Naujienos

Sveikiname Izraelį su 74-tosiomis metinėmis

Sveikiname Izraelį su 74-tosiomis metinėmis

Sveikiname Izraelį su 74-tosiomis metinėmis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kaip ir viso pasaulio žydai mini šią datą ir švenčia atidarydami grilio sezoną. Ta proga Beigelių krautuvėlėj nuo ankstaus ryto kepė izraelietiški ir litvakiški beigeliai, sukosi humuso mašina, o popietę susirinkome Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija stadione. Šia proga kartu su romu ir įvairiomis tautinėmis bendrijomis vaišinomės tradiciniai patiekalais, kalbėjome apie maistą ir receptus, pristatėme 3 suktus klausimus apie beigelius – pabandykite pasakyti kuris teiginys nėra tiesa:
🥨Beigeliai gimė Lietuvoje ir suklestėjo Amerikoje
🥨Beigeliai kepami su lietuviškomis aguonėlėmis
🥨Didžiausią skylę turi izraelietiškas arba Jeruzalės beigelis
Mus remia EVZ Foundation, Lietuvos žydų bendruomenė kartu su Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras aktyviai siekia jog abiejų tautų istorija nebūtų užmiršta ir perrašoma. Dalinamės gražiausios gegužės dienos akimirkomis iš žydinčio Vilniaus.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Izraelio Valstybės Prezidentą Isaacą Herzogą ir visus Izraelio piliečius Yom Haatzmaut šventės proga, minint 74-ąsias Izraelio Valstybės nepriklausomybės metines

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Izraelio Valstybės Prezidentą Isaacą Herzogą ir visus Izraelio piliečius Yom Haatzmaut šventės proga, minint 74-ąsias Izraelio Valstybės nepriklausomybės metines

Prezidento sveikinime rašoma, kad Lietuvą ir Izraelį sieja draugiški dvišaliai santykiai ir sėkmingas bendradarbiavimas įvairiose srityse.

„Šiandien Europoje vyksta karas. Ukraina patiria karinę Rusijos agresiją – kasdien žūsta, yra sužeidžiami ir namų netenka daugybė nekaltų Ukrainos žmonių. Būtina išlaikyti tarptautinę tvarką, kurioje netoleruojama, kai suverenioms valstybėms grasinama ir juo labiau prieš jas naudojama agresija. Labai vertinu, kad Izraelis prisijungė prie Rusijos veiksmus smerkiančių šalių. Lietuvos ir Izraelio žmonės žino laisvės kainą, todėl turime būti vieningi dabar ir padėti Ukrainai šiuo tragišku ir sunkiu periodu“, – teigiama šalies vadovo sveikinime.

Prezidentas Izraelio Valstybei ir visiems jos gyventojams palinkėjo taikos, saugumo ir visokeriopos sėkmės.

Prezidento komunikacijos grupė

Minėjimas Izraelio ambasadoje

Izraelio ambasada pakvietė prisijungti prie kasmetinės Yom HaZikaron ceremonijos, kurioje minimi žuvusieji IDF kariai ir teroro aukos. Šis renginys yra galimybė žmonėms iš viso pasaulio dalyvauti prasmingame minėjime, prisiminti ir asmeniškai pagerbti.

Gegužės 4d. 11 valandą Izraelyje visi sustoja 2 minutėms.

Nesvarbu, ką žmogus veikia – ar jis tuo metu darbe, ar mokykloje, ar gatvėje, ar susitikime, ar vairuoja automobilį. Visiems primenama sustoti, prisiminti ir padėkoti 24086 izraeliečiams, kurie žuvo gindami Izraelio žmones ir brangią savo šalį, ir prisiminti 4216 civilių, kuriuos žiauriai nužudė teroristinės organizacijos.

Tebūnie palaimintas žuvusiųjų atminimas.

Yom HaZikaron ceremonijoje buvo skaitomos  žuvusių Izraelio karių vardai.

Rytoj Izraelis švenčia Nepriklausomybės šventę.

 

 

Europos žydų kongresas pasmerkė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimus

Europos žydų kongresas pasmerkė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimus

Europos žydų kongresas pasmerkė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimus, kuriuose teigiama, kad „karščiausi antisemitai paprastai yra žydai“ ir kad Adolfas Hitleris turėjo „žydiško kraujo“.

