Naujienos

B. Netanyahu Paneriuose: mes niekada nebebūsime pažeidžiami (papildytas)

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Panerių memoriale nacių aukas pagerbęs B.Netanyahu: „Nebegalime būti tokie bejėgiai“

Vilnius, rugpjūčio 24 d. (BNS). Lietuvoje viešintis Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) penktadienį apsilankė Vilniaus pakraštyje esančiuose Paneriuose, kur Antrojo pasaulinio karo metais nužudyta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, dauguma jų – žydai.

Padėjęs vainiką šalia Panerių memorialo, jis pareiškė esantis „mirties miške“, netoli kurio buvo smarkiai sumuštas Krėvoje gimęs jo senelis.

B. Netanjahu sakė supratęs dvi Holokausto pamokas ir tvirtino, kad žydai niekada nebebus pažeidžiami.

„Pirma, turime kovoti su barbarizmu arba jis mus visus sudegins. Antra, žydai niekada nebeturi vėl būti pažeidžiami“, – teigė Izraelio premjeras.

„Aš noriu kreiptis į savo senelį: Saba, aš grįžau į šį mirties mišką kaip Izraelio ministras pirmininkas. Mes niekada nebebūsime pažeidžiami“, – kalbėjo B. Netanyahu, senelį pavadinęs hebrajų kalba.

„Mes turime valstybę, mes turime kariuomenę ir mes sugebame apginti save patys“, – pridūrė jis.

Anot Lietuvos žydų bendruomenės, Izraelio premjero Benjamino Netanyahu senelė Sara Lurie gimė 1885 m Šeduvoje. Ji ištekėjo už Natano Mielikowsky, gyvenusio Krėvoje, išsilavinusio žmogaus, rašytojo ir rabino, sionisto. Jiems gimė sūnus Ben Cion Mielikovsky, kuris 1920 išvyko į Palestiną. Ben Cion, pats būdamas sionistu, tapo asmeniniu garsaus sionizmo lyderio Žabotinskio ( Ze’ev Jabotinsky) sekretoriumi, kuris specializavosi safardų istorijoje, Sionizmas skatino žydų valstybės, Izraelio, sukūrimą Benjamino Netanyahu brolis žuvo karinės operacijos metu, jį garbina visas Izraelis ir vadina Joni micva.
Benjaminas  Netanyahu kildina save iš Gaono. Tą patvirtino tyrimai.  JAV Harvardo universitete gavęs ekonomisto diplpmą, prieš tapdamas Izraelio premjeru, dirbo finansų ministru, įvykdžiusiu Izraelyje ekonomikos stebuklą. Premjeru tapo 1993 kaip Likudo partijos lyderis, juo sėkmingai dirbo iki 1996m. 2009 jis antrą kartą prisiekė kaip premjeras.

Lietuvą okupavę vokiečiai 1941 metais masinio žmonių naikinimo akcijoms pasirinko netoli Panerių geležinkelio stoties nebaigtą statyti skysto kuro bazę. Masiniai žydų šaudymai prasidėjo tų metų liepos viduryje.

Aukas šaudė vokiečių saugumo policija ir jai pavaldus Ypatingasis būrys, daugumą jo narių sudarė lietuviai. Skaičiuojama, kad 1941–1944 metais Paneriuose nužudyta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, žydų aukų skaičius galėjo siekti apie 70 tūkstančių. Kitos aukos – Lietuvos vietinės rinktinės kariai, romų tautybės žmonės, lenkų pasipriešinimo judėjimo dalyviai, komunistai, sovietiniai karo belaisviai.

Vokietijos okupacijos metais naciai ir jų kolaborantai lietuviai iš viso nužudė apie 195 tūkst. Lietuvos žydų. Karo pabaigos sulaukė 5–10 proc. Lietuvos žydų.

„Stovėdami čia prisimename visus tuos, kurie žuvo, ir visus tuos, kurie buvo sunaikinti“, – sakė B. Netanjahu.

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtino, kad Holokaustas yra „bene skaudžiausias ir baisiausias epizodas Lietuvos istorijoje“.

Commemoration of Holocaust victims in Ponar.

