Gerbiamieji,
kviečiame į susitikimus su Rab. Nathan Alfred!
Sveikinimas
Sveikiname Dolores Kaganovič su 85- tuoju gimtadieniu!
Linkime stiprios sveikatos, daug energijos, žvalumo ir prasmingų akimirkų artimųjų rate!
Mazal tov, bis 120!
Roš Chodeš Chešvan
Baigėsi didžiųjų žydų rudens švenčių mėnuo, prasideda sekantis. Dalinamės Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės atvirais renginiais ir laukime jūsų!
Padėka iš Lietuvos Respublikos Ambasados Londone
Džiaugiamės galėdami pasidalinti nuostabiomis akimirkomis iš mūsų 11-ųjų „Litvakų dienų“.
Lietuvos ambasada JK ir ambasadorius Eitvydas Bajarūnas nuoširdžiai dėkoja mūsų diskusijos dalyviams: dr. Daivai Price, dr. Vaidui Petruliui, Shira Levy Benyemini bei moderatorei Paulinai Pukytei. Jų tyrimai ir įžvalgos apie Kauno žydų gyvenimo istorijas, miesto architektūrą ir palikimą šiame modernistiniame mieste paskatino jį pamatyti naujoje šviesoje. Pamatėme jo unikalumą vietiniu bei tarptautiniu mastu, ypač lyginant su Tel Avivu.
Dėkojame „Apartment House“ ir jų užburiančiam muzikiniam pasirodymui.
Dar vienas didelis ačiū Žydų bendruomenės centrui JW3, jo meno ir kultūros vadovei Mekella Broomberg ir programos direktoriui William Galinsky už šių metų renginio ir neįtikėtinos atmosferos sukūrimą vakarykščio renginio metu.
Džiaugiamės, Lietuvos žydų bendruomenės vadovės Faina Kukliansky pasveikinimu. Ji yra ištikima „Litvakų dienų“ rėmėja ir jos dalyvavimas šį kasmetinį susibūrimą daro dar ypatingesnį.
Dėkojame mūsų kultūros atašė Londone, Ūlai Tornau bei mūsų partneriams – Žydų muzikos institutui, Lietuvos kultūros institutui ir „Kaunas 2022“.
Svarbiausia, dėkojame visiems, kurie prisijungė prie mūsų virtualiai ir asmeniškai bei buvo šio ypatingo vakaro dalimi. Nors 11-osios „Litvakų dienos“ Londone 2022 baigėsi, jau nekantriai laukiame kitų metų renginio, skirto Vilniui ir jo 700-mečiui.
Atlikėjo Leonardo Coheno skulptūra rado nuolatinę vietą Vilniaus senamiestyje
Skulptūros atidengimas vyks spalio 21 d., 15 val., Pylimo g. 38.
Lietuviškų šaknų turintį žydų kilmės atlikėją Leonardą Coheną vaizduojančiai skulptūrai rasta nuolatinė vieta. Skulptoriaus Romualdo Kvinto darbas bus perkeltas iš laikinos vietos Šv. Mykolo gatvėje, restorano „Gabi“ kiemo, į skverą prie Ligoninės ir Pylimo gatvių sankryžos.
Vieta pasirinkta neatsitiktinai. Ji glaudžiai siejasi su žydų istoriniu palikimu bei kultūra: netoli yra Vilniaus choralinė sinagoga, truputį toliau stovi Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, skveras patenka į Vilniaus didžiojo geto ribas.
„L. Coheno skulptūra, kartu su kitais dviem R. Kvinto darbais – „Vandens nešėju“ ir žydų daktaro Cemacho Šabado skulptūra – sudaro savotišką trikampį ir įamžina žydų palikimą“, – pastebėjo John’as Afseth’as, mokslų daktaras, Vilniuje gyvenantis verslininkas, gyvenantis Vilniuje, kuriam kilo idėja padovanoti L. Coheno skulptūrą miestui. Pasak jo, tai kartu ir didesnio plano – padaryti Vilnių pasaulio rokenrolo sostine, dalis.