EJC pirmininkas dr. Arielis Muzicantas sakė: „Šie komentarai yra ne tik netikslūs ir įžeidžiantys, bet ir kenkia Holokausto aukų atminimui. Niekada nepriimtina kaltinti žydus dėl antisemitizmo.

„Žydų bendruomenės prisimena, kad būtent Raudonoji armija išlaisvino Aušvicą ir milijonai sovietų karių žuvo kovodami su nacizmu“, – pridūrė jis. „Turėdami tai omenyje, raginame užsienio reikalų ministrą Lavrovą atšaukti šiuos pareiškimus ir susilaikyti nuo kurstančių komentarų, kurie gali turėti labai rimtų pasekmių žydams Rusijoje ir kitur.

 2022 m. gegužės 3 d.

Gegužės 3d. Lietuvos žydų bendruomenėje svečiavosi šaunūs mokiniai atvykę iš Šiaulių!

Gegužės 3d. Lietuvos žydų bendruomenėje svečiavosi šaunūs mokiniai atvykę iš Šiaulių!

Gegužės 3d. bendruomenėje svečiavosi šaunūs mokiniai atvykę iš Šiaulių!
Pagal Kultūros Paso programą vaikai kartu su Riva Portnaja mokėsi pinti ir kepti chalas, smaguriavo beigeliais ir macomis!
Visada gera girdėti vaikų klegesį Beigelių krautuvėlėje, tad visas Lietuvos mokyklas kviečiame pasidomėti programa ir apsilankyti pas mus!
Garantuojame gerą nuotaiką ir gardžius litvakiškus užkandžius!

Abi Men Zet Zich 24!

Abi Men Zet Zich 24!

1998 metais balandžio 26 d. Mašos Grodnikienės ir Dr. Simono Alperavičiaus iniciatyva buvo įkurtas senjorų klubas, vėliau gavęs pavadinimą „Abi men zet zich“

(pavadinimo autorius Milan Chersonskij). Sveikiname klubo narius ir koordinatorę Žana Skudovičienę! Mazal tov, bis 120!

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje viena po kitos  vyksta edukacinės pamokos

Panevėžio miesto žydų bendruomenėje viena po kitos  vyksta edukacinės pamokos

Panevėžio moksleiviai  susipažįsta su Žydų istorijos ir  Holokausto tema.

2022 m. gegužės 3 d. Panevėžio Mykolo Karkos  pagrindinės mokyklos mokiniai su mokytojais dalyvavo edukacinėje pamokoje apie žydų istoriją ir Holokaustą Panevėžyje bei Panevėžio rajone.

Ši tema aktuali ne tik žydams bet ir lietuviams, vaikams ir suaugusiems.

Mokiniai iš Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos nedaug žinojo apie žydų istoriją. Jokiu būdu negalime kaltinti. Manytume, kad LR Švietimo ministerija daugiau valandų galėtų skirti šiai temai.

Pokalbis prasidėjo nuo Senojo Testamento – Toros, temų apie žydų istorijos faktus. Moksleiviams kilo daug klausimų. Gennady Kofman pasakojo apie Holokaustą, supažindino moksleivius su tragedija, kuri vyko Antrojo pasaulinio karo metu ne tik pasaulyje, bet ir Panevėžio mieste bei  rajone. Kai kurie moksleiviai pirmą kartą išgirdo žodį Holokaustas, vyko diskusija, mokiniai uždavinėjo jiems įdomius klausimus.

Daugiau nei 20 metų Panevėžio m žydų bendruomenė organizuoja edukacines pamokas su Panevėžio miesto ir rajono moksleiviais. Šis darbas yra vienas iš pagrindinių mūsų tikslų,  – pareiškė Gennady Kofman.