Posted by Izraelis Lietuvoje on 2018 m. Rugpjūtis 24 d., Penktadienis

Skaityti plačiau
Premjeras: tvirtai tikiu, kad mes išmokome istorijos pamokas

Premjeras: tvirtai tikiu, kad mes išmokome istorijos pamokas

ministraspirmininkas.lrv.lt

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis kartu su Izraelio premjeru Benjaminu  Netanyahu dalyvavo Holokausto aukų atminimo pagerbimo ir Pasaulio Teisuolių apdovanojimo ceremonijoje Panerių memoriale.

„Šioje vietoje mūsų jausmus ir protą persmelkia skausmas, begalinė širdgėla ir bejėgiškumas. Tai amžinos tylos ir atimtos ateities vieta. Žvelgdami vieni kitiems į akis, liudijame tragediją ir lenkiamės prieš Lietuvos žmones, kurie tapo okupacinių totalitarinių režimų ir nematyto masto agresijos prieš žmoniją – Holokausto aukomis“,- sakė Vyriausybės vadovas.

Pasak premjero, Holokaustas  – bene skaudžiausias ir baisiausias epizodas Lietuvos istorijoje. Čia sunaikinta didelė dalis mūsų Lietuvos, mūsų piliečių – iš jų buvo atimta net paskutinė galimybė tarti sudie savo artimiausiems žmonėms. Todėl būdami mintimis su Panerių aukomis, įsipareigojame čia žuvusiems ir nukankintiems. Tai mūsų pasižadėjimas padaryti viską, kad ateityje tai nepasikartotų niekur ir niekada, kad nekiltų pavojus žmogiškumui ir teisei gyventi

Skaityti plačiau

Su B.Netanyahu susitikęs S.Skvernelis: reikia, kad ES išgirstų „argumentuotą Izraelio poziciją“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. /


Vilniuje su Baltijos šalių premjerais susitikęs Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu teigė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai priėmė kvietimą kitą susitikimą surengti Jeruzalėje. Izraelio premjeras ragino glaudžiau bendradarbiauti saugumo srityje ir labiau spausti Iraną, o premjeras Saulius Skvernelis teigė susitikime išgirdęs informacijos apie tikrąją situaciją Vidurio Rytuose, kurią turėtų išgirsti ir ES.

„Tai – puiki galimybė istorinei pradžiai“, – apie pirmąjį savo vizitą Lietuvoje kalbėjo B.Netanyahu ir pridūrė, kad šis vizitas svarbus ne tik Lietuvos bei Izraelio valstybėms, bet ir žydų bendruomenei. „Ministrai pirmininkai priėmė mano kvietimą būsimą susitikimą su Baltijos šalių ministrais surengti Jeruzalėje“, – teigė B.Netanyahu ir pakvietė kartu atvykti šių šalių verslo atstovus.


Skaityti plačiau
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Izraelio Ministru Pirmininku Benjaminu Netanyahu,

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Izraelio Ministru Pirmininku Benjaminu Netanyahu,

Šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuva suinteresuota stiprinti glaudžius politinius ir ekonominius ryšius su Izraeliu, kuris yra viena inovatyviausių ir pažangiausių valstybių pasaulyje. Mūsų šalis yra tvirta Izraelio ir Europos Sąjungos dialogo rėmėja ir palaiko ES Asociacijos Tarybos su Izraeliu veiklos atnaujinimą.

Tačiau santykiuose su Izraeliu išlieka tarptautinės bendruomenės nevienareikšmiškai vertinamų klausimų. Lietuva nuosekliai laikosi Jungtinių Tautų ir ES pozicijos, kad taiką Vidurio Rytų regione įmanoma užtikrinti tik derybų keliu pasiekus dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą. Jeruzalės statusas yra neatsiejama tokio dviejų valstybių sprendimo paketo dalis.

