Kviečiame 18-40 m. asmenis į seminarą, skirtą dalyviams iš Baltijos šalių ir Ukrainos. Yra galimybė priimti 6-12 metų vaikus.
Seminaro metu pasitiksime žydų Naujuosius metus, susipažinsime su Europos socialinėmis programomis, vakarosime su Erasmus+ programos grupe.
Seminaras vyks viešbutyje “Minhauzena unda”
Registracija:
https://forms.gle/h5K55tfGKziBPpca8
Rugsėjį žymaus litvako, smuikininko ir kompozitoriaus įkvėptas festivalis į Lietuvą atveža aukščiausio lygio muzikos atlikėjus.
Antrasis tarptautinis Josepho Achrono vardo muzikos festivalis tampa kasmetine gražia tradicija ir maloniai stebina klausytojus koncertų gausa bei jų žanrų įvairove. Gimusio Lazdijuose, žymaus litvako smuikininko ir kompozitoriaus Josepho Achrono asmenybė įkvepia ir nuspalvina viso festivalio programą bei primena klausytojams apie litvakų kultūrinio palikimo svarbą.
Pirmąjį rudens sekmadienį, rugsėjo 3 d., Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė švęs Vilniuje jau tradicija tapusią Europos žydų kultūros dieną. Visoje Europoje vyksiantis festivalis nuo pat ryto džiugins pačiais įvairiausiais renginiais, kurie atskleis žydų kultūros įvairovę ir turtingumą, jos regioninį savitumą ir svarbą vietos bendruomenei.
Dar vienas viktorinų ciklo #PažinkSavoPraeitį susitikimas, kurio tiesiog negalima praleisti!
Šį kartą visi klausimai bus apie didžiuosius Lietuvos žydų menininkus. Kas tos asmenybės, garsinančios Lietuvą ir žydų meną visame pasaulyje? Kokią įtaką jos turėjo ir turi meno istorijai? Kas atsispindi jų kūriniuose? Kodėl litvakai svarbūs pasaulinio meno kontekste?
Liko vos mėnuo iki vienos linksmiausių ir švenčiausių žydų šventės Roš Ha-šana. Lietuvos žydų (livakų) bendruomenė naujuosius 5784-uosius kviečia pasitikti ypatingai smagiai – net dvi dienas vyksiančiuose renginiuose, todėl rezervuokite rugsėjo 15 bei 16 d. mums ir tikrai nepasigailėsite!
Daugiau informacijos ir kontaktai registracijai – jau visai netrukus.
Klubas #ŽydiškiPašnekesiai kviečia susipažinti bei aptarti Lietuvos žydų menininkų įtaką Vakarų meno stiliams. O gal litvakų menininkai tiesiog patys buvo veikiami to virsmo nuo, pavyzdžiui, viduramžių primityvizmo, renesanso realizmo, prancūziškojo impresionizmo, ispaniškojo siurealizmo iki abstrakcijos ir poparto – visų stilių ir krypčių neišvardinsi.
Ir taip, vienos valandos aptarimui nepakaks. Kita vertus, niekas nedraudžia pasitelkti minimalistinį aptarimo stilių.
Data: rugpjūčio 16 d., trečiadienis.
Laikas: 17.00
Vieta: izraelietiško gatvės maisto kavinė „Cvi Park“.
Vienas ryškiausių XX amžiaus dailininkų ir garsiausių pasaulio litvakų Samuelis Bakas švenčia 90-ąjį jubiliejų.
Nuostabi, inteligentiška ir šilta asmenybė bei iškilus menininkas, kuris savo kūryba žvelgia tiesiai į žmogiškosios prigimties esmę. Kurio dėka net tragiškiausi istorijos įvykiai įgauna prasmę. Kuris žodžiais ir potėpiais įamžino ir visam pasauliui parodė žydiškąjį Vilnių.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sveikina kūrėją reikšmingo jubiliejaus proga ir visos bendruomenės vardu dėkoja už šviesą ir viltį, kurią skleidžia jo kūryba.
Šį penktadienį vėl šokame – dideli ir maži, jauni ir vyresni, norintys išjudinti kaulus ar tiesiog smagiai praleisti vakarą. Muzika, judesys, skanus maistas ir gera nuotaika garantuoti.
Mūsų, litvakų, pasaulyje tikrai nėra daug, todėl kiekvienas susitikimas dovanoja nepaprastas emocijas ir jaudulį. Šįkart dar didesnį nei įprastai, nes Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje viešėjo ypatingas svečias – Marcas Berensonas.
Profesorius Marcas Berensonas, LŽB pirmininkė Faina Kukliansky ir Pasaulio lietuvių studentų organizacijos prezidentas Dovydas Šotland-Juzefovičius / LŽB nuotr.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ieško vieno iš padalinių – Sudervės žydų kapinių – administratoriaus (-ės).
Darbo pobūdis: kapinių lankytojų aptarnavimas, laidojimo dokumentų tvarkymas, kapinių teritorijos tvarkymas ir priežiūra. Tvarkos kapinėse užtikrinimas ir kontrolė. Administracinio pastato priežiūra.
Privalomas kompiuterinis raštingumas.
Jeigu esate atsakingas, organizuotas ir mokate mandagiai bendrauti su žmonėmis, rašykite info@lzb.lt, telefonas pasiteiravimui: +370 652 09915.
NARA redakcija pradeda rengti garso pasakojimų ciklą, kuriuo siekiama pažinti naują Vilniaus žydų kartą. Žurnalistai kviečia 9-11 klasių vilniečius moksleivius prie jo prisijungti. Trečiadienį, rugpjūčio 9 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Pažinimo erdvėje-Laimės Lukošiūnienės salėje (V a.) vyks susipažinimo vakaras. Būtina registracija: karolis@nara.lt
Karolis Vyšniauskas / Asmeninio albumo nuotr.
Seimo sudaryta desovietizacijos komisija pateikė rekomendacijas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) nukelti partizanui Juozui Krikštaponiui skirtą paminklą Ukmergėje. Deja, LGGRTC, vietoje to, kad imtųsi konkrečių veiksmų ir pašalintų paminklą už tūkstančių nekaltų žydų žudynes atsakingam asmeniui, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu panaikinti partizanui suteiktą statusą. Tai – akivaizdus delsimas ir atsakomybės permetimas kitai organizacijai.
„Pono Krikštaponio dalyvavimas Holokauste yra neginčijamas – tai įrodo to paties LGGRTC surinkti dokumentai ir pateikta pažyma. Dalyvavimas žudynėse yra nusikaltimas, kurio nepanaikina kiti nuopelnai. Minint Vilniaus geto antinacistinio pasipriešinimo ir likvidavimo 80-ąsias metines, paminklas Krikštaponiui yra įžeidimas visų aukų atminimui ir jų artimiesiems“, – sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, advokatė Faina Kukliansky.
LŽB ragina LGGRTC imtis skubių veiksmų ir, vadovaujantis desovietizacijos komisijos rekomendacijomis, pašalinti paminklą J. Krikštaponiui iš Ukmergės miesto centro.
Lietuvoje jau kuris laikas viešai vykdoma nacistinio Rusijos režimo speciali antisemitinė operacija. Pažiūrėkime: Seimo narys Remigijus Žemaitaitis vemia buitiniu antisemitizmu, siūlo užmušti žydus pagaliuku. Jo išsišokimus perėmė Antanas Kandrotas-Celofanas, išvadinęs Joną Ohmaną žydu.
Arkadijus Vinokuras / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Minime Romų genocido samudaripen atminimo dieną, kai 1942-aisiais, nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje, prasidėjo masinis romų naikinimas. Tikslių duomenų nėra, tačiau manoma, kad tuo laikotarpiu nužudyta per 500 arba maždaug kas trečias romas.
Specialiai šiai progai sukurtas simbolis yra laikinas. Tikimasi, ateityje pakeis deramas nužudytoms aukoms skirtas paminklas / LŽB nuotr.
Jūratė Juškaitė / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Neseniai perskaičiau sukrečiančią Edith Eger prisiminimų knygą „Pasirinkimas“.
Būdama 16-os, Vengrijos žydė Edith kartu su tėčiu, mama ir seserimi buvo išvežta į Aušvico koncentracijos stovyklą. Tėvai iš ten nebegrįžo, pražuvo dujų kamerose, tačiau Edith ir jos sesei Magdai pavyko išlikti. Vėliau jos perkeltos į priverstinio darbo stovyklas, vežtos ant karinę amuniciją gabenusio traukinio stogo kaip gyvas skydas britų bombardavimui atbaidyti.
Daugybę kartų atsidūrusi ties gyvybės ir mirties riba Edith išgyveno: merdint lavonų ir mirštančiųjų krūvoje Gunskirchen stovykloje Austrijoje, jai pavyko sukaupti paskutines jėgas. Vienas iš stovyklą išvadavusių kareivių suprato, kad ji vis dar gyva. Šiandien jai gerokai per 90 metų. Nors Edith apie savo partirtis kalba net ir tokiais moderniais būdais kaip žinutės „Instagam“ socialiniame tinkle, jos ir kitų išgyvenusiųjų liudijimai šiuolaikinėse Vakarų visuomenėse susiduria su užmarštimi.
Šią savaitę išlydėjome kadenciją baigiantį JAV ambasadorių Robertą S. Gilchristą. Dėkojome jam už trejus su puse metų trukusią nuoširdžią draugystę, nesuvaidintą rūpestį, užkrečiamą energiją ir ištikimą partnerystę.
Renginio akimirka / LŽB nuotr.
Štai taip šiandien vėl atrodo Pivonijoje esanti Holokausto aukų atminimo vieta ir kapinės. Čia, vos 4 km nuo Ukmergės, II pasaulinio karo metais buvo nužudyta 11 tūkstančių žydų kilmės Lietuvos piliečių, virš kurių kaulų šiandien siaučia keturračiais lakstantys vandalai.
„Tai jau aštuntas vandalizmo aktas per septynis mėnesius. Nors kreipėmės į visas instancijas, prašėme apsaugoti paminklą ir kapavietes, ši vieta ir toliau niokojama“, – sako Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas.
Lietuvoje viešintis Izraelio diasporos reikalų ir kovos su antisemitizmu ministras Amichai Chikli teigia, kad Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio antisemitiniai pasisakymai yra nesuvokiami. Ministras džiaugiasi, kad į šiuos pareiškimus taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai sureagavo Seimas.
Izraelio diasporos reikalų ir kovos su antisemitizmu ministras Amichai Chikli ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Panerių memoriale pagerbė Holokausto aukas / ELTA Ekaterina Khvashchynskaya nuotr.
Šį rugsėjį Lietuva ir pasaulis minės Vilniaus geto 80-ąsias sukilimo ir likvidavimo metines, kai 1943-aisiais jame kalėję paskutiniai keli tūkstančiai žydų buvo išvežti į koncentracijos stovyklas ir nužudyti. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia pagerbti Vilniaus geto kalinių drąsą ir nepalaužtą valią nuo rugsėjo iki lapkričio vidurio vyksiančiuose minėjimo renginiuose. Vienas iš jų – rugsėjo 2 d. – spalio 24 d. Vilniaus senamiestyje vyksianti garso patirtis Vilniaus gete „Glaistas“.
„Glaistas“ / I. Vyšniauskaitės M. Endriuškos nuotr.
Kviečiame visus, kurie neabejingi šokiams, susipažinti su žydų šokių kultūra viktorinoje „Žydų šokiai“.