Renginys vyko laisvai, prie arbatos puodelio, prasidėjo diskusija, mokiniai ne tik atsakinėjo į klausimus, bet ir patys uždavė ne mažai klausimų. Su  Panevėžio Mykolo Karkos pagrindine mokykla pasirašyta bendradarbiavimo – partnerystės sutartis. Mokiniai gavo dovanų Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės išleistą 2022-5782 žydų kalendorių ir tradicinę šventinę duoną – MACĄ

             

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyksta įvairūs renginiai, apie juos informuojame

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vyksta įvairūs renginiai, apie juos informuojame

Visos nuotraukos po tekstu.
Gerbiamieji, dalinamės su jumis akimirkomis iš Dubi klubo užsiėmimų skirtų Pesach šventėi. Primename, kad klubas veikia, sekmadieniais 11-13 val. Skirtas 3-6 metų vaikams! Kviečiame prasmingai praleisti sekmadienio rytus! Klubo koordinatorės Ana Koževatova ir Margarita Koževatova!
Dalinamės su jumis akimirkomis iš šeštadieninės šacharit maldos ir mimouna ceremonijos, kuri vyko pirmąjį kartą, nuo 1940 m. Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje. Su rabinu Nathan Alfred . Ačiū visiems dalyvavusiems!
Gerbiamieji, informuojame, kad pasikeitė teatro studijos vaikams darbo valandos.
Nuo šiol užsiėmimas vyks antradieniais 16.45 val. J.Heifetzo salėje.
Maloniai kviečiame prisijungti!🎭
Ketvirtadienį  balandžio 28d. Vilniuje, prie Panerių memorialo įvyko Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas

Ketvirtadienį balandžio 28d. Vilniuje, prie Panerių memorialo įvyko Holokausto aukų atminimo dienos minėjimas

 

Holokausto aukų atminimo dienos minėjimą organizavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

„Holokausto tragedijos palikti randai yra giliai įsirėžę ne tik į žydų tautos atmintį. Tai yra ir negyjantys Lietuvos randai, kurių bėgantys metai nė kiek neapmažina. Tas košmaras anuomet vyko Lietuvos miestų gatvėse ir skveruose, priemiesčiuose ir pamiškėse“, – sakė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

„Šiandien privalome atviromis akimis žiūrėti į Holokausto tragediją ir konkrečiais veiksmais kovoti su dar atsirandančiomis antisemitizmo apraiškomis“, – teigė ji.

Pasak F. Kukliansky, išpuoliai prieš Panerių memorialą toleruojami nebus. Matome teršiamą nužudytų Lietuvos žydų atminimą. Netylėsime ir netoleruosime tokių veiksmų.

Balandį kelis kartus Panerių memoriale ant paminklo, kitur buvo išpiešti simboliai, siejami su Rusijos karo Ukrainoje palaikymu, – daugiausia raidės „V“ ir „Z“.

Netylėsime ir netoleruosime tokių veiksmų – istorija mus moko, kad tyla ir nuleistos galvos tik skatina nusikaltėlius eiti tolyn – to nebus“, – teigė F. Kukliansky.

Anot pranešimo, Holokausto aukų atminimo diena šiemet minima balandžio 27–28 dienomis. Jos metu kviečiama prisiminti nacių nusikaltėlių ir jų parankinių įvykdytus kraugeriškus kankinimus bei žudymus, įsisąmoninti Holokausto sukeltą skausmą ir netektis bei suvokti šiandieninių antisemitizmo apraiškų keliamą pavojų.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti per 800 lietuvių. Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 5 tūkst. žydų.

Užuojauta

Užuojauta

Gegužės  2d. mirė Marija Alferovič (1938 – 2022)
Lietuvos žydų bendruomenė nuoširdžiai reiškiame užuojautą vyrui Chaimui ir sūnui Michailui.
Istorikės Ruth Leiserowitz iš Vokietijos- leidinys  Klaipėdos jubiliejui

Istorikės Ruth Leiserowitz iš Vokietijos- leidinys Klaipėdos jubiliejui

Dramatiškus prieškario Klaipėdos prievartos emigrantų likimus tyrinėjanti istorikė iš Vokietijos Ruth Leiserowitz pristato I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje pristatys naujausią savo knygą “Žydai Klaipėdoje (Mėmelyje)”.

Leidinys skirtas 770-ajam miesto jubiliejui. Berlyno Humboldtų universiteto profesorė R.Leiserowitz neslepia sentimentų Klaipėdai, nes jos tėvas kilęs iš Klaipėdos krašto. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Ruth gana ilgai dirbo Klaipėdos universitete, taip pat ji – viena svarbiausių Th.Manno festivalio organizatorių Nidoje. I

Istorikės ieškojimams pradžią davė jos žydų kilmės uošvio, gimusio Šilutėje, tuomet vadintoje Heydekrug, likimas. Šeima 1923 m. pasitraukė iš Klaipėdos krašto, šią teritoriją prijungus prie Lietuvos. Ilgainiui istorikė apsisprendė ieškoti ir tyrinėti iš Klaipėdos priverstų išvykti žydų šeimų likimus. Moteris pripažino, kad jos tyrimai labai primena detektyvo darbą.

