Naujienos

GEROS VALIOS FONDAS PASKELBĖ SIMBOLINĖS KOMPENSACIJOS UŽ TOTALITARINIŲ REŽIMŲ OKUPACIJOS METU LIETUVOJE NUSAVINTĄ PRIVAČIŲ ASMENŲ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ PROGRAMĄ TAM TIKRUS KRITERIJUS ATITINKANTIEMS HOLOKAUSTĄ IŠGYVENUSIEMS ASMENIMS IR JŲ ĮPĖDINIAMS

„Geros valios fondas“ išmokės simbolinę vienkartinę išmoką tam tikrus kriterijus atitinkantiems Lietuvos žydams ir jų įpėdiniams – numatoma, kad pareiškėjams, kurių prašymai bus priimti, bus išmokėta iš viso 5–10 mln. eurų.

„Geros valios fondo” pirmininkai – Amerikos žydų komiteto tarptautinių žydų reikalų direktorius, rabinas Andrew Bakeris ir advokatė Faina Kukliansky / GVF nuotr.

2023 m. vasario 10 d. „Geros valios fondas“ (GVF) paskelbė, kad Holokaustą Lietuvoje išgyvenę asmenys ar jų įpėdiniai dabar gali teikti prašymus gauti Kompensaciją už privačių asmenų nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvoje įgyvendinamą programą. Terminas prašymams pateikti – 2023 m. gruodžio 31 d.

Ši programa įgyvendinama pagal teisės aktą (Įstatymas Nr. XI-1470 su pakeitimais), kurį lapkritį pateikė Lietuvos Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, o 2022 m. gruodžio 29 d. pasirašė Prezidentas Gitanas Nausėda. Šiuo įstatymu siekiama įvykdyti teisingumą Holokaustą išgyvenusių asmenų ir jų šeimų, kuriems Lietuvoje pirmiau galiojusių teisės aktų dėl turto grąžinimo nuostatos nebuvo taikomos.

„Šia simbolinių išmokų programa bus siekiama pagerbti palikimą tų žmonių, kurių gyvenimas visiems laikams pakito po įvykdytos precedento neturinčios žydų tautos atstovų turto vagystės Holokausto ir totalitarinių režimų okupacijos Lietuvoje metais. Sveikinu Lietuvą priėmus šį prasmingą įstatymą, kuris žymi svarbų mūsų kelionės siekiant įvykdyti teisingumą tiek daug praradusių asmenų atžvilgiu etapą“, – kalbėjo rabinas Andrew Bakeris, vienas iš „Geros valios fondo“ pirmininkų ir Amerikos žydų komiteto tarptautinių žydų reikalų direktorius.

„Mūsų moralinė pareiga toliau padėti senyvo amžiaus Holokaustą išgyvenusiems asmenims Lietuvoje ir pagal naująją programą mokėti kompensaciją tiems, kurių turtas buvo neteisėtai nusavintas. Raginame visus, manančius, kad atitinka šios programos dalyviams nustatytus kriterijus, pateikti prašymą. Be jokios abejonės Geros valios fondas sieks operatyviai užtikrinti, kad Holokaustą išgyvenusiųjų ir jų šeimų atžvilgiu būtų įvykdytas toks teisingumas, kokio jie nusipelnė“, – sakė viena iš Geros valios fondo pirmininkų ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Nuo 1991 m. Lietuvos Respublika priėmė keletą įstatymų, kuriais buvo sprendžiamas totalitarinių režimų okupacijos metu nacionalizuotas ar kitokiais būdais neteisėtai nusavintas privačių asmenų nekilnojamasis turtas. Pagal šiuos įstatymus, programoje dalyvauti galėjo tik esami Lietuvos piliečiai, todėl dauguma Lietuvoje nebegyvenančių Holokaustą įšgyvenusių asmenų ir jų šeimų tokios galimybės neturėjo. Reaguodama į tokią situaciją, Lietuvos Respublika neseniai priėmė įstatymo Nr. XI-1470 pakeitimus, kad bent kiek sumažintų tą istorinį neteisingumą, kurį Holokausto aukos patyrė dėl pernelyg didelius reikalavimus nustatančių, sudėtingų ir nuolat keičiamų pilietybės įstatymų.

Pagal naująjį įstatymą, Lietuvos vyriausybė įsipareigojo sumokėti vienkartinę simbolinę išmoką tam tikrus kriterijus atitinkantiems Lietuvos žydams ar jų įpėdiniams, neturėjusiems teisinės galimybės susigrąžinti savo turtines teises pagal Lietuvoje pirmiau galiojusius teisės aktus dėl to, kad atitinkamu laikotarpiu jie nebebuvo šalies piliečiai. GVF buvo paskirtas fondo administratoriumi ir kriterijus atitinkantiems pareiškėjams privalės išmokėti nuo 5 iki 10 mln. eurų. Tiksli kiekvienam asmeniui išmokėtina suma bus apskaičiuota nustačius galutinį reikalavimus atitinkančių pareiškėjų skaičių.

