje viešinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lietuvai ir Izraeliui minint diplomatinių santykių 30-metį Jeruzalėje viešinti Seimo pirmininkė pabrėžia Lietuvos pokyčius per nepriklausomybės laikotarpį, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

„Per šiuos metus Lietuvos ir Izraelio ryšiai išsivystė, gerokai sustiprėjo ir subrendo. Šiandien kalbamės kaip dvi laisvos, išsivysčiusios, demokratinės ir pasaulio gerbiamos valstybės, galinčios viena kitai daug ką pasiūlyti“, – antradienį po susitikimo su Izraelio parlamento Kneseto pirmininku Mickey Levy sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pirmos profesionalios Šiaulių fotografės nuotraukose – tarpukario pasaulis

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pastate veikia pirmos profesionalios Šiaulių fotografės Sošanos Zaksaitės paroda iš bendruomenėje saugomo archyvo. S. Zaksaitės nuotraukose liko įamžintas žydų gyvenimas tarpukario Šiauliuose.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pastate S. Zaksaitės kūryba pristatoma antrą kartą. Pirmoji jungtinė paroda „Žydai anuomet ir dabar…“ suvienijo du laikotarpius – tąkart eksponuoti S. Zaksaitės nufotografuoti tarpukario Šiaulių žydų atvaizdai ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narių portretai, įamžinti Fotografijos namų fotografų.

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis sako, kad ši paroda – pirmosios tęsinys. Bendruomenė saugo suskaitmenintą S. Zaksaitės archyvą, jame yra apie 300 nuotraukų.

Kabalat Šabat

Kviečiame į Kabalat Šabat pagal progresyvaus judaizmo kanonus ZOOM platformoje.

Vasario 12 d. 18:30, Registracija el.p.: viljamas@lzb.lt

 

Išskirtinio svečio – šiuolaikinio meno genijaus viešnagė Panevėžyje

Išskirtinio svečio – šiuolaikinio meno genijaus viešnagė Panevėžyje

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje 2022 m. sausio 26 d. lankėsi šiuolaikinio meno genijus iš Pietų Afrikos – William Kentridge-Gefen su žmona.

1955 m. Johanesburge, Pietų Afrikoje gimęs, litvako šaknis turintis menininkas jau kelis dešimtmečius žinomas ir įvertintas daugybe apdovanojimų, jo kūriniai aplankė svarbiausias pasaulio galerijas ir tapo didžiųjų kolekcijų dalimi.

Sveikiname Aleksandrą Rutenbergą su jubiliejumi

Sveikiname Aleksandrą Rutenbergą su jubiliejumi

Šiandien Aleksandras Rutenbergas švenčia 75-ąjį gimtadienį.

Sveikiname visada buvusį aktyvų Lietuvos žydų bendruomenės narį, linkime stiprios sveikatos ir geros nuotaikos.

Gerbiamas Aleksandrai, jūsų įnašas į rūpinimąsi žydų paveldu yra reikšmingas, daug jėgų ir gerų darbų atlikote, vadovaudamas žydų kultūros paveldo fondui, padėjote iš kino teatro atstatyti Tolerancijos centrą, buvote darbų sukūryje, savo laiku sudarėte galimybę Europai pamatyti Lietuvos žydų paveldą, geto afišų parodas organizavote Padujoje ir Strasbūre.

Reiškiame pagarbą už visus gerus darbus ir už jūsų toleranciją.

Užuojauta

Užuojauta

Eidamas 93-uosius metus mirė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narys, Socialinio departamento klientas Michali Soloveičik (1930-2022).

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionio sūnus  Maksą ir Igorį,  anūkus ir artimuosius dėl mylimo tėvelio ir senelio mirties.

Knygą apie pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę parašęs Rimantas Stankevičius: paradoksas, kad apie ją labiau žinoma JAV, Izraelyje ir Prancūzijoje nei Lietuvoje

Knygą apie pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę parašęs Rimantas Stankevičius: paradoksas, kad apie ją labiau žinoma JAV, Izraelyje ir Prancūzijoje nei Lietuvoje

DELFI.lt
LŽB bendruomenės bičiulis R. Stankevičius pristatė naująją savo knygą apie nepaprastą asmenybę, mūsų šalies pasididžiavimą – Pasaulio Tautų teisuolę Oną Šimaitę.

Rimantas Stankevičius. Nepadariusi tautai gėdos

Kviečiame skaityti interviu su autoriumi bei, žinoma, susipažinti ir su pačia knyga:Knygą apie pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę parašęs Rimantas Stankevičius: paradoksas, kad apie ją labiau žinoma JAV, Izraelyje ir Prancūzijoje nei Lietuvoje.Rimantas Stankevičius.

Nepadariusi tautai gėdos.Stiklių ir Didžiosios gatvių kampu buvo inscenizuotas žydų pasikėsinimas į vokiečių karininką. (…) Į kalėjimą nepertraukiamai vedė ne tik vyrus ir moteris, bet ir vaikus, ligonius. Vieną senutę nešė ant rankų. Moterys ėjo su kūdikiais ant rankų, su mažučiais vaikais, kurie kabinosi už motinų sijonų. Atvedė daug vaikų iš vaikų namų kartu su mokytojais. Pamačiau man gerai žinomą šlubą batsiuvį iš Stiklių gatvės. Jis be lazdos negalėjo vaikščioti. Prie kalėjimo vartų iš batsiuvio atėmė lazdą ir pradėjo ja mušti. Paskui permetė lazdą per kalėjimo vartus švilpiant, kvatojantis ir keikiantis kaliniams. Kitoje kalėjimo pusėje pamačiau žydę baltu ligoninės chalatu. Ji atrodė kaip pamišusi. Ieškojo savo vienuolikos metų dukters, kurią jos naktinio budėjimo ligoninėje metu išvedė iš namų nežinia kur. Patariau moteriai kuo greičiau eiti į namus, kad ji pati nepatektų į kalėjimą. Užsirašiau jos pavardę, adresą, pažadėjau padaryti viską, ką galėsiu. Kartu su žymia lietuvių visuomenės veikėja Marcele Kubiliūte ėjau pas Buragą, žydų reikalų vedėją. Nuėjau į lietuvišką ochranką. Ten pažiūrėjo į sąrašus, bet mergaitės nerado. Pakraipė pečiais ir pasakė: „Ar verta jaudintis dėl žydų mergaitės?“ Kai paklausiau, kur ta mergaitė gali būti, patarė kreiptis į ypatingąjį būrį, šaudžiusį žydus. Ten eiti nebuvo jokios prasmės,“ – pasakoja 1940–1944 m. Vilniaus universiteto bibliotekininke dirbusi Ona Šimaitė.

Užuojauta

Užuojauta

Eidama 100 metus 2022 m. vasario 1 d. mirė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narė, Socialinio departamento klientė

Meri Dobrynina (1922-2022).

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionės dukrą Tatjaną, anūką Jevgenijų bei artimuosius.