Kiekvieną sekmadienį Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje susirinkusių mažųjų narių „Dubi” klube laukia vis kitokios smagios pramogos.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės senjorams gegužė – itin svarbus mėnuo, nes minima nacistinės Vokietijos kapituliacija II pasaulinio karo metu.

Eliziejus Rimanas su LŽB pirmininke Faina Kukliansky / LŽB nuotr.

Renginio akimirka / LŽB nuotr.

Buvimas kartu suartina vienišus žmones, leidžia pajusti bendrystę su panašios patirties bendraamžiais. Tai – vienas iš Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės senjorų klubo, vadovaujamo programų direktorės Žanos Skudovičienės, tikslų. 

„Fajerlech“ vadovė Larisa Vyšniauskienš / Izraelio ambasados Lietuvoje nuotr.

Nė viena svarbi Lietuvos žydų šventė nepraeina be dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech“ pasirodymo. Pusę amžiaus gyvuojantis, jau legendiniu tapęs kolektyvas šįkart parengė išskirtinę programą „Pažadėtoji žemė“, skirtą Izraelio 75-osioms Nepriklausomybės metinėms.

Buvo nepaprastai šiltas, jaudinantis ir įspūdingas vakaras, už kurį susirinkę žiūrovai audringais aplodismentais dėkojo „Fajerlech“ artistams ir ansamblio vadovei Larisai Vyšniauskienei.

Mazel tov, Israel!

Šventės akimirkos – nuotraukų galerijoje. Už nuotraukas dėkojame Izraelio ambasadai Lietuvoje.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės jaunimas turėjo progą puikiai pasirodyti balandžio pabaigoje vykusioje nepakartojamoje viso Vilniaus krašto skautų stovykloje ,,Geležinio vilko ūksmas“.

Jaunieji žydų skautai / M. Adomo Kofmano nuotr.

Makabi ORT stalo teniso komanda pirmojoje moterų lygoje iškovojo II vietą! Šio pasiekimo dėka mūsų sportininkės pakilo į aukščiausią Lietuvos lygą ir kitąmet žais tarp 12 stipriausių šalies komandų. Perėjimą į aukščiausią lygą nulėmė sėkmingas pagrindinės komandos žaidėjos Netos Alon pasirodymas Play-off etape, kur ji rezultatu 3-0 nugalėjo lygos favoritę. Komanda, kurioje žaidžia LŽB narės ir bičiulės, aplošė Šiaulių ir Utenos komandas, o finale nusileido tik Jonavos komandai.

Makabi ORT stalo teniso komanda ant apdovanojimų pakylos / Makabi nuotr.

Laidos akimirka / LŽB nuotr.

LRT laidoje „Dienos tema“ – antisemitiniais pasisakymais pagarsėjęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir jam argumentais oponavęs publicistas Arkadijus Vinokuras. 

Šeštadienį Liverpulyje vyksiančiame didžiausiame Europos dainų konkurse, kartu su kitų 24 šalių atlikėjais, didžiajame finale pasirodys ir dvi mums svarbios dainininkės.

Monika Linkytė ir Noa Kirel „Eurovizijoje“.

Lietuvai atstovaus lietuvišką saulę į dainų konkursą nuvežusi Monika Linkytė su daina „Čiūto tūto“. Izraelis šiemet į „Euroviziją“ išsiuntė viena ryškiausių šių metų atlikėjų vadinamą, jau gerai už savo šalies ribų žinomą dainininkę Noa Kirel, konkursui paruošusią energingą dainą „Unicorn“.

Šiuo metu darbo vizito išvykusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vadovybė Izraelyje mini nacistinės Vokietijos kapituliaciją II pasauliniame kare. Šiandien visos LŽB bendruomenės narių mintyse – skausmas dėl nužudytų 6 milijonų pasaulio ir 250 tūkstančių Lietuvos žydų, pagarba žydus gelbėjusiems Pasaulio tautų teisuoliams ir pasmerkimas žudikams bei jų heroizavimui. 

Portalas DELFI.lt pranešė, kad savaitgalį nuo Vrublevskių bibliotekos Vilniuje fasado dingo anksčiau daug aistrų visuomenėje kėlusi atminimo lenta Jonui Noreikai.

Atminimo lenta J. Noreikai – Generolui Vėtrai / DELFI / Oresto Gurevičiaus nuotr.

Bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas antradienį Delfi teigė, kad lenta nuimta dėl fasado remonto darbų. Ji perduota saugoti lentą pakabinusiai organizacijai „Pro Patria“.

„Ruošdamiesi sutvarkymo pradžiai statybininkai nuima visas lentas, vėliavų laikiklius ir kitokius dalykus, kurie yra ant fasado, o pabaigus tuos darbus lentos, laikikliai ir kiti dalykai vėl atsidurs ant fasado. Čia laikinas dalykas“, – sakė jis.

Dėl šios lentelės 2019 metų vasarą buvo kilę daug aistrų. Atminimo lenta Generolui Vėtrai Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva buvo nuimta tų metų liepą. Labiausiai J. Noreikos gerbėjus papiktino tai, kad „Grindos“ darbuotojai tai padarė naktį. R. Šimašius aiškino, kad sprendimą nuimti atminimo lentą priėmė remdamasis tam tikrais J. Noreikos biografijos faktais – būdamas Šiaulių apskrities viršininku jis tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.

Po kelių mėnesių Generalinė prokuratūra nusprendė, kad liepdamas nuimti šią lentą tuometis sostinės meras Remigijus Šimašius viršijo įgaliojimus.

„Tikiuosi, kad šita teisinė ekvilibristika dėl detalių neprisidės prie to, kad būtų pateisinamas garbinimas asmenų, kurie savo veiksmais prisidėjo prie Holokausto Lietuvoje“, – tuomet komentavo R. Šimašius.

Tačiau dar iki prokurorų sprendimo ant Vrublevskių bibliotekos fasado buvo pakabinta nauja lentelė. J. Noreikos – Generolo Vėtros gerbėjai tai padarė tuo pačiu metu, kai prie Prezidentūros vyko mitingas prieš R. Šimašiaus sprendimą nuimti atminimo lentą.

Lentą pakabinusios „Pro Patria“ atstovai tuomet aiškino turintys Kultūros paveldo departamento leidimą, o departamento atstovai patvirtino sulaukę Vrublevskių bibliotekos kreipimosi ir tokiai iniciatyvai neprieštaravę. Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui Rima Cicėnienė vėliau viešai patvirtino, kad oficialus Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sutikimas ant jos pastato pakabinti atminimo lentą karininkui J. Noreikai nebuvo duotas, bet ji galėtų likti.

Prezidentas Gitanas Nausėda tuomet buvo pareiškęs, kad lentos J. Noreikai nukabinimas sukiršino visuomenę, o tuometinis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tikino, kad lentą pakabinę aktyvistai pakenkė Lietuvai.

„Šis veiksmas vėl pritrauks dėmesį, deja, ne iš gerosios pusės parodys Lietuvą. Tikrai pakenks Lietuvos įvaizdžiui, vienareikšmiškai bus pasmerktas visų žydų organizacijų ir Izraelio, neabejoju, kad labai neigiamai bus įvertintas ir Jungtinių Valstijų“, – BNS tuomet teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Šiuo metu Rumunijos sostinėje vyksta Europos Sąjungos kovos su antisemitizmu strategijos įgyvendinimo darbo grupės posėdis. Jame dalyvaujanti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky su įtakingais Europos Komisijos ir tarptautinių organizacijų pareigūnais aptarė situaciją Lietuvoje ir kitose šalyse.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky su Europos Komisijos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo koordinatore Katharina von Schnurbein aptarė situaciją Lietuvoje / Asmeninio archyvo nuotr. 

Vienas iš geriausių būdų pristatyti apie savo tautą – tradiciniai patiekalai. Viena iš geriausių vietų pasikalbėti – juos gaminant. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky populiarioje Alfo kulinarinėje laidoje gamino Floimen cimes ir foršmaką, o tuo pačiu smagiai papasakojo apie žydų virtuvę.

Gero žiūrėjimo, smagaus klausymo ir sėkmės gaminant patiems!

Laidą rasite čia >>> https://rb.gy/q4zes

Amit Goldman / Karolio Vyšniausko nuotr.

Amit Goldman, buvusi Europos žydų studentų sąjungos viceprezidentė, Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narė. Amit yra šios savaitės NARA podkasto pašnekovė, kuriame kalbama apie antisemitizmą Lietuvoje.

„Mes augam septynymyliais žingsniais kaip visuomenė. Mes galim kalbėti žydų tema žymiai laisviau nei galėjom anksčiau“, – sako ji.

Visą interviu rasite čia:

https://shorturl.at/hkDF0

Balandžio 26-ąją Lietuvos žydų (litvkaų) bendruomenės senjorų klubas minėjo 25-erių metų sukaktį.

Renginio akimirka / LŽB nuotr.

Šį vakarą, lygiai 20 val., iškilminga ceremonija Herzlio kalne, prasidės Izraelio nepriklausomybės 75-ųjų metinių minėjimas.  

Skubame pasidžiaugti gera žinia – šių metų Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos surengtame konkurse „Metų verstinė knyga“ net dvi knygos žydų tematika tapo nugalėtojomis.

Portalo LRT.lt skaitytojai nusprendė, kad negrožinės literatūros kategorijoje viena iš dviejų nugalėtojų yra  Israelio Coheno „Vilna: žydiškojo Vilniaus istorija“, kurią iš anglų kalbos išvertė Miglė Anušauskaitė, o išleido leidykla „Hubris“.

2022 metų verstine knyga vaikų ir jaunimo literatūros kategorijoje tapo knygelė patiems mažiausiems – Lea`os Goldberg eiliuota pasaka „Nuomojamas butas“, kurią iš hebrajų kalbos išvertė Nathan Gitkind, sueiliavo Antanas A. Jonynas, parengė ir apipavidalino Sigutė Chlebinskaitė, o išleido leidykla „Žalias kalnas“.

Sveikiname kūrybines komandas!