GVF pirmininkai – advokatė Faina Kukliansky ir rabinas Andrew Bakeris – spaudos konferencijoje pristatė programos sąlygas  / GVF nuotr.

Paraiškas pagal šią programą teikti gali toliau nurodyti asmenys

  • Turto savininkai, t. y.
    • žydų kilmės asmenys, kurie Lietuvoje gyveno iki 1945 m. gegužės 8 d., ir
    • turėjo turto, kuris buvo nacionalizuotas arba neteisėtai nusavintas totalitarinių režimų okupacijos laikotarpiu nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 10 d. ir
    • neturėjo teisinės galimybės susigrąžinti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, kadangi laikotarpiu nuo 1991 m. birželio 18 d. ir 2001 m. gruodžio 31 d. jie nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai.
  • Turto savininkų įpėdiniai
    • Nesant gyvam turto savininkui, prašymą pateikti gali turto savininko sutuoktinis (sutuoktinė), tėvai (įtėviai) arba vaikai (įvaikiai), o jiems mirus – turto savininko vaikaičiai arba vaikaičių sutuoktiniai (sutuoktinės).
    • Prašymus taip pat gali teikti turto savininko testamente nurodyti įpėdiniai, o jiems mirus – jų sutuoktiniai (sutuoktinės), tėvai (įtėviai) arba vaikai (įvaikiai), vaikaičiai arba vaikaičių sutuoktiniai (sutuoktinės).

Simbolinė kompensacija gali būti mokama už tokį nekilnojamąjį turtą:

  1. Ūkinės–komercinės paskirties statinius.
  2. Gyvenamuosius namus su priklausiniais.
  3. Butus su priklausiniais.

Simbolinė kompensacija už žemės sklypus negali būti mokama.

Prašymo forma talpinama internete https://gvf.lt/en/payments/. Be to, GVF išsiųs prašymų formas kriterijus galimai atitinkantiems išgyvenusiems asmenims.

Terminas prašymams pateikti – 2023 m. gruodžio 31 d. Po 2023 m. gruodžio 31 d. GVF gauti prašymai nebus nagrinėjami ir išmokos nebus mokamos.

Lėšos kriterijus atitinkantiems pareiškėjams bus išmokamos iki 2025 m. liepos 1 d.

Be 5–10 mln. eurų kompensacijų už privačių asmenų nekilnojamąjį turtą, kurios bus išmokamos pagal programą, likusi naujajame įstatyme numatytos 37 mln. eurų simbolinės kompensacijos dalis bus skirta mokėti kasmetines išmokas Geros valios fondui ateinančius septynerius metus – tokiu būdu Lietuvos vyriausybė pripažįsta, kad egzistuoja paveldėtojų neturintis žydų turtas, apie kurį kalbama 2009 m. Terezino deklaracijoje. Tai turės reikšmingos įtakos stiprinant ir remiant žydų bendruomenių gyvenimą Lietuvoje ir sprendžiant vyresniojo amžiaus asmenų gerovės klausimus, net jeigu kalbame vos apie nedidelę dalį iki karo buvusio žydų turto vertės. Šiuo būdu Lietuva taip pat išsiskiria iš kitų regiono šalių, kurios dar nesiėmė jokių priemonių paveldėtojų neturinčio turto atžvilgiu.

 

Papildyta: Vis dar ieškoma per žemės drebėjimą dingusio Antakijos žydų bendruomenės vadovo

Stichinės nelaimės Turkijoje bei Sirijoje aukų artimiesiems – Pasaulio žydų kongreso viceprezidento Maramo Sterno ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky užuojautos žodžiai.

Žemės drebėjimas Turkijoje ir Sirijoje / Ercin Erturk/Anadolu nuotr.

Dėl pirmadienį Turkiją ir Siriją sudrebinusių ypatingai stiprių žemės drebėjimų, nukentėjo ir Antakijos miestas, kuriame yra nors ir nedidelė, tačiau aktyvi žydų bendruomenė. Turkijos pietuose, prie Asio upės, netoli Sirijos sienos esantis miestas smarkiai nukentėjo, daugelis namų sugriuvo. Antakijos sinagogos Sefer Tora buvo saugiai perkelta į sinagogą Adanoje. Deja, vis dar ieškoma po nuolaužomis dingusio Antakijos žydų bendruomenės vadovo. Jo žmonos kūnas jau rastas.

Per žemės drebėjimą su žmona dingęs Saulas Cenudioglu, šioje nuotraukoje įamžintas su anūkais / Asmeninio archyvo nuotr.

Pasaulio žydų kongresas (PŽK) palaiko glaudžius ryšius su stichinės nelaimės ištiktos Turkijos žydų bendruomene, siekdamas padėti aukoms.

„Šiais sunkiais laikais reiškiame gilią užuojautą nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje. Mūsų mintys ir maldos yra su tais, kurie neteko artimųjų, patyrė traumų ar prarado namus“, – pasaulio žydų bendruomenes apskriejo jautrūs PŽK vykdančiojo viceprezidento Maramo Sterno žodžiai.

Nuoširdžią užuojautą aukoms ir jų artimiesiems pareiškė ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky:

„Liūdime kartu su žuvusiųjų artimaisiais ir meldžiamės už visus nukentėjusius ir dingusius be žinios. Stiprybės šią sunkią akimirką“.

Turkijos žydų bendruomenė renka lėšas ir teikia pagalbą visoms aukoms. Prisidėti galite ir jūs – per Lietuvos Raudonąjį Kryžių arba aukodami konkrečiai Turkijos žydų bendruomenės vyriausiojo rabinato sąskaitą, kurios rekvizitus rasite straipsnio pabaigoje.

Du smarkūs žemės drebėjimai – 7,4 ir 7,9 balo – ankstų pirmadienio rytą sudrebino Turkiją ir Siriją. Vidurdienį šalį sukrėtė naujas 7,7 stiprumo žemės drebėjimas. Antradienio rytą pranešta, kad aukų skaičius jau viršijo 5 100. Sužeistųjų jau virš 20 tūkstančių.

Turkijos vyriausiojo rabinato sąsk. nr.:

Turkish Chief Rabbinate Foundation

Vakıfbank Istanbul Courthouse Branch

TR 78 0001 5001 5804 8022 2899 31

Mokėjimo paskirtyje įrašyti „Donate for earthquake“ (angl. parama dėl žemės drebėjimo – aut. past.).

Žemės drebėjimas Turkijoje ir Sirijoje / Ercin Erturk/Anadolu nuotr.

Italijos prezidentas Šoa aukų minėjime Holokaustą prilygino nuodams ir įvardijo naują pavojų

Italijoje Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena yra išties svarbi ir ypatinga. Tai rodo didžiulė pagarba, kurią demonstruoja šios šalies valstybinės institucijos, minėdamos Šoa. Sausio 27-ąją garbiausi Italijos asmenys – vyriausybės ir parlamento atstovai, Italijos žydų bendruomenės pirmininkė Noemi di Segni, kariuomenės vadovybė ir užsienio šalių ambasadoriai susirinko prezidento rezidencijoje Kvirinalo rūmuose.

Italijos prezidentas Sergio Mattarella Holokausto aukų minėjimo metu / La Stampa nuotr.

„Aušvico sistema buvo siaubinga mirtinų toksinų, kurie nuodijo žmonių protus, džiovino širdis ir jausmus, pasekmė, – savo kalboje konstatavo Italijos prezidentas Sergio Mattarella, vaizdžiai nacistų neapykantą žydų tautybės žmonėms ir kitoms nukentėjusioms bendruomenėms prilygindamas nuodams. Valstybės vadovas pabrėžė, kad šalies Konstitucija užtikrina, jog Italija niekada nebeužsikrės rasistiniu virusu, tačiau dabar pasaulio tyko kitas pavojus. – Negacionizmas (atkaklus, dažnai politizuotas akivaizdaus dalyko neigimas – aut. past.) yra pati subtiliausia ir klastingiausia rasizmo forma“.

Prezidentui antrino Ministrė Pirmininkė.

„Holokaustas yra žmonijos bedugnė, – sakė Giorgia Meloni. – Mes išliksime budrūs, stiprūs ir niekada neleisime, kad Holokaustas pasikartotų“.

Antrojo pasaulinio karo metu Hitlerio nacių ir jų kolaborantų vykdytas sistemingas, masinis žydų genocidas nusinešė 6 milijonus gyvybių. Joms pagerbti pasirinkta Sausio 27-oji – diena, kai raudonoji armija išvadavo Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklą.

Italijos prezidentas Sergio Mattarella pasitinka atvykusią šalies žydų bendruomenės pirmininkę Noemi di Segni / IRP nuotr.

Ar Valančius – antisemitas, kodėl Kudirka degė neapykanta žydams, o Basanavičius buvo jų gerbiamas?

Vytautas Toleikis / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kol daugelis mėgavosi Olga Tokarczuk, J. M. Coetzee ir kitomis knygų naujienomis, mokytojas, kultūrininkas Vytautas Toleikis pastaraisiais metais gilinosi į lietuvių literatūrą, net trečiarūšę, kad susidarytų įspūdį, kaip joje 19 a. pab.–20 a. pr. vaizduoti Lietuvos žydai. „32 metus šios temos niekas nelietė. Mane, tiesą sakant, tai šokiruoja“, – pabrėžia V. Toleikis.

Mindaugas Klusas,

© LRT.lt

Jis parašė knygą „Žydai lietuvių literatūroje“, 2022 metais ją išleido „Naujasis Židinys-Aidai“, o neseniai leidinys pristatytas Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje.

„Ši knyga… bjauri, – su humoro gaidele balse pabrėžia jis. – Niekam nepavyks žaisti balta-juoda. Nepavyks sukurti teorijos, kad dešinieji labiau linkę į antisemitizmą, o kairuoliai – šventieji angelai. Knygoje pateikiami literatūros pavyzdžiai rodo visišką „košelieną“, makalynę. Nes buvo visaip.“

Skaityti plačiau

Nauja pramoga bendruomenėje – VIKTORINA!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradeda naują tradiciją – visus, neabejingus žydų kultūrai, kviečiame į viktorinų ciklą „Pažink savo istoriją“.

Sekmadienis – puiki diena bendrauti ir pramogauti, todėl kartą per mėnesį „Beigelių krautuvėlėje“ vyks smagios viktorinos. Kaskart tema bus kita – nuo Lietuvos žydų meno iki politikos, nuo socialinių temų iki istorijos vingių. Taigi, pademonstruoti savo žinias ir kažką naujo sužinos visi – nuo didelio iki mažo, nuo senjoro iki gimnazisto, nuo šeimyninės komandos iki užklydusio vienišiaus. Laukiami visi.

Pirmoji viktorina vyks jau šio sekmadienio popietę. Jos tema „Žydų muzika: kas tai?“. Viktoriną ves aktorius ir publicistas Arkadijus Vinokuras. Ekspertinę nuomonę išsakys arbitras – muzikologas, litvakų muzikos žinovas,  profesorius Leonidas Melnikas.

Muzikos, dainų ir šokių tikrai netruks, tad gerą nuotaiką garantuojame!

Viktorina vyks šį sekmadienį, vasario 12-ąją, 14 val. „Beigelių krautuvėlėje“ (Pylimo g. 4, Vilnius).

Norinčius dalyvauti prašome registruotis iki vasario 10 d. e-paštu: katrina@lzb.lt  

 

 

 

Diskusija „Ar žydų gyvenimas Smetonos laikais buvo rožėmis klotas?“

#ŽydiškųPašnekesių diskusijų klubas šį trečiadienį, 17 val. Beigelių krautuvėlėje (Pylimo g. 4, Vilnius) kviečia pasikalbėti itin aktualia tema. Diskusija bus tiesiogiai transliuojama Lietuvos žydų bendruomenės FB paskyroje.

 

Kilus diskusijai būti ar nebūti paminklui Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai, jo naudai kalbantys pateikia A. Smetonos požiūrį į žydus, esą jis juos gynė, už ką oponentų  net buvo išvadintas „Žydų karaliumi“.

Paminklo prezidentui idėjos kritikai savo ruožtu teigia, kad tarpukariu antisemitizmas nebuvo užkardomas, žydams buvo ribojamas darbas valstybinėse įstaigose ir t.t.

Ką apie šias peripetijas mano lietuvių istorikai ir patys šiandienos Lietuvos žydai? Pasikalbėkime!

Diskusijoje dalyvauja:

Faina Kukliansky – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė,

Žygimantas Menčenkovas  – filosofas, mokytojas, aktyvistas, Kairiųjų aljanso narys,

Dr. Linas Venclauskas (nuotoliu) – istorikas, knygos „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų“,

Diskusiją moderuos publicistas, rašytojas r aktorius Arkadijus Vinokuras.

Diskusijos garsas ir vaizdas – Saulius Vinokuras.

Apie diskusijų klubą #ŽydiškiPašnekesiai

Diskusijų klube #ŽydiškiPašnekesiai nuo 2021m. spalio iki 2022 m. lapkričio įvyko 14 diskusijų. Jose gyvai ir virtualiai apsilankė apie 13 tūkstančių žiūrovų. Tad klubo diskusijos akivaizdžiai traukia dėmesį ir užima veik tuščią žydų – lietuvių tarpusavio pokalbių nišą.

Čia vyksta pokalbiai be užuolankų, abiem tautoms aktualiomis temomis, tačiau be pykčio, tęsiant šviesios atminties filosofo Leonido Donskio pokalbių tradiciją.

#MesPrisimename Vokietijos ambasada Vilniuje – Deutsche Botschaft Wilna  #evzfoundation #SupportedByEVZ #mūsųbendruomenės #OurCommunities #CoalitionBuilding #AtmintisAtsakomybeAteitis

„Kaip prasidėjo Holokaustas“ – šiurpinantis priminimas, kad naciai veikė ne vieni

Sausio pabaigoje BBC televizija pristatė dokumentinį filmą, kuriame britų Imperijos karo muziejaus istorikas Jamesas Bulginas atskleidžia daug kam nepatogią Holokausto istorijos pusę. Kviečiame paskaityti šio dokumentinio filmo recenziją, kurią parengė „The Telegraphs“ apžvalgininkė Anita Singh.  

Jameso Bulgino  dokumentiniame filme yra siaubingų kadrų, atskleidžiančių, kaip paprasti žmonės padėjo naciams žudyti žydus / B. Holgate/BBC nuotr.

Kas ateina į galvą išgirdus žodį „Holokaustas“? Tai klausimas, kuriuo prasidėjo Jameso Bulgino filmas „Kaip prasidėjo Holokaustas“ (BBC Two kanalas). Greičiausiai pagalvosite apie Aušvicą ir nacius, vadovaujančius masinėms žudynėms. Tačiau Londono Imperijos karo muziejaus istorikas J. Bulginas norėjo mums parodyti kitą šios tragedijos pusę.

Skaityti plačiau

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kreipėsi į Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką dėl partijos nario antisemitinio pasisakymo

Regioninė žiniasklaida pranešė apie itin nemalonų įvykį Nemakščiuose – miestelio seniūnas, TS-LKD partijos narys Remigijus Laugalis renginio metu labai iškalbingai agitavo būsimus rinkėjus: „Kas nebalsuos už mane, galės žydų kapinėse laidotis“.

Šie įžeidžiantys, žydų tautybės žmones iš visos visuomenės išskiriantys žodžiai yra atvirai antisemitiški, kurstantys neapykantą ir baimę.

Maža to, jie buvo pasakyti ypatingai jautriu metu, kai visas pasaulis minėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Tą pačią, kai pagerbiamas dėl tautinės neapykantos visame pasaulyje nužudytų 6 milijonų, o Lietuvoje – daugiau nei 230 tūkstančių žydų tautybės moterų, vyrų, senelių ir vaikų atminimas.

Savo pasisakymu įžeisdamas žydus, į Raseinių rajono savivaldybės Tarybą su meru, konservatoriumi Andriumi Bautroniu kandidatuojantis seniūnas pažemino ir patį miestelį bei pademonstravo savo krašto istorijos neišmanymą – Nemakščių senosios žydų kapinės dėl savo kultūrinės istorinės ir reikšmės 1993 metais įrašytos į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomos valstybės.

Nemakščių senosios žydų kapinės.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kreipėsi į TS-LKD partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį, Raseinių merą Andrių Bautronį ir patį pasisakymo autorių, tikėdamasi nedviprasmiškos reakcijos. Paraginome imtis švietėjiškos veiklos, kuri primintų Raseinių rajono gyventojams prie ko priveda nekontroliuojamo rasizmo ir antisemitizmo apraiškos. Taip pat pasiūlėme pagalbą organizuojant švietėjiškus susitikimus ir diskusijas su istorikais, kultūrininkais bei publicistais, kurie padėtų užmegzti abipuse pagarba grindžiamą bendradarbiavimą.

Knygą apie pasaulio tautų teisuolę Oną Šimaitę parašęs Rimantas Stankevičius: paradoksas, kad apie ją labiau žinoma JAV, Izraelyje ir Prancūzijoje nei Lietuvoje

Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną pristatyta knyga apie Onos Šimaitės – pirmosios pripažintos pasaulio tautų teisuolės iš Lietuvos – gyvenimą ir interviu su knygos autoriumi Rimantu Stankevičiumi.

Rimantas Stankevičius. Nepadariusi tautai gėdos / Asmeninio archyvo nuotr.

Skaityti plačiau

Atidengta pirmoji Palangos žydų istoriją liudijanti paminklinė lenta

Kasmet sausio 27-ąją pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Palangiškiams ši diena primena širdį iki skausmo veriantį faktą: vien 1941 m. birželio 27 d. ir spalio 12 d. vykdyto Holokausto aukomis tapo daugiau nei 400 mūsų miesto gyventojų – darbščių, sumanių, verslių ir gyvenimą bei jūrą mylėjusių Palangos žydų. Nukankintas ir sušaudytas per tas dvi siaubo dienas buvo kas aštuntas tuometės Palangos gyventojas. Ir tai nėra baigtinis skaičius.

www.DELFI.lt

Penktadienį Palangos vadovai – meras Šarūnas Vaitkus, vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas, taip pat Savivaldybės Kultūros skyriaus vadovas Robertas Trautmanas, kartu su Palangos žydų bendruomene bei jos pirmininku Viliumi Gutmanu, apsilankė Palangos kapinėse, kur prie memorialo tylos ir susikaupimo minute pagerbė nacių 1941 metų birželio 27 dieną pietinėje Birutės parko dalyje nužudytus 106 žydus ir lietuvius, kurių didžioji dauguma buvo palangiškiai.

Uždegtos atminimo žvakės, tradiciškai prie kapavietės, kur perlaidotos Holokausto aukos, palikti pagarbos ir atminimo akmenukai, liudijantys, kad mes nepamiršome ir visada atminsime mūsų miestiečius, kurie tapo pirmosiomis holokausto aukomis mūsų kraštuose.

Penktadienį atvertas dar vienas istorijos puslapis, įamžinant labai skaitlingos buvusios Palangos žydų bendruomenės, įnešusios labai svarų indėlį mūsų mieste plėtojant prekybos, amatų, ypač gintaro apdirbimo, ir, žinoma, poilsio bei kurortavimo verslus, atminimą – atidengta paminklinė lenta, žyminti Didžiosios ir Mažosios sinagogų buvimo vietą. Atminimo ženklas pritvirtintas prie prekybos centro Vytauto gatvėje pastato sienos.

Paminklinėje lentoje keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, hebrajų ir jidiš – pažymėta, kad šioje vietoje buvo žydų maldos namai: Didžioji sinagoga, pastatyta 1880 m., ir Mažoji sinagoga, pastatyta 1900 m.

„Dėkoju mūsų miesto Žydų bendruomenei ir mūsų kultūros specialistams už aktyvumą ir parodytą iniciatyvą įamžinti mums ir mūsų miestui svarbius istorijos puslapius bei nepamiršti to, kas buvo. Šiandien mes žemai lenkiame galvas prieš palangiškius Holokausto aukas ir sakome: „Mes prisimename“, – atidengiant atminimo lentą kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Sinagogos buvo sunaikintos

Kiek iš viso sinagogų yra buvę Palangoje, nėra nustatyta, nes ne visi šaltiniai vienodai nurodo sinagogų pastatymo datas. Esama duomenų, kad 1540 m. žydams buvo suteikta privilegija pastatyti pirmąją sinagogą Palangoje. 1738 m. pagrindinės gatvės vienoje pusėje stovėjo bažnyčia, o kitoje pusėje, į šiaurę nuo bažnyčios, – „iškala“ (sinagoga).

Architektai dr. Marija Rupeikienė ir Antanas Rupeika nurodo, kad 1863 m. Palangoje buvo pastatyta medinė sinagoga. Jai sudegus, 1880 m. pastatyta Didžioji sinagoga, o 1900 m. pastatytos dar dvi sinagogos (manoma – mūrinės). 1939 m. sudarytame Palangos miesto plane nurodomi du skirtingo dydžio mūriniai pastatai – Didžioji ir Mažoji sinagogos.

Mažoji sinagoga stovėjo į šiaurę nuo Didžiosios ir buvo gerokai už ją mažesnė. Sinagogų plotai buvo – 20×17 m ir 14×13 m. Abi sinagogos buvo raudonų plytų, papuoštos tinkuotomis detalėmis, o jų eksterjere dominavo neoromaninės architektūros elementai.

Dauguma sinagogų Lietuvoje buvo sunaikintos Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Palangoje nė viena sinagoga neišliko, o paskutinioji sunaikinta sovietmečiu. Buvusių sinagogų vietoje sovietmečiu pastatyta maisto prekių parduotuvė. Šioje vietoje iki dabar veikia prekybos centras.

Memorialinė lenta, žyminti Palangos žydų bendruomenės istorijos puslapius, pirmoji, bet ne paskutinė – plėtojama iniciatyva atitinkamai įamžinti ir kitus išlikusius Palangos pastatus, kurie sietini su šių Palangos ateitį kūrusių miestiečių gyvenimu, veikla, kultūra ir nenusakomai tragiškais likimais.

Užuojauta

Sekmadienį, sausio 29 d. mirė aktyvi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės narė, jidiš kalbos puoselėtoja, buvusi ilgametė  Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus darbuotoja ir Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos darbuotoja Roza Bieliauskienė (1946 – 2023).

Sunkią netekties valandą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia sūnų Julių, anūkus ir artimuosius dėl mylimos mamos ir senėlės mirties.

Pagerbdami ponios Rozos atminimą, kviečiame pažiūrėti nepaprastai gražų Vytauto Damaševičiaus dokumentinį filmą, pasakojantį jos istoriją.

Filmo nuoroda >>  shorturl.at/zKR02

Skaityti plačiau

Kruvini išpuoliai Rytų Jeruzalėje

Penktadienį, per Šabą, Rytų Jeruzalėje prie Neve Jaakovo prospekte esančios sinagogos, palestinietis teroristas nušovė septynis žmones ir tris sužeidė.

Anot policijos pranešimo, maždaug 20 val. 15 min. teroristas atvyko prie sinagogos Neve Jaakovo prospekte Jeruzalėje ir ėmė šaudyti į žmones. Užpuolikas yra Rytų Jeruzalės gyventojas palestinietis.

Dėl šios teroristinės atakos konstatuota septynių civilių žūtis, dar trys civiliai buvo sužeisti. Po kruvino išpuolio teroristas automobiliu paspruko iš įvykio vietos, bet greitai buvo susektas ir žuvo per susišaudymą su pareigūnais.

Olivier Fitoussi/Flash90 nuotr.

Kitas Rytų Jeruzalės gyventojas, 13-etis paauglys, šeštadienio rytą ėmė šaudyti į penkių civilių gyventojų grupę. Išpuolio metu buvo sužeisti 47-ejų vyras ir jo 23-ejų sūnus. Abu sužeistieji yra sąmoningi, jų būklė apibūdinama kaip vidutinio sunkumo ar sunki, jie gydomi ligoninėje.

Policijai skubant į įvykio vietą du praeiviai iš teisėtai turimų ginklų pašovė 13-metį užpuoliką. Policija paėmė užpuoliko ginklą ir nuvežė sužeistą paauglį į ligoninę.

Policija praneša, kad areštavo 42 įtariamuosius apklausai. Kai kurie jų yra iš teroristo šeimos.

Olivier Fitoussi/Flash90 nuotr.

Izraelio armija pranešė, kad šeštadienį Vakarų Krante dislokavo dar vieną batalioną.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pranešė šeštadienį, pasibaigus šabui, sušauksiąs savo saugumo kabineto posėdį dėl tolesnio atsako į penktadienio išpuolį prie sinagogos.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė liūdi kartu su aukų artimaisiais ir meldžiasi, kad sužeistieji pasveiktų.

Faina Kukliansky: „Prisiminti – mūsų kolektyvinė pareiga“

Šiandien Vilniuje, minint Holokausto aukų atminimo dieną, šešios Lietuvoje reziduojančios diplomatinės atstovybės ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sukvietė visus į renginį „78 Years Later. Honoring, Learning & Seeking Justice“. Jo metu buvo diskutuojama istorinio teisingumo bei Holokausto švietimo Lietuvoje temomis.   

Renginį organizavę ambasadoriai (iš kairės) – Japonijos ambasadorius Tetsu Ozaki, Nyderlandų ambasadorius Timas van Gulijkas, Izraelio ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas, JAV ambasadorius Robertas S. Gilchristas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky / organizatorių nuotr.

Kalbėdama diskusijoje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasidalijo asmenine patirtimi.

„Lietuvoje į konkretiems asmenims pastatytus paminklus žiūrima pagarbiai – jie lankomi, tvarkomi, nepamirštami, apie juos kalbama. Visai kitaip yra su masinių žudynių aukoms skirtais paminklais.

Visai neseniai Kaune, vadinamųjų garažo žudynių vietoje, kur buvo nužudytos pirmosios Holokausto Lietuvoje aukos, daviau interviu italų žurnalistams. Ten yra paminklas. Aš patariau žurnalistui paklausti pro šalį ėjusių greta esančios mokyklos mokinių, kas jiems yra žinoma apie garažo įvykius. Nė vienas iš mokinių negalėjo pasakyti, kas atsitiko toje vietoje, nežiūrint to, kad jie mokėsi prie to žudynių vietoje pastatyto paminklo. Mano manymu, tai yra klasikinis pavyzdys, kad mes galime daug kalbėti, priiminėti įstatymus, bet turi būti žmogiškasis faktorius, kad žmogus, o konkrečiu atveju, mokyklos direktorius atkreiptų dėmesį, papasakotų apie tai, kas turėtų būti savaime suprantama gyvenimo dalimi“, – kalbėjo F. Kukliansky.

Advokatė, Lietuvos žydų bendruomenės vadovė pabrėžė apie kolektyvinę pareigą prisiminti, kurios nė vienas neturėtume pamiršti. Antraip tragiški praeities įvykiai gali vėl pasikartoti.

Akimirka iš diskusijos / organizatorių nuotr.

Renginį organizavo Vokietijos, JAV, Japonijos, Nyderlandų ir Izraelio ambasados, Europos Komisijos atstovybė bei Lietuvos žydų bendruomenė. Diplomatinės atstovybės parengė ir bendrą pareiškimą.

Bendras diplomatinių atstovybių pareiškimas tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos proga

Minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną prisimename šešis milijonus žydų, vyrų, moterų ir vaikų, tarp jų daugiau nei 200 000 Lietuvos žydų, nužudytų per Holokaustą. Prisimename kitas bendruomenes, kurios buvo žudomos: romus, neįgaliuosius, LGBTQI+ asmenis, slavus ir kitas. Ir prisimename daugybės žmonių, kurie rizikavo savo gyvybėmis, kad išgelbėtų tūkstančius žydų, didvyriškumą. Tačiau nepamirškime ir to, kad naciai šiuos baisius nusikaltimus vykdė padedami vietinių kolaborantų visoje Europoje.

