Linkime labai laimingo 100-jo gimtadienio 22 gegužės Vilniaus getą išgyvenusiai žydų partizanei Faniai Brancovskajai.

Fania ruošėsi mokytis universitete, kai 1941 m. birželio 22 d. įsiveržė vokiečiai. Kai jie įsakė šeimai eiti į Vilniaus getą, Fania perėjo Pylimo gatvę ir nuėjo į geto Žydų ligoninės skyrių tarp Pylimo ir Ligoninės gatvių. Gete įstojote į FPO, vykdėte sabotažo misijas prieš  nacius, kovojote miškuose ir su Raudonąja armija įžygiavote į Vilnių, kai sovietai išlaisvino Lietuvos sostinę. Nors fašistai išžudė visą jūsų šeimą, jūs likote šalyje ir toliau kovojote už geresnę ateitį. Po to, kai mirė jūsų vyras, jūs pasakjote tiesą jaunesnėms kartoms apie Holokaustą ir tai, kaip žydai ėjo ne kaip ėriukai į skerdimą, o kovojo dantimis ir nagais, ir nugalėjo savo engėjus.

Sveikiname jūsų drąsą, sprendimą kovoti už gyvenimą, kurį skyrėte tiesos sakymui ir tarnavimui žmonijai savo gimtojoje žemėje.

Buvusi Vilniaus geto kalinė, karo partizanė, apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, šiandien, gegužės 22-ąją, švenčia 100-ąjį gimtadienį.

Lietuvos žydai gerai pažįsta Fanią, užsienyje gyvenantys taip pat. Su Fania  bendrauti gera, įdomu, nes ji žino daug,  pasakoja apie žydų gyvenimą ir Holokausto istoriją. Prie Panerių memorialo visada sako kalbą jidiš kalba ir ne tik per minėjimus , bet visiems, kas jos paprašo. Smulkutė nedidukė moteri s- optimistė, visada maloniai šypsosi ir sutinka pasakoti  savo istoriją, kurią galima surasti Internete įvairiomis kalbomis, apie ją sukurtas ne vienasi filmas.

Ji tapo legenda.

Nuotraukoje matote Šabatą gete.

F. Brancovskają nuoširdžiai sveikina  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Buvusių getų ir KS-kalinių sąjunga.

Prieš kelerius metus Izraelio prezidentas savo sveikinime rašė: „Jūsų gyvenimas, brangi Fania, mums visiems yra nepalaužiamos vilties ir aistros stebuklas, istorija, kurią mes išdidžiai pasakojame vienas kitam ir mūsų vaikams, kad juos įkvėptume ir paskatintume prisiminti“.

Linkime Fania Jums stiprios sveikatos!
Mazal tov, bis 120!

Ši diena – tai šventė. kuri vyksta nuo 33 iki 49 dienos tarp Pesacho ir Šavuoto . Šią dieną šeimos su vaikais eina į iškylas ir ruošia piknikus. Kartu su savo mokytojais vaikai žaidžia su lankais ir strėlėmis bėgioja po laukus. „Lag BaOmer“ – žydų šventė su laužais, griliais ir kitais linksmais renginiais. Be to nuo Lag BeOmer prasideda vestuvių metas. Lag BaOmer yra šventinė diena pagal žydų kalendorių, švenčiama dėl dviejų priežasčių.

Talmude aprašoma, kaip Sefirato HaOmero laikotarpiu 24 000 rabino Akivos mokinių – užkluo maras, nes jie elgėsi netinkamai. Todėl minint tragediją, tuo metu laikomasi tam tikrų gedulo papročių.

Lag yra hebrajiškas skaičius 33. Gedulas pasibaigia ir žydai  gali minėti  šią dieną kaip šventę.

Visame pasaulyje Lag BaOmer yra pažymėtas šventinėmis išvykomis ir iškylomis, kur vaikai žaidžia su žaisliniais lankais ir strėlėmis. Izraelyje dešimtys tūkstančių žmonių susirenka mažame Aukštutinės Galilėjos kaimelyje Merone švęsti prie rabino Šimono kapo. Naktį šviečia įvairaus dydžio laužai; dainuojama ir šokama. Tai nuostabus vaizdas.