Klaipėdoje, anot istorikės, yra daugybė vietų, išlikusių pastatų, kuriuose gyveno ir dirbo klaipėdiečiai, istorinių aplinkybių priversti išvykti iš savo gimtojo miesto. Vieniems pasisekė įsitvirtinti kitur, kitų likimai susiklostė ne taip laimingai.

Klaipėdos 770-ajam jubiliejui dedikuotoje naujausioje gausiai iliustruotoje R.Leiserowitz knygoje “Žydai Klaipėdoje (Mėmelyje)” – daug lig šiol nematytų senų fotografijų. “Rašyti apie žydus, gyvenusius Klaipėdoje (Mėmelyje) iki Antrojo pasaulinio karo, nelengva, nes neliko nei Mėmelio žydų bendruomenės bibliotekos, nei archyvo”, – pratarmėje rašo autorė, kuri savo leidiniui naudojo išlikusius senų žydų šeimų albumus, kur kiekviena nuotrauka turi savo emocinį krūvį ir savo istoriją. Apie tai bus galima plačiau išgirsti rytoj 17 val. I.Simonaitytės bibliotekoje, kur naująją savo knygą pristatys pati R.Leiserowitz.

Kauno žydų bendruomenės nariai džiaugėsi galėdami kartu švęsti vilties, laisvės ir atgimimo šventę 

Kauno žydų bendruomenės nariai džiaugėsi galėdami kartu švęsti vilties, laisvės ir atgimimo šventę 

Po dvejų metų kovidinės pertraukos Kauno žydų bendruomenės nariai džiaugėsi vėl galėdami kartu švęsti vilties, laisvės ir atgimimo šventę. 

 

Jie ne tik dalyvavo rabino Mendelio Krinsky organizuotuose Sederiuose, bet ir susirinko į bendruomenės vadovų surengtą Pesach vakarą, kuriame šiltai bendravo bičiulių būryje, suko galvas atsakinėdami į Pesachui skirtos viktorinos klausimus, klausėsi žydiškų melodijų, atliekamų puikiai susigrojusių muzikantų Michailo Bolšuno ir Michailo Javičiaus bei dainingos Ilanos Krivoščenkaitės ir Gari Libson poros, ir, žinoma, skaniai vaišinosi.
Smagu, kad bendruomenės šventėje jau ne pirmą kartą dalyvavo Kaunui neabejinga Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos hebrajų kalbos mokytoja Efrat Kedem, šį kartą ir su pas ją besisvečiavusiomis dukra ir anūke, o taip pat prisijungė ir puikus muzikantas Arkadij Gotesman.
Sveikiname Gercą Žaką su 70 metų jubiliejumi, linkime stiprios sportiškos sveikatos ir daug laimingų  dienų

Sveikiname Gercą Žaką su 70 metų jubiliejumi, linkime stiprios sportiškos sveikatos ir daug laimingų  dienų

Gercas Žakas – Kauno Žydų bendruomenei vadovauja nuo 2000 m. jis sugebėjo sutelkti daug žydų tautybės žmonių, per keliasdešimt ivairių bendruomenės kultūros projektų, per atvirus visuomenei renginius įvairiapusiškai atskleista Lietuvos žydų istorija, tautinis paveldas.

Kauno žydų bendruomenės 30-mečio proga jos ilgamečio pirmininko Gerco Žako veiklą Tautinių mažumų departamentas įvertino aukso garbės ženklu “Už nuopelnus”.

Garbingo 70-mečio proga Lietuvos žydų bendruomenė taip pat prisideda sveikinant ilgametį LFTA teisėją, viceprezidentą Gercą Žaką!

Geriau neskaičiuokime metų, tegul Jūsų dienos dar žydi! Iš džiaugsmo visi mes atrodom linksmai. Jaunystę, kuri jau praėjo, tegul anūkėliai palydi!  Gražų jubiliejų svajonėmis apipinkit.