Šiandien yra proga apmąstyti atviros diskusijos ir objektyvaus Holokausto tyrimo svarbą kovojant su neapykanta, netolerancija ir antisemitizmu. Kova su Holokausto iškraipymu ir neigimu, taip pat bet kokiu istorijos iškraipymu yra politikos prioritetai, kurie mus visus jungia. Mūsų misijos bendradarbiauja su vietos institucijomis, kad sustiprintų švietimą apie Holokaustą ir skatintų objektyvią istorijos analizę. Siekdami šių tikslų vertiname partnerystę su Lietuvos Vyriausybe, Lietuvos pilietine visuomene ir žydų bendruomenėmis visoje Lietuvoje.

Holokausto tragedijos supratimas yra būtinas norint išsaugoti ir sustiprinti vertybes, kurios yra mūsų santykių pagrindas, ir tokios pastangos dar niekada nebuvo tokios svarbios visų mūsų tautų taikai ir saugumui.  Mes ir toliau atvirai pasisakysime ir ginsime demokratines vertybes, kurios mus sieja.

JAV ambasada Lietuvoje

Izraelio ambasada Lietuvoje

Vokietijos ambasada Lietuvoje

Nyderlandų ambasada Lietuvoje

Japonijos ambasada Lietuvoje

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje

 

 

#MesPrisimename

Sausio 27-ąją, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ir Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 78-ąsias metines, visas pasaulis jungiasi prie akcijos #WeRemember. Ja siekiama priminti, kas gali nutikti, kai neapykantai leidžiama klestėti nekontroliuojamai.

Per Holokaustą naciai ir jų vietiniai talkininkai nužudė šešis milijonus žydų. Praeities pamokas ir suvokimas, kas sukėlė didžiausią naujųjų amžių tragediją, gali padėti užkirsti kelią būsimiems genocidams ir neapykantos aktams, pateisinamiems etnine priklausomybe, religiniais ar kitokiais skirtumais.

Kiekvienais metais išgyvenusiųjų skaičius mažėja, todėl mūsų bendra pareiga yra išsaugoti aukų atminimą ir užtikrinti, kad praeitis niekada nebūtų pamiršta.

Prie pasaulinės #MesPrisimename iniciatyvos aktyviai prisijungė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai ir mokyklų mokiniai.

Akcijos akimirkos – nuotraukų galerijoje.

 

 

 

 

Naujose knygose – netikėtas požiūris į žydų ir lietuvių santykius

Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradėjo simboliškai – prasminga pažintimi su dviem naujomis knygomis, pasakojančiomis apie žydų ir lietuvių santykius įvairiais istoriniais laikotarpiais. Jų leidybą dalinai finansavo VšĮ „Geros valios fondas“.

Nuotraukoje – Vytautas Toleikis, dr. Tomas Venclauskas ir Arkadijus Vinokuras.

Kultūrininko, eseisto, visuomenininko Vytauto Toleikio knygoje „Žydai lietuvių literatūroje“ pasakojama apie tai, kada Lietuvos gyventojų tarpe atsirado ir tapo pastebimi žydai, kaip į juos žiūrėjo aukštuomenė ir paprasta liaudis, kokį požiūrį į žydus formavo rašytojai ir žymūs visuomenės veikėjai.

Dr. Lino Venclausko knygoje „Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas nuo XIX a. antros pusės iki 1940 metų” analizuojamas jau kitas lietuvių ir žydų santykių laikotarpis, kuris sutapo su tautiniu atgimimu, valstybingumo idėjomis, vėliau jo įtvirtinimu ir kūrimu.

Padedami susitikimą moderavusio publicisto ir aktoriaus Arkadijaus Vinokuro, autoriai susirinkusiems papasakojo daugybę į jų knygas nugulusių įsimintinų istorijų.

Vakaro metu tylos minute susirinkusieji pagerbė Holokausto aukas.

Ypatingą nuotaiką sukūrė viena ryškiausių savo kartos Baltijos šalių smuikininkių, Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universiteto absolventė, tarptautinių konkursų laureatė Dalia Dėdinskaitė vienas ryškiausių Lietuvos pianistų, daugybės tarptautinių konkursų laureatas pianistas Darius Mažintas. Muzikantai atliko labai simbolinę programą – litvako, smuikininko ir kompozitoriaus Josepho Achrono „Hebrajišką melodiją” ir Maxo Brucho „Kol Nidrei”. Tai – ritualinis kūrinys, kuriuo buvo jautriai pagerbtos Holokausto žiaurumų aukos.

Vakaro nuotaiką žydų kompozitorių kūriniais nuspalvino smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir pianistas Darius Mažintas.