Naujienos

“Lietuva Litvakų kūryboje”

Pasaulinio garso menininkų vaikystės Lietuva – parodoje „Lietuva litvakų kūryboje”  atidaroma 2018 m. birželio 6 d.

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus vasarą pasitinka nauja paroda „Lietuva litvakų kūryboje“. Parodoje – per keturiasdešimt dailės kūrinių iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, privačių kolekcijų irJosé Gurvičiaus muziejaus Urugvajuje fondų. Dauguma šių darbų bus viešai eksponuojami pirmą kartą. Atskleisti parodos temą padės informaciniai stendai ir du meniniai filmai.

GYVŲJŲ MARŠAS 2018

2018 m. gegužės 23 d., 12 val., trečiadienį,
kartu su litvakais iš Izraelio žengsime simboliniu
70 000 pasmerktųjų mirčiai taku
nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo.

Kviečiame būti kartu su mumis visus, kuriems svarbi Holokausto atmintis.

Išgyvenusieji Holokaustą avyksta į Izraelį, 1945 m. Nuotrauka: Wikimedia Commons

Norėdami vykti LŽB transportu, prašome registruotis
nurodydami savo vardą bei pavardę:
el. paštu: info@lzb.lt arba tel.  +370 672 40942.

Gegužės 23 d.,10.50 val. užsiregistravusių renginių dalyvių prie Pylimo g. 4
lauks autobusas.

Lietuvos šokio ambasadoriai – Vilniaus miesto šokio teatras LOW AIR atvyksta į Izraelį

Lietuvos šokio ambasadoriai – Vilniaus miesto šokio teatras LOW AIR atvyksta į Izraelį

Vilniaus miesto šokio teatras LOW AIR  Izraelyje viešės gegužės 22-26 dienomis ir taip pat atvyks liepos 21 – rugjpjūčio 4d.


Tai jau bus antras Low Air spektaklių vizitas ir trečias pasirodymas Izraelyje. Be spektaklių teatras  dažnai keliauja edukacinių stažuočių pagrindu tobulinti  šokio techniką. Praeitą vasarą teatras Low Air pasirodė Jeruzalėje Machol Shalem Dance House ir Suzanne Dellal Centre su spektakliu Feel-Link. Tel Avive spektkalis sulaukė didelio pasisekimo, visi bilietai buvo išparduoti.
Teatro kolektyvas norėtų spektaklyje sulaukti lietuvių bendruomenės narių ir bendruomenės draugų. Taip pat ieškoma galimybės bendradarbiauti, įgyvendinant ateities projektus. Profesionalios šokio trupės teatro aktoriai yra ir pedagogai Low Air vardo šokio mokykloje, Vilniuje.

Lietuvos žydų bendruomenėje surengta Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos tradicinė Barmicvos, Batmicvos 2018 sveikinimo ceremonija

Lietuvos žydų bendruomenėje surengta Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos tradicinė Barmicvos, Batmicvos 2018 sveikinimo ceremonija

Kasmet Lietuvos žydų bendruomenėje rengiama Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleivių Barmicvos, Batmicvos tradicinė šventė. Iškilminga ceremonija prasideda Vilniaus Choralinėje sinagogoje, po to moksleiviai su tėvais ateina į Jašos Heifetzo salę Lietuvos žydų bendruomenėje ir šventė tęsiasi.

Tėvai ir vaikai susirenka į reikšmingą žydų paauglių šventės ritualą: Barmicvą ir Batmicvą,  švenčiama, kai berniukai sulaukia 13, o mergaitės – 12 metų. Pagal Torą, nuo tada jie tampa atsakingi už savo veiksmus.

Šventę vedė hebrajų kalbos mokytojai Motti Feigin (mokytojas iš Izraelio) ir Ruta Reches, pasveikinę vaikus, tapus suaugusiais. Šviečiantys nuo šypsenų ir jaudulio vaikų ir tėvų veidai, ir žinoma gimnazijos direktoriaus Mišos Jakobo, su pasididžiavimu, žvelgiančio į savo auklėtinius, išaugusius jo akyse. Direktorius prisiminė savo Barmicvą, švęstą prieš 55 metus Telšiuose su tėvais ir seneliais, kai ant šventinio stalo tais laikais garavo puode bulvės ir kotletai, kepti ant ugnies, o didžiausia dovana buvo laikrodis, kuris dar tiksi iki šiol, nes padovanotas iš širdies…

M.Jakobas priminė visiems, kad nei viena mokykla Lietuvoje nesulaukia tiek sveikinimų ir pagarbos. Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas atsiuntė sveikinimą, kuriame Izraelio vardu linki didžiausios sėkmės vaikams jų pasirinktame gyvenimo kelyje.

Gimnazijos direktorius iškilmingos dienos proga įteikė visiems moksleiviams asmeniškai po sveikinimą, kiekvienam surasdamas malonius žodžius.

Moksleivius su labai reikšminga diena jų gyvenime sveikino Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas ir į teikė dovanas kiekvienam nuo bendruomenės.

Tėvų vardu visus sveikino Daniel Gurevich.

Puošnioje salės scenoje ant stalo sustatytas žvakes degė visi švenčiantys Barmicvą ir Batmicvą, tardami, už ką jas uždega: už senelius, tėvus, už LŽB, Jeruzalę, Izraelį, Holokauste žuvusius vaikus…

Moksleiviai su savo mokytoja, kuri profesionaliai parengė, o vaikai  suvaidino įdomias istorijas – vaizdelius iš žydiško gyvenimo. Jie taip pat demonstravo hebrajų kabos žinias, taisyklingai kalbėdami scenoje. Gimnazijoje dirba ir mokytojai iš Izraelio, kuriuos atsiunčia Izraelio Švietimo ministerija į Šolomo Aleichemo mokyklą. Šventę vainikavo puikiai atlikta daina, sulaukusi nuoširdžių plojimų.

Skaityti plačiau

Baltijos istorijų pasakojimo revoliucija prasidės Vilniuje

Gegužės 18-20 d. „Menų spaustuvėje“ Vilniuje įvyks Baltic Storytelling Centre (Baltijos Pasakojimų Centro) atidarymo renginiai, kurių metu pasirodys profesionalūs pasakotojai iš užsienio.

Shonaleigh Cumbers – paskutinė Europos Drut’syla, Žydų tradicijos pasakotoja – seks senovės žydų istorijas gegužės 20-tąją Menų Spaustuvėje. Sutikdama atvykti į Vilnių, Shonaleigh pažadėjo ieškoti ir supažindinti su litvakų istorijomis. Jai pritars Lietuvos žydų bendruomenės pasakotojai, žadantys gyvai pademonstruoti jidiš kalbos skambesį.

Pasakojimo meno žanras Lietuvoje yra mažai žinomas, o paminėjus žodį „pasakotojas“, dažnam iškyla tautiniais rūbais apsirengusio senolio vaizdas. Baltijos Pasakojimų centro įkūrėja, šiuolaikinė Lietuvos pasakotoja Milda Varnauskaitė, teigia sieksianti keisti šį senamadišką pasakojimo meno suvokimą Baltijos šalyse bei atgaivinti pasakojamąją tradiciją pritaikydama ją šiuolaikiniam gyvenimui.

Skaityti plačiau
Tel Avive pristatyta Icchoko Rudaševskio knyga „Vilniaus geto dienoraštis” (papildyta nuotraukomis)

Tel Avive pristatyta Icchoko Rudaševskio knyga „Vilniaus geto dienoraštis” (papildyta nuotraukomis)

Renginio nuotraukos Mildos Rūkaitės.

Iškilmingame knygos pristatyme ( 2018 05 16 ) dalyvavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Lietuvos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas su žmona.

