Kai rugsėjo 22–23 dienomis Lietuvoje lankysis popiežius Pranciškus, kaip tik minėsime Vilniaus geto sunaikinimo 75-ąsias metines. Tą dieną prisimename ir visus Holokausto metu nužudytus mūsų bendrapiliečius – Lietuvos žydus. Tad popiežiaus sustojimas maldai Paneriuose arba buvusioje Vilniaus geto teritorijoje būtų labai svarbus jo Bažnyčiai iškeltos misijos būti karo lauko ligonine, einančia ten, kur labiausiai skauda, liudijimas. O Holokaustas Lietuvoje vis dar yra neužgijusi žaizda. Tad popiežiaus liudijimo, jo maldos reikia ne tik Lietuvos žydams, tačiau ir visiems Lietuvos piliečiams. Ir štai kodėl.
Tad popiežiaus liudijimo, jo maldos reikia ne tik Lietuvos žydams, tačiau ir visiems Lietuvos piliečiams.
Šiandien, rugpjūčio 9 d. 17.30 val vėl kviečiame susirinkti Jašos Heifetzo salėje – VU Jidiš instituto vasaros jidiš kursų programos dalyviai iš Argentinos,Izraelio, Kanados, Prancūzijos, JAV, Norvergijos, Švedijos, Suomijos, Austrijos, Vokietijos ir Lietuvos dovanoja Jums dar vieną smagų jidiš dainų vakarą! Būkime kartu!
2018 m. liepos 27 d. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje vyko poeto bardo Aleksandro Ravve ir žurnalisto, G. Deržavino rusų literatūros klubo pirmininko Galimo Sitdykovo jubiliejinė kūrybinė popietė „Gyvenimas – tai ne tos dienos, kurios praėjo, bet tos, kurios įsiminė“.
Renginį organizavo G. Deržavino rusų literatūros klubas, o jį vedė G. Deržavino rusų literatūros klubo pirmininko pavaduotoja, solistė Rima Kazėnienė, kuri supažindino susirinkusiuosius su jubiliatų biografijos detalėmis, uždavė jiems įdomių klausimų, padėjusių giliau atskleisti jų kelią į aktyvų literatūrinį ir visuomeninį gyvenimą. Vakaro metu jubiliatus sveikino jų bičiuliai – G. Deržavino rusų literatūros klubo nariai bei įvairių visuomeninių organizacijų atstovai ir tiesiog ilgamečiai jų draugai.
Šiltai ir su humoru apie juos kalbėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Kauno karo pensininkų sąjungos pirmininkas Valerij Leščenko, Kauno rusų bendrijos pirmininkas Viačeslav Afonin, laikraščio „Lietuvos totoriai“ atsakingasis sekretorius dr. Jonas Radzvinavičius, Petras Grinius, Vladas Vaitkevičius, Margarita Milierienė, Loreta Vaitkuvienė, Galina Kuchtova,
Vilniaus žydų bendruomenė, jau kurį laiką bando teismo keliu išsireikalauti iš Fainos Kukliansky, iki 2017 m. gegužės mėn. ėjusios VŽB pirmininkės pareigas, tam tikrus dokumentus – VŽB narių sąrašus bei finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį.
Verta pažymėti, jog 2017-05-24 vykusios ataskaitinės-rinkiminės VŽB konferencijos metu buvo nuspręsta nesvarstyti klausimo dėl 2016 m. VŽB finansinės bei veiklos ataskaitos tvirtinimo ir naujoji VŽB vadovybė 2017 m. išrinkta neatsiskaičius VŽB nariams už VŽB lėšų naudojimą 2016-aisiais. Suprantama, kad išrinkta naujoji VŽB vadovybė ir turėjo perimti visas funkcijas, susijusias su VŽB finansinių bei narystės klausimų tvarkymu.
Lieka neaišku, kokiu pagrindu ir iš kokių paskatų, naujoji VŽB vadovybė bando išsireikalauti iš Fainos Kukliansky pasirašytą VŽB finansinės atskaitomybės projektą, jeigu jis nebuvo svarstytas ir patvirtintas 2017-05-24 vykusios Konferencijos metu pačių jos rengėjų, esančių dabartinės VŽB valdybos sudėtyje, iniciatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu šios VŽB konferencijos sprendimų teisėtumą Teisme ginčija dalis VŽB narių.
2018 m. birželio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo Fainą Kukliansky perduoti ieškovui Vilniaus žydų bendruomenei VŽB narių sąrašą bei 2016 m. VŽB finansinės atskaitomybės projektą. 2018 m. liepos 31 d. nutartimi Vilniaus m. apygardos teismas šią nutartį panaikino, konstatavus, kad žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių. Pažymėta, jog neaktualaus VŽB narių sąrašo ir finansinės atskaitomybės projektų tariamas neturėjimas nesudaro dabartinei VŽB vadovybei objektyvių kliūčių įstaigos veiklos vykdymui.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Heifetzo salėje rugpjūčio 8d. vyko “Tunklgold” jidiš dainų koncertas, į kurį susirinko Vilniaus universiteto Jidiš instituto vasaros kursuose studijuojantys ir žydų bendruomenės nariai, vilniečiai, kuriems įdomi žydų kultūra.
Koncertavo danininkė Regina Hopfgartner su Gregoru Unterkofleriu, koncertmeisteriu ir dainininku. Jie atliko senas, visų pamėgtas jidiš dainas. Duetas dainavo jidiš kalba, kiekvienos dainos pristatymas buvo pateiktas anglų kalba. Jidiš ir angliškai skambėjusioje dainoje buvo vokiečių kalbos žodių, o “Bei Mir Bisttu sheyn” – koncerto kulminacija, buvo sutikta aplodismentais. Žiūrovai nepagailėjo ovacijų ir atsistoję prašė kartoti.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (LŽB) liepos mėnesį surengė savo bendruomenės vaikams dieninę vasaros stovyklą, kurioje ilsėtis galėjo vaikai nuo 5 iki 12 metų amžiaus. Kaip įprasta, stovyklos rengiamos gražiausiose gamtos vietose, šią vasarą – Karvio dvare, įsikūrusiame Paežerių kaime, Maišiagalos seniūnijoje, Vilniaus rajone.
Vasaros stovyklų paprastai laukia tėvai ir vaikai, kuriems vasarą norisi būti gamtoje, prie vandens telkinio, žaisti su savo draugais ir saugiai maloniai jaustis. Stovyklos programoje buvo edukaciniai užsiėmimai, ekskursijos, maitinimas: pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Rytais sutartoje vietoje vaikų laukdavo stovyklos darbuotojai, autobusas, kuris ryte nuveždavo, o vakare parveždavo. Stovykloje su LŽB finansine parama bendruomenės narių vaikai galėjo ilsėtis nuo liepos 16 iki 27.
Dvi liepos mėnesio savaites Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės stovykloje prie Karvio ežero ilsėjosi 49 vaikai. Netikėtai stovykla tapo tarptautine, joje ilsėjosi vaikai ne tik iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos valstijų, Norvegijos, Izraelio ir Rusijos.
Vaikai dainavo, šoko izraelietiškus šokius, kūrė spektaklius, mokėsi kepti chalas Šabatui. Edukacinėse programose jie buvo aktyvūs, diskutavo apie žydiškas tradicijas, piešė, maudėsi, sportavo ir valgė skanų maistą.
Su vaikais dirbo madrichai, jie kartu svečiavosi pas kinologus, vyko susitikti su skautais Labanoro girioje, ši ekskursija visiems padarė didžiausią įspūdį, kur juos priėmė patys skautai savo stovykloje ir pasakojo, ką reiškia būti skautu, po to visi drauge dalyvavo smagiame piknike prie ežero. Riešės žirgyną stovyklautojai dar ilgai prisimins, nes ten instruktoriai padėjo jiems jodinėti.
Vaikai kartu su Lietuvos Rusų dramos teatro aktore Juliana Volodko kūrė spektaklį „Nojaus laivas“, kurį per stovyklos uždarymą parode tėvams. Po spektaklio visi pasitiko Šabatą: vaikai su tėvais, – dalyvavo apie 90 žmonių. Stovyklos uždarymo proga iškilmingai buvo įvežtas tortas su fejerverkais ir užrašu AMEHAYJE. Vaikai į dangų paleido balionus, prieš tai sugalvoję svajones.
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky dėkoja stovyklos organizatoriams, programų rengėjams, visiems, kurių pastangų dėka vaikai šauniai praleido laiką stovykloje : direktorei Sofijai Sirutienei, Avital Libman, Mišel Caikovai, Anai Koževatovai, Samueliui Garui, Margaritai Koževatovai, Anai Jegorovai, Kristinai Bagavičiūtei, Natalijai Rapoport, Valerijai Tabatadzei, Borisui Kirzneriui, Kristinai Sazontovienei, Michailui Lapida. Nadeždai Kogan, Ninel Skudovičiutei. Julijai Lipšic, Michailui Tarasovui. Taip pat dėkojame UAB ,,Nikadita“ ir ,,Beigelių krautuvėlės“ kavinei bei ,,Sluoksnių“ kavinei.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky priėmimo valandos -kiekvieną trečiadienį nuo 10 iki 12 val. Bendruomenės narius ir kitus interesantus prašome registruotis pas LŽB sekretorę Liubą Šerienę, tel. 8-5 2613003, +370 685 06900.
Vilnius, rugpjūčio 6 d. (BNS). Izraelis domisi galimybe importuoti lietuvišką jautieną ir naminių paukščių kiaušinius, sako žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
„Aptarėme galimybes eksportuoti košerinę jautieną į Izraelį. Tik košerinė mėsa gali įvažiuoti į Izraelį, nes tokie yra įstatymai. Dar kalbėjome apie kiaušinių eksportą“, – BNS telefonu iš Tel Avivo sakė G. Surplys, sekmadienį susitikęs su Izraelio žemės ūkio ministru Uriu Arieliu.
Anot jo, penkios Lietuvos įmonės jau dabar galėtų eksportuoti jautieną į Izraelį, tačiau tai joms neapsimoka. Ministro teigimu, jautienos eksportą į Izraelį galėtų paskatinti bendros abiejų šalių mėsos perdirbimo įmonės atidarymas Lietuvoje.
„Izraelis dabar keičia savo importo politiką ir nori įsivežti kuo mažiau gyvų gyvūnų, ką iki šiol darydavo, ir daugiau įsivežti produkcijos“, – aiškino G. Surplys.
Ilgametė Panevėžio žydų bendruomenės narė Irena Giedraitienė, išgyvenusi šlovę aštuntajame dešimtmetyje (World Press Photo apdovanota prizu „Aukso akis“, pirma vieta „Bendrųjų įvykių“ kategorijoje, už fotografiją „Vestuvių vakarą“ (1974 m.), vėliau vis rečiau pasirodydavo parodose ir fotografinės spaudos puslapiuose. Todėl labai džiugu, kad miesto dienraštyje „Sekundė“ pasirodė straipsnis „Objektyvui – šešių dešimtmečių ištikimybė“, kuriame aprašoma šį puiki menininkė bei nuostabus sudėtingo likimo žmogus.
Lietuvos fotografijos meno kelyje ryškų pėdsaką įspaudusi menininkė surengė daugiau nei 40 personalinių parodų, dalyvavo apie 100 grupinių parodų visame pasaulyje ir yra pelniusi kelias dešimtis apdovanojimų.
Parodyti bei pasakyti ir dabar ji turi ką, tad rengiasi parodoms, tvarko archyvą, kuria naujus fotografijų ciklus, svarsto įdomius projektus.
Šiuo metu daugiausia panevėžietės kūrėjos laiko ir dėmesio atima būsima paroda „Fotoskrynia“, kuriai pasirengti padeda miesto Savivaldybės skirta meno stipendija.
Kviečiame į jidiš dainų koncertą „TUNKLGOLD“ , kuris vyks Jašos Heifetzo salėje, Pylimo 4, rugpjūčio 8 dieną, 18 val. Turėsime progą mėgautis jidiš muzikos turtingu pasauliu ir prisiminimais su Regina Hopfgartner, vokalas ir Gregoru Unterkofleriu, fortepijonas ir vokalas.
Elena Suodienė – Humanitarinių mokslų daktarė, Europos meno ir literatūros akademijos apdovanota “Auksinės plunksnos” premija.
Liepos 4 d. Vilniuje vykusio festivalio “Daugiakalbė Vilija” metu Elenai Suodienei Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos respublikinės draugijos narei, humanitarinių mokslų daktarei už Lietuvos kultūros ir tautinių mažumų kultūrų integracinių ryšių plėtrą, rusų kalbos ir literatūros išsaugojimą ir populiarinimą Lietuvoje ir užsienyje, buvo įteikta Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus padėka.
Šis festivalis vyksta jau trečius metus, šiemet jis buvo skirtas Lietuvos 100-mečiui. Įvairių tautybių poetai Adomo Mickevičiaus kiemelyje, po saulėtu Vilniaus dangumi eilėraščius skaitė gimtąja kalba: lenkų, lietuvių, rusų ir jidiš.
Talentinga intelektuali poetė Elena Suodienė gyvena Kaune, ji parašė ir išleido 17 poezijos rinktinių: „Amžinojo moteriškumo metafizika” , „Poema apie Karsaviną arba daina „Elenytė “, ir „Poemą apie Andrejų Platoną”, „Poemą Marinai Cvetajevai”, daug eilėraščių apie krikščionybę. Jos kūrinius spausdino Lietuvos, Rusijos, Latvijos poezijos almanachai, E. Suodienės poezija išversta į lietuvių ir vengrų kalbas.
Kauno literatūrinė studija „Poetogradas” birželio 13 d. Vilniuje organizavo Elenos Suodienės knygos „Poema apie Osipą Mandelštamą” pristatymą, kuriame dalyvavo literatūrinė bendruomenė. Pristatymą pradėjo Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos pirmininkas Levas Mesengiseris. Prieš suteikdamas žodį Elenai Suodienei, jis pažymėjo, kad jį giliai įkvėpė autorės panirimas į kūrybinį poeto Osipo Mandelštamo palikimą.
Elena Suodienė kalbėjo apie Mandelštamo poezijos įtaką jos pačios gyvenimui ir darbui bei poemos sukūrimui.Osipo Mandelstamo eilėraščius ir ištraukas iš Elenos Suodienės poemos skaitė Rusų dramos teatro režisierius ir aktorius Jurijus Šuckij ir žinoma poetė Elvira Pozdniaja.
Suodienės poemos pristatyme labai emocingai pasisakė žinomas poetas Samoilas Lormanas. Apie poemą jis kalbėjo savo eilėmis rusų kalba, todėl eiles siūlome skaityti originalo kalba – rusiškai (nuoroda teksto pabaigoje).
Apie 30 LŽB klubo Gešer narių iš Vilniaus, Kauno ir Šiaulių keliavo maršrutu Vilnius -Varšuva – Krokuva -Vilnius. Tai buvo pažintinė – pramoginė kelionė, Keliautojai aplankė Varšuvą, kuria stebino savo architektūra, senamiesčio pastatais ir stikliniais dangoraižiais. Nors Varšuva daugeliui pažįstama, ji visada įdomi. Romantiški parkai ir automobilių prigrūsti platūs prospektai. Didžiuliai prekybos centrai, mirgančios reklamos ir jaukios senamiesčio kavinukės.
Lenkijoje pakanka ir kontrastų. Didžiausią įspūdį LŽB grupė patyrė Lenkijos žydų istorijos muziejuje – Polin. Muziejus yra pirmas viešos ir privačios partnerystės pavyzdys Lenkijoje, jo statybą ir įrangą finansavo šalies Kultūros ministerija ir Varšuvos miesto valdžia, o nevyriausybinės žydų organizacijos pasirūpino parodos kūrimu ir finansavimu. Lenkijos žydų istorija pateikiama taip, kad lankytojas pats suvoktų praeities įvykių reikšmę. Tūkstančio metų trukmės Lenkijos žydų istorija, prasidėjusi nuo žydų atsiradimo Lenkijoje viduramžiais, tęsiasi iki šių dienų. Emocinga parodos erdvė ir informacijos pateikimas sudaro galimybę viską suprasti pačiam ir net turėti progą diskutuoti, niekas muziejuje neprimeta tiesos, ją suranda pats lankytojas.
Turistus Lenkijoje traukia Krokuva – vienas seniausių miestų šalyje, kuris garsėja žydų Kazimiero kvartalu, jis yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Turistinė Gešerio klubo grupė aplankė ir klezmerių festivalio koncerta.
Paul Packer kartu su LR Užsienio reikalų ministerijos, JAV ambasados, Kultūros paveldo departamento ir Lietuvos žydų bendruomenės atstovais lankėsi įvairiose Lietuvos žydų paveldo vietose: Panerių memoriale, Senųjų žydų kapinių Šnipiškėse teritorijoje, žydų paveldo aktualijos ir gairės taip pat aptartos su LR Vyriausybės ir Vilniaus m. savivaldybės atstovais.
JAV paveldo komisijos pirmininkas kartu su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky vizito metu aplankė žydų paveldo objektus Kaune, Kėdainiuose, Pakruojyje, Joniškyje. Svečias įvertino Lietuvos žydų bendruomenės bei vietos savivaldos pastangas siekiant išaugoti autentiškus litvakiškojo paveldo pėdsakus, ypatingai pabrėždamas autentiškų sinagogų pastatų bei senųjų žydų kapinių priežiūros svarbą.
Paul Packer, kuris savo vizito metu susipažino Vilniaus didžiosios sinagogos komplekso archeloginių tyrimų metu vykdomais darbais, ypatingai domino šio nepaprasta sakraline ir istorine simbolika pasižyminčio judėjų monumento įpaveldinimo galimybės. Lietuvos žydų bendruomenė toliau ketina tęsti aktyvų bendradarbavimą su JAV paveldo komisijos pirmininku, kuris išreiškė tvirtą poziciją dėl Vilniaus didžiosios sinagogos valdymo. Svečio nuomone, Vilniaus didžioji sinagoga privalo būti Lietuvos žydų bendruomnės žinioje.
2018-06-29 LR Vyriausybėje vykusio posėdžio metu priimtas protokolinis nutarimas, įpareigojantis Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę parengti Vilniaus Didžiosios sinagogos fragmentų atkūrimo galimybių studiją.
Rugpjūčio 2-ąją Pasaulis prisimena romų genocido, vykusio II-ojo pasaulinio karo metais, aukas.
Šios dienos įvykiai:
13:00 – Gėlių padėjimas Panerių memoriale
17:00 – SAMUDARIPEN. Mergaitė iš vagono
Ansamblis Sare Roma kartu su žymiais Lietuvos meno pasaulio atstovais – R.Karpiu, A.Gotesmanu,
J.Leitaite, Giunter Light Quartet, Rakija Klezmer Orkestar ir kitais atlikėjais pristatys specialiai šiam renginiui sukurtą pjesę
Vilniaus Rotušėje (Didžioji g. 31):
Nelauktai į Panevėžio miesto žydų bendruomenę atvyko svečiai iš Jeruzalės. Šį kartą bendruomenėje apsilankė Daniel Veid su žmona Eti ir sūnumi Shmuel iš Izraelio. Daniel į Panevėžį atvyko ieškoti savo šeimos šaknų. Jis papasakojo, kad XVIII a. jo proprosenelis Solomon Veid gimė ir gyveno Panevėžyje, proprosenelė Shaike Levine taip pat gimė Panevėžio mieste. XIX a. pradžioje prorposenelis Solomon su savo šeima emigravo į PAR.
Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai visuomet su malonumu sutinka atvykusius iš viso pasaulio ir stengiasi kuo daugiau papasakoti apie mylimą Panevėžio miestą bei suteikti bendruomenės archyve turimus faktus apie jų giminaičius.
Iškart rašau, kad aš nesu diplomatas, jei ką, esu žmogus “grubus ir neišauklėtas”. Bet aš esu bendruomenės narys, o tai reiškia, kad pareiškimas rašytas ir mano vardu. Todėl cituoju:
“LŽB prašo atsakingų institucijų susitelkti operatyviam šios politinės, etinės ir teisinės problemos sprendimui ir pasirūpinti derama pagarba Holokausto aukoms – išspręsti J. Noreikos atminimo lentos pašalinimo klausimą iki Valstybinės Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos 2018 m. rugsėjo 23-ąją minėjimo.
Noriu paklausti pareiškimo autorių keletos aiškių ir ne itin malonių klausimų. Tikiuosi, kad jie bus skelbiami nedelsiant ir jų paskelbimui neturėsiu ieškoti tinkamesnės vietos. Atkreipkite dėmesį: nuorodos yra tik į dokumentų originalą. Taigi:
1. Ar pareiškimo autoriai žino, kad Jonas Noreika (Generolas Vėtra) 1997 buvo apdovanotas (po mirties), Vyčio Kryžiaus ordinu Didysis Kryžius?
Pastaba: Prezidento tinklalapyje galime lengvai rasti dekreto dėl apdovanojimo numerį ir datą.
Dekretą pasirašė tuometinis prezidentas Algirdas Brazauskas, bet man nepasisekė surasti jo teksto, oficialioje prezidento svetainėje yra skelbiami dekretai tik 2009-2018 metų.
2. Ar šio “pareiškimo” autoriams yra žinomas šio ordino statutas?
Pastaba: Štai kaip skamba jo tekstas (57 straipsnis):
“Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami asmenys, pasižymėję didvyrišku narsumu ir ištverme gindami Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę”.
3. Ar “pareiškimo”autoriai supranta, kad “atsukus keturis varžtus” su atminimo lenta, neįmanoma atimti iš Jono Noreikos Vyčio Kryžiaus Didžiojo Kryžiaus ordino be Prezidentės dekreto?
4. Ar “pareiškimo” autoriai mano, kad toks nutarimas gali būti tikrai pasirašytas ir, tuo labiau, iki rugsėjo 23, 2018?
P.S. Man nereikia atsakyti. Būsiu patenkintas, jei paskelbsite šiuos klausimus. Bet be jokių kupiūrų ir redagavimo!
Pinchosas Fridbergas, eilinis bendruomenės narys.
Atvirą turnyrą organizavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Viešoji įstaiga šachmatų, šaškių elitinis klubas ROSITSAN ir MACCABI, turnyro direktorius FIDE meistras Boris Rositsan karštą liepos 29d. sekmadienį sulaukė ne tik pastovių žaidėjų bet ir vaikų, jaunimo. Dalyvavo 50 dalyvių.