„Planuose buvo padovanoti miestui devynias panašios tematikos skulptūras. Ar tai bus įgyvendinta – dar sunku pasakyti“, – sakė J. Afseth’as. Jis džiaugiasi, kad sostinėje jau stovi John Lennon, Frank Zappa skulptūros, todėl sukurti rokenrolo sostinę, anot J. Afseth’as, visai įmanoma.
Kūrinys, skirtas įamžinti pasaulinio garso atlikėją, laikinoje vietoje pastatytas prieš trejus metus. Tai paskutinis šviesaus atminimo skulptoriaus R. Kvinto darbų. Menininkas skulptūros nespėjo užbaigti, jo darbus pratęsė jo mokinys Martynas Gaubas. L. Coheno ryšys su Lietuva nebuvo tiesioginis. Atlikėjas gimė 1934 m. Monrealyje, Kvebeko provincijoje, tačiau jo abu seneliai buvo litvakai.
L. Coheno motina Masha Klonicky buvo garsaus Vilniaus rabino Solomono Klonicky dukra, o senelis iš tėvo pusės Lyonas Cohenas, Kanados žydų kongreso įkūrėjas, taip pat buvo gimęs Lietuvoje, Vilkaviškio rajone esančiuose Budviečiuose.
Būdamas paauglys L. Cohenas išmoko groti gitara ir subūrė grupę „Buckskin Boys“, rašė dainas. Pasaulyje žinomo kanadiečių atlikėjo kūryba turėjo didelę įtaką daugeliui menininkų. Jo dainos „Hallelujah“, „Suzanne“ ir kiti hitai buvo perdainuotos šimtus kartų įvairių atlikėjų.
Skulptūros atidengimas vyks spalio 21 d., 15 val., Pylimo g. 38.
Kvietimas į koncertą
Maloniai kviečiame Jus į Kauno žydų bendruomenės organizuojamą koncertą, skirtą dainininkės Nechamos Lifšicaitės 95-osioms gimimo metinėms, “Jidiš vėl skamba Kaune. Žydų lakštingala iš Laikinosios sostinės”.
Koncerto laikas: spalio 24 d. 18 val.
Koncerto vieta: Kauno valstybinė filharmonija (E. Ožeškienės g. 12)
Atlikėjai: N. Lifšicaitės mokinė Sveta Kundish, vokalas (UKR/IL)
Patrick Farrell, akordeonas, fortepijonas (JAV)
Rasa Vaičiulytė, kontrabosas (LT)
Dainius Buika, klarnetas (LT)
Koncerte skambės: žydų liaudies bei autorinės dainos iš N. Lifšicaitės repertuaro.
Koncertą organizuoja: Kauno žydų bendruomenė
Koncertą finansuoja: Kauno m. savivaldybė
Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės
Geros valios fondas
Renginys nemokamas
Legendinė jidiš dainų atlikėja Nechama Lifšicaitė gimė Kaune 1927 m. spalio 7 d. Po vokalo studijų Kaune ir Vilniuje savo karjerą ji pradėjo kaip operos dainininkė, tačiau gana greitai nusprendė visas jėgas skirti žydų tautos muzikinio paveldo ir jidiš kalbos populiarinimui, bene pirmoji kartu su bendraminčiais parengė muzikinę programą jidiš kalba. Ji buvo vadinama „žydų lakštingala“ ir iki išvykimo į Izraelį 1969 m. buvo pati žinomiausia ir populiariausia jidiš dainų atlikėja tuometinėje Sovietų Sąjungoje, gastroliavusi ne tik joje, bet ir Europos šalyse. Dėl savo koncertinės programos ir tautinę savimonę žadinančios veiklos N. Lifšicaitei ne kartą teko susidurti su valdžios cenzūra, atšaukiamais koncertais, net KGB tardymais ir grėsme būti įkalintai. Repatrijavusi į Izraelį Nechama Lifšicaitė tęsė muzikinę karjerą, pasirodė daugelyje prestižinių pasaulio koncertų salių, aktyviai kalbėjo apie žydų padėtį Sovietų Sąjungoje bei niekada nepamiršo Lietuvos, į kurią sugrįžo kaip dainininkė, vos gimtajai šaliai atkūrus nepriklausomybę. Žydų lakštingala iš Kauno mirė Tel Avive 2017 m.