Prezidentės spaudos tarnyba

Skaityti plačiau

Netanyahu: norėčiau subalansuoti nedraugišką ES poziciją dėl Izraelio

Jpost.com

Savo vizito Lietuvoje metu Netanyahu dalyvaus žydų Holokausto aukų atminimo ceremonijoje, taip pat Pasaulio Teisuolių apdovanojimo ceremonijoje. B. Netanyahu ketvirtadienį išvyko į Lietuvą trijų dienų vizitui, skirtam ir dvišaliams diplomatiniams susitikimams su Baltijos valstybių,vadovais, kurie taip pat atvyks į Lietuvą.

“Aš taip pat norėčiau subalansuoti ES nedraugišką požiūrį į Izraelio valstybę, siekdamas sąžiningesnių ir tikrų santykių su Izraeliu”, – sakė Netanyahu, lipdamas su žmona į lėktuvą.

Izraelio premjeras pridūrė: “Aš visa tai pasiekiau bendradarbiaudamas su ES valstybėmis Rytų Europoje, dabar su Baltijos šalimis ir, žinoma, su kitomis šalimis taip pat”.

Sekmadienį jis grįš į Izraelį.

2017 m. rugsėjo mėn. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius buvo atvykęs dviejų dienų vizitui į Izraelį ir susitiko su Netanyahu. Susitikimo metu jie abu teigiamai kalbėjo apie dvišalius santykius.

“Aš esu pakviestas į Baltijos šalių aukščiausiojo lygio susitikimą. Tai pirmas kartas, kai Izraelio ministras pirmininkas aplankys Lietuvą ir pirmą kartą yra pakviestas į šį aukščiausiojo lygio susitikimą. Tai rodo, kad Izraelio statusas pasaulyje kyla”, – sakė jis.

“Mes, žinoma, esame suinteresuoti stiprinti ekonominius ryšius su šiomis šalimis, kurios siekia to paties.”

Lietuva pastaruoju metu buvo tvirta Izraelio diplomatinė sąjungininkė, ypač JT ir ES.

“Be to, vizitas į Lietuvą, žinoma, primena apie garbingas žydų šaknis, kurios buvo kažkada iki Holokausto tragedijos”, – pridūrė Izraelio premjeras.

Netanjahu taip pat paminėjo JAV Nacionalinio saugumo patarėjo Džono Boltono pareiškimą apie tai, kad JAV nesvarstė Izraelio reikalavimo dėl Golano aukštumų suvereniteto, – retoriškai klausdamas: ” Ar aš galiu atsisakyti tokio dalyko? Neįmanoma”.

Skaityti plačiau

Kas lemia gerus Lietuvos ir Izraelio santykius?

 LRT RADIJO laida „Ryto garsai”, LRT.lt

 Itin gerus Lietuvos ir Izraelio santykius lemia bendros politinės kultūros ištakos, LRT RADIJUI sako Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, profesorius Šarūnas Liekis. Anot jo, tiek Lietuvos, tiek Izraelio politika buvo suformuota Centrinėje Europoje ir abi šalis sieja tiek požiūris į tai, kokia turi būti valstybė, tiek į globalizacijos procesą.

Anot Š. Liekio, Izraelio ministro pirmininko vizitas laikomas išskirtiniu, nes tai pirmas tokio pobūdžio vizitas. Profesoriaus nuomone, tai rodo Lietuvos svarbą Izraeliui: „Tai rodo Lietuvos svarbą tarp rėmėjų, tarp tų negausių rėmėjų, kurie dažnai palaiko Izraelį, nežiūrint tų slidžių, kontroversiškų klausimų, su kuriais ir Lietuva dažnai nelabai gerai susitvarko.“

Skaityti plačiau
Į Lietuvą istorinio vizito atvyksta Izraelio premjeras B. Netanyahu

Į Lietuvą istorinio vizito atvyksta Izraelio premjeras B. Netanyahu

Per keturių dienų viešnagę jis sieks užsitikrinti didesnę Baltijos šalių paramą dėl spaudimo Iranui ir pagerbs Lietuvos žydų paveldą.

Lietuva savo ruožtu norėtų, kad Izraelis užimtų griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu.

