Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
Civiliai aprengti Lietuvos kariai, jau po paliaubų slapta veikę prieš lenkus Neutraliojoje zonoje. 1923 metai.
4-ojo Mindaugo pulko eilinis (datos nežinomos) apdovanotas Vyties Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
Karo valdininkas (1895-1924) apdovanotas antrosios rūšies Vyties Kryžiaus ordinu.
Didelius darbus santykiuose su okupacine vokiečių valdžia atlikęs karo valdininkas Isakas Kantaravičius. 1920 metai.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
3-ojo artilerijos pulko eilinis (1901-1941?) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 12156.
Vyties Kryžiaus kavalierius, žydų kilmės artileristas Chaimas Kainovičius. 1924 metai.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
Dviejų Vyties Kryžių kavalierius Volfas Kaganas – aukščiausiai už narsą pažymėtas žydų kilmės karys. 1919 m. / Autoriaus archyvas
1-ojo Gedimino pulko eilinis (1900-1941?) apdovanotas dviem Vyties Kryžiaus 1-ojo laipsnio Nr. 505 ir 2-ojo laipsnio Nr. 56.
Tradicijos – tai turtas, kurį perduodame iš kartos į kartą. Smagu, kai tuo turtu galime dalintis su kitais, matyti, kaip buvę vaikai, vėliau paaugliai užauga ir į Lietuvos žydų bendruomenės klubus atveda jau savas atžalas.
Labai svarbu, kad jaunosios kartos žydų tradicijas pažintų ir puoselėtų nuo pat mažens, todėl kiekvieną trečiadienį klubas „DUBI MISHPOCHA” laukia pačių mažiausių 0 – 3 metų amžiaus bendruomenės narių ir jų tėvelių.
Laikas – kiekvienas trečiadienis, 10:30 val.
Vieta – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.
Į visus iškilusius klausimus atsakys Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės programų direktorė Žana Skudovičienė: zanas@sc.lzb.lt.
Iki susitikimo trečiadienį!
Praėjusią savaitę Los Andželą (JAV) sukrėtė du neapykantos nusikaltimai – teroristas 24 valandų bėgyje du kartus šovė į po pamaldų iš sinagogos išėjusius žydų tautybės vyrus.
Viena iš nusikaltimo vietų / Marko Edwardo Harriso/Getty Images nuotr.
Pranešama, kad abi aukos išgyveno. Nusikaltimas įvykdytas Piko-Robinsono rajone, kur įsikūrusi didžiulė žydų diaspora – yra didelė jeshiva, sinagogos ir kiti religiniai statiniai.
Kandidatas į Vilniaus merus konservatorius Valdas Benkunskas politinėje reklamoje šaukia: „Meras be cirkų!“ Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, išsigandęs viešų debatų, atsiliepia aidu: „Kaunui cirko nereikia!“ Spaudoje apskritai dažnos antraštės, kaip antai „Politika ne cirkas“, „Cirkas politinėje arenoje!“. Siaubas, kur tik pažiūrėsi, visur tas nelemtas cirkas. Tikrai?
Arkadijus Vinokuras, publicistas, LRT.lt
Straipsnis publikuotas www.lrt.lt puslapyje
Arkadijus Vinokuras / D. Umbraso/LRT nuotr.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
11-ojo Vilniaus pulko eilinis (1901-1923) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1335.
Vyties Kryžiaus kavalierius eilinis Motelis Kacas. 1922 metai / Nuotrauka iš „Kario” žurnalo.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
7-ojo Butegeidžio pulko eilinis (1903-1944?) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1018.
Septintos kuopos eilinis Mejeris Gordonas. 1920 m. / Nuotrauka iš „Kario” žurnalo.
Antanas Terleckas. Andriaus Ufarto / „BNS Foto“ nuotrauka
Vasario 16-osios naktį, eidamas 96-uosius mire Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, ekonomistas, disidentas, buvęs politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, Laisvės premijos laureatas, aktyvus kovotojas už žmogaus teises Antanas Terleckas.
Lietuvps žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir visa bendruomenė nuoširdžiai užjaučia velionio šeimą ir artimuosius.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
7-ojo Butegeidžio pulko eilinis (1900-nežinoma) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1017.
7-ojo pulko vado Vlado Rėklaičio pasirašytas Leibos Barakovo žygdarbio aprašymas ir pristatymas apdovanojimui. 1920 m. / LCVA
„Meilei neįsakysi, ji nesirenka nei pagal tautybę, nei pagal geografiją“, – įsitikinęs Mykolas Tamarevičius. Jis – romas, jo žmona Valentina – lenkaitė, tačiau abu džiaugiasi gimę ir užaugę Lietuvoje. Likimas juodu suvedė prieš daugybę metų, o judviejų istorija aplinkiniams tapo puikiausiu įrodymų, jog už visų stereotipų slypi paprasta tiesa – visi esame tiesiog žmonės.
Mykolas Tamarevičius su žmona Valentina / Asmeninio albumo nuotr.
Klubas „ILAN“ laukia 7-12 metų vaikų.
Laikas: sekmadienis, 12 val.
Vieta: Lietuvos žydų bendruomenė II aukštas.
Klubas “DUBI” laukia 4-6 metų mažųjų pramogautojų.
Laikas: sekmadienis, 12 val.
Vieta: Lietuvos žydų bendruomenė I aukštas
Nepraleiskite – bus linksma ir įdomu!
Kovojant už Nepriklausomybę, Lietuvos žydų bendruomenė ant aukų altoriaus padėjo ir savo svarų įnašą. Žydų tautybės Lietuvos karių buvo skaičiuojama apie 3 tūkstančius. Iš jų apie pusė tūkstančio į Lietuvos kariuomenę atėjo savanoriais. Apie šimtas žydų savanorių žuvo, keli šimtai buvo sužeisti. Apie 20 žydų buvo įvertinti aukščiausiais kariniais Lietuvos valstybės apdovanojimais – Vyčio kryžiaus ordinais. Tai rodo, kad žydų bendruomenė buvo tvirtai pasirinkusi – kartu su lietuviais kurti demokratinę Lietuvos Respubliką ir uoliai saugoti savo Valstybę.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pradeda pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie šių 20 didvyrių žygdarbius.
6-ojo pėstininkų Margio pulke tarnaujantys žydų kariai prie valgyklos, kur paruošta Peisacho vakarienė. Alytus, 1924 metų balandžio 20 diena / Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos Jurbarko skyriaus vėliava. 1933 metai / Nacionalinis M.K.Čiurlionio muziejus
Vyčio paramos fondo medžiaga
Informacinių technologijų pagalba kuriama Atvirojo kodo skaitmeninio turinio ilgalaikio išsaugojimo platforma – RODA*, skirta Europos žydų kultūros paveldo skaitmeninimui ir saugojimui.
2021 metų pradžioje prasidėjęs tarptautinis “J-ARK – Europos Žydų Bendruomenės Archyvas” (angl. “J-Ark – European Jewish Community Archive”) truks iki 2023 m. pradžios. Projekto metu kuriama ir išbandoma skaitmeninio turinio ilgalaikio išsaugojimo platforma. Joje talpinamas skaitmeninis Žydiškas archyvas apimantis atrinktą video, audio, vizualinę, foto ar kitą dokumentinę medžiagą, susijusi su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) istorija nuo nepriklausomybės laikų.
Paatostogavęs klubas „Knafaim“ vėl laukia 13 – 17 metų jaunuolių!
Bus žaidžiami įvairūs žaidimai, tobulinamos Judaizmo ir pasaulio pažinimo žinios. Po užsiėmimo visi kartu sutiks Šabatą.
Laukiame jūsų KIEKVIENĄ PENKTADIENĮ, 18 val., Lietuvos žydų bendruomenės II aukšte.
Į visus iškilusius klausimus mielai atsakys Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės programų direktorė Žana Skudovičienė.
Sekmadienį „Beigelių krautuvėlėje” įvyko pirmoji ciklo “Pažink savo praeitį” viktorina. Jos tema “Žydų muzika – kas tai?”, tad gausiai susirinkę dalyviai ne tik suko galvas, bet ir dainavo, prisiminė populiariausius įvairių laikų kūrinius, nupūtė dulkes nuo primirštų ir sužinojo naujų įdomybių. Tad popietė buvo ne tik smagi, bet ir naudinga.
Viktoriną parengė ir vedė – aktorius bei publicistas Arkadijus Vinokuras, garsu rūpinosi Saulius Vinokuras, o rengiant medžiagą talkino Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos muzikos mokytoja Ūla Marija Barbora Zemeckytė.
Viktorinos vyks kiekvieną mėnesį, tad kovą Lietuvos žydų bendruomenė ir renginio organizatoriai visų laukia naujame žaidime. Data ir laikas bus paskelbti www.lzb.lt puslapyje ir Lietuvos žydų bendruomenės socialinių tinklų paskyrose.
Pasirodė tarpukario žydų autoriaus Kalmeno Zingmano knyga „Ant sraigtinių laiptų“, kurią išleido leidykla „Hubris“, o išvertė jidiš literatūros tyrinėtoja, vertėja GODA VOLBIKAITĖ. Kuo šis pirmąkart lietuviškai prabilęs, 1925 metais parašytas romanas aktualus mūsų skaitytojams šiandien?
Jidiš literatūros tyrinėtoja, vertėja Goda Volbikaitė / Remio Ščerbausko nuotrauka
Jurga Tumasonytė
Straipsnis publikuotas portale www.bernardinai.lt
Antrus metus vykstantis projektas suartina skirtingų kartų žydus, leidžia dalintis patirtimi, atrasti bendrų istorijų ir išsaugoti meilę tautai, kultūrai bei bendruomenei.
Prasmingo susitikimo akimirka / Organizatorių nuotr.
Tarptautinis Izraelio muziejaus „ANU“, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės projektas šiemet jungia Gimnazijos devintokus ir bendruomenės senjorus. Pirmasis jo susitikimas vyko šią savaitę.
„Šis projektas ypač mėgstamas vaikų ir vertinamas jame dalyvaujančių senjorų. Tas jaudinantis ir prasmingas skirtingų kartų artumas nieko nepalieka abejingu, praturtina sielą ir leidžia geriau suprasti vieniems kitus“, – teigė Gimnazijos direktorė dr. Ruth Reches.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės programų direktorė Žana Skudovičienė pasakoja, kad pirmasis susitikimas įvyko itin draugiškoje aplinkoje, minit gražų Tu biŠvatą ir vaišinantis nepaprastai skaniomis datulėmis iš Izraelio: „Buvo labai jauku ir šilta ne tik nuo visų dalyvių širdžių šilumos. Mes aptikome tokių įdomių giminystės ryšių ir kitose pasaulio šalyse! Ir tai sukėlė visiems daug karštų jausmų bei prisiminimų“.
Šio susitikimų sezono pabaigoje visos istorijos bus išsiųstos į Diasporos muziejų ,,ANU“ Tel Avive.
Prasmingo susitikimo akimirka / Organizatorių nuotr.
Traukiniui artėjant prie Šiaulių stoties, žiūriu į du aukštus rudų plytų bokštus. Šiandien jie tik ženklai, priminimas vienos Šiaulių istorijos. Ji nei labai smagi, nei itin graudi, bet tikrai ryški. Mintyse sveikinuosi. Truputį nerimauju. Nekantrauju. Netrukus būsiu šalia jų, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Frenkelių šeimos viloje.
Aistė Paulina Virbickaitė, žurnalas „Naujasis židinys-Aidai“
Šis tekstas buvo publikuotas žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ nr. 7 ir LRT.lt portale.
Chaimo ir Doros Frenkelių su sūnumi Jokūbu portretas, apie 1892-1894 m. ir Chaimo Frenkelio dvaras / Šiaulių Aušros muziejaus ir J. Stacevičiaus/LRT nuotr.