Sveikiname su jubiliejumi Jakovą Mendelevskį !

Sveikiname su jubiliejumi Jakovą Mendelevskį !

Jakovui Mendelevskiui balandžio 26d. sukanka 90  metų.

Jakovas – buves tremtinys, Vilniaus  Religines bendruomenes Minjano dalyvis.

Sakoma, kad žmogaus gyvenimas matuojamas ne metais, o nuveiktais darbais. J. Mendelevskis gabus technokratas, kuriantis ir mąstantis, – padaręs daug naudingų, įsimintinų darbų, kuriais galima didžiuotis.

Širdy susikaupė išmintis ir patyrimas, ir nueitų kelių rimtis. Linkime, kad skubantys metai Jums atneštų, džiaugsmą, namų šilumą ir viltį.

 Linkime gyventi iki 120!

 Soviemečiu Jakovas buvo paskirtas keturių gamyklų: Irkutsko, Jerevano, Vilniaus ir Odesos staklių gamyklų generaliniu konstruktoriumi. Jakovo technokrato galva buvo to verta. Jis projektavo stakles. J.Mendelevskis prisimena: ,,Aš – nepartinis žydas anais laikais tapau vadovu. Visa, ką aš gyvenime patyriau, neišnyko iš mano atminties, aš daug supratau, suvokiau, todėl likau nepartinis. Dalyvaudavau darbiniuose susitikimuose su garsiais Sovietų sąjungos mokslininkais, ministrais, gerai juos pažinojau. Gaminom stakles eksportui, o tai nebuvo paprasta. Prisimenu: sukonstravau stakles, pagaminau ir išsiunčiau į Vokietijos miestą Acheną, kuriame buvo Vakarų Vokietijos mokslinis staklių institutas. Jie priėmė stakles kaip tinkamas eksportui į Europą. Po to dirbom daugelį metų su garsia Maho firma, jos gaminamos staklės atliko veiksmus pačios be žmogaus. “Komunare” dirbau iki 2001 metų. Vilniaus “Komunaro” gamykla buvo taip pat labai aukšto lygio. Kartą atvyko JAV staklių gamintojų draugijos ryšių su Europa atstovas. Vaikščiojom su juo po Komunaro gamyklą. Jis pasakė, kad viskas, ką pamatė pasiekta per kelis dešimtmečius, o sugriauta per mėnesį.

Tęsiame projektą „Stalo teniso sporto šakos vystymas Lietuvos žydų bendruomenėje“

Tęsiame projektą „Stalo teniso sporto šakos vystymas Lietuvos žydų bendruomenėje“

Jau 20 ORT gimnazijos moksleivių ir 10 LŽB narių prisijungė prie šio projekto!

Tęsiame projektą „Stalo teniso sporto šakos vystymas Lietuvos žydų bendruomenėje“. LŽB nariai kviečiami atviroms treniruotėms su treneriu (tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems):

VII nemokami užsiėmimai suaugusiems 14:00-16:00 (LŽB III aukšto salėje)

I-V nemokami užsiėmimai suaugusiems 17:00-20:00 (S. Daukanto progimnazijos stalo teniso salėje)

I ir III būrelis pradinių klasių moksleiviams 15:00-16:00 (Š. Aleichemo ORT gimnazijos sporto salėje)

I ir III būrelis vyresnių klasių moksleiviams 16:00-17:00 (Š. Aleichemo ORT gimnazijos sporto salėje)

Rafael Gimelštein tel. 866283856

Neta Alon tel. 862957005

Užuojauta

Buvusių  getų ir koncentracijos stovyklų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad kad balandžio 21d., eidamas 84 metus po sunkios ligos mirė buvęs Kauno  geto kalinys ISCHAKAS SEGALIS.

Gedime dėl netekties mūsų likimo draugo, nuoširdaus, teisingo, principingo  žmogaus ir nuoširdžiai užjaučiame  žmoną Terezą, sūnų Marką, Velionio  artimuosius ir gimines linkėdami paguodos ir dvasios stiprybės išgyventi  mylimo sutuoktinio, tėvelio, senelio netektį, kuris buvo labai artimas ir brangus.

Tebūnie Jam lengva Vilniaus žemelė. Mes gi dėkojame Jam, kad jis buvo  mūsų kelyje.