„Turime geriau suprasti vieni kitų saugumo politikos iššūkius, nes saugumas yra nedalomas, o problemos viename regione gali persikelti ir į kitus regionus“, – BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Lietuva tradiciškai yra tarp tvirčiausių diplomatinių Izraelio rėmėjų Europoje, iš dalies dėl Holokausto istorijos ir pozicijų derinimo su Jungtinėmis Valstijomis.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvos diplomatijai vis dažniau tenka laviruoti tarp išsiskiriančių ES ir JAV nuomonių. Laikydamasi europinio solidarumo, Lietuva neseka JAV pavyzdžiu pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir remia susitarimą su Iranu dėl branduolinės programos, nepaisant JAV ir Izraelio priešiškumo.

Lietuva kritikuoja Izraelio vykdomą žydų naujakurių plėtrą okupuotose palestiniečių teritorijose, tačiau tai daro ne taip aštriai kaip kai kurios kitos Vakarų Europos šalys.

Žydų paveldas

Dvišalis Sauliaus Skvernelio ir B. Netanyahu susitikimas vyks ketvirtadienio vakarą. Penktadienį prie jų prisidės Latvijos ir Estijos premjerai, Izraelio vyriausybės vadovą taip pat priims prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 

Skaityti plačiau
Šiauliai lauks užsienio rabinų išaiškinimo, ar galima renovuoti vietos globos namus

Šiauliai lauks užsienio rabinų išaiškinimo, ar galima renovuoti vietos globos namus

Šiaulių miesto savivaldybė žada laukti užsienio rabinų išaiškinimo, ar galima renovuoti netoli senųjų žydų kapinių esančius vietos globos namus. Miesto vicemeras Justinas Sartauskas trečiadienį susitiko su žydų bendruomenės atstovais. Jie kalbėjosi apie savivaldybei priklausančius dviejų korpusų globos namus, kurie pastatyti netoli žydų kapinių tvoros. Tačiau vietos žydai sako, kad po pastatu taip pat gali būti palaikų, o judinti juos draudžia religinės tradicijos. „Sutarėme, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir žydų bendruomenė parengs bendrą raštą Europos žydų kapinių išsaugojimo rabinams, kad jie atsakytų, kokie darbai leistini ir kaip jie turėtų būti vykdomi“, – BNS sakė J. Sartauskas.

Skaityti plačiau
Investuojamos Geros valios fondo lėšos

Investuojamos Geros valios fondo lėšos

Geros valios fondo valdybos sprendimu, lėšos, kurios buvo atidėtos iš metinių Vyriausybės išmokų GVF, dabar bus investuotos, kaip yra numatyta Geros valios kompensacijos įstatyme, atsižvelgiant į Geros valios fondo investicinio komiteto rekomendacijas. Investavimo komitetas (Daiva Gerulytė, Harold Paisner, Krzysztof A. Rozen, Rokas Grajauskas) pasiūlė lygiomis dalimis padalinti lėšas (maždaug 9 milijonus eurų) tarp pasyvių, ilgalaikių investicijų ir aktyvių investavimo portfelių, kuriuos valdo geros reputacijos finansinis patarėjas. Šių atidėtų investicijoms lėšų tikslas yra nenutrūkstamai remti Lietuvos žydų bendruomeninį gyvenimą tuomet, kai bus nustota mokėti išmokas. Investavimo komitetas ir toliau stebės šios investavimo strategijos pažangą ir jei reikės, rekomenduos atlikti pakeitimus.

Susitikimas su J.E. Izraelio Ministru Pirmininku p. Benyamin Netanyahu

Izraelio valstybės ambasada ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė maloniai kviečia Jus į susitikimą su J.E. Izraelio Ministru Pirmininku p. Benyamin Netanyahu

 2018 m. rugpjūčio 26 d., sekmadienį, 11:00 val. 

Vilniaus Choralinėje Sinagogoje, Pylimo g. 39

 Daugiau informacijos: info@lzb.lt

 

*Į renginį prašoma nesinešti didelių rankinių, draudžiama įsinešti ginklus.

*Būtina turėti asmens dokumentą ir atsinešti gautą registraciją patvirtinantį el. laišką.

 Žurnalistus kviečiame registruotis el. paštu info@lzb.lt

Į renginį būtina registracija. Dalyvių skaičius ribotas.