Artėja 5-tasis Pasaulio Litvakų Kongresas Vilniuje. Jis vyks  gegužės 23-26 dienomis. Prisiminkime ankstesnius Pasaulio Litvakų  kongresus.

IV vyko 2013 m. ir buvo skirtas skirtas Vilniaus geto 70-osioms likvidavimo metinėms atminti. Trečiasis pasaulio litvakų kongresas vyko 2009 m. ir buvo skirtas “Vilniui – Europos kultūros sostinei”, Lietuvos vardo tūkstantmečiui ir Lietuvos žydų bendruomenės 20-mečiui paminėti. Ankstesni kongresai vyko 2001 m. ir 2004 metais.

Apie pirmąjį 2001 m. vykusį kongresą spauda rašė kaip apie didelės reikšmės istorinį įvykį ir dalinosi istorijos daktaro Salamono Atamukoo komentarais. Pasak mokslininko, tai, kad kadaise didelė, o dabar negausi Lietuvos žydų bendruomenė sugebėjo surengti puikiai organizuotą turiningą pasaulinės reikšmės įvykį, rodo jos gyvybingumą, sugebėjimą išsaugoti tradicijas neįkainojamas dvasines vertybes.

“Kongresas padėjo sutelkti jėgas, kurios padės išsaugoti ir praturtinti litvakų dvasinį palikimą, stiprinti ne tik jų tarpusavio santykius, bet ir ryšius su Lietuva”, – kalbėjo S. Atamukas 2001 m.

Jo teigimu, tiems, kas, valdant sovietams, išvyko į Izraelį, kelia nuostabą, kad per dešimt nepriklausomybės metų pavyko atkurti ir suformuoti turtingą žydų gyvenimą.

Dalinamės LRT mediatekos archyvo MENOROS laidomis. Čia galite pamatyti 2013 m. ir 2009 metų  Pasaulinių Litvakų kongresų akimirkas ir interviu su dalyviais.

2013 m. IV Pasaulio Litvakų kongresas

2009 m. III Pasaulio Litvakų kongresas

Žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ pristato pianistės GOLDOS VAINBERG-TATZ solinį koncertą, kuris įvyks LŽB J.Heifeco salėje (Pylimo g. 4, 3 a.) šių metų gegužės 12 d., 18.30 val.
Koncerte skambės J.S.Bacho, L.Beethoveno, Chopino kūriniai.
Renginys nemokamas., kviečiame dalyvauti!

>>Anonsas socialiniuose tinkluose

Saulėtą gegužės 8 d., sekmadienio, popietę mūsų bendruomenės nariai susirinko paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigą, datą, be kurios kažin, ar nors vienas mūsų būtume išvydę šio pasaulio šviesą. Dėkojame Aleksandrui Ravve ir Tadui Daujotui už jų nuoširdžias, iš širdies besiliejusias melodijas, įkvėpusias ir mūsų moteris užtraukti dainą.

Kretingos rajone, netoli Darbėnų miestelio, vandalai suniokojo paminklą, pastatytą masinių žydų žudynių vietoje.

Suniokotą paminklą gegužės 10 d. rytą pastebėjo po Baltojo kalno mišką vaikštinėjęs darbėniškis. Apie vandalų išniekintą masinių žudynių vietą vyras pranešė seniūnijai, netrukus apie įvykį informuota ir policija. Šioje vietoje, kur stovi paminklas holokausto aukoms, 1941 m. buvo sušaudyta per 320 Darbėnų žydų bendruomenės moterų ir vaikų. Žudynių vieta ir kapas 2005 m. buvo pripažinti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, turinčiu istorinį ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį. Dabar žudynių vietoje liko vienišas akmuo, sudaužyta akmens plokštė, degtinės butelių šukės ir akmenyje įrėžtas hitlerinis svastikos ženklas.