Knygos pristatymas vyko Tel Avive, Beit Vilna – Vilniaus litvakų namuose, svečius priėme Beit Vilna vadovė Miki Kantor (nuotraukoje – pirma dešinėje). Taip pat dalyvavo Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje direktorių tarybos pirmininkas Arie Ben-Ari Grodzensky.

Į pristatymą atėjo Icchoko Rudaševskio puseserės Sorė Vološin (pirma kairėje) ir Golda Rudaševsky (dešinėje). Sorė Vološin pabėgo iš Panerių žudynių, kur buvo sušaudyta jos ir  Icchoko Rudaševskio šeima. Sorė Vološin – mergaitė, suradusi Icchoko dienoraštį geto slėptuvėje, po karo jis buvo išleistas įvairiomis kalbomis, tik šiemet pagaliau išleistas ir lietuvių kalba.

Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraštis“ yra vienas svarbiausių gete parašytų istorinių liudijimų  – autentiškų Holokausto ir Vilniaus geto istorijos dokumentų. Lietuvos žydų bendruomenės iniciatyva sutelkta daug pastangų išversti jidiš rankraščio tekstą į lietuvių kalbą, surinkti archyvinę medžiagą, skirtą pirmajam “Vilniaus geto dienoraščio” leidimui lietuvių kalba.

Šeimos nuotraukoje: viršuje – Icchokas Rudaševskis, dešinėje – Sorė Vološin

„Man atrodo, kad mano žodžiai ant popieriaus parašyti krauju“ –  Vilniaus geto kalinys Icchokas Rudaševskis Holokausto atmintį – kasdienybės Vilniaus gete realybę, bejėgiškumo skausmą, gyvenimo kovą ir viltį savo gimtąja jidiš įamžino paprastame mokykliniame sąsiuvinyje.15-os metų gete sulaukęs Icchokas buvo nužudytas su savo šeima Paneriuose. Jad Vašemo muziejaus duomenimis, Holokausto metu Europoje nužudyta apie 1 milijoną žydų vaikų.

Rengiant knygą, dirbo vertėjas Dr. Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius, poetas, literatūrologas, jis dalyvavo ir Tel Avive knygos pristatyme kartu su dailininke Sigute Chlebinskaite, kūrusia knygos iliustracijas.

Ruošiant knygą, ženkliai prisidėjo Niujorko YIVO institutas, kuriame saugomas Icchoko Rudaševskio rankraščio originalas, taip pat Jad Vašem muziejus Izraelyje, Vašingtono Holokausto muziejus, Lietuvos archyvai, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus.

Nuotraukoje – smuikininkas Jokubas Zalcmanas griežia smuiku, kuriuo griežė Vilniaus geto smuikininkai. Trys išlikę geto smuikai padėti ant stalo, juos restauravo Amnonas Wainšteinas.

Daugiau nuotraukų galerijoje.

Skaityti plačiau

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky susitiko su Yad Vašemo muziejaus vadovu

Nepaisant neramumų , šiomis dienomis kilusių  Jeruzalėje ir itin įtemptos darbotvarkės Yad Vashem direktorato pirmininkas Avner Shalev 2018-05-15 skyrė savo laiką susitikimui su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, kuri įteikė jam Icchoko Rudaševskio knygą, aptarė šios knygos svarbą tolimesniam Lietuvos visuomenės Holokausto suvokimui.
Avner Shalev labai teigiamai įvertino  nuoseklų LŽB pirmininkės ir bendruomenės darbą Holokauto įamžinimo ir žydų kultūros sklaidos srityse.

Avner Shalev stovi centre, šalia Fainos Kukliansky.

Avner Shalev Pasaulinio Holokausto atminimo centro Yad Vashem direktorato pirmininkas nuo
1993 m.  Nuo pat savo kadencijos pradžios A. Shalev stengėsi perteikti Holokausto atminimą ir švietimą taip, kad šią katastrofą suprastų XXI amžiaus žmonės. Toks jo tikslas Yad Vashem veikloje. Jis atidarė Tarptautinę Holokausto studijų mokyklą, taip pat plečia Yad Vashemo archyvus ir tyrimų objektus. Jis yra Holokausto istorijos muziejaus, atidaryto 2005 m. vadovas ir Yad Vashem pastovios ekspozicijos apie žydus Auschwitz-Birkenau valstybiniame muziejuje, atidarytame 2013 m. kuratorius.

Šiandien Tel Avive pristatoma Icchoko Rudaševskio knyga „Vilniaus geto dienoraštis”.

Pristatymas vyks hebrajų kalba, todėl publikuojamas skelbimas yra taip pat hebrajų kalba.

Beieškant Todes šeimos šaknų Panevėžyje

Panevėžio žydų bendruomenėje gegužės mėn. 15 dieną apsilankė dvi šeimos iš Jungtinių Amerikos Valstijų  ir Izraelio. Jack Todes su žmona Rose atvyko iš Filadelfijos, o jo sesuo Philippa Segan su vyru Benjaminu atvyko iš Kibbutz  miesto Izraelyje. Jack ir Philippa yra aštunta Todes šeimos karta.  Jų protėviai gyveno Ukmergės gatvėje Panevėžyje. Senelis Todes 1890 m. buvo Panevėžio miesto tarybos narys. Ši šeima turėjo nekilnojamojo turto, parduotuvių ir fabrikų.

Philippa Segan nors ir gyvena Izraelyje nepamiršo savo šeimos šaknų Panevėžio mieste. Ji dideliu susidomėjusi apžiūrėjo žydų bendruomenės nuotraukų archyvą, gilinosi į archyvinius duomenis ir žadėjo palaikyti ryšius, kad būtų galima gauti kuo daugiau informacijos apie savo giminaičių praeitį.

Skaityti plačiau
Apie LŽB visą savaitę vykusius renginius, skirtus mažiems ir dideliems

Apie LŽB visą savaitę vykusius renginius, skirtus mažiems ir dideliems

Praėjusią savaitę LŽB buvo daug reikšmingų ir įdomių renginių. Antrojo pasaulinio karo veteranams gegužės 8 ir 9 dienos kasmet primena pergalę prieš fašizmą.

Gegužės 8d   Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje diena. Prie, paminklo, skirto Vilniaus geto pasipriešinimo organizacijos vadovui Icikui Vitenbergui ir partizanei, kovojusiai prieš nacizmą Šeinai  Madeiskerytei pagerbti, susirinko Antrojo pasaulinio karo veteranai prisiminti karo aukas bei pasipriešinusiųjų nacistiniam režimui žydų, palaidotų, Sudervės kapinėse, atminimą. Taip pat pagerbtas ir žuvusių vaikų atminimas. Gegužės 9d. Karių kapinėse Vilniuje paminėta pergalės diena.

Geguzes 10d.  Jašos Heifetzo pilnutėlėje salėje  iškilmingai pagerbti karo veteranai, žydų bendruomenės nariai.

Žydų dainų ir šokių ansamblis “Fajerlach” veteranams surengė  koncertą – siurprizą,- kolektyvo muzikantai išvertė visų mylimas dainas į jidiš kalbą. Veteranus sveikino, jautrias kalbas sakė vykdantysis LŽB direktorius Renaldas Vaisbrodas, taip pat karo veterano Levo Jagniatinskio anukė – Lijana Jagniatinskyte.

 

Dalyvavo veteranu vaikai:   Ela Gurina( Shpiz) ir jau išėjusių anapilin karo veteranų vaikai: Gala Dagman, Vladimiras ir  Sofja Shpanerflig, Larisa Kuckova, Ruta Kaplinskaja.

Veteranai aplankė ir savo draugą namuose Liovą Jagniatinskį, negalėjusį dalyvauti iškilmingame renginyje.

LŽB  lektoriume  gegužės 13d. surengta paskaita apie Gošė (Gaucher) ligą, kuri yra paveldima lir dėl  kurios tam tikruose organuose ir kauluose ima kauptis  specifinė medžiaga.  Gošė liga, palyginti su visa bendrąja populiacija, dažniau diagnozuojama žydų aškenazių bendruomenėse (Rytų Europos kilmės). Po paskaitos  ne vienas pasinaudojo proga atlikti specialius kraujo tyrimus nemokamai.

Ssavaitgalį LŽB vaikų klubų dalyviai džiaugėsi įdomia jiems skirta programa. Dubi klubo vaikai ėjo į teatrą, jie matė spektaklį – pasaką.
Vyresni Ilan klubo vaikai Vingio parke gražią saulėtą dieną mokėsi žaidimo su lankais ir strėlėmis, vaikus prižiūrėjo jų vadovai ir lankininkai specialistai.
Dar daugiau nuotraukų iš  renginių žiūrėkite galerijoje.
Skaityti plačiau

Europos dienos šventė Kalvarijoje

 

2018 m. paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Kultūros paveldas vienija Europą bendra istorija ir vertybėmis. Kiekvienas miestelis turi savo istorinius pastatus, tradicijas, papročius – visa tai – maža dalelė Europos kultūros paveldo. Praskleidus Kalvarijos istorijos uždangą, iškyla svarbaus Sūduvos miesto paveikslas, kuris savo reikšme nenusileido didiesiems Lietuvos miestams. Tuometinė Kalvarija buvo vadinama Žydų Kalvarija. Iš to laikmečio mieste yra išlikęs Žydų sinagogų kompleksas – vienintelis Lietuvoje. Taip pat išlikusios gatvės menančios žydų kromelius, vaistines, fotoateljė ir kitas vietos gyventojams svarbias įstaigas. Visa tai –  mūsų krašto kultūros paveldas.

Gegužės 9 d. Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka, minėdama Europos dieną, visas veiklas skyrė savo krašto kultūros paveldo pažinimui, gyventojų aktyvinimui jį naujai atrasti ir puoselėti.

Renginys prasidėjo pažintine ekskursija „Žydų pėdsakai Kalvarijoje“. Jos metu istorikas, kraštotyrininkas Alvydas Totoris gausų būrį savo krašto istorijos mylėtojų, vedė Kalvarijos miesto Laisvės gatve (o ji –  seniausia ir pagrindinė gatvė mieste), pasakojo  kiekvieno namo istorijas, kartu supažindindamas ir su miestelio praeitimi. Pažintinės ekskursijos programos paskutinė „stotelė“ –  Kalvarijos sinagogų kompleksas, kur pažintis su miestelio istorija tęsėsi pristatant senose fotografijose užfiksuotus architektūrinius objektus.

Skaityti plačiau
Sveikiname Izraelio dainininkę Nettą Barzilai, laimėjusią Eurovizijoje 2018 !

Sveikiname Izraelio dainininkę Nettą Barzilai, laimėjusią Eurovizijoje 2018 !

Nettos Barzilai šventė, laimėjus Eurovizijos dainų konkurso finalą Lisabonoje, Portugalijoje, 2018

Nettos Barzilai laimėjimas Eurovizijoje izraeliečiams tapo  džiaugsminga švente, Tel Avive ir kituose Izraelio miestuose gyventojai šventė aikštėse ir kavinėse. Sekmadienį ryte jau pradėta svarstyti, kaip kitais metais Jeruzalė taps Eurovizijos miestu, nes Nettos laimėjimas reiškia, kad Izraelis laimėjo teisę surengti kitų metų Eurovizijos konkursą, kuris pastaraisiais metais tapo didžiuliu ekstravagantišku įvykiu su dešimtimis tūkstančių gerbėjų ir milijonais prisijungusių šventės žiūrovų visame pasaulyje, – rašo “The Times of Israel”.

Šavuot šventė jau greitai

Šavuot šventė jau greitai

Šavuot šventė su visu savo grožiu jau stovi ant mūsų slenksčio. Ši šventė prašo iš mūsų pačio brangiausio dalyko. Žmogus turi atnešti pirmąjį derlių, taip kaip įsako mūsų šventoji Tora šią išaukštintą, Toros dovanojimo dieną, Mes stengiamės tai „pamatyti“ ir pajusti savo sieloje. Iš tikro šią dieną mes galime nusipelnyti ne tik „Dovanos“, bet ir patys dovanoti.

Parašyta: „Kai ateisi į žemę, kurią Kūrėjas duoda tau kaip palikimą, kad paveldėtum ją ir apsigyventum joje. Paimsi iš žemės pirmąjį derlių, kurį atneši iš savo žemės ir sudėsi į pintinę, nueisi į vietą, kurią išrinks Kūrėjas, kurioje bus Jo vardas“.

 „Pirmasis derlius simbolizuoja „šventumo vaisius“, kuriuos žmogui skiria pats Kūrėjas. Tai lyg padėkos Kūrėjui suvokimas, lyg pasakymas: „Pirmasis derlius yra Tavo nuopelnas“. Pirmasis derlius reiškia nuostabius dalykus:

„Mano tėvas buvo „pražuvęs“ aramėjas, nusileido į Egiptą ir apsigyveno ten su negausiu būriu, kol tapo ten didele ir labai stipria tauta. Egiptiečiai elgėsi su mumis blogai, kankino,  vertė sunkai dirbti. Tada kreipėmės į mūsų Kūrėją ir Kūrėjas išgirdo mūsų balsus, pamatė mūsų vargus, sunkų darbą ir priespaudą. Kūrėjas išvedė mus iš Egipto stipria ranka, ištiesta dešine, su didele baime ir ženklais. Ir atvedė į šią vietą, davė šią žemę, kur teka pienas ir medus. Todėl dabar aš atnešiau žemės pirmuosius vaisius, kuriuos man davė Kūrėjas“.

Kas gi tas aramėjas? Tai „Lavano“ aspektas žmoguje.Tačiau labai keista, kodėl šis „juodas“ (neigiamas) aspektas Toroje yra vadinamas „baltu“ (lavan – baltas)?

Skaityti plačiau
2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais

2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais

Sveikiname LR Seimo vienbalsį sprendimą paskelbti 2020-uosius Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Vertiname, kad ši iniciatyva buvo aptarta kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene.
Laikome tai svarbiu ir tęstiniu Lietuvos įsipareigojimu atsigręžti į Lietuvos žydų istoriją ir skirti jai deramą dėmesį valstybiniu lygmeniu.  

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2020 metais minėsime didžiojo Lietuvos rabino, litvakų misnagdų religinės minties lyderio, iškiliausio litvakų kultūros atstovo Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo metines, nusprendė 2020-uosius paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-1289(3) vieningai balsavo 92 Seimo nariai.

Priimtame dokumente pabrėžiama, kad Lietuvos žydai yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų ir jų visuomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, istorijos, kultūros ir mokslo raidos.

Šiuo sprendimu siekiama puoselėti daugiau negu 700 metų siekiančią Lietuvos žydų istoriją, kaip neatskiriamą Lietuvos istorijos dalį ir plėtoti visų gyvenančių Lietuvoje ir išvykusių iš Lietuvos žydų tautybės asmenų bendrystės su Lietuvos valstybe santykius.

Seimas Vyriausybei pasiūlė sudaryti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų minėjimo komisiją, kuri iki 2019 m. vasario 1 d. parengtų Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų minėjimo priemonių planą, ir biudžete numatyti lėšų šiam planui įgyvendinti.