Registracija užbaigta viršyjus dalyvių skaičių.

Kaune atidaryta Jokūbo Katzo tapybos darbų paroda

Kaune atidaryta Jokūbo Katzo tapybos darbų paroda

Autorius pasakoja apie save ir savo kūrybą:
Kiek save atsimenu, visada paišiau. Vaikystėje išmargindavau mokyklinių sąsiuvinių lapus, lankiau tapybos būrelį Kauno profsąjungų rūmuose. Būdamas tuometinio Kauno politechnikos instituto studentu dažnai apsilankydavau M. K. Čiurlionio galerijoje, labai mėgau skaityti didžiųjų menininkų biografijas. Tokiu būdu, niekeno per daug neskatintas ir nemokytas, artėjau prie tapybos, o būdamas paskutiniojo kurso studentu jau pradėjau tapyti.
Emigravus į Izraelį teko padaryti kelerių metų pertrauką. Taip jau būna, kol nukirstos šaknys iš naujo atauga… Kūtybiškų siekių vedamas, lankiau skulptūros studijų klasę. Čia supratau, kad skulptūra – mano pašaukimas, kad jaunystėje galbūt pasirinkau ne tą specialybę… Tačiau nesiryžau mesti inžinieriaus karjeros ir atsiduoti skulptoriaus darbui, taigi tęsiau tapytojo megėjo kelią.
Skaityti plačiau
Į Lietuvą istorinio vizito atvyksta Izraelio premjeras B. Netanyahu

Į Lietuvą istorinio vizito atvyksta Izraelio premjeras B. Netanyahu

Vilnius, rugpjūčio 20 d. (BNS). Į Lietuvą šią savaitę atvyksta Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu), BNS pirmadienį patvirtino Lietuvos vyriausybės atstovai.

Tai – pirmasis Izraelio ministro pirmininko vizitas Lietuvoje.

Ketvirtadienį atvykstantis Izraelio vyriausybės vadovas Vilniuje susitiks su Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerais, prezidente Dalia Grybauskaite ir Lietuvos žydų bendruomene.

Premjeras Saulius Skvernelis vizito išvakarėse Izraelį pavadino strateginiu Lietuvos partneriu Artimųjų Rytų regione.

„Palaikome glaudžius politinius, ekonominius ryšius, pasisakome už aktyvų Izraelio ir ES bendradarbiavimą“, – BNS atsiųstame komentare teigė S. Skvernelis.

Darbotvarkėje – Artimųjų Rytų klausimai

Lietuva yra tarp tvirčiausių diplomatinių Izraelio rėmėjų Europoje, tačiau paskutiniu metu turi vis dažniau laviruoti tarp išsiskiriančių ES ir JAV pozicijų.

Pernai gruodį Lietuvos iniciatyva Izraelio premjeras po daugiau kaip 20 metų pertraukos buvo pakviestas į Briuselį susitikti su ES ministrais.

Kita vertus, Lietuva laikosi bendros ES pozicijos nepripažinti Jeruzalės Izraelio sostine, kol neišspręstas konfliktas su palestiniečiais, ir kartu su kitomis ES šalimis remia Izraelio ir JAV kritikuojamą susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos.

Vizito metu taip pat dėmesio turėtų sulaukti padėtis Gazos ruože.

S. Skvernelio teigimu, be tarptautinių santykių aktualijų Lietuva siekia stiprinti dvišalį bendradarbiavimą saugumo, gynybos, kibernetinio saugumo klausimais.

Senelis gimė Krėvoje

Dvišalių santykių darbotvarkėje taip pat yra Lietuvos žydų istorijos atminimas. Su Lietuvos žydais Izraelio premjeras vizito metu ketina susitikti Vilniaus sinagogoje.

„Mums didelė garbė, kad be politinių susitikimų Izraelio premjeras nemažą dėmesį skirs Lietuvos žydų bendruomenei. Lietuvos žydų bendruomenė kartu su ambasada kviečia žydus susitikti su B. Netanyahu ir jo sutuoktine“, – BNS pirmadienį sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno per 200 tūkst. žydų, bet daugiau kaip 90 proc. iš jų buvo nužudyti per nacių okupaciją.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų. Lietuva siekia stiprinti ryšius ir su visame pasaulyje gyvenančiais litvakais – žydais, kilusiais iš istorinių Lietuvos žemių.

B. Netanyahu taip pat turi litvakiškų šaknų – jo senelis yra gimęs Krėvoje, dabartinėje Baltarusijoje.

Vilniaus geto sunaikinimo 75 m. sukakčiai skirtų renginių programa


VILNIAUS GETO SUNAIKINIMO 75-ųjų METINIŲ MINĖJIMO RENGINIAI

RUGSĖJO 18 

14 val. Šiaulių geto kalinių vardų skaitymai
Lietuvos mokslų akademijos Vrublebskių biblioteka, Žygimantų g. 1

RUGSĖJO 21
10 val. Žydų gelbėtojų apdovanojimo žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ceremonija LR Prezidentūroje (pagal pakvietimus)

15 val. Atminimo akmens, žyminčio būsimąjį
lietuviams Pasaulio Tautų Teisuoliams skirtą paminklą atidengimo ceremonija
Misionierių sodai, Maironio g.

RUGSĖJO 22
18 val. Spektaklio „Getas“ premjera
Nacionalinis Kauno dramos teatras, Laisvės pr. 71

RUGSĖJO 23
10 val. Vilniaus geto kalinių vardų skaitymai.
Vilniaus choralinė sinagoga, Pylimo g. 39
12 val.  Atminimo iniciatyva Icchoko Rudaševskio dienoraščio skaitymai
Rūdininkų g. skveras.
14.30 val.  Atminimo ceremonija Panerių masinių žydų žudynių vietoje
Panerių memorialinis kompleksas, Agrastų g.
LŽB autobusas išvyksta 13 val.
*Popiežius Pranciškus buvusioje geto teritorijoje Vilniaus senamiestyje pagerbs Holokausto aukas
18 val. Giedriaus Kuprevičiaus kamerinės simfonijos “Po Dodyvo žvaigžde” pasaulinė premjera”Vaidilos” teatras Jakšto g. 9

RUGSĖJO 26
RENGINYS ARŠAUKTAS. ATSIPRAŠOME
18 val.  Tenoras Rafailas Karpis, pianistas Darius Mažintas ir
poetas Sergejus Kanovičius pristato projektą  „Apkabinti būtajį kartinį“

Ar gali po vienu skliautu susitikti jidiš ir lietuvių kalba? Ar galima
pajusti, kad skamba lopšinė, jei nesupranti žodžių? Ar galimas dialogas tarp
dainuojančio jidiš ir skaitančio savo lietuvišką kūrybą? Ar gali meilė,
ilgesys ir užuojauta, susitikti atmintyje?

Senasis arsenalas, Arsenalo g. 3

RUGSĖJO 27
18 val.  Vilniaus geto dainų vakaras
Marija Krupoves-Berg, vokalas
Artūras Anusauskas, fortepijonas
Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salė (III a.), Pylimo g. 4

RUGSĖJO 28
Atminties Šabatas (pagal pakvietimus)
Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salė (III a.), Pylimo g. 4

SPALIO 4
18.30 val.  „Heroizmas prieš sunaikinimą“
Nechamos Lifšicaitės vardo  ansamblio iš Izraelio kūrybinis vakaras, skirtas Holokausto aukų atminimui.
Vilniaus universiteto Teatro salė, Universiteto g. 3

INFORMACIJA:
info@lzb.lt
 +370 672 40942

Sveikiname!

Sveikiname!

Lietuvos (žydų) litvakų bendruomenė ir LŽB Socialinių programų departamentas
sveikina savo narį Samuilą Reckiną su 90-uoju jubiliejumi!
Gražios sukakties proga linkime tvirtos sveikatos, vaikų ir anūkų teikiamo džiaugsmo!
Mazl Tov!

LŽB edukacinio plenero dalyviai jau ruošia savo darbų parodą

LŽB edukacinio plenero dalyviai jau ruošia savo darbų parodą

Šiais metais LŽB edukacinis pleneras vyko naujoje, nuostabaus grožio vietoje Vilniaus rajone,  „Karvio dvaro“ sodyboje. Į jį rugpjūčio 31 – liepos 4 dienomis susirinko šešiolika dalyvių, kurie, padedami Savicko dailės mokyklos (SDM) pedagogų Ramunės Savickaitės-Meškėlienės ir Raimondo Savicko, grožėjosi aplinka ir drobėje fiksavo sodybos gėlynus, ežero vingius ir lygumų horizontus. Viso sukurta virš šešiasdešimt paveikslų akrilo ir aliejinės tapybos technikomis, iš kurių geriausi bus atrinkti ir eksponuojami LŽB J.Heifeco salėje.

Edukaciniai LŽB plenerai – tai rimtas darbas, diskusijos, vakarai su žydų tradicijomis.

Šabato sutikimas su savo rankomis ruoštomis chalomis. Tai žydų šokiai vakarais ir filmo  “Jūsų Vincentas” peržiūra ir poilsis gamtoje taip pat.

LŽB plenerų pradžia – 2015 metų vasara, kai Molėtų rajone, prie Bebrusų ežero buvo organizuotas pirmasis tarptautinis edukacinis tapybos pleneras „Litvakų dailininkai. L’école de Paris laikotarpis“, kurio meno vadovu buvo SDM įkūrėjas, dailininkas Raimondas Savickas. Šio plenero ir po jo vykusios parodos sėkmė paskatino įdėją įsteigti nuolatinę dailės mokyklą Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. 2015 metų rudenį LŽB patalpose susibūrė dvi grupės daile besidominčių žmonių, pradėjusių lankyti „Dailės įvado su Raimondu Savicku“ kursą, kuriame buvo studijuojama dailės istorija, piešiama ir tapoma pastele bei aliejiniais dažais. Šalia bendrų dailės programinių dalykų taip pat buvo orientuojamasi į judaistiką – tapomos sinagogos, štetlai, susipažįstama su litvakų dailininkų pasiekimais.

Skaityti plačiau
Litvakų šeimos vizitas Panevėžyje

Litvakų šeimos vizitas Panevėžyje

Rugpjūčio 14 dieną į Panevėžio miesto žydų bendruomenę atvyko šeima  iš Izraelio: Azalija ir Eugenijus Riklin. Jų kelionės tikslas supažindinti savo vaikus ir anūkus, atvykusius kartu, su protėvių istorija, aplankyti vietas, kur kadaise gyveno giminaičiai. Azalija Riklin papasakojo apie tai, kaip būdamos mažos abi su pussere Faina Kukliansky buvo auklėjamos žydų šeimose, kurių mamos Batja ir Klara buvo tikromis seserimis. Iš Azalijos pasakojimo sužinojome daug įdomios informacijos apie seserų Klaros ir Batjos gyvenimą bei draugiškus jų santykius.

 Kartu atvyko dvi Azalijos ir Eugenijaus dukros – Emanuela ir Revital bei du anūkai. Abiejų dukterų vyrai gimę Izraelyje, o vieno iš jų Yaniv Kriger prosenelių šaknys taip pat Lietuvoje.

Dukros Revital vyras Yaniv Kriger prosenelis Leizer Kriger gimė ir gyveno Vabalninke. Jis turėjo savo malūną.Vietiniai gyventojai Leizer vadino ne Kriger pavarde, bet Malūnininko. Močiutė Zelda Kriger (Levine) iki 1934 metų gyveno Panevėžyje, vėliau ištekėjo už Leizer Kriger ir persikėlė gyventi į Vabalninką.  Gennady Kofman svečiams parodė nuotrauką foto albume „ Jie gyveno Vabalninke“ išleisto 2009 m. Joje užfiksuotas  Yaniv Kriger prosenelis ir raudonų plytų malūnas, kuris išlikęs iki šiandien.

Skaityti plačiau

Užuojauta

Liūdime pranešdami, kad rugpjūčio 10d. mirė Samuil Josif Birger. (1931- 2018)
Nuoširdžią užuojautą reiškiame žmonai Marijai ir dukrai Raisai.