Šiemet minime Nechamos Lifšicaitės 95-ąsias gimimo metines. Kauno žydų bendruomenė nuoširdžiai kviečia jus į šiai sukakčiai skirtą koncertą, kuriame dalyvauti pakvietė vieną mylimiausių N. Lifšicaitės mokinių Svetą Kundish (UKR/IL), tikrą šių laikų jidiš muzikos žvaigždę, ir jos muzikinį partnerį bei vyrą, akordeonistą ir pianistą Patrick Farrell (JAV). Koncerte skambės Nechamos Lifšicaitės repertuaro kūriniai, kurie išpopuliarėjo Nechamos dėka ir kuriuos Sveta Kundish išmoko tiesiogiai iš savo įstabios mokytojos. Programoje girdėsite žydų liaudies bei autorines dainas, daugelis kurių buvo sukurtos specialiai N. Lifšicaitei, leisitės į spalvingą muzikinę kelionę, kurioje atrasite ir džiaugsmingas šokio melodijas, ir jautrias, skausmingas balades, ir ugningas, laisvės bei nepriklausomybės siekius išreiškiančias dainas.
Sveta Kundish ir Patrick Farrell yra gerai žinomi ir mylimi jidiš muzikos pasaulyje. Iš skirtingų šalių kilę, Berlyne gyvenantys muzikantai daug gastroliuoja Europoje ir Šiaurės Amerikoje ne tik kaip atlikėjai, bet ir kaip mokytojai, vertinami ne tik dėl jidiš dainų bei klezmerių muzikinių tradicijų išmanymo, bet ir dėl gebėjimo savitai ir šiuolaikiškai jas interpretuoti. Jų atlikimo preciziškumas ir subtilumas, pagarba kūriniui ir žiūrovui bei ypatingas emocionalumas, gyvenimas kiekviename kūrinyje nepalieka abejingų ir tampa jaudinačia bei ilgai nepamirštama muzikine patirtimi.
Nechamos Lifšicaitės atminimui ir 95-osioms jos gimimo metinėms skirtame koncerte S. Kundish ir P. Farrellui talkins kviestiniai svečiai iš Vilniaus, seni jų bičiuliai, entuziastingi žydų muzikinio paveldo puoselėtojai, grupės „Klezmer Klangen“ nariai Rasa Vaičiulytė (kontrabosas) bei Dainius Buika (klarnetas).
Daugiau apie atlikėjus:
Naujienos iš Kauno žydų bendruomenės
Nors pastaruoju metu Kauno žydų bendruomenė (ypač kai kurie jos nariai
) aktyviai dalyvauja įvairių renginių, kurių praleisti tiesiog neįmanoma!!!, ir žydų švenčių maratone, tačiau rado laiko vieną savaitgalio dieną iš 2022 metų Europos kultūros sostinės nulėkti į 2022 m. Lietuvos kultūros sostinę.
) aktyviai dalyvauja įvairių renginių, kurių praleisti tiesiog neįmanoma!!!, ir žydų švenčių maratone, tačiau rado laiko vieną savaitgalio dieną iš 2022 metų Europos kultūros sostinės nulėkti į 2022 m. Lietuvos kultūros sostinę.
Pakeliui aplankėme Butrimonis – miestelį su vienintele Lietuvoje, šimtmečius menančia, trikampe aikšte ir vieninteliu Lietuvoje, prieš kelis metus įrengtu, sūkuriniu fontanu. Kadaise jame virte virė gyvenimas, kurį aktyviai kurstė vietos žydai (įvairiais laikotarpiais jie sudarė nuo 80 iki 40% miestelio gyventojų). Pvz., 1930 m. Butrimonyse veikė 54!!! parduotuvės, iš kurių 52!!! priklausė žydams, žydai buvo amatininkai, gaisrininkai, gydytojai, turėjo mokyklą ir mūrinę sinagogą, kurią nugriovė sovietai. Už pasakojimus dėkojame net 60 metų Butrimonių gimnazijai pašventusiai mokytojai, tik šiais mokslo metais tapusiai laisvo oro direktore, gimtojo miestelio istorinės atminties puoselėtojai Danutei Anušauskienei
Beje, gerbiamai Danutei niekur nepavyko rasti sinagogos nuotraukų, gal kas turite idėjų, kur jų ieškoti?