5-tojo Pasaulio Litvakų Kongreso atidarymas

PASIMATYMAS SU VILNE. Ekskursija pėsčiomis po žydiškąjį Vilnių

Šios ekskursijos metu keliausime po prarastąjį žydų miestą, kalbėsime apie žmones ir jų likimus, kasdienybę ir šventes, pažiūrėsime išlikusius pastatus. Mūsų kelionę po žydiškojo Vilniaus istorines vietas pradėsime Katedros aikštėje.
• Bandysime atrasti žydų istorijos veikėjus Katedros fasade.
• Išsiaiškinsime, kur buvo pirmosios žydų įsikūrimo vietos LDK ir konkrečiai Vilniuje.
• Prie prezidentūros pakalbėsime apie žydų likimą carines Rusijos metais.
• Pajudėsime Žydų gatvės link, į žydų kvartalą, kur sužinosime, kodėl žydai įsikūrė būtent čia, kaip ilgai gyvavo bendruomenė ir ką autentiško dar galima rasti šio viduramžių kvartalo mūruose. Žydų parduotuvės, kiemai, bromai ir, be abejo, žmonės Mėsinių, Šiaulių, Žemaitijos ir aplinkinėse gatvelėse.
• Sustosime prie paminklo vienam iš garsiausių žydų išminčių Vilniaus Gaonui.
• Aplankysime buvusios Vilniaus Didžiosios sinagogos vietą, prisiminsime jos šlovę, apie kurią sklido pasakojimai iki atokiausių Europos kampelių.
• Kelionę pratęsime Vokiečių gatve, aplankysime Judenrato (žydų tarybos) kiemą, prisiminsime geto lyderius ir jų prieštaringai vertinamus sprendimus.
• Eisime iki Vilniaus geto teatro ir sužinosime kodėl jis buvo toks vienintelis visoje okupuotoje Europoje.
• Priešais geto biblioteką sužinosime apie dvasinį ir kultūrinį geto kalinių gyvenimą. Ekskursija baigsime „Beigelių krautuvėlėje“ kur turėsite galimybę paragauti bene skaniausių Vilniuje tradicinių begelių bei kitų litvakiškų skanėstų.
Ekskursijos pradžia: 10 val. prie Katedros aikštės laikrodžio
Ekskursijos pabaiga: ~13 val. “Beigelių krautuvėlėje” Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Pylimo g. 4

Būtina išankstinė registracija el. paštu Rsvp@lzb.lt

Nuo 19 val. Autentiškas Izraelio gatvės maistas, gera muzika bei kosmopolitiška kultūra – tai, kuo kviečiame pasimėgauti antradienio vakarą CVI IN THE PARK Izraelietiško gatvės maisto namuose (buv. P.Cvirkos a.)

Pasirodys: grupė Baltic Balkan! BALTIC BALKAN (LT)
Lietuvos sostinė Vilnius istoriškai buvo didelis katilas, kuriame įvairiais amžiais virė baltų, gudų, ukrainiečų, lenkų, rusų, žydų, vokiečų, totorių, karaimų, britų ir romų kultūros įtakos. Kiemuose, kur kadaise gimė skurdaus klezmer muzikanto sūnus legendinis smuikininkas Jaša Heifecas ir iš rytų veržėsi gaivi pasaulietiška muzika, startavo Baltic Balkan projektas, siekiantis suderinti šiuolaikinius šokių muzikos ritmus su įvairialypiu šio krašto muzikiniu paveldu. Šis muzikinis ir performansų projektas įkvėpimo sėmėsi iš jugoslaviško pankroko, daugybės įdomių grupių pasirodymų, pamatytų Europos festivaliuose, ir kino filmų, kuriuose atskleista tikra Balkanų (o taip pat ir Baltijos) dvasia.
https://soundcloud.com/baltic-balkan

Būtina išankstinė registracija užpildant šią formą: https://forms.gle/cFNNVxEZLVDkKnAs6

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia gegužės 23–26 dienomis sugrįžti į Vilnių po pasaulį išsibarsčiusius litvakus, aplankyti protėvių gimtinę ir dalyvauti Penktajame Pasauliniame Litvakų Kongrese. Keturias dienas vyksiančio Kongreso programoje numatytos diskusijos, istorinių vietų lankymai bei įvairios kultūrinės veiklos, dedikuotos žydų paveldui Lietuvoje bei litvakų pasiekimams pasaulyje. Faina Kukliansky Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė© Stopkadras Pagrindiniai Kongreso akcentai – atidarymo renginys LR Seime bei pasaulinio garso kantoriaus iš JAV prof. Joseph Malovany koncertas Vilniaus choralinėje sinagogoje, koncertinis vakaras „Pasimatymas su Vilne“ dalyvaus ir čia gyvenusių ir kūrusių žydų atminimą pagerbs žymūs Lietuvos muzikai ir teatralai, teigiama pranešime spaudai.

Pagrindiniai Kongreso akcentai – atidarymo renginys LR Seime bei pasaulinio garso kantoriaus iš JAV prof. Joseph Malovany koncertas Vilniaus choralinėje sinagogoje, koncertinis vakaras „Pasimatymas su Vilne“ dalyvaus ir čia gyvenusių ir kūrusių žydų atminimą pagerbs žymūs Lietuvos muzikai ir teatralai, teigiama pranešime spaudai. Penktojo Pasaulinio Litvakų Kongreso oficialia globėja tapo LR Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė teigia: „Šis Litvakų Kongresas vyksta siautėjant agresijai Ukrainoje, kai karo karštinė krečia visą regioną, kuris reikšmingas ir Lietuvai, istorinei bei šiandieninei, ir visam jidiš kultūros pasauliui. Aklo žiaurumo, prievartos akivaizdoje svarbu nuolat akcentuoti žmoniškumą, atjautą, amžinąsias dvasines vertybes, iš kurių visada sėmėsi jėgos ilgametė litvakų tradicija. Tai ypač aktualu dabar, kai Europos rytuose vėl kelia galvą agresyvus, imperinis antisemitizmas, kraipantis istorinius faktus ir manipuliuojantis žmonių jausmais. Turime tam pasipriešinti!“

Lietuvos žydai kviečia paminėti Holokausto aukų atminimo dieną, prisimenant išžudytų žmonių istorijas   Lietuvos žydai smerkia išpuolį prieš memorialą Holokausto aukoms „Pasaulinis Litvakų Kongresas Vilniuje siunčia žinią visam pasauliui, kad žydiškumas Lietuvoje turi ne tik praeitį. Šiomis dienomis mes kviečiame atviram pokalbiui apie litvakų kultūros ateitį ir kaip svarbu ją perduoti mūsų vaikų bei anūkų kartoms. Esu tikra, kad ir Lietuvos valstybė yra suinteresuota, kad visi pasaulio litvakai savo gimtojoje protėvių žemėje jaustųsi kaip namuose“ – teigė Faina Kukliansky.

Šiandien Butrimonyse atidengta ir pristatyta skulptūra, skirta Krepšinio motinai Sendai Berenson Abbott (Valvrojenski).
Senda 1868 m. gimė Butrimonyse, o vėliau emigravo į JAV. Ji – moterų krepšinio ir krepšinio taisyklių pradininkė, įrašyta Džeimso Neismito krepšinio šlovės muziejuje, Tarptautinio žydų sportininkų muziejuje ir Moterų krepšinio šlovės muziejuje.

„Per pastaruosius 31 metus būdamas generaliniu direktoriumi Amerikos Žydų Komitete,  Davidas Harris sukūrė AJC kaip  pirmaujančią pasaulinę žydų gynimo organizaciją, kokia ji yra šiandien“, – rašė AJC prezidentė Harriet P. Schleifer laiške AJC vadovybei. „Nenuilstančio vizionieriaus ir aistringo pasaulio žydų, Izraelio valstybės ir demokratinių vertybių gynėjo Davido vadovavimas buvo dovana AJC ir žydų tautai“.

Pristatome Davido Harrio pranešimus Panerių memoriale, kalba – anglų.