Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
Baltarusių bataliono kulkosvaidininkai. 1920 metai / Eugenijaus Peikštenio rinkinys
Baltarusių bataliono eilinis (1898-nežinoma) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 652.
Žodis „purim“ senovės Persijoje akadų kalba reiškė burtus. Žydams tai – pavasario šventė, kurios metu švenčiamas stebuklingas mūsų tautos išgelbėjimas nuo mirties Babilone.
Istorija
Pasakojama, kad karaliaus Ahasvero patarėjas Amanas nekentė žydų, todėl pasiūlė karaliui juos sunaikinti mainais už didelius turtus.
Pasiūlymas buvo priimtas ir laikomas didžiulėje paslaptyje, tačiau žydai apie didelį pavojų sužinojo. Karalienė Estera buvo žydų kilmės, sinedriono pirmininko Mordekajaus dukterėčia. Ji liepė žydams tris dienas pasninkauti. Be to, ji ketvirtą dieną nuėjo pas karalių prašyti pasigailėti žydų tautos. Karalius neatsispyrė gražuolei žmonai ir sutiko, o vėliau pakorė Amaną.
Papročiai
Dabar žodis „purim” mums reiškia burtą, kurį karaliaus patarėjas metė norėdamas išrinkti dieną, kada bus sunaikinti visi žydai, todėl per Purim šventę vaikai žaidžia vilkeliais.
Judėjai per Purim šventę skaito Esteros knygą, kurioje pasakojama apie žydaitę Esterą, tapusią Persijos karaliaus Ahasvero žmona. Skaitymo metu pasigirdus Amano vardui, visi ima belsti, kelti triukšmą specialiomis tarškynėmis ir t. t. Taip daroma todėl, kad nebūtų girdimas Amano vardas ir jis būtų ištrintas iš žmonių atminties.
Purim yra linksmiausia žydų šventė (Purimšpil), jos metu priimta ir netgi būtina persirengti, rengti karnavalus, paradus, daug vaišintis, dovanoti maistą kitiems. Tradiciškai išvakarėse kepamas Homentašn – trikampio formos žydiškas aguonų sausainis, kuriuo vaišinamasi šventės metu.
Lietuvos žydų Izraelyje asociacijos ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai susitiko su Alytaus meru Nerijumi Cesiuliu / LŽB nuotr.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir visa bendruomenė sveikina ilgametį narį, puikų žmogų ir mokytoją Dmitrijų Zaičiką 95-ojo jubiliejaus proga.
Garbingąjį jubiliatą aplankė LŽB programų direktorė Žana Skudovičienė, įtekė gėlių, dovaną ir mūsų visų vardu palinkėjo stiprios sveikatos, neblėstančios šypsenos ir ilgiausių metų!
Jūsų laukia Megilat Ester skaitymas, linksmybės, gėrimai, vaišės ir dovanėlės vaikams.
Susitinkame antradienį, kovo 7 d. 17 val. Vilniaus choralinėje sinagogoje (Pylimo g. 39, Vilnius).
Laukiame visų!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė neteko ilgametės narės ir savanorės Izabelos Svešnikovos (1933 – 2023).
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky ir visa bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą velionės sūnui Aleksejui, šeimai, artimiesiems bei draugams.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir ansamblis „Fajerlech“ kviečia į PURIM šventę
Kada: Kovo 5-ąją, 16 val.
Kur: „Beigelių krautuvėlėje“ (Pylimo g. 4, Vilnius).
Programa: „Purim špil“ karnavalas, gyva muzika ir kitokios linksmybės.
Dress kodas: karnavalinis kostiumas ir gera nuotaika.
Bilietai ir informacija: (+370) 687 79309
Kaina: 35 eur. Vaikams iki 13 m. 20 Eur.
Kviečiame švęsti Purim pagal progresyvaus judaizmo kanonus. Šventė vyks Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje.
Bus vykdomos visos micvot, Magilat Ester skaitymas, Cedaka rinkimai, Mishloach Manot – prašome atsinešti vaišių, kuriomis visi kartu dalinsimės.
Ir švęsime!
Kada: kovo 6 d. 18:30 val.
Kur: Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje (Vokiečių g. 13A, Vilnius).
Registracija viljamas@lzb.lt
ir 8672 50 699
Iki susitikimo!
Kovo 15-ąją, minint Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, Vilniuje duris atvers paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais”. Jos metu bus plačiau pristatyta Pasaulio tautų teisuolių veikla ir pagerbtas jų atminimas.
Parodos autoriai architektas Tauras Budzys ir menotyrininkė Barbora Karnienė.
Paroda veiks Marijos ir Jurgio Šlapelių name – muziejuje (Pilies g. 40, Vilnius).
Esate laukiami iki balandžio 10 d.
Praėjusią savaitę vyko kasmetinė Žydų Jaunimo Asamblėja, kurioje dalyvavo 85 aukštųjų mokyklų studentai iš 20 šalių. Jų tarpe – ir Lietuvos delegacija.
Šių metų Asamblėjos tikslas – skatinti pasaulio žydų jaunimo įsitraukimą į aktualijas, su kuriomis visuomenė susiduria šiandien ir rūpintis palikimu ateinančioms kartoms.
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky / Asmeninio archyvo nuotr.
Be kitų garbių dalyvių, Asamblėjoje pranešimą skaitė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, sulaukaukusi ypatingos Pasaulio Žydų Kongreso Jaunosios kartos programos vadovo Yoni Hammermano padėkos.
„Dėkojame, kad skyrėte laiko prisijungti prie šių metų Asamblėjos ir savo įsitraukimu suteikėte daugiau galių būsimiems žydų tautos lyderiams”, – padėkoje rašo Y. Hammermanas.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
3-ojo Vytauto Didžiojo pulko gydytojas (1887-1944) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 1235.
Borisas (Berelis) Strasburgas, Izraelio sūnus, gimė 1887 metų spalio 7 dieną Ariogalos mieste. Tėvai turėjo garinę lentpjūvę.
Mokėsi žydų mokykloje Ariogaloje. 1913 metais baigė Berno universiteto Medicinos fakultetą Šveicarijoje. 1915 metais išlaikė valstybinius egzaminus prie Charkovo universiteto.
1915 metų sausio 11 dieną mobilizuotas į Rusijos caro kariuomenę ir paskirtas eiliniu į 96-ąjį pėstininkų atsargos batalioną. Paskirtas sanitaru į perrišimo punktą.
Nuo 1916 metų sausio 15 dienos pakeltas į gydytojus ir tarnavo 9-ajame Novo-Ingermanlando pulke. Pakeltas medicinos tarnybos kapitonu. 1917 metų vasario 27 dieną fronte buvo apnuodytas dujomis iš austrų artilerijos sviedinių.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
Vyties Kryžiaus kavalierius eilinis Izaokas Sinkevičius. 1920 metai / Viliaus Kavaliausko archyvas.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
Baltarusių bataliono eilinis (1898-po karo) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 654.
Chaimas-Giršas Silkineris, Abraomo sūnus, gimė 1898 metų lapkričio 5 dieną Kaune (Kaunas, Sodų gatvė Nr.26). Pagal profesiją – graveris. Raštingas. Tėvai vėliau gyveno Vilkijos miestelyje.
Prasidėjus pasauliniam karui, buvo mobilizuotas ir vienerius metus tarnavo Rusijos kariuomenės 24-ajame Suomijos šaulių pulke.
1919 metų gegužės 9 dieną pašauktas stojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo Baltarusių batalione. Dalyvavo kovose bolševikų fronte.
Fronte Ch. Silkineris, kaip prityręs karys, dažnai patekdavo į žvalgybas ir dažnai eidavo į priešo užnugarį. 1919 metų pabaigoje ties Daugpiliu vienuolika mūsų drąsių kareivių (jų tarpe ir eilinis Ch. Silkineris) su durtuvais išmušė iš pozicijų kulkosvaidžiais ir šautuvais apsiginklavusį priešą.
Praėjusį savaitgalį Lietuvos žydų bendruomenės žydų skautų sueigos nariai vyko į Panevėžį, kur su bendraminčiais paminėjo skautų organizacijos įkūrėjo Roberto Powello gimtadienį.
Džiugu matyti gausėjantį žydų skautų būrį, kuris vis aktyviau dalyvauja sueigose, o praėjusį savaitgalį ružosi ir tolimesnei išvykai į Panevėžio krašto skautų organizuotą renginį.
Vaikai žaidė, statė sniego senius ir jų tvirtoves, mokėsi išgyvenimo gamtoje gudrybių, užsiėmė rankdarbiais, pamatė ir sudalyvavo nemažoje skautiškoje rikiuotėje bei patyrė kitokių šaunių nuotykių. Taip jaunuoliai atšventė skautų įkūrėjo lordo Roberto Baden Pawello gimtadienį.
Jaunieji skautai už paramą dėkingi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei, Panevėžio žydų bendruomenei ir vadovams bei vadovėms už didžiulį rūpestį ir meilę.
Skautų linksmybes pamatykite nuotraukų galerijoje ir nepamirškite, kad žydų skautų sueigos Lietuvos žydų bendruomenėje vyksta kiekvieną sekmadienį.
Laukiame prisijungiant!
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
2-ojo Algirdo pulko eilinis (1898-nežinoma) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 416.
Ignas Rozenbergas (Rozenbergeris), Giršos sūnus, gimė 1898 metų lapkričio 11 dieną Marijampolės mieste (kitais duomenimis – 1899 metais Marijampolės apskrities Šunskų valsčiaus Tarpučių kaime).
Turėjo du brolius ir tris seseris. Baigė pradžios mokyklą. Žydas, pagal tikėjimą – judėjų. Pagal profesiją – žemdirbys.
1919 metų sausio 2 dieną (kitais duomenimis – 1918 metų gruodžio 27 dieną) savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo 2-ojo pėstininkų Algirdo pulko pirmoje, vėliau – pirmoje ir trečioje kulkosvaidžių kuopose, 3-ojo pėstininkų Vytauto Didžiojo pulko žvalgų ir kulkosvaidžių komandose.
1919 metų vasario mėnesį išvyko į frontą, į Jiezno apylinkes.
Netoli Jiezno mūsų kuopa sustojo. Pirmas būrys pradėjo pulti bolševikus Jiezne. Jie stipriai laikėsi. Būriui teko trauktis. Paskutinieji pasitraukė būrininkas Plioplys, jaunesnysis puskarininkis Kučinskas ir eilinis Rozenbergas. Visiems jau pasitraukus, šie dar taikliai šaudė į priešą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
Civilė pilietė (1875-1941) apdovanota antrosios rūšies Vyties Kryžiaus ordinu.
Liba Mednikienė (Mednik), Leizerio duktė, gimė apie 1875 metus Ukmergės apskrities Gelvonų valsčiaus Jaskaudžių kaime. Pagal profesiją – prekybininkė.
Gyvendama Širvintose, karo su lenkais metais rinko karines žinias ir teikė Lietuvos kariuomenei bei partizanams, siuntė lietuviams lenkų štabų dokumentus ir pinigus. Dažnai žvalgybinę medžiagą rinko per savo tautiečius žydus, buvojusius lenkų okupuotoje Lietuvos dalyje. Apie viską pranešdavo lietuvių partizanų vadams.
Mūšių metu saugodavo pas save partizanų paliekamas stambias pinigų sumas (knygoje apie Širvintų valsčių „Širvintos“ aprašytas atvejis, kai lenkams staigiai įsiveržus į Širvintas, pas L. Mednikienę buvo palikta stambi pinigų suma, kurią moteris vėliau grąžino lietuvių karinei vadovybei). Jos žinioje buvo ir Neutraliojoje zonoje veikiančių partizanų šovinių ir granatų atsarga. Dažnai „pati išdavinėjo mūšių metų partizanams šovinius ir bombas”.
Jos bute lietuviai partizanai gaudavo prieglobstį, čia buvo ir jų štabas.
Po Nepriklausomybės karo dirbo prekybininke. Buvo labia gerbiama Širvintų miestelyje.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
Vyties Kryžiaus kavalieriui Caleliui Kurcerui, tarnavusiam Kauno geto policijoje, vis dėlto pavyko išvengti mirties Holokauste. 1932 metai.
Šį sekmadienį Vilniaus knygų mugėje vyks garsiosios litvakės, rašytojos Lea Goldberg knygos vaikams „Nuomojamas butas“ lietuviško leidimo pristatymas. Jame susitiksite su Izraelio ambasadore Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein, vertėju Antanu A. Jonynu, dailininke Sigute Chlebinskaite ir rašytoja Daiva Čepauskaite. Visų jų istorijos apie lietuviškąjį šios knygos kelią – be galo įdomios ir užburiančios.
Laikas: sekmadienis, vasario 26 d. 12 val.
Vieta: Vilniaus knygų mugė, 5.3 salė
„Knygų šalies“ nuotrauka
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tęsia pagal Vyčio paramos fondo medžiagą parengtų straipsnių ciklą, pasakojantį apie žydų tautybės 20 didvyrių, apdovanotų už svarų įnašą kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, žygdarbius.
Nepriklausomybės kare kovojusių žydų savanorių garbės ženklas „Už nuopelnus Sąjungai”. 1938 metai.
2-ojo Algirdo pulko eilinis (1899-1919) apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties Kryžiumi Nr. 280.
VšĮ „Geros valios fondas” (GVF) kviečia teikti paraiškas gauti vienkartinio mokėjimo simbolinę kompensaciją už totalitarinių režimų okupacijos metu Lietuvoje nusavintą privačių asmenų nekilnojamąjį turtą kriterijus atitinkantiems Holokaustą išgyvenusiems asmenims ir jų įpėdiniams.
Daugiau informacijos ir paraiškos formą rasite: https://bit.ly/41i7jXD
Visais rūpimais klausimais kreipkitės į GVF:
tel.: +370 5 261 12 59
el. paštas: natalija@gvf.lt arba rolandas@gvf.lt