Alytuje mūsų laukė japoniško “Ryto rasos” sodo įkūrėjas, bonsai medelių auginimo meistras Kęstutis Ptakauskas, pažintis su juo buvo ne tik įdomi, bet ir įkvepianti, kelianti susižavėjimą Kęstučio asmenybe, jo pomėgiais, veiklomis ir pasiektais rezultatais. Jo puoselėjamas sodas ir bonsai medelių kolekcija – tikras balzamas akims, širdžiai ir protui.
Nuo japoniškos kultūros – į litvakišką: aplankėme puikias litvakų menininkų parodas, eksponuojamas Alytaus kraštotyros muziejuje ir restauruotoje Alytaus sinagogoje (dabar tai muziejaus padalinys – Audiovizualiųjų menų centras). Muziejuje nustebino puiki iš Alytaus kilusio, kurti pradėjusio tik 65-ių metų Saadios Bahato akmens ir medžio skulptūrų paroda, o sinagogoje buvome laimingi, galėdami apžiūrėti Lietuvoje dar neregėtus Chaimo Soutine’o ir kitų žinomų bei mažiau garsių litvakų dailininkų darbus iš Samuelio Taco Shmuel Tatz kolekcijos bei iki šiol dar niekur neeksponuotą, Amadeo Modigliani pieštą Ch. Soutine’o portretą! Už šiltą priėmimą dėkojame Linai Valaitytei LeaIn Valley, Arvydas Kinderis ir savanorei Vestai
Dvasinis penas – puiku! Bet vien juo gyvas nebūsi, todėl savo viešnagę Dzūkijos sostinėje baigėme nuostabioje vietoje įsikūrusiame “Dzūkijos dvare”, skanaudami tradicinius dzūkiškus patiekalus (ačiū Meilė Platūkienė už rekomendaciją).
Klubai kviečia į užsiėmimus!
Tarptautinių Nechamos Lifšicaitės vokalistų konkursų garbei skirtas laureatų koncertas
Plakatas
2022 m. lapkričio 3 d. 18 val. Lietuvos žydų (livakų) bendruomenės Jašos Heifetzo salėje
Atlikėjai:
Marija Maminskaitė, Lukrecija Šiaulytė,
Estera Reches, Emilija Lopaitytė,
Alfredas Miniotas,
Elzė Liškauskaitė, Deividas Bartkus
Koncertmeisteriai: Rūta Mikelaitytė – Kašubienė ir prof. Nijolė Ralytė
Programa skambės 2022 m. lapkričio 7 d. Tel Avivo „Einav Center“
koncertų salėje drauge su Nechamos Lifšicaitės jidiš dainų studijos
Tel-Avive dalyviai
Dubi klubas kviečia
Solomono Teitelbaumo pastelių premjera
Sukkot šventės proga – dalinė Solomono Teitelbaumo pastelių premjera.
Derlius nuimtas, žydai stato palapines ir 10 09- 16 jose vaišinasi su šeima ir draugais. Taip buvo, o dabar tik liko aidas išlaikyti tradicijas ir neišnykti, padėkojus mūsų gelbėtojams, kuriems vis dar Vilniuje nepastatytas paminklas.
Sunkios, kampuotos, painios Vilniaus gatvės – mūsų bendras atminties skausmas. Žydą jis tiesiog sukausto ir verčia tuo skausmu dalintis su lietuviu, lenku, ar atvykėliu svetimšaliu. Bet be pykčio, o su meile savo artimam, tik primenant, kad to niekada nepasikartotų – ypač dabartinio grėsmingo laiko fone.
Ruošiamės būsimai piešinių parodai tradicinėje Pylimo galerijoje. Tai dienoraščiai su pastele rankoje, fiksuojant gyvenimą iš natūros.
Bus ir labai džiugių ir filosofiškų bei tragiškų akimirkų – pilna gyenimo taurės mozaika. Sekite informaciją.
Tarptautinis šachmatų turnyras
Lietuvos sporto klubas Makabi informuoja
Tęsdamas kasmetinę tradiciją, Lietuvos sporto klubas Makabi planuoja pravesti Lietuvos Makabiadą.
Renginys bus organizuojamas Tauro sporto mokykloje.
Bus organizuotos šių sporto šakų rungtynės:
– badmintono
– salės futbolo
– tinklinio
– krepšinio
– stalo teniso
– badmintono
– salės futbolo
– tinklinio
– krepšinio
– stalo teniso
Visus norinčius dalyvauti prašome registruotis iki spalio 23 dienos el paštu
info.maccabilt (eta) gmail.com nurodant planuojamą sporto šaką.
Tragiškas už Lietuvos laisvę kovojusios žydės likimas: karininkai leido palikti mirties duobę, bet jos šeimai – ne
Šiandien pirmieji Lietuvos savanoriai, kovų už respublikos nepriklausomybę dalyviai, yra nepelnytai pamirštami. O jie – paprasti kaimo bernai ar miestelių darbininkai, rečiau – carinės kariuomenės rekrutai, apgynę ir mūsų galimybę gyventi laisviems. Įdomiausia, kad tose kovose grumtasi ne tik lietuvių – už nepriklausomybę kovėsi būriai kitataučių. Laisvės idėja buvo svarbi ir moterims. Tarp Vyčio kryžiaus kavalierių apdovanotos ir moterys. Širvintos – miestelis, kurio etninė sudėtis ir anuomet, ir šiandien – marga ir nevienalytė, puiki vieta atskleisti šias istorijas, juolab, kad ir vienas garsiausių mūšių vyko būtent čia. Tai ir buvo priežastis, kodėl būtent šį miestelį „Daiktų istorijų“ kūrybinė grupė pasirinko, norėdama papasakoti šiuos ne itin plačiai žinomus nepriklausomybės kovų aspektus.
Holokausto aukų paminėjimas Švenčionių krašte
Minėjimą Švenčionių miesto parke pradėjo renginio vedančioji Kristina Sizonova.
Švenčionyse, šioje vietoje, kur dabar miesto parkas, antrojo Pasaulinio karo metais buvo fašistų
įkurtas getas. Prieš keletą dešimtmečių getui atminti – pastatyta Menora, kurią sukūrė Švenčionių
rajone gyvenantis meno kūrėjas, tautodailininkas skulptorius Juozapas Jakštas.
1943 m. baigėsi Vilniaus geto stabilizacijos laikotarpis. Tuomet buvo likviduoti Vilniaus
apygardoje esantys mažieji getai (Švenčionių, Ašmenos, Salų). Dalis jų gyventojų perkelti į
Vilniaus getą, kiti traukiniu atvežti į Panerius ir čia sušaudyti.
Buvo sunaikinti ne tik žmonės, bet ir šimtmečius kurta kultūra, papročiai, tradicijos, išgrobstytos
materialinės vertybės ir kitoks turtas. Holokaustas, kaip istorijos pamoka, parodo ateities kartoms, ką gali padaryti neapykantos apakinti ir moralinę atsakomybę praradę žmonės.
Holokaustą svarbu pažinti ir suvokti, siekiant įveikti nacionalistines ir antidemokratines ideologijas, plėtoti demokratinę visuomenę, ugdyti toleranciją ir kitoniškos kultūros supratimą. Ir kiekvieną kartą, prisimindami holokaustą, turime viltis, kad daugiau žmonijos istorijoje tokie atvejai nepasikartotų.
Nesuvokiamas žmogiškumą praradusių budelių troškimas sunaikinti žmones vien todėl, kad jie
saugojo savo tautinį orumą, tautinę tapatybę, gerbė savo papročius ir juos puoselėjo prasmingai
sugyvendami su kitais – susirinkusiems priminė Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisėj Šapiro ir pakvietė Šmuel Jatom, sinagogos kantorių, kartu sukalbėti maldą. Po maldos visus pakvietė prie paminklo padėti akmenukus, gėlių vainikus ,uždegti žvakutes ir toliau renginį pratęsti Nalšios muziejuje. Muziejuje renginio vedančioji Kristina Sizonova susirinkusiems pristatė projekto virtualus žemėlapis „Žydų kultūros paveldas Švenčionių apylinkėse“ rezultatus.
Įgyvendintas Nalšios muziejaus vykdytas projektas, parengtas interaktyvus žemėlapis su specialiai sukurtomis fotografijomis ir istoriniais faktais įprasmino žydų kultūrinio paveldo elementus.
Švenčionių rajono žemėlapis su aktyviais taškais Švenčionyse, Pabradėje, Adutiškyje,
Kaltanėnuose, Švenčionėliuose ir multimedijų turiniu, leidžia lankytojams savarankiškai
susipažinti ir atrasti apylinkes. Taškuose yra nurodytos koordinatės, veikia telefonų navigacija.
Stilizuotai nupieštas virtualus žemėlapis integruotas į Nalšios muziejaus tinklalapį nalsia.lt
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Švenčionių rajono savivaldybė. Vedančioji pakvietė
trumpai apžvelgti virtualaus žemėlapio turinį. Apie projektą kalbėjo ir Švenčionių žydų
bendruomenės pirmininkas Moisėj Šapiro.
Po renginio dalyviai vyko į Švenčionėlius prie Švenčionių apskrities žydų nužudymo vietos Platumų kaime, Švenčionėlių seniūnijoje.
Tęsiant minėjimą prie Švenčionių apskrities žydų nužudymo vietos Memorialo – vedančioji Kristina Sizonova pradėjo eilėraščiu „Po tavom žvaigždėtom baltom“ parašytu poeto Avrom Sutzkever Vilniaus gete 1943m.
PO TAVOM ŽVAIGŽDĖM BALTOM
Po tavom žvaigždėm baltom
Baltą ranką man ištiesk.
Ašaromis mano žodžiai
Tau į delnus telašės.
Žvelk, kaip jų šviesa užgęsta
Požemiuos manų akių.
Ir slėptuvės jiems surasti
Savyje nebegaliu.
Savo turtą, Dievas mato,
Noriu tau padovanot.
Nes liepsnoja mano metai,
Mano siela tuoj liepsnos.
Apleisti rūsiai, pastogės –
Mirtina tyla visur.
Bėgu aš aukštyn per stogus
2
Ir vis ieškau: kur tu, kur?
Ima vytis it padūkę
Laiptai, skersgatviai, kiemai.
Kybau aš – styga nutrūkus –
Ir dainuoju tau liūdnai:
Po tavom žvaigždėm baltom
Baltą ranką man ištiesk.
Ašaromis mano žodžiai
Tau į delnus telašės.
1941 m. spalio pradžioje čia, netoli Švenčionėlių, kitapus Žeimenos upės, prasidėjo pirmieji
masiniai žydų žudymai. Per visą holokausto laikotarpį buvo sušaudyta apie 8 tūkst. Švenčionių
apylinkėse ir ne tik, jose gyvenusių žydų.
Holokaustas – sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais
Hitlerio vadovaujamų nacių bei jų kolaborantų.
Žydų bendruomenė nesustoja ties praeitimi, nors jos nepamiršta, bet žiūri į ateitį. Ir dėl to yra
puikus tiltas tarp praeities, ateities ir dabarties. Judaizme, ko gero, nėra svarbesnio dalyko, kaip
sujungti praeitį, dabartį ir ateitį“. Minėjimo vedančioji Kristina Sizonova pakvietė tylos minute
pagerbti Holokausto aukas.
Minėjime kalbėjo Švenčionių rajono mero pavaduotoja Violeta Čepukova, Lenkijos Respublikos
ambasadorė Lietuvoje Uršula Doroševska, Lietuvos žydų bendruomenės Tarybos narė, nukentėjusių nuo Holokausto asmenų komisijos pirmininkė Ela Gurina, Ruth Reches Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė su gimnazistais.Ginazistai skaitė eiles žydų ir lietuvių kalbomis, Pabradės „Ryto“ gimnazijos istorijos mokytoja Danguolė Grincevičienė. Taip pat
dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės administracijos vykdantysis direktorius Michail Segal,
Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Mojsėj Šapiro pakvietė visus susirinkusius
pasimelsti kartu su Sinagogos kantoriumi Šmuel Jatom. Po maldos buvo padėti akmenėliai,
vainikai, gėlės, uždegtos žvakutės. Grojo Pabradės miesto kultūros centro pučiamųjų kvintetas
„PABBRASS“ – vadovas Bronislavas Vilimas.
Švenčionių rajono žydų bendruomenės pirmininkas Mojsėj Šapiro padėkojo Švenčionių rajono
mero pavaduotojai Violetai Čepukovai, Lenkijos Respublikos ambasadorei Lietuvoje Uršulai
Doroševskai, Lietuvos žydų bendruomenės Tarybos narei, nukentėjusių nuo Holokausto asmenų
komisijos pirmininkei Elai Gurinai, Ruth Reches Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos
direktorei ir gimnazistams, Švenčionių rajono Tarybos nariams, Pabradės „Ryto“ gimnazijos
istorijos mokytojai Danguolei Grincevičienei, už dalyvavimą renginyje, rūpestį ir pagalbą
Švenčionių žydų bendruomenei.
Dėkojo Švenčionių miesto seniūnei Inai Sinienei ir Švenčionėlių seniūnui Albertui Razmiui,
Pabradės seniūnei Anai Zingerienei už paramą prižiūrint žydų tautos atmintinas vietas ir dalyvaujant renginiuose.
Dėkojo Pabradės miesto kultūros centro pučiamųjų kvintetui "PABBRASS" ir vadovui
Bronislovui Vilimui , Nalšios muziejaus muziejininkei Nadeždai Spiridonovienei, Švenčionėlių
kultūros centro direktorei Andželikai Terleckienei ir kolektyvui už rūpestį įgarsinant minėjimą.
Žydų bendruomenės pirmininkas M. Šapiro dėkojo minėjimo vedančiajai Kristinai Sizonovai ir
didelį ačiū tarė finansiniam rėmėjui UAB“VELGA VILNIUS“ generaliniam direktoriui Jozefui
Federovič, visiems susirinkusiems pagerbusiems žydų aukų atminimą.
Informaciją parengė
Nadežda Spiridonovienė
Nalšios muziejaus muziejininkė, istorikė
Rabino Šolom Ber Krinsky žodis Jom Kippur išvakarėse
Žiūrėkite per Facebook socialinį tinklą
ES pareigūnė ragina skirti daugiau dėmesio žydų kultūros ir istorinių vietų priežiūrai Lietuvoje
Lietuvoje viešinti Europos Sąjungos (ES) kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo koordinatorė Katharina von Schnurbein trečiadienį aplankė Vilniaus getą ir įsimintinas atminties vietas, rašoma Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės (LŽB) pranešime.
Turo metu ES pareigūnė atkreipė dėmesį į kai kurių paminklų būklę ir paragino skirti daugiau dėmesio jų priežiūrai Lietuvoje.
Ekskursiją po Vilniaus geto teritoriją vedęs LŽB darbuotojas, gidas Viljamas Žitkauskas viešniai pasakojo apie 700 metų siekiančią bendrą lietuvių ir žydų istoriją, Šiaurės Jeruzale vadinamo Vilniaus svarbą, neatstatomą Holokausto žalą.
„Vilnius ypatingas tuo, kad jo neužtenka tik pamatyti. Pastatai, paminklai, net grindinio plytelės turi gilią ir prasmingą istoriją – Vilnių reikia išgirsti. Džiaugiuosi, kad K. Schnurbein savo įtemptoje darbotvarkėje rado laiko aplankyti svarbiausius objektus, sužinoti apie mūsų istoriją, kultūrą ir tradicijas“, – sakė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.
Katharina von Schnurbein lankėsi Lietuvoje / Lietuvos žydų bendruomenės nuotr.
K. Schnurbein pagerbė geto partizanų pasipriešinimo aukas, prie paminklo palikusi gėlių ir mažą akmenėlį – taip pagerbiami žydų tautybės mirusieji ir parodoma, jog paminklas yra lankomas.
Ji atkreipė dėmesį, kad kai kurie paminklai, žydų kultūrai svarbūs objektai nėra pačios geriausios būklės – užrašai išblankę, sunkiai įskaitomi. ES pareigūnė paragino šio paveldo priežiūrai skirti daugiau dėmesio ir kaip pavyzdį pateikė Vokietijoje galiojančią tradiciją vieną dieną per metus skirti būtent žydų memorialų ir jų prieigų tvarkymui.
Pasak F. Kukliansky, žydų istoriją menančių paminklų, pastatų, sinagogų priežiūrai ir apsaugai Lietuvoje nėra skiriamas finansavimas, visa tai atliekama privačia iniciatyva. „Esame dėkingi visiems žmonėms, kuriems rūpi mūsų istorija, kultūra, kurie padeda visa tai puoselėti skirdami savo laiką, jėgas ar finansinę pagalbą“, – teigė LŽB pirmininkė.
Apie K. Schnurbein vizitą
ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo koordinatorė į Lietuvą atvyko Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenės kvietimu. Tai pirmas K. Schnurbein vizitas mūsų šalyje, kuris truks iki rugsėjo 30 dienos.
Vizito metu garbinga viešnia iš Briuselio kartu su Lietuvos žydais švęs Rosh HaŠana, tradicinę žydų naujųjų metų šventę, taip pat numatyti susitikimai su Seimo pirmininke, premjere, užsienio reikalų ministru, Vilniaus ir Kauno vicemerais bei įvairių institucijų atstovais, Kaune ji atidarys Litvakų kultūros forumą.
Į dabartines pareigas Katharina von Schnurbein buvo paskirta 2015 metais. Prieš tai ji penkerius metus dirbo Europos Komisijos pirmininko José Manuelio Barroso patarėjų grupėje, dar anksčiau ji buvo Čekijos ES komisaro Vladimiro Špidlos ir ES delegacijos Prahoje atstove spaudai.
2018 m. K. Schnurbein gavo B`nai B`rith Europe žmogaus teisių apdovanojimą, o 2021 m. – Vienos žydų bendruomenės Mariettos ir Friedricho Torbergų medalį.
Užuojauta
Spalio 2 d. mirė Natalija Dvorakovskaja, ilgametė Klaipėdos žydų bendruomenės narė
(1949 – 2022).
Nuoširdžiai užjaučiame vyrą Aleksandrą ir artimuosius.
Pirmoji žydų skautų sueiga
Kviečiame 6-18 m. jaunimą prisijungti prie žydų skautų!
primoji sueiga jau spalio 6 d., 14.30 val. Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija aktų salėje!
Lietuvoje vieši Europos Komisijos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo koordinatorė Katharina Schnurbein
„Su vis mažiau išgyvenusiųjų ir liudininkų tarp mūsų, Holokausto atminimo išsaugojimas gula ant mūsų pečių. Maža to, Rusija pavertė Holokausto atminimą ginklu, kad pateisintų savo agresiją prieš Ukrainą. Turime užtikrinti, kad faktai būtų žinomi, nebūtų iškraipomi ar menkinami,“ sakė Lietuvoje viešinti Europos Komisijos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo koordinatorė Katharina Schnurbein.
ES kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategija siekia užkirsti kelią visų formų antisemitizmui, saugoti ir puoselėti žydų gyvenimą bei skatinti tyrimus, švietimą ir Holokausto atminimą.
Sužinokite daugiau: https://europa.eu/!yx9pr4
Europos Komisija per artimiausius dvejus metus investuos 22 mln. eurų į Holokausto atminimo Lietuvoje projektus.
Europos Komisijos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo koordinatorė glaudžiai bendradarbiauja su žydų bendruomenėmis ir organizacijomis.
Vizito Lietuvoje metu K. von Schnurbein susitiko su Prezidentu Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininke Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministre Pirmininke Ingrida Šimonytė, Užsienio reikalų ministru Gabrielius Landsbergis, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene, LR Prezidento vyr. patarėja Asta Skaisgiryte, Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos tyrimo centras vadovu Arūnu Bubniu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atstovais, dalyvavo Litvakų kultūros forume, kurį